Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Platono gnoseologija

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Pažinimo teorija. Mąstymas. Įgimtas žinojimas. Pažinimo laipsniai. Mokslinis pažinimas ir dialektikos metodas. Filosofija. Išvados.

Ištrauka

Pažinimo teorijos ypatumus ir savitumą akivaizdžiai nulemia idėjų teorija. Visiškai akivaizdu, kad pripažinus idėjų pasaulio egzistavimą pažinimo objektu negali būti laikomas pojūčiais suvokiamas pasaulis. Tai reiškia, kad Platonas. savo pažinimo teorijoje visiškai nuvertina pojūčius. Todėl jis galėjo pasiūlyti ir visiškai naują pažinimo kilmės bei šaltinio sampratą. Pastaroji yra išdėstyta garsiojoje anamnezės arba atsiminimo teorijoje. Platono įsitikinimu, juslinė patirtis nėra ir negali būti pažinimo šaltinis, todėl pažinimas egzistuoja tik kaip iš anksto turimo žinojimo atsiminimas. Pasak Platono, iki patekdamos į kūnus mūsų sielos gyveno idėjų pasaulyje ir galėjo tiesiogiai stebėti idėjas. Atsidūrusios kūnuose, jos pamiršo turėtą žinojimą, bet kadangi daiktai yra blyškūs idėjų šešėliai, susidūrimas su jais pažadina miglotus prisiminimus apie idėjų pasaulį. Kai kuriems žmonėms, t.y. išminčiams, šie prisiminimai sukelia idėjų pasaulio įvaizdį, kuris ir tampa pažinimo paskata. Taigi pažinimas yra prisiminimas arba esamo žinojimo aktualizavimas.
Pateikęs šią teoriją, Platonas tampa įgimto ir apriorinio, t.y. egzistuojančio iki patyrimo, pažinimo šalininku. Įrodinėdamas šios teorijos pagrįstumą, jis savo dialoguose pateikė daugybę pavyzdžių, kai žmonės turi žinojimą, kuris niekaip neišvedamas iš patyrimo.
Platonas tikrovę padalino į dvi dalis. Pirmoji dalis yra juslinis pasaulis - apie kurį galime įgyti tik apytikrį arba netobulą žinojimą. Galime sakyti, kad viskas jusliniame pasaulyje "teka". Taigi nieko nėra pastovaus. Jame iš tikrųjų nieko nėra, tik daugybė dalykų, kurie atsiranda ir išnyksta. Kita tikrovės dalis būtų idėjų pasaulis - apie kurį galime pasiekti tikrą žinojimą protu. Taigi idėjų pasaulio neįmanoma suvokti juslėmis. Tačiau idėjos (arba formos) yra amžinos ir nekintamos. Pasak Platono, ir žmogus yra dvilypė būtybė. Mes turime kūną, kuris "teka". Jis neatskiriamai susijęs su jusliniu pasauliu ir susilauks to paties likimo kaip visa kita. Visi mūsų pojūčiai susiję su kūnu, vadinasi, nepatikimi. Tačiau mes taip pat turime nemirtingą sielą - kuri yra proto buveinė. Kaip tik todėl, kad siela nemateriali, ji gali pažvelgti į idėjų pasaulį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-15
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis22.4 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platono gnoseologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą