Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Apologetai

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Aplinka, kuri įtakojo apologetų atsiradimą. Kas buvo apologetai? Apologetų pažiūros. Apologetų siekiai. Išvados.

Ištrauka

II a. ginti krikščionybę nuo įvairių erezijų ir krikščionių persekiojimų ėmė ankstyvieji krikščionių apologetai. Bažnyčia jau tada buvo tapusi istorine tikrove, ir pasaulis jos nebegalėjo ignoruoti. Krikščionių bendruomenėse atsirasdavo vis daugiau išsilavinusių aukštuomenės žmonių, kurie ieškojo bendros kalbos su mokytais pagonimis, kad atremtų priekaištus bei šmeižtus metamus krikščionims.
Stengdamiesi būti suprasti juos supančių žmonių, apologetai savo mintis reiškė kiek galima labiau to meto kalba. Krikščionybės naujieną jiems teko skelbti dvasingoje vėlyvųjų stoikų bei platonizmo ir religinėje graikų – rytiečių misterijų aplinkoje. Šventąjį Raštą – Gyvojo Dievo žodį – apologetai aprengė graikiškosios filosofijos rūbais ir pristatė Romos imperijos elitui. Jų raštais ir prasidėjo krikščioniškoji teologija.

Probleminiai klausimai: kas buvo apologetai? Kas įtakojo apologetų atsiradimą? Kokios buvo apologetų pažiūros? Ko ir kaip siekė apologetai?

Tyrimo objektas: Ankstyvieji krikščionių apologetai.

Tyrimo tikslas: 1) Ištirti apologetų atsiradimo priežastis. 2) Ištirti apologetų pažiūras ir siekius.

Tyrimo metodas: literatūros analizė

"Jau II a. krikščionybė išplito visuose Viduržemio jūros kraštuose, o iš jų pasiekė ir tolimesnes Romos imperijos sritis. Be pirmųjų apaštalų, iš pradžių būta ir profesionalių misionierių – apaštalų platesne prasme. Bet krikščioniškos misijos rėmėsi anaiptol ne jais vienais. Patys krikščionys darė įtaką juos supančiam pasauliui, skelbdami Jėzaus Kristaus Evangeliją.Geroji išganymo naujiena keliavo Romos imperijos keliais drauge su pirkliais, kariais ir pamokslininkais. Pirmosios bendruomenės kūrėsi judriausiose krašto vietose, miestuose. Suvienytoje imperijoje, kurioje viešpatavo "romėniškoji taika", krikščionybė iki II a.pabaigos jau buvo įsitvirtinusi visame civilizuotame pasaulyje." Mus yra pasiekęs autentiškas dokumentas iš Bitinijos Mažojoje Azijoje; ten pagonis Plinijus jaunesnysis, romėnų senatorius ir konsulas, būdamas imperatoriaus vietininkas Bitinijoje ir Ponte apie 112 m. susidūrė su tokia krikščionių gausybe, kad turėjo imperatoriaus Trajano pasiteirauti kaip su jais elgtis. Jis rašė: "Man atrodo esant verta pasiteirauti, ypač todėl, kad daugelis žmonių gali būti įpainioti į vykstančius procesus. Pavojus gresia įvairaus amžiaus, luomo ir lyties asmenims. Krikščionybė egzistuoja kaip savita religija, bet persekiojama kaip valstybei ir žmonėms priešiška".
" Intensyvūs ir ilgi persekiojimai nebūtų buvę įmanomi be aiškios ideologinės – filosofinės koncepcijos, traktuojančios krikščionybę kaip blogį. Tačiau tokia koncepcija buvo sukurta. Ji persmelkė visus Romos imperijos aukštuomenės sluoksnius , ir ja vadovavosi dauguma imperatorių bei valdytojų. Romos imperijos intelektualinis elitas kūrė tokį iškreiptą ir tikrovės neatitinkantį požiūrį į krikščionybę" .
Jau Apaštalų darbų knygoje rašoma apie konfliktus tarp Evangelijos skelbėjų ir filosofų:"Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos, iš kirėniečių, aleksandriečių, ir iš Kilikijos bei Azijos ir mėgino ginčytis su Steponu. Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo" (Apd 6,9-10).
Nors šioje vietoje aprašytas konfliktas vis dar judėjų inspiruotas. Jie buvo iš libertinų sinagogos. Ją lankė žydai , gimę ir augę graikų kultūros centruose ir laikę save labiau apsišvietusiais negu kiti. Neatsitiktinai būtent jie pasipiktino paprasta, tačiau galinga Evangelija ir panoro savo išmintimi sukirsti Steponą. Kitą panašų konfliktą, tik jau su tikraisiais graikų filosofijos atstovais, sutinkame Apaštalų darbų 17-ame skyriuje:"Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną stabų miestą, Paulius netvėrė apmaudu. Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir dievobaimingaisiais ir kasdien kalbėdavo susirinkusiems aikštėje. Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė:"Ką šis plepys nori pasakyti?" Kiti:"Atrodo, kad jis – svetimų demonų skelbėjas". Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą ...Išgirdę kalbant apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė tyčiotis, o kiti sakė:"Apie tai paklausysime kitą kartą" (Apd 17, 16-18. 32) Filosofams Pauliaus skelbiamas Kristaus mokymas sukėlė vien panieką ir patyčias. Kita vertus, ir Pauliaus dvasia buvo prislėgta dėl pagoniškos Atėnų stabmeldystės. Pirmųjų amžių krikščionybės istorija liudija, kad tokių konfliktų skaičius didėjo, kol peraugo į žiauriausius krikščionių persekiojimus. Tertulianas II amžiaus pabaigoje rašė:"Krikščionys ir pagonys yra svetimi vienas kitam". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-05
DalykasKrikščionybės kursinis darbas
KategorijaReligija >  Krikščionybė
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis29.04 KB
AutoriusGiedre
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasDr. D. Petkūnas
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasHumanitarinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Apologetai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Dr. D. Petkūnas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą