Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Nusikaltimai prieš vaiką
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nusikaltimai prieš vaiką

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įžanga. Vaikas šeimoje. Vaikas mokykloje. Vaikas visuomenėje. Vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Nusikaltimai prieš vaikus Internete. Nusikaltėliams Internete labiausiai patinka šie dalykai. Nusikaltimų prieš vaikus prevencija rūpinasi. Išvados.

Ištrauka

Vaikas – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tai lemia vaiko amžiaus ypatumai, negebėjimas savęs apginti, specifinė vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje, įvairūs šalies socialiniai, ekonominiai, teisiniai faktoriai.
Nusikaltimai prieš vaiką tai ne tik fizinė ar psichologinė prievarta, bet ir vaiko teisių pažeidimai, seksualinis išnaudojimas. Pastaruoju metu taip pat ypač opi problema tapo vaikų pornografija internete.
Lietuvoje smurto prieš vaikus atvejų fiksuojama vis daugiau. Remianti vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, pernai buvo užfiksuoti 2369 tūkst. smurto atvejai prieš vaikus. 2003 m. tokių atvejų buvo 1444 tūkst. statistika greičiausiai atspindi tik mažą dalelę tikrosios padėties.
Nusikaltimai prieš vaikus vyksta keliuose lygmenyse, todėl šiame referate aš aptarsiu nusikaltimus prieš vaiką keliose socialinėse grupėse, tai : smurtas prieš vaiką šeimoje, mokykloje bei visuomenėje.

Tai yra viena svarbiausių, artimiausių ir didžiausią įtaką vaikui darančių, didžiausią išliekamąją vertę vaiko sąmonei turinčių socialinių vaiko aplinkų. Čia iš savo tėvų, ar kitų įstatyminių atstovų vaikas įgyja ir pirminį savo teisių ir pareigų kitų šeimos narių, artimųjų bei visuomenės atžvilgiu suvokimą.
Šioje aplinkoje turėtų būti užtikrinamos ir įgyvendinamos vienos pagrindinių (nors visos vaiko teisės vienodai svarbios) t.y., tos vaiko teisės, kurias apibendrintai galėtume pavadinti išlikimo teisėmis, tai vaiko teisė gyventi ir augti, patenkinti svarbiausius poreikius, gauti maisto, turėti būstą, tinkamas gyvenimo bei ugdymosi sąlygas, teisė į fizinį ir psichinį saugumą, efektyvią medicinos pagalbą, teisė į savo nuomonę.
Kaip šeimos institutas susidoroja su jam keliamais uždaviniais vaiko atžvilgiu ? Atsakymas paprastas – šiai dienai nekaip. Būtent šioje aplinkoje dažniausiai prasilenkiama su vaiko teisėmis, beje artimiausioje vaikui aplinkoje dažnai padaromi ir sunkiausi vaiko teisių pažeidimai, net nusikaltimai vaikui. Teisinė bazė vaiko vietą šeimoje nusako itin aiškiai, štai JT VT Konvencijos 5 ir 18 straipsniuose numatyta, kad valstybės Konvencijos dalyvės gerbia tėvų, globėjų ar kitų, pagal įstatymą už vaiką atsakančių asmenų atsakomybę, teises ir pareigas tinkamai ugdyti ir jam vadovauti naudojantis Konvencijoje pripažintomis teisėmis bei deda visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas. Tėvams arba kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą, saugumą ir vystymąsi. Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija įtvirtina: ,,Įstatymu ir kitokiomis priemonėmis vaikui turi būti garantuota ypatinga apsauga ir suteikiamos galimybės ir sąlygos sveikai ir normaliai vystytis fiziškai, protiškai, doroviškai, dvasiškai ir dalyvauti visuomenės juvenile. [...] Vaikas turi būti apsaugotas nuo visų netinkamo elgesio su juo, žiaurumo ir išnaudojimo formų." Vaiko teisė į asmens neliečiamybę, draudimas kankinti, žaloti, žeminti vaiko garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis įtvirtinta ir pagrindiniame, aukščiausią juridinę galią turinčiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Deja, kol kas turime tokią išdavą – menkai temažėjantis tiek fizinis, tiek ir psichinis smurtas šeimose prieš vaiką arba pakankamai reali jo grėsmė, suponuojanti vaikui nuolatinį nesaugumo, ir net menkavertiškumo jausmą. Ilgą laiką šeima funkcionavo savo izoliuotoje socialinėje aplinkoje kaip visiškai uždaras, privatus ir autonomiškas vienetas. Pasikeitusi politinė situacija Lietuvoje sąlygojo ir požiūrio į šeimą, vaiko statusą ir informacijos apie vaiko padėtį, gyvenimą šeimoje pokyčius. Tačiau vaikų auklėjimas šeimoje buvo ir vis dar tėra daugiau grindžiamas asmenine tėvų patirtimi, iš kartos į kartą perduodamomis fizinių bausmių taikymo tradicijomis, nežinant ir neieškant alternatyvių vaikų auklėjimo, ugdymo priemonių ir būdų. //Lietuvos visuomenei gerai žinomi ir priimtini auklėjimo diržu, rykšte, mušimo ranka ar kitokiais daiktais, peštelėjimo ir panašūs būdai, kai vaikas išoriškai nėra stipriai sužalojamas, ar tie sužalojimai pastebimi tik psichologinėje vaiko charakteristikoje. Pagrindinis tokį elgesį pateisinantis argumentas – asmeninė patirtis vaikystėje, kuri, anot šiuos auklėjimo būdus taikančiųjų, jokios žalos jiems nepadarė, o tik paskatino laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, suvokti ir vykdyti jam tenkančias ar bendruomenės primestas pareigas. Tuo tarpu visuomenės pasmerkimo sulaukia tik savo pasekmėmis šokiruojančios smurto apraiškos.// ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-14
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis21.12 KB
Autoriusdeima
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasT. Vaitkevičius
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nusikaltimai pries vaika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • T. Vaitkevičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą