Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokslas ir švietimas>Liberalios švietimo politikos taikymo Lietuvos švietimo sistemoje galimybės
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Liberalios švietimo politikos taikymo Lietuvos švietimo sistemoje galimybės

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įžanga. Klasikinio liberalizmo ideologija. Pagrindiniai klasikinio liberalizmo teiginiai. Klasikinio liberalizmo ideologinės nuostatos švietime. Liberalios švietimo politikos formavimas. Liberalioji švietimo reforma. Liberalioji švietimo kaita. Lietuvos švietimo sistema. Išvados.

Ištrauka

Temos problemiškumas. Klasikinis liberalizmas susiformavo XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiaus pradžioje, kai yrant feodalizmo santvarkai, vidurinė klasė pradėjo kovoti dėl galių ir įtakos su vyravusiu iki tol tradiciniu aristokratų luomu. Liberalizmui niekada nebuvo leista subrandinti visų savo vaisių. Ir vis dėlto, nors liberalizmo idėjos viešpatavo labai trumpai ir ribotai, to pakako pasaulio veidui pakeisti. Liberalizmas propagavo individo laisvę ir teises: laisvę veikti, laisvą rinką, laisvą konkurenciją ir savaip ribojamą demokratinę tvarką. Liberalizmas glaustai susietas su demokratija, viena neįmanoma be kito. Liberaliam švietimui stiprėti kliudė ir šiuo metu vis dar kliudo abejotinos reformos. Susidaro įspūdis, jog švietimo reformą siekiama vykdyti tik "iš viršaus". Požiūrį į švietimo pertvarką, įgyvendinamą sutelkus visos visuomenės pastangas, nustelbia administracinis požiūris. Toks požiūris trukdo taikyti liberaliąją švietimo politiką Lietuvoje bei neleidžia stiprėti demokratiniams mokyklos pagrindams. Taip pat nerimą kelia ir vis dažniau pasigirstantys kaltinimai pedagogams, dėl jų nepakankamo atsidavimo darbui, patriotizmo stokos. Atrodo, kad jie daromi "atpirkimo ožiais", dėl Lietuvos valdžios daromų klaidų. Sumažėjęs žmogiškasis solidarumas kausto liberalų bei demokratišką ugdymą (L. Von Mises, 1994; V. Keciorytė, 2005). Šiame darbe į liberalios švietimo politikos taikymo galimybes Lietuvos švietimo sistemoje bus žvelgiama klasikinio liberalizmo aspektu.
Švietimo reforma – neatsiejamai susijusi su visuomenėje vykstančiais socialiniais pokyčiais. Veiksminga švietimo reforma verčia perskirstyti įgaliojimus. Lietuvoje švietimo reformos terminu įvardinta sisteminė švietimo pertvarka (Švietimo studijos 4, 1998; R. Bruzgelevičienė, 2001).
"Švietimo politika – tai visuma kryptingų veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti strateginius švietimo sistemos arba organizacijos tinklus" (R. Želvys, 2003). Lietuvos švietimo politika naujas mūsų krašto pedagoginio gyvenimo reiškinys. Jos egzistavimo tarpsnis kol kas trumpas, tik nuo nepriklausomybės atgavimo. Tačiau nepaisant to, jau išgyveno įdomių posūkių. Atkuriant Lietuvos švietimo koncepciją autoriai nevartojo švietimo politikos sąvokų konservatyvizmas ar liberalizmas, o tiesiog kūrė švietimo koncepciją atsižvelgdama į tautos tradicijas, šiuolaikinės visuomenės poreikius. Sukurta švietimo koncepcija sujungė konservatyviąsias ir liberaliąsias sąvokas. Išlaikomas dėmesys akademiniam mokymui – tai konsrervatyvios švietimo politikos bruožas, o tėvų teisė renkantis vaikam mokyklą, mokyklų tipų, profilių įvairovė, padidėjęs finansinis savarankiškumas, konkurencija tarp švietimo įstaigų – tai liberalios švietimo politikos užuomazga (Švietimo studijos 4, 1998).
Švietimo kaita – neatsiejamas šiuolaikinės visuomenės bruožas, todėl mes turime išgyventi švietimo kaitą, nes ne visus švietimo kaitos aspektus galime valdyti, į juos reikia atsižvelgti, prieš formuojant švietimo politiką. Pokyčiai tapo gyvenimo norma, kuo toliau, tuo jie darosi spartesni. Šiuolaikinei visuomenei būdinga orientacija į nuolatinę kaitą. Sovietų Sąjunga bandė dirbtinai išlaikyti stabilumą, kuris sukėlė katastrofiškus padarinius. Taigi, nuolatinė kaita neišvengiama. Jos neįmanoma kontroliuoti, bet galima daryti įtaką: suteikti jai norimą tempą, pageidaujamą kryptį ar priimtinesnį pobūdį (Švietimo studijos 4, 1998).
Švietimo sistema – tai mokymo institucijų, įstaigų tinklas, administruojamas valdžios ir savivaldos, jų aprūpinamas materialiniais ir dvasiniais resursais ir grindžiamas jurisdikcija. Skirtingose valstybėse skiriasi moksleivių mokymo pradžios amžius, drausmės palaikymas, pedagogikos filosofija. Švietimo sistema grindžiama Europos kultūros vertybėmis: asmens verte, artimo meile, prigimtine žmonių lygybe, sąžinės laisve, tolerancija, demokratiniais visuomenės santykiais ( Švietimo vadybos įvadas, 1996).
Temos naujumas. Liberalios švietimo politikos taikymo galimybių Lietuvos švietimo sistemoje dar niekas plačiai nenagrinėjo. E. Katiliūtė savo daktaro disertacijoje nagrinėjo švietimo politikos įgyvendinimo problemą. L. Šiaučiukėnienė straipsnyje "Liberalaus ugdymo prielaidos diferencijuoto mokymo sistemoje" atskleidžia ir pagrindžia diferencijuoto mokymo didaktinę sistemą kaip liberalaus ugdymo prielaidą. Plačiau apie liberalųjį ugdymą aukštajame moksle nagrinėja D. Gudaitytė. R. Želvys savo knygoje "Švietimo politika ir monitoringas" kalba apie švietimo politiką, jos įgyvendinimą plačiąją prasme, paliesdamas svarbiausias ideologines ir etnines švietimo politikos ištakas. Apie Lietuvos Respublikos švietimo sistemą skelbia švietimo įstatymas. Manau, mokslinėje literatūroje skiriama per mažai dėmesio liberalios švietimo politikos taikymo galimybėms Lietuvos švietimo sistemoje.
Temos aktualumas. Liberalizmas pasisako už pasirinkimo teisės įgyvendinimą švietime. Individas turi teisę rinktis profesinę karjerą ir atitinkamą mokymo įstaigą, padedančią šio tikslo siekti. Individui naudinga mokytis, įgyti išsilavinimą, nes tai laiduoja didesnį atlyginimą ir geresnę gyvenimo kokybę. Švietimas turi tenkinti ekonominius žmogaus poreikius, o pastarieji šiais laikais labai aktualūs žmogui.
Darbo objektas – liberalios švietimo politikos taikymo galimybės.
Darbo tikslas – atskleisti liberalios švietimo politikos taikymo Lietuvos švietimo sistemoje galimybes.
Siekiant tikslo, darbe sprendžiami šie uždaviniai:
1. Apibrėžti klasikinio liberalizmo ideologiją.
2. Atskleisti liberalios švietimo politikos formavimo galimybes.
3. Išryškinti Lietuvos švietimo sistemos struktūrą, kaip pagrindą klasikinio liberalizmo idėjoms taikyti.
Tyrimo metodai – mokslinės, teisinės, sociologinės literatūros analizė. Šiuo metodu analizuoti mokslinės literatūros šaltiniai, atskleistas kursinio darbo problemiškumas, naujumas, aktualumas, pagrįsta liberalios švietimo politikos taikymo galimybių samprata. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-22
DalykasMokslo ir švietimo kursinis darbas
KategorijaPedagogika >  Mokslas ir švietimas
TipasKursiniai darbai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai17 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis27.16 KB
AutoriusVilma
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDr. G. Cibulskas
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Liberalios svietimo politikos taikymo Lietuvos svietimo sistemoje galimybes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 12 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Dr. G. Cibulskas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą