Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Smurto prevencinės programos mokyklose
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Smurto prevencinės programos mokyklose

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233
Aprašymas

Įvadas. Smurto prevencinės programos. Visuomene paremtos prevencinės programos (Community-based Prevention Programs). Šeima paremtos prevencinės programos (Family-based Prevention Programs). Ta pačia amžiaus grupe paremtos prevencinės programos (Peer-focused Prevention Programs). Mokykla paremtos prevencinės programos (School-based Prevention Programs). Smurto prevencinių programų mokyklose tipai. Konfliktų sprendimas ir bendraamžių įjungimas (Conflict Resolution and Peer Mediation). Patyčių sumažinimas (Bullying Reduction). Socialinių gebėjimų vystymas (Social Competence Development). Švietimas apie narkotines medžiagas (Drug Education). Efektyviausios smurto prevencinės programos. Atrankos kriterijai (Selection Criteria). Programų aprašymai. Efektyviausios smurto prevencinės programos taikomos mokyklose. Nuostabaus amžiaus metai (The Indredible Years Series). Patyčių prevencinė programa (Bullying Prevention Program). Strategijos, skatinančios alternatyvų mąstymą (Promoting Alternative THinking Strategies, PATHS). Gyvenimo įgūdžių lavinimas (Life Skills Taining, LST). Centrinės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dalies prevencijos projektas (Midwestern Prevention Project, MPP). Didelių galimybių programa (Quantum Opportunities Program, QOP). Efektyviausios smurto prevencinės programos skatinančios socialų gyvenimą. Slaugių lankymasis namuose prenataliniu ir kūdikystės periodu (Prenatal and Infancy Home Visitation by Nurses). Didieji Amerikos broliai ir seserys (Big Brothers Big sisters of America, BBBSA). Funkcinė šeimos terapija (Functional Family Therapy, FFT). Daugiasisteminė terapija (Multisystemic Therapy, MST). Daugiadimensinis gydymas - prižiūrėtojo globa (Multidimensional Tratement Foster Care, MTFC). Smurto prevencijos problema Lietuvoje ir galimi problemos sprendimo būdai. Išvados.

Ištrauka

Šiandien mes vis dažniau ir dažniau kalbame apie smurtą. Kasdien apie tai perskaitome spaudoje, sužinome iš televizijos. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, jis demonstruojamas videofilmuose, žurnaluose ir net kompiuteriniuose žaidimuose. Taip pat jis egzistuoja mokyklose (Rolandas, 2004). Smurtas - tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti. Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą (Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2004). Smurtas pasireiškia daugybe formų. Dažniausiai, kai kalbame apie smurtą, galvojame apie fizinį grasinimą, pavyzdžiui, mušimas, išpuoliai bei aršumas. Tačiau smurtas taip pat gali būti seksualinis, į kurį įeina ir nepageidaujamas seksualinis priekabiavimas, prasidedantis nuo glostymo, mylavimo ir pasibaigiantis išprievartavimu. Smurtas ne visada yra viešas ir lengvai atpažįstamas. Jis taip pat gali būti vos apčiuopiamas ir plintantis. Emociniai ir verbaliniai užgauliojimai, tarp kurių yra ir grasinimai, gąsdinimai, bauginimai bei priekabiavimai ir įžeidinėjimai, gali sukelti didžiulę baimę. Tačiau gali būti sumažinti bei nuslopinti, kol neperauga į fizinį smurtą (Alberta, 2002). Taigi smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra – tai visos prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros arba kitokio pobūdžio jo išnaudojimo fizinės ir/ar emocinio blogo elgesio formos, sukeliančios faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui. Aplinkiniai neretai yra linkę nematyti , neigti, kad prieš vaiką yra smurtaujama, atsiriboti nuo skriaudžiamo vaiko, bendrauti su juo, tarytum niekas nevyktų. Smurtas gali būti fizinis, seksualinis, emocinis. Fizinis smurtas prieš vaikus – tai faktinę ar potencialią fizinę žalą vaiko sveikatai sukeliantys veiksmai, sąveikos (ar jos nebuvimo) su vaiku metu (pagal Pasaulinę Sveikatos Organizaciją (toliau – PSO)). Fizinio smurto veiksmų pobūdis gali būti įvairus: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis vaiko kūno išoriniam paviršiui ir jo vidaus organams, panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą arba kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kt. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos žalos dydžiu. Emocinis smurtas prieš vaikus – tai nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, padarymo "atpirkimo ožiu", grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir vystymuisi (pagal PSO). Emocinis smurtas gali būti įvairių formų: pastovi kritika, šauksmai, tyčiojimasis, jausmų ignoravimas, žeminimas ir kt. Seksualinis smurtas prieš vaikus – tai vaiko raidos požiūriu priklausomų vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nėra pakankamai subrendę, nepilnai suvokia, nesugeba į tai tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ir/ar gauti su šia sritimi susijusį pelną (pagal PSO). Seksualinės prievartos formos: seksualiniai santykiai, susiję su prasiskverbimu (vaginaliniai, analiniai, oraliniai santykiai); daiktų kišimas į lytinius organus; vaiko vertimas masturbuoti, glostyti suaugusiojo lytinius organus; vaiko glostymas, masturbavimas, bučiavimas, siekiant seksualiai pasitenkinti; lytinių organų demonstravimas vaikui; kalbėjimas su vaiku seksualinio pobūdžio kalba, nepadorių gestų demonstravimas (Blažys, Kuodytė, 2005).
Tačiau iš kur tas žiaurumas ir netolerancija? Kodėl reikia pabrėžti, jog esi stipresnis, labiau vertinamas, arba tokiu būdu užsitikrinti tam tikrą padėtį mokinių hierarchijoje. Dažnai tai lemia draugų įtaka, savisaugos instinktai, noras nepasirodyti prastesniu, silpnesniu ir t. t. Tai pagrindinės smurtavimo mokykloje priežastys (Rolandas, 2004).
Taigi smurto tema ir jo prevencinės programos mokyklose yra labai aktualu šiuolaikinėje visuomenėje. Nepaisant to, kad mokymasis mokykloje yra formalus, t.y. įstatymais reglamentuojamas dalykas, mokyklos gyvenimas yra daug platesnis. Mokantys mokytojai vadovaujasi tam tikromis Švietimo ministerijos patvirtintomis programomis, jomis vadovaujantis, sudaromi vadovėliai. Tačiau egzistuoja ne vien šios programos, bet ir tai, ką kai kurie sociologai vadina paslėptomis ugdymo programomis. Šiuo požiūriu paauglystė yra ypatingas amžius, kada žmogus ieško savęs, prieštarauja ne tik patiems artimiausiems, brangiausiems žmonėms, bet ir pačiam sau. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu pasirinkimas: paauglys visada renkasi, jis visada dvejoja, abejoja, jį beveik visada lydi klausimas ką pasirinkti, pvz.: ar eiti į kasdieninį užklasinės veiklos užsiėmimą ar su įkalbinėjančiais draugais į kiemą. Būtent šiame gyvenimo periode labai svarbi draugų, bendraamžių įtaka. Nesiimant efektyvių intervencijos priemonių prieš anksti vaikystėje pasireiškiančius nežymaus elgesio, emocijų socialinio bendravimo sutrikimus, jie paauglystės laikotarpiu perauga į grėsmingus socializacijos sutrikimus, pasireiškiančius smurtu, agresija prieš visuomenę arba prieš save. Šeimoje ir tarp draugų lavėja mūsų neformalaus bendravimo įgūdžiai. Šveicarų psichologas J. Piaget akcentavo bendraamžių santykių svarbą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-07
DalykasSocialinės psichologijos kursinis darbas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai15 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis46.84 KB
AutoriusNeringa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Smurto prevencines programos mokyklose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą