Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sigmundas Freudas

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Kaip ir kodėl Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizę? Asmenybės struktūra. Asmenybės raida. Psichoanalitinė terapija. Sapnai. Freudo idėjos šiuolaikinių tyrinėjimų šviesoje. Freudo idėjos – kaip mokslinė teorija. Kas padėjo Sigmundui Freudui suformuluoti pirmuosius psichoanalizės teiginius? Išvados.

Ištrauka

Freudo psichoanalitinė teorija – tai pirmoji išsami asmenybės teorija. Freudo psichoanalitinė asmenybės teorija grindžiama įsitikinimu, kad žmogaus psichika yra nelyginant ledkalnis, kurio didžioji dalis neregima. Mūsų sąmoningas žinojimas yra iškilusi į paviršiu matoma ledkalnio dalis. Giliau slypi daug didesnė pasąmonės sritis, apimanti mintis, norus, jausmus ir prisiminimus, ku-rių daugumos neįsisąmoniname. Kai kurios iš tų minčių laikinai yra ikisąmonės srityje, jas panorėję bet kada galime perkelti į sąmoningo žinojimo lygį. Freudą labiausiai domino nepasiekiamos mintys ir aistros, kurias mes išstumiame ir jėga neįsileidžiame į savo sąmonę, nes jas pripažinti būtų pernelyg skausminga. Nors sąmoningai nežinome, kad turime tokių nerimą keliančių minčių ir jausmų, Freudo įsitikinimu, jie smarkiai veikia mus. Jis mane, kad mūsų nepripažįstami impulsai pasireiškia kitokiu, užslėptu pavidalu – mūsų pasirenkamu darbu, įsitikinimais, kasdieniais įpročiais ir nerimą keliančiais simptomais. Taip pasąmonė įsismelkia į mūsų mintis ir veiksmus.
Psichoanalizė 〈psicho- + analizė; sk. psicho/anãlizė〉 – psichoterapijos metodas, pagrįstas pasąmonėje slypinčių konfliktų atskleidimu ir šalinimu; analizuojant ligonio sapnus, kūrybą ir kita, mėginama nustatyti situacijas, kurios sukėlė psichikos sutrikimus. teoriją sukūrė apie 1890 Zigmundas Froidas (Freud; 1856–1939), austrų psichiatras, psichoanalitikas (psichoanalitikas – tai gydytojas psichologas, dirbantis psichoanalizės metodu).
Šio darbo tema – "Sigmundo Froido psichoanalitinė asmenybės teorija". Šiame darbe kalbėsiu apie asmenybės struktūrą, asmenybės raidą. Atskleisiu, kaip ir kodėl S. Freudas sukūrė psichoanalizę ir kas padėjo jam suformuluoti pirmuosius psichoanalizės teiginius. Taip pat paaiškinsiu, kokie S. Freudo psichoanalitinės terapijos bruožai, atskleisiu S. Freudo sapnų sampratą. Galiausiai, apibūdinsiu, kaip į S. Freudo idėjas žvelgiama šiais laikais ir atskleisiu, ar galima S. Freudo idėjas vadinti moksline teorija.

XIX amžiaus pabaigos medicina negalėjo atsakyti į klausimą, kaip veikia žmogaus psichika. Viskas rėmėsi biologija, tačiau net ir iš jos duomenų nebuvo galima paaiškinti neurozės kilmės. Dėl šios priežasties ir gydyta visiškai primityviai – tai netenkino nei medikų, nei visuomenės. Neurozėms taikytos elektros, vandens procedūros ir kilos panašios technikos. Tai ir vertė S. Freudą ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl žmogus suserga psichikos liga ir kaip geriau ją gydyti. Tai buvo psichoanalizės kūrimo pagrindas.
Dar 1882 metais geras S. Freudo draugas Josephas Breueris (1842-1925) papasakojo jam vienos savo pacientes, sergančios isterija, atvejį. Liga vis sunkėjo: vaikystėje auklėta griežtai doroviškai, ji pamažu ėmė vis daugiau kalbėti apie savo jausmus gydytojui, kol gailų gale pareiškė esanti nuo jo nėščia, ir J. Breueris moterį gydyti atsisakė.
Tačiau J. Breuerio gydymo metodas S. Freudui pasirodė įdomus. Tą pacientę kamavo žvairumas, rankos paralyžius, vandens baimė, o tai, anot gydytojų, buvo isterinės kilmės. Jos gydytojas ėmėsi hipnozės, kurios metu, būdama transo būsenos, ligonė atkūrė savo negalavimų priežastis: kai prieš keletą melų slaugė sunkiai sergantį tėvą, išgyveno įvairių keistų potyrių. Pavyzdžiui, sykį ji išvydo didelę gyvatę, kurią bandė nuvyti ranka, tačiau pastaroji nepajudėjo. Nuo to laiko ji ir liko "paralyžiuota". Vandens baimė apėmė, kai moteris svečiuose pamatė, jog šeimininkės šuo lakė vandenį iš stiklinės, padėtos ant stalo. Ji pasišlykštėjo matytu vaizdu, tačiau viską greitai pamiršo ir neprisiminė net tuomet, kai atsirado vandens baime. Tik gydytojui pakartojus, ką ji jam papasakojo apimta transo, prisiminė buvusius išgyvenimus, kurie padėjo atsikratyti susirgimo požymių. J. Breuerio gydymo būdas buvo pavadintas katarsio metodu. Tačiau S. Freudo jis netenkino: mat pastebėjo, jog, išnykus vieniems požymiams, atsirasdavo kitų, kurių vienas ir buvo pacientės pojūtis, jog ji nuo gydytojo pastojo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-13
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis39.15 KB
AutoriusIndrė Maslauskaitė
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sigmundas Freudas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą