Platonas "Valstybė" (11)

Įvadas. Valstybė. Piliečiai. Luomai. Teisės. Valdymas. Išvados.

Atėnietis Platonas gyveno 80 metų, nuo 427 iki 347 m. Jo tikrasis vardas buvo Aristoklis, gimnastikos mokytojas pavadino jį "Platonu" dėl jo plačių pečių. Olimpijos ir Istmo žaidynėse Platonas buvo iškovojęs pergalių. Jis išmėgino jėgas poezijoje, tapyboje, muzikoje, ir nors jo kūryba pasuko kita kryptimi, jis visada liko menininkas. Būdamas dvidešimties metų susipažino su Sokratu. Su juo bendravo 8 metus ligi pat jo mirties. Tie metai jam turėjo lemiamą įtaką: jeigu ne sukūrė, tai bent išlavino jo aukštą loginę ir etinę kultūrą. Po Sokrato mirties Platonas paliko Atėnus; prasidėjo jo kelionių metai. Platono kelionės truko dvidešimt metų, iš jų grįžo visiškai subrendęs žmogus. Šeimos nesukūrė; tikroji jo šeima buvo Akademija. Mirė Platonas ramiai, sulaukęs garbaus amžiaus. Mirė savo gimimo dieną. Laikui bėgant vis didesnė šlovė gaubė šį išminčių, dieviškąjį vyrą, pusdievį.
Platono raštai, kiek žinoma, išliko visi. Vienas iš jų tai "Valstybė" – didelis dešimties knygų veikalas apie idealią valstybę, apimantis visas svarbiausias Platono pažiūras. Platono pažiūrų branduolys, nėra išdėstytas jokiame atskirame jo veikale, tačiau daugelyje iš jų šia teorija vadovaujamasi : "Valstybėje" - valstybės teorijai, joje pateikiami ir pačios idėjų teorijos apmatai. Platono veikalai savo forma yra vieninteliai tokie filosofijos raštų istorijoje. Beveik visi jie yra dialogai. Platono įtaka pasireiškė ne iš karto. Tačiau jo valanda išmušė gana greitai. Kiekvienas laikotarpis ir kiekviena srovė iš turtingo ir įvairialypio Platono palikimo savinosi vis kitus motyvus, ir kiekvienas tą palikimą interpretavo savaip. Bažnyčios santvarkoje buvo įgyvendinti pamatiniai Platono "Valstybės" programos punktai.
Platono stengimasis suabsoliutinti protą atitraukiant jį nuo juslių, paverčia jį nenuosekliu idealistu, o ir jo sukurtos utopijos yra savyje per daug idealistiškos ir prieštaringos, kas savaime iššauks vėlesnių autorių kritiką. ...