Demokratinėse valstybėse konstitucija nustato žmogaus teisių ribas, kurių niekam nevalia peržengti. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat religijos laisvė apima įvairias individualias galimybes (pvz., žodžio, nuomonės ar spaudos laisvę) ir kartu neliečiamas vertybes, kurios susijusios su vadinamuoju komunikacijos procesu.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia:
"Žmogus turi turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai." (25 straipsnis). 1
Galimybė viešai reikšti mintis yra įgimta žmogaus teisė. Šios galimybės varžymas brėžia žmogaus laisvės ribas. Ties minties laisve susiduria demokratija ir totalitarizmas - skirtingas žmonijos civilizacijos pakopas žyminčios politinės sistemos. Demokratija siekia laisvės, lygių galimybių kuo didesniam skaičiui žmonių, išreiškia sąmoningų, aktyvių, gebančių svarstyti ir spręsti piliečių valią. Totalitarizmas - neribota valstybinė valdžia, neleidžianti visuomenės kontrolės , kurios pasekmės -socialinis visuomenės neišsivystymas, susitaikymas su skriauda ir neteisingumu, dvasinė tamsių ir klusnių žmonių inercija.
Minties laisvė – tai, visų pirma laisvė nuo bet kokios ideologinės kontrolės, kai žmogus pats gali spręsti, ką ir kaip jam galvoti, kuo tikėti ir kuo netikėti, kokias dvasines vertybes pripažinti. Tai tartum teisės į gyvybę ir laisvę tąsa, tiktai dvasinėje plotmėje. Žmogaus minties laisvė gali būti išreiškiama per spaudą, per kalbą, per pasirinktą politiką, per tikybą .Todėl bandysiu prisiminti laikotarpį, kai buvo bandoma suvaržyti šias žmogaus laisves. 1939-89m. okupacinėje Lietuvoje buvo pažeistos visos pagrindinės žmogaus teisės .Ypač buvo varžoma minties ir religijos laisvės.
Bolševizmas pasižymėjo nereta ideologine agresija .Nors pirmoji sovietinė okupacija buvo trumpa, ji sugriovė visą tautos gyvenimą-sužlugdė tikėjimą, kultūrą, socialinę ekonomiką ir politinę nepriklausomą veiklą. Buvo vykdomas dvasinis tautos genocidas, tikras tautos naikinimas.
Kurie buvo patriotai, gerbė krašto praeitį, gimtąją kalbą, senąsias tradicijas, puoselėjo tautos kultūrinį palikimą, nesutiko su okupantų primetamu ,,proletariniu internacionalizmu‘, sovietiniu gyvenimo būdu ,tie paskelbti ,,liaudies priešais‘.
Buvo stengiamasi kuo greičiau išguiti iš žmonių sąžinės tautiškumo jausmą, visus paversti beveidžiais sovietiniais žmonėmis:
Privalėjo tylėti, kai be pagrindo į Sibirą trėmė tautiečius
Kuriems varžoma laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą..
Kurie laisvai negali reikšti savo minčių.
Negali reikšti, skleisti jokių kitų politinių idėjų išskyrus komunizmą.
Apribota gyvenamoji laisvė (tik tarybų sąjungos teritorijoje)
Cenzūruojama spauda..
Nacionalizuojamas jų užgyventas arba valstybinis turtas.
Paklusti bet kokiai okupantų valiai. ...
Minties laisve (2) [speros.lt].doc