Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Naujausiųjų amžių filosofija>Būties problema filosofijoje. Heideggeris. Šliogeris
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Būties problema filosofijoje. Heideggeris. Šliogeris

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Būties sampratos aiškinimas. M. Heideggerio būties sąvokos aiškinimas. A. Šliogerio būties sąvokos aiškinimas. M Heideggerio ir A. Šliogerio būtis. Išvados.

Ištrauka

Žodis būtis yra iš tiesų labai abstraktus. Paprastai galėtume apibūdinti, kad tai pasaulis, kurį mes suvokiame pirmiausia per jusles, po to protu ir galiausiai intuicija. Būtis neturi ribų, todėl būtybei sunku atrasti save nerealioje erdvėje. Filosofija, keldama būties problemą, klausia:kas egzistuoja būtyje ir kaip egzistuoja. Būtis traktuojama labai įvairiai, bet iš esmės ji tapatinama su erdve ir laiku. Būtis yra tai, kas neatsiranda ir kas neišnyksta. Senovės filosofai žvelgė į pasaulį, o gal į būtį, kaip į kažką, kurio prigimtį reikia išsiaiškinti. Šiuolaikiniai filosofai apie būtį kalba kaip apie nepriklausomai nuo žmogaus ir nuo jo mąstymo egzistuojantį pasaulį. Taigi būtis suvokiama savaip ir vis kitaip.
Bet viena aišku – būtyje reikia būti. Prieš keldami sunkiai suvokiamą problemą, turime išsiaiškinti, ko siekiame.
Būties problema apskritai yra visos filosofijos problematikos centras. Jau senovės graikų filosofija buvo orientuota į būtį, būties harmoniją. Būties klausimas buvo bandomas išsiaiškinti senovės graikų filosofų reikaluose, pvz., "Metafizikoje".
Jau Aristotelis savo veikaluose, kalbėdamas apie mokslą, teigė, kad egzistuoja mokslas, nagrinėjantis būtybę, kiek ji yra. Filosofija kaip mokslas tiria ne tik būtybės, bet ir jų būtį. Klausimas apie būtį yra kone pagrindinis filosofijos klausimas. Ką įvardina būties vardas? Būtį galima apibrėžti per neigimą. Būtis yra ne niekas, bet būtis nėra ir konkreti būtybė. Būtis apibūdinama skirtingai nuo būtybės.
Būtybė yra tai, kas yra.
Filosofija yra mokslas apie pirmąsias priežastis, remiantis filosofija, bandoma nustatyti būtybių principus ir priežastis. Taip pat filosofijos mokslo tyrimo eigoje bandoma atsakyti, koks mokslas gali kalbėti apie būtį, kokia prasme būtis gali būti visuotinio mokslo objektu. Kiekvienas filosofas savo mokyme stengėsi suvokti būties esmę ir prasmę.
Kadangi būties neįmanoma logiškai apibrėžti, gali egzistuoti filosofinės sistemos, kurios remiasi vienodomis būties sampratomis. Kiekviena filosofinė sistema į būtį žiūri iš savo pasaulio ir aplinkos suvokimo, savo įsitikinimų pozicijos. Kiekvienas filosofas būtį supranta savaip.
Šio darbo tikslas ir yra apžvelgti būties problemą filosofijoje.
Darbo uždaviniai:
- išsiaiškinti būties sąvokos kitimą amžių eigoje;
- išanalizuoti M. Heideggerio ir A. Šliogerio būties sąvokos aiškinimus.

Darbo metodai:
- Literatūros šaltinių analizė;
Darbo struktūra. Darbo tikslas ir uždaviniai sąlygoja tokią darbo struktūrą: įvadas, keturios dalys, išvados, literatūros sąrašas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-02
DalykasNaujausiųjų amžių filosofijos kursinis darbas
KategorijaFilosofija >  Naujausiųjų amžių filosofija
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis23.29 KB
AutoriusAkvile
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Buties problema filosofijoje. Heideggeris. Sliogeris [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą