Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ilgaamžystė

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Senatvė. Didžioji depresija ir Alzheimerio liga. Didžioji depresija. Diagnostiniai kriterijai. Gydymas. Vyrų ir moterų depresijos skirtumai. Ruminacinė įveika. Alzheimeriio liga. Alzheimerio ligos apibrėžimas: lėta proto mirtis. Simptomai. Diagnozė. Galimos ligos priežastys. Gydymas. Požiūris į mirtį. Mirtį ignoruojanti visuomenė. Psichologijos požiūris į mirtį. Mirties baimė. Mirštantis žmogus. Kubler-Ross indėlis. Graži mirtis. Išvada.

Ištrauka

Suaugusių žmonių raidos stadijos nėra tokios ryškios kaip vaikų. Suaugusiųjų raidoje sunku rasti tokių ryškių įvykių, kaip pirmieji ištarti žodžiai ar pirmieji brendimo požymiai. Tačiau daugelis raidos psichologų teigia, kad tam tikros suaugusio žmogaus raidos stadijos yra, tačiau jos daugiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus. Iš dalies žmogaus socialinis amžius priklauso nuo jo ekonominės padėties.
Ilgaamžystė – tai paskutinis žmogaus gyvenimo etapas, kuris prasideda nuo ir tęsiasi iki žmogaus gyvenimo pabaigos.
Pagrindinis šio referato tikslas yra aprašyti žmogaus, esančio ilgaamžystės stadijoje, raidą.
Senatvė – tai paskutinioji gyvenimo era. Kartais ji prasideda jau po 55 metų, tačiau tikslus laikas priklauso nuo žmogaus socialinio amžiaus. Tyrimai parodė, kad jaunesni ir neturtingesni žmonės senatvės pradžia linkę laikyti 55 metų amžių; vyresni ir labiau pasiturintys žmonės – 65 ar net 70 metų amžių. Jaunesni žmonės vyresnį amžių vertina negatyviau, siedami jį su senatvišku silpnumu ir priklausomybė nuo kitų. Vyresni žmonės žiūri į senatvę pozityviau, jiems tai toks metas, kada po daugelio įtempto darbo metų, po viso to, ką jiems teko patirti, jie gali leisti savo dienas ramiai, laisvai, gali daug laiko skirti apmąstymams.
Raidos psichologai pažymi, kad vyresni žmonės tiksliau, rūpestingiau viską apgalvoja. Protiniai sugebėjimai, kuriems reikia geros reakcijos, atminties, su amžiumi silpnėja, tačiau kiti, kuriems reikia apmąstymų, pasiryžimo priimti sprendimus ir bendrų žinių, išlieka stabilūs. Tiriant intelektą testais, suprantama, žmogus gali ir negauti aukšto įvertinimo, kadangi taip tiriant daug dėmesio yra skiriama pirmiesiems sugebėjimams, tačiau antrieji, išliekantys stabilūs ir senatvėje, taip pat yra labai svarbūs. Tai gali patvirtinti garsių asmenų produktyvi veikla: garsiausi filosofai ir istorikai gerokai daugiau padarė būdami 60 metų, negu kai buvo jaunesni; politiniai veikėjai savo politinės karjeros viršūnę dažniausiai taip pat pasiekė sulaukę 60 – 70 metų. Daugelis rašytojų, dailininkų, sulaukę 70 – 80 metų, vis dar aktyviai kuria.
Gera sveikata ir pakankamos pajamos visada svarbios, bet ypač senatvėje. Be abejo, chroniškai sergančių žmonių skaičius su amžiumi didėja, ir, antra vertus, per ekonomines krizes daugelis senų žmonių praranda savo santaupas ir atsiduria už skurdo ribos. Tuo galima paaiškinti, kodėl po 65 metų padaugėja savižudybių. Tačiau daugelis senų žmonių gyvena sėkmingai, net jei ir pradeda galvoti apie savo amžių, skaičiuodami, kiek metų jiems dar liko gyventi, o ne kiek metų jiems suėjo nuo gimimo. Ypač daug drąsos ir pasitikėjimo jiems suteikia žinojimas, kad jie jau pragyveno ilgiau, negu toje šalyje nurodoma vidutinė gyvenimo trukmė, taip pat, kai mato, kad vyresni už juos žmonės vis dar yra laimingi ir aktyvūs. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-14
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis17.5 KB
AutoriusAgne
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasBrazdeikienė
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ilgaamzyste [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • Brazdeikienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą