Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Bendrieji apeliacijos principai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendrieji apeliacijos principai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Apeliacijos proceso reikšmė ir reikalingumas. Apeliacijos rūšys. Bendrieji apeliacijos principai. Suspensyvinis apeliacijos poveikis. Devoliucinis apeliacijos poveikis. Principas tantum devolutum quantum appellatum. Principas non reformato in pejus. Draudimo reikšti naujus reikalavimus ir pateikti naujus argumentus. Draudimo pateikti naujus įrodymus principas. Išvados.

Ištrauka

Lietuvoje po antrojo pasaulinio karo apeliacijos proceso ilgai nebuvo. Jis buvo įvestas tik 1994 metais, kai buvo padaryti atitinkami 1964 metų CPK pakeitimai, kurie užtikrino naujos teismų sistemos funkcionavimą.
Mano manymu, apeliacijos procesas yra labai reikalingas.
Kad priimtas teismo sprendimas, dažniausiai dar nereiškia bylinėjimosi pabaigos. Viena šalis, kad ir koks būtų teismo sprendimas, beveik visada lieka nepatenkinta. Civilinio proceso ir apeliacijos principai reikalauja nepatenkintai šaliai suteikti teisę skųsti priimtą teismo sprendimą ir taip sudaryti dar vieną galimybę įrodyti savo tiesą.

Darbo tikslas – aptarti apeliacijos principus, kurie labai reikalingi norint suprasti, išsiaiškinti apeliacijos esmę.

Darbo uždaviniai:
1. Apeliacijos reikalingumas, jos reikšmė;
2. Apeliacijos rūšys;
3. Bendrieji apeliacijos principai;
4. Pateikimas išvadų.

Priimtas teismo sprendimas dažniausiai dar nereiškia bylinėjimosi pabaigos. Kad ir koks būtų teismo sprendimas, viena šalis dažniausiai lieka nepatenkinta. Tinkamo proceso, šalies teisės būti išklausytos ir kiti civilinio proceso principai reikalauja nepatenkintai šaliai suteikti teisę skųsti teismo priimta sprendimą. Tai suteikia šaliai dar vieną galimybę įrodyti savo tiesą.
Teismas spręsdamas bylas gali klysti. Tai lemia objektyvios ir subjektyvios priežastys. Teisėjas gali klysti aiškindamas ir vertindamas faktines bylos aplinkybes, tai pat taikydamas įstatymą. Klaidingą teismo sprendimą gali lemti teisėjo patirties stoka, menka teisinė kvalifikacija, nesąžiningumas, šalių melagingi parodymai, neteisingai nurodyti faktai. Galimybė analizuoti bylos faktus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, sumažina faktų nustatymo ir vertinimo klaidos tikimybę. Tai laikoma vienu iš apeliacijos privalumų.
Daugelį teismo klaidų taip pat lemia netobula teisės sistema, nesusiklosčiusi vienoda teismų praktika.
Daugumoje valstybių yra hierarchinė teismų sistema (pirmosios instancijos teismai, antrosios instancijos teismai bei aukščiausiasis teismas). Aukštesnė šios hierarchijos grandis tikrina žemesnės grandies priimta sprendimą. Tokia sistema vadinama instancine sistema.
Instancinę sistemą lemia kelios priežastys. Aukštesnės instancijos teismas yra pranašesnis už žemesnės instancijos teismą kokybiniu ir kiekybiniu atžvilgiu. Aukštesnės instancijos teisme bylas nagrinėja teisėjų kolegija, ir kurie turi daugiau profesinės patirties. Jie objektyviai pajėgūs skirti bylai daugiau dėmesio. Instancinė sistema leidžia ginti privatų ir viešą interesą. Kiekviena valstybė yra suinteresuota nuoseklia teisės sistema, vienodu teisės aiškinimu ir taikymu.
"Visos valstybės pripažįsta, jog šalių galimybė siekti, kad būtų peržiūrėtas priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra viena iš pagrindinių civilinių procesinių teisių" . Nors daugumos valstybių civilinio proceso teisių vartoja tą pačią apeliacijos sąvoka, tačiau jos turinys skirtingose valstybėse nėra vienodas. Vienur apeliacija apibrėžiama kaip kreipimasis į aukštesnį teismą norint panaikinti žemesnio teismo priimta neteisingą sprendimą. Kitur – aiškinama labai plačiai ir apima ne tik kreipimąsi į aukštesnės instancijos teismą, bet ir kreipimąsi į teismą dėl administracinių institucijų veiksmų. Kontinentinės Europos šalyse, kitose civilinės tradicijos šalyse apeliacija – suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų fakto ar teisės klaidų. Bendrosios teisės tradicijos valstybėse apeliacijos sąvoka apima kreipimąsi ne tik į apeliacinės instancijos teismą su prašymu, bet ir į trečiosios grandies teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą, priimtą apeliacine tvarka.
Įvairiose valstybėse taip pat skirtingai sprendžiamas teisės į sprendimo patikrinimą prigimties klausimas. Vienur tiek teisė paduoti apeliacinį skundą, teik teisė paduoti kasacinį skundą pripažįstama konstitucine teise ir yra sudedamoji teisės į teisminę gynybą dalis, pvz: Italijoje. Tada teisė reikalauti patikrinti sprendimą teik apeliacine, tiek kasacine tvarka egzistuoja be jokių apribojimų ir išankstinių sąlygų.
Kitose šalyse pripažįstama tik teisė paduoti apeliacinį skundą antrosios instancijos teismui. Norint kreiptis į aukščiausiąjį teismą, reikia gauti leidimą, pvz: JAV.
Taip pat nevienodai sprendžiamas ir teisės į sprendimo peržiūrėjimą egzistavimas atsižvelgiant į ginčo objektą. Vienose valstybėse nei ginčijama suma, nei ginčo pobūdis nedaro įtakos teisei kreiptis su prašymu patikrinti sprendimą. Kitose ši teisė priklauso labai nuo ginčijamos sumos ar ginčo pobūdžio. Taip pat galimybė paduoti apeliacinį skundą gali būti ribojama bylos kategorija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-07
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis19.22 KB
AutoriusJurguliukas..
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendrieji apeliacijos principai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą