Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelis – gamtotyrininkas ir filosofas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelis – gamtotyrininkas ir filosofas

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įžanga. Evoliucija. Logika. Gamtos filosofija. Aristotelis ir jo filosofinės idėjos. Materija ir forma. Išvados.

Ištrauka

Aristotelis gimė 384 m. pr. m. e. Stageiroje, tragiškajame Chalkidikės pusiasalyje. Jis jau pačioje jaunystėje susidomėjo gamta. Aristotelis ėmė stebėti gamtą net anksčiau negu susidomėjo sokratikų etika bei Platono metafizika. 365 m. pr. m. e. 17 – os metų Aristotelis įstojo į Akademiją. Būdamas 20 metų jis sukūrė savo filosofinę sistemą. 343 m. persikėlė gyventi į Makedoniją ir ten auklėjo jaunąjį Aleksandrą. Tik būdamas 50 – ties metų Aristotelis sugrįžo į Atėnus, čia įkūrė savo mokyklą, kuri gavo Peripatos vardą. Po 12 metų jam buvo pateiktas kaltinimas dėl nusikaltimo religijai. Jis buvo ištremtas į Eubojos salą, kur ir mirė 322 m. pr. m. e. Aristotelis savo filosofinėje sistemoje sugebėjo aprėpti visą didžiulę senovės graikų filosofijos patirtį. Visos žinojimo sritys – gamtos filosofijoje, politika, etika, logika ir kt. – jo sistemoje įgijo naują reikšmę.
Aristotelis parodė, kad visos gyvos būtybės vystosi nuo mažiau tobulų formų link tobulesnių. Tada vėl nyksta ir pagaliau miršta, lieka tik jo palikuonys. Ne visi individai pasiekia vienodą lygį. Asmeniui svarbiausia surasti labiausiai jam tinkančias sąlygas, kurios leistų jam pasiekti aukščiausią lygį. Kokį lygį gali pasiekti žmogus? Skruzdės ir bitės pasidalija į skirtingas grupes – yra bitės darbininkės, tranai ir motinėlės, kaip ir skruzdės darbininkės, kariai ir motinėlės. Žmonių visuomenėje yra dar daugiau variacijų. Žmonės gimsta turėdami skirtingus sugebėjimus. Jie pasieks daugiausia, jei įstengs labiausiai pasireikšti savo asmeniniams gabumams.
Kiti gyvūnai yra ribojami gamtos ir daugiausia priklauso nuo išorės veiksnių, o žmogus turi laisvę rinktis. Visa žmogaus veikla nukreipta į gerovės siekimą ir pasitenkinimą gyvenimu. Kuo daugiau gabumų turi žmogus tuo labiau jis gali įgyvendinti savo planą.
Žmogus siekdamas tobulumo tuo pačiu siekia ir pažinimo. Aristotelis tikrąjį, įžvalgųjį pažinimą atskiria nuo grynojo patyrimo ir praktikos, kurie būdingi ir gyvūnams. Tikrai žino tik tas, kas neapsiriboja atskirybe, bet pakyla iki bendrybės. Visa, kas egzistuoja, Aristotelis klasifikavo. Jis viską suskirstė į 10 kategorijų (substanciją, dydį, savybę, santykį, vietą, laiką, būseną, turinį, veikimą, kančią). Šios kategorijos taikomos daiktams, o tikrovė ir yra atskiri daiktai, bet ne teiginiai, kuriems priklauso bendrosios sąvokos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-25
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis18.74 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2002 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasPanevėžio institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelis - gamtotyrininkas ir filosofas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą