Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Rinkimai. Rinkimų sistemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Rinkimai. Rinkimų sistemos

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Rinkimų istorija. Rinkimų paskirtis. Rinkimų panaudojimo tikslai. Rinkimų organizavimas. Rinkimų procesas. Rinkimų teisės nustatymas. Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimines apygardas. Rinkėjų sąrašų sudarymas. Kandidatų iškėlimas ir registravimas. Priešrinkiminė kampanija. Balsavimas. Rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas. Rinkimų sistemos. Rinkimų sistemų tipai. Daugumos atstovavimo (DA) sistema. DA sistemos trūkumai. DA sistemos pranašumai. Proporcingos atstovavimo (PA) sistema. PA sistemos trūkumai. PA sistemos pranašumai. Išvados.

Ištrauka

Darbo objektas. Rinkimai ir jų sistemos.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kas yra rinkimai, kam jie reikalingi, atskleisti, kokios yra rinkimų sistemos.
Uždaviniai.
1) Apžvelgti rinkimų istoriją.
2) Išsiaiškinti, kokia yra rinkimų paskirtis.
3) Išsiaiškinti, kokias tikslais yra naudojami rinkimai.
4) Sužinoti, kaip organizuojami rinkimai.
5) Atskleisti, kaip vyksta rinkimų procesas.
6) Apibrėžti, kas yra rinkimų sistemos.
7) Išsiaiškinti, kokie yra rinkimų sistemų tipai.

Ilgaamžėje žmonijos politinėje istorijoje rinkimai buvo žinomi jau labai seniai. Jie buvo naudojami senovės Graikijos miestuose – valstybėse (VIII-VI a. per. Kr.), o viduramžiais kai kuriuose kraštuose (pvz., Abiejų Tautų Respublikoje XVI-XVIII a.) būdavo renkami karaliai. Tačiau rinkimai, kuriuose dalyvauja visi valstybės piliečiai ir kurių rezultatai yra nepaprastai svarbūs visam vyriausybės ir jos politikos likimui, atsirado palyginti neseniai, tik XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, pradėjus įgyvendinti demokratinį valstybės valdymo būdą.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje iki 1789 metų revoliucijos, jeigu ir vykdavo rinkimai, tai juose visi gyventojai nedalyvaudavo, o pats atstovavimas buvo luominis. Visi luomai savo atstovus rinkdavo atskirai. 1789 metais rugpjūčio 26 d. Steigiamajam susirinkimui priėmus Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją pirmą kartą rinkimų teisė paskelbta piliečių teise (visi žmonės pripažinti įstatymui lygūs).

Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad suverenitetas priklauso žmonėms, valstybės tautai. Per rinkimus valstybės piliečiai rinkėjai iš daugelio kandidatų turi teisę išsirinkti tuos asmenis, kuriais pasitiki ir kuriems sutinka suteikti teisę valdyti valstybę. 1992 metų spalio 25 dieną priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnio 33 straipsnyje sakoma, kad piliečiai turi teisę dalyvauti savo šalies valdyme tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Tačiau, kaip jau žinome, tauta savo valdžią įgyvendina ne tiesiogiai, bet per renkamus atstovus. Taigi rinkimų paskirtis yra demokratijos įgyvendinimas, tautos atstovų išrinkimas ir valstybės valdžios institucijų suformavimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-02
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis21.8 KB
AutoriusRuta
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDoc. dr. K. Gudas
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasPanevėžio institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rinkimai. Rinkimu sistemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Doc. dr. K. Gudas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą