Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Kognityvinės asmenybės teorijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kognityvinės asmenybės teorijos

  
 
 
1234567
Aprašymas

Kognityvinė teorija. Piaget idėjos. Klinikinis tyrimo metodas. Pagrindiniai kognityviniai procesai. Kognityvinės raidos stadijos Piaget teorijoje. Kognityvinės teorijos vertinimas.

Ištrauka

Kognityvinė teorija pabrėžia, kad individai mąsto ir renkasi, kad jų mintys,supratimas turi įtakos jų ateities veiksmams ir mintims. Kognityvinės teorijos atstovai ypač domisi tais atvejais, kai mąstant sukuriamas naujas elgesio būdas. Jie mažiau analizuoja motyvus ir elgesio pasekmes. Jų dėmesio centre yra kiekvieno asmens aktyvus mąstymas. Kognityvinė teorijateigia, kad mąstydamas žmogus suvokia savą pasaulį ir ši protinė veikla yra daug galingesnė negu nesamoningi motyvai ar stimulo ir reakcijos ryšys.

Piaget idėjos.šveicarų psichologas J. Piaget ( 1896 – 1980 ) yra vienas žinomiausių kognityvinės teorijos atstovų.Jis laikomas vienu žymiausiu 20a. raidos psichologu.
Dar vaikystėje Piaget domėjosi gamtos procesais. Vėliau jį traukė filosofija bei psichologija, ir jis šias dvi disciplinas susiejo su biologija. Savo pirmajame kaip psichologo darbe Piaget tikėjosi nustatyti, kokio amžiaus vaikai gali atsakyti į pateiktus klausimus teisingai. Vėliau vis labiau ėmė domėtis klaidingais vaikų atsakymais, nes pastebėjo, kad to paties amžiaus vaikai daro panašias klaidas. Jam kilo klausimas, kodėl vieno amžiaus negali atsakyti į tam tikrą klausimą, o teisingai į jį atsako vėliau, būdami vyresni. Tad jis priėjo prie išvados, kad tai, kaip vaikai mąsto, priklauso nuo jų protinių sugebėjimų, o ne nuo to, ką jie yra išmokę. Piaget suprato, kad jį domina pats procesas, kurio pagalba vaikas suranda atsakymą ar problemos sprendimą, ypač neteisingą. Remdamasis šiuo patyrimu ir praktiniais darbais, Piaget sukūrė savo tyrimo būdą – klinikinį metodą. Piaget tyrimai buvo skirti vaiko kalbai, jo vaizdiniams – "teorijoms" apie kasdieninius reiškinius, moralinius sprendimus atskleisti. Tais klausimais jis parašė penkias knygas ir keletą straipsnių, kurie išgarsino jį visame pasaulyje.
Vėliau jis atliko seriją darbų, skirtų kūdikių intelektualinei raidai tirti. Jis atidžiai stebėjo tris augančius savo vaikus, jų spontanišką elgesį ir jų reakcijas į išorinius dirgiklius. Savo tyrimus ir jų rezultatus naudojo praktiškai, kurdamas ir pagrįsdamas pedagoginius metodus.
Piaget atliko daugybę kitų įvairių pažintinės raidos sričių tyrimų. Remiantis jo empiriniais ir teoriniais darbais, nuo 1960 m. pažintiniai procesai tapo vaiko raidos tyrimų centrinė ašis. Piaget sukurta teorija apie pažintinę vaiko raidą yra labai originali, vientisa, lengvai suprantama. Mokslininkas mirė 1980 m., sulaukęs 84 – ių. Per visą savo ilgą gyvenimą jis atliko daugybę taiklių, tikslių vaikų spontaniško elgesio stebėjimų ir juos aprašė, sukūrė dagybę išradingų "testų" vaikų pažintiniams sugebėjimams tirti ir pateikė įvairias užduotis tūkstančiams vaikų ir paauglių.

Klinikinis tyrimo metodas. Piaget pradėjo savo tyrimus tada, kai vaiko psichologijoj buvo plačiai taikomas testų metodas, leidžiantis iš anksto sudaryto klausimyno pagalba nustatyti vaiko reakciją ir palyginti ją su tam tikra raidos skale.
Jis pripažino praktinę tokių tyrimų vertę, tačiau suprato ir jų teorinį ribotumą, kuris pasireikšdavo tuo, kad nebuvo tinkamos rezultatų analizės, o kartais tie rezultatai pateikdavo iškreiptą bendros raidos vaizdą. Kitas tyrimo būdas – tiesioginis stebėjimas – taip pat nepatenkino Piaget, nes neleisdavo atskleisti to, kas slypi už išorinio elgesio.
Jis įrodė, kad vaikas nėra tik mažas suaugęs, kuris tiesiog mažiau žino, blogiau supranta įvykius, kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusio logikos. Piaget iš medicinos į psichologiją perkėlė klinikinį metodą, kuriuo tiriami ne simptomai ( išoriniai ligos požymiai ), o procesai, lemiantys tų simptomų atsiradimą. Naudodamas šį metodą, jis atskleidė realią vaiko pozitciją aplinkos ir savo paties atžvilgiu. Piaget klinikinį metodą naudojo eksperimentiniuose tyrimuose. Jo atlikti stebėjimai buvo organizuoti kaip tikri eksperimentai: turima aiški hipotezė ir jai įrodyti sistemingai keičiamos sąlygos. Piaget siekė ne tik gauti tiriamojo atsakymą, bet ir nustatyti vaiko mąstymo struktūrą tam tikru raidos momentu.
Piaget mokyklos psichologai laisvai kalbasi su vaiku. Jie neapsiriboja fiksuotais standartiniais klausimais, todėl šis metodas yra kokybiškas, aprašomasis. Pateikiami klausimai daugiausiai priklauso nuo to, kaip vaikas reaguoja į sudarytą situaciją; vaikų reakcijos gali būti labai įvairios. Todėl apklausos seka, turinys ir trukmė gali būti labai skirtingi. Su vaikais Piaget visada stengėsi kalbėti jiems suprantama kalba. Be to, tyrėjas sukūrė tvermės ( kiekio, masės, ilgio ir t.t. ) supratimo tyrimo metodus. Tyrimams naudojama labai plastška medžiaga (skystis, plastilinas, įvairūs objektai ), kurią galima pertvarkyt keičiant atskiras jos savybes.
Piaget sukurtą klinikinį metodą galima pavadinti genetiniu, nes, jį naudojant, lyginamos skirtingo amžiaus individų raidos ypatybės. Tam taikomi raidos "pjūviai" tam tikrais amžiaus tarpsniais. Tačiau kiekvienu amžiaus tarpsniu Piaget pateikia jau susiklosčiusių psichinių procesų vaizdą. Todėl šis klinikinis tyrimo metodas priklauso tradiciniams psichikos tyrimo metodams, kuriems būdingatai, kad nustatoma esama būsena ir interpretuojama raidos eiga bei varomosios jėgos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-05
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis18.26 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaMarijampolės Marijonų gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kognityvines asmenybes teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Marijampolės Marijonų gimnazija / 12 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą