Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Mirties bausmė (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mirties bausmė (4)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Mirties bausmė. Mirties bausmės kitimai Lietuvos istorijoje. Iki Lietuvos centralizuotos valstybės sukūrimo. Iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pirmojo statuto 1529 metais. Lietuvos statutų galiojimo laikas. Įteisinus Rusijos baudžiamųjų įstatymų galiojimą. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos respublikos gyvavimo laikotarpis. Sovietinės okupacijos metai. Atkūrus Lietuvos respublikos nepriklausomybę. Mirties bausmės panaikinimas Lietuvoje. Mirties bausmės įvedimas ir panaikinimas – valdžios ar tautos kompetencija. Išvados.

Ištrauka

Mirties bausmė tai viena tų aktualių tačiau kartu ir nepaprastai skausmingų temų šiuolaikinės visuomenės gyvenime. Taigi šiame savo darbe pasistengsiu paanalizuoti šią temą.
Darbo tikslas: paanalizuoti mirties bausmės klausimą Lietuvos istorijos aspektu.
Uždaviniai: aptarti mirties bausmę, mirties bausmės kitimus Lietuvos istorijoje, mirties bausmės panaikinimą Lietuvoje, mirties bausmės įvedimas ir panaikinimas – valdžios ar tautos kompetencija.
Mirties bausmė – tai ypatinga bausmės rūšis, dėl kurios teisėtumo vyksta smarki diskusija, kurios ištakos – antikinėje Graikijoje. Jau 427m. pr. Kr. Diodotas įtikinėjo Atėnų asamblėją pakeisti mirties nuosprendį sukilusio Mitilenos miesto vyrams, įrodinėdamas, kad ši bausmė nesulaikanti žmonių nuo nusikaltimo ir dėl to netaikytina. Italų teisininkas Č. Bekarija (1783 – 1794) knygoje "Apie nusikaltimus ir bausmes" (1764) bene pirmasis pabandė sistemingai argumentuoti prieš mirties bausmę. Jo argumentais naudojasi ir nūdienos mirties bausmės priešininkai. Tačiau iki XVIII a.pabaigos, kol Europoje dominavo absoliutinės monarchijos ir totalitariniai režimai, platesnių diskusijų dėl šios bausmės leistinumo nekilo ir negalėjo kilti, nes valstybinė valdžia turėjo visišką teisinį suverenitetą – galėjo nevaržomai savo nuožiūra tvarkyti kiekvieno individo likimą, taip pat ir jo gyvybės bei mirties klausimą. Priešinga nuomonė, kadangi ji turėjo savo užnugaryje ją remiančios juntamesnės socialinės jėgos, negalėjo būti išgirsta. Be to, nepripažįstant prigimtinės teisės, nebuvo ir aiškaus kriterijaus, pagal kurį būtų tikrinamas valdžios veiksmų piliečio atžvilgiu teisėtumas.
Pradžią platesnei diskusijai šiuo klausimu davė 1798.m Prancūzijos revoliucija, plačiu mastu išjudinusi žmonių mases bei jų socialinį aktyvumą ginant savo teises ir laisves. Šis judėjimas formavosi kaip pastanga pasukti valstybinį gyvenimą demokratėjimo – žmogaus teisių didesnio branginimo, o pačią teisės sampratą societarizmo plėtotės linkme. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-06
DalykasBaudžiamosios teisės referatas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis21.54 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasRočienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mirties bausme (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Ročienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą