Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis valstybėje politines teises ir ekonominius pagrindus. Tik priėmus konstituciją įmanomas teisinis valstybės funkcionavimas, juridinė aukščiausiųjų politinės valdžios organų veikla, betarpiška įstatymų leidyba. Konstitucija nustato valstybės santvarkos pobūdį, pagrindines institucijas, jų kompetencijas, apibrėžia piliečių teises. Valstybės politinės sistemos veikimas, jos sudėtinių dalių sąveikos galimybės priklauso būtent nuo šio pagrindinio valstybės įstatymo. Beveik neįmanoma, kad priimta konstitucija be jokių jos pataisų ir naujų redakcijų gyvuotų visą valstybės gyvavimo laikotarpį. Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės teisės akto kūrimosi raidos problema yra ne nauja. Ji nagrinėjama įvairiai – istoriniu, politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriu. Dar pirmosiose konstitucijose deklaruoti laisvės, lygybės, demokratijos lozungai įsitvirtino beveik visų pasaulio valstybių konstitucinėse sistemose.
Lietuva remiasi konstitucija, kurioje esančios kai kurios nuostatos jau buvo įtvirtintos 1791 metų Žečpospolitos konstitucijoje. Per daugiau nei du šimtus metų, Lietuvai tai atgaunant tai prarandant valstybingumą taip pat keitėsi ir konstitucijos. Jose deklaruojamos nuostatos keitėsi kintant Lietuvos politinei padėčiai, teisės normoms, atsirandant ar dingus vienoms ar kitoms problemoms.
Šiame darbe trumpai apžvelgiau Lietuvos Respublikos konstitucionalizmo raidą, konstitucijose įtvirtintas svarbias nuostatas, konstitucijų parengimo ir priėmimo ypatybes. Taip pat ir pačią konstitucionalizmo sąvoką. Tai siekiau padaryti glaustai apimtimi, bet pakankamai išsamiai turiniu. Siekdama informacijos tikslumo rėmiausi įvairiais teisės aktais, moksline literatūra, bei įvairių autorių Lietuvos konstitucionalizmo analize.
Konstitucionalizmas – tai politinė doktrina, reikalaujanti, kad politinį autoritetą varžytų valdžios įgyvendinimą ribojantys institutai. Tokie institutai suponuoja taisykles, suvaržančias ir valdžioje esančius asmenis, ir valdžią įgyvendinančius organus arba įstaigas. Autorius teigia, kad yra trys pagrindinės konstitucionalizmo sudedamosios dalys:
1. žmogaus teisės;
2. valdžių padalijimas valdant valstybę;
3. tarptautinė teisė ir jos įpareigojimai valstybei. ...