Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Politinė valdžia ir valstybė (2)
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Politinė valdžia ir valstybė (2)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Supratingumas, valstybės valdymo menas ir politikos mokslas. Valstybė ir žmogus Pilietybė ir santvarka. Santvarkų įvairovė. Valstybė. Kanto samprotavimai. Platono samprotavimai. Išvados.

Ištrauka

Pasirinkau temą "Politinė valdžia ir valstybė" todėl, kad valdžios ir valstybės derinys šiais laikais yra labai aktuali ir populiari, įdomi tema. Nagrinėsime politinės valdžios ir valstybės santykį su žymiais antikos, senovės laikų žmonėmis – didžiais filosofais, mąstytojais, mokslo žmonėmis – Hegeliu, Platonu, Aristoteliu, N. Makiaveliu.
Mūsų tikslams ypač svarbus Aristotelio pateiktas supratingumo ir politikos išmanymo, arba valstybės valdymo meno, ryšio aptarimas. Pripažindamas, jog paplitęs požiūris, kad supratingumui rūpi žmogaus asmeninis gėris, yra iš dalies teisingas, Aristotelis vis dėlto teigia politikos išmanymą esant supratingumo rūšį. Pasirodo, kad politiko ir valstybės vyro supratingumas yra dviejų skirtingų atmainų: tai architektoniškas "įstatymų leidybos" supratingumas bei labiau "praktinis ir svarstantis" supratingumas, susijęs su kasdienės politikos atskirais atvejais; šis "politinis" supratingumas savo ruožtu būna dvejopas – supratingumas priimant sprendimus ir supratingumas teisėtvarkos klausimais. Aristotelio manymu, valstybės vyru tikrąja šio žodžio prasme gali vadintis tas, kuris moralinę dorybę suderina su praktiniu protu, patyrimu ir tam tikrų savo valstybės bei žmonių ypatumų pažinimu.
Svarbiausias Aristotelio politikos mokslo indėlis į valstybės valdymo meno praktiką galimas įstatymų leidybos srityje. Šio teiginio reikšmę būtina adekvačiai suvokti, nes jis ypač svarbus norint suprasti Aristotelio Politikos specifiškumą. Terminas "įstatymų leidyba" nevartojamas neapibrėžtai, tiesiog kaip "valstybės valdymo meno" sinonimas.
Viename Retorikos fragmente Aristotelis nurodo penkias svarbiausias politinių sprendimų sritis: pajamos bei išlaidos, karas ir taika, teritorijos gynimas, importas bei eksportas ir įstatymų leidyba. Apie pastarąją jis rašo: "Valstybę išsaugo jos įstatymai, todėl būtina žinoti, kiek yra santvarkos rūšių, kurios geriausiai tinka kiekvienai valstybės rūšiai, ir kokie dalykai jas gali lengviausiai sugriauti – tiek santvarkoms derantys dalykai, tiek jų priešingybės".
Aristotelio pateikiamas netiesioginis filosofijos pateisinimas prieš valstybę primena tiesioginę filosofijos apologiją, pateiktą Platono arba platoniškojo Sokrato.
Politikoje glaustai kritikuodamas Platono Įstatymus Aristotelis pažymi, kad veikale nedaug tepasakoma apie santvarkos, kuri jame pateikiama kaip praktiškiausia politinė santvarka, tikrąsias ypatybes. Platono Valstybėje tikrai labai plačiai aptariamas santvarkos prigimties ir tipų klausimas. Tačiau pagrindinė Valstybės tema – geriausioji santvarka, kurią įgyvendinti Platonas pripažįsta esant nepaprastai sunku ar net neįmanoma; tuo tarpu įstatymuose, kur daugiau nagrinėjami praktiškai pritaikomi dalykai, menkai tebandoma analizuoti valstybių bei santvarkų įvairovę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-21
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis21.31 KB
AutoriusViktorija
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasKuzmickas
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Politine valdzia ir valstybe (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Kuzmickas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą