Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Etninė kultūra>Gyvenimo ciklo papročiai: tradicijų kaita. Vestuvės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvenimo ciklo papročiai: tradicijų kaita. Vestuvės

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Rimtas požiūris į vestuves. Senosios lietuviškos vestuvės. Piršlio vaidmuo vestuvėse. Svočios vaidmuo vestuvėse. Nuotaka. Jaunikis. Jaunosios atsisveikinimas su namais. Jaunikio išleistuvės. Durų, namų puošimas. Susėdimas už stalo. Piršlio korimas. Rūtų vainiko prasmė. Vestuvių muzika, šokiai, dainos. Šiuolaikinis vestuvių folkloras. Vestuvių apeigų pokyčiai. Išnykę apeigų elementai. Šiuolaikinių apeigų sandaros naujovės. Išvados.

Ištrauka

Anot Černienės, vestuvės, įprasminančios žmogaus gyvenimą, yra kartu ir dvasinis tapsmas. Mūsų protėviams jos buvo virsmas – misterija, apimanti ir mirtį, ir prisikėlimą (gimimą), keičianti visą tolesnį žmogaus gyvenimą. Ši mums dažnai jau nesuvokiama išmintis slypi ir patarlėse: "Susituokti – pasikeisti" arba "Susituokti – naujai atgimti". Šiame darbe bus nagrinėjama tradicijų kaita vestuvių šventės apeigose. Lyginami du laikotarpiai – tai XX a. vidurio ir šiuolaikinių vestuvių XXI a. apeigų tradicijos. Nagrinėdama šią tradicijų kaitą ir nurodydama tipinius XX a. vestuvių bruožus daugiausiai rėmiausi literatūra, publikuota informacija tuometiniuose laikraščiuose, o norėdama parodyti, kaip vestuvės švenčiamos dabar, daugiausiai informacijos sėmiausi internete ir iš savo asmeninės patirties.
Tikslas: parodyti vestuvių tradicijų kaitą, išanalizuoti tuos pokyčius, pabandyti nusakyti priežastis.
Uždaviniai: atskleisti, kaip pasikeitė vestuvių apeigos nuo XX a. ir kaip jos švenčiamos dabar – XXI a. įsigilinti į senąsias lietuviškų vestuvių apeigines tradicijas, suvokti jų prasmę.

"Pagal papročių ir tradicijų gausumą galima spręsti, kad į vedybas lietuviai visada žiūrėjo labai rimtai . Tai pats svarbiausias gyvenimo žingsnis. Vedybų ryšys buvo nesuardomas – jį galėjo nutraukti tik mirtis. Tai nereiškia, kad visų vedusiųjų gyvenimas buvo toks laimingas kaip pasakose. Tą paliudija ir daugybė dainų apie ištekėjusios moters vargus, ypač, kai vyras yra girtuoklis arba pikčiurna, ir visos jaunosios raudos bei ašaros paliekant tėvų namus. Tačiau kito pasirinkimo nebuvo: vedybos neišardomos." Gimimas, vedybos ir mirtis – tai tie įvykiai, kuriems senoji lietuvių kultūra skyrė ypatingą dėmesį. Sprendžiant pagal išlikusius papročius ir tautosaką, pats reikšmingiausias iš jų buvo vestuvės. Šeima buvo dorinio gyvenimo atrama, papročių saugotoja ir ūkinės veiklos centras, šeimai patikėta gyvybės perdavimo misija. "Šeima yra visokio žmogiško visuomeniniam gyvenimui pasirengimo centras, centras į atsakingumą, į simpatiją, į toleranciją ir auklėjimą. Ir šeima užima šią centrinę vietą tik todėl, kad ji trunka visą gyvenimą ir kad yra neišardoma, todėl kad šio nesuardomumo dėka šeimyninis bendravimas pasidaro gilesnis, pastovesnis ir tinkamiausias žmonių santykiuose" . Nuo šeimos darnos priklausė visa bendruomenės sandara, ji – ne tik tautos ir valstybės, bet ir pasaulio sąrangos atrama. Todėl suprantama, kodėl šeimos kūrimui – vestuvėms lietuviai skyrė tiek daug dėmesio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-14
DalykasEtninės kultūros kursinis darbas
KategorijaEtninė kultūra
TipasKursiniai darbai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis18.23 KB
Autoriusagne
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvenimo ciklo paprociai tradiciju kaita. Vestuves [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 11 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą