Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Etikos problemos viešajame administravime
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Etikos problemos viešajame administravime

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Viešojo administravimo etika ir jos raida. Etikos svarba viešajame administravime. Etikos infrastruktūra. Etikos problemos viešajame administravime. Etikos problemos sąvoka. Apgavystė ir melas. Korupcija, dovanos. Piktnaudžiavimas. Interesų konfliktas. Seksualinis priekabiavimas. Reakcija į etikos problemas. Išvados.

Ištrauka

Išsilavinęs žmogus neabejoja etikos svarba ir nauda. Per tūkstančius metų žmonės tiek racionaliai, tiek ir spontaniškai susikūrė daug savitarpio santykių, elgesio vertinimo normų, be kurių neišsiverčia jokia žmonių bendruomenė. Neabejotina, kad etikos normos egzistavo tūkstančius metų iki paties etikos termino atsiradimo ir jo išsiplėtojimo iki solidžios mokslinės disciplinos, apibendrinusios ilgametę minties ir praktikos raidą. Nuo antikos laikų etika buvo laikoma praktine filosofija, todėl dėl jos naudingumo ir praktinio pritaikymo galimybių kasdieniniame gyvenime nekildavo daug ginčų.

Tikslas – išanalizuoti etikos problemas viešajame administravime.
Uždaviniai:
1. Pateikti viešojo administravimo etikos sampratos teorinius aspektus;
2. Identifikuoti etikos problemas viešajame administravime;
3. Nustatyti etikos problemų viešajame administravime sprendimo būdus.
Metodai:

Viešojo administravimo etika yra tarpinė disciplina, atsiradusi viešojo administravimo ir etikos mokslų sandūroje. Etika susijusi su filosofija, vertybįmis, morale, tuo tarpu viešasis administravimas – su sprendimais ir veiksmais. Etika tiria, kar yra teisinga, gera ar bloga, viešasis administravimas rūpinasi darbo atlikimu. Etika yra abstrakti, viešasis administravimas – labai konkretus.
Viešojo adminitravimo etika yra viena iš daugialio viešojo administravimo disciplinų. Atskiros viešojo administravimo disciplinos (žmogiškųjų išteklių vadyba, organizacijų teorija, personalo vadyba, vadovavimo pagrindai ir kt.) nagrinėja atskirus etikos aspektus. Tačiau kur kas išsamesnį atikos viešajame administravime supratime pateikia viešojo administravimo etika.
Viešojo administravimo etika remiasi bendrąja etika (atskiromis etikos teorijomis) ir greičiau gali būti apibūdinta kaip jos išraiška viešojo administravimo veiklos kontekste.
Viešojo administravimo etika – tai etikos mokslo dalis, nagrinėjanti viešojo administravimo etikos aspektus.
Viešojo administravimo etikos objektas yra visuomenės tarnautojų, atskirų organizacijų priimti sprendimai ir veiksmai. Viešojo administravimo etika nagrinėja ne tik atskiras etikos teorijas, kurios gali būti pritaikytos viešajame gyvenime, bet ir vertybes, principus, kuriais remiantis turi būti priimami sprendimai ir atliekami veiksmai.
Tarp administacinių vertybių pažymėtos: nešališkumas, atranka ir kilimas, remiantis nuopelnais, specializacija ir patyrimas, informacijos naudojimas, analizuojant visuomeninius reikalus, užrašai visuomeninės tarnybos tęstinumui palaikyti, vadovavimasis profesinės etikos normomis, sprendimai, paremti efektyvumu ar ekonomija. Viešasis administravimas akcentuoja strateginį planavimą, atsakomybės derinimą su autoritetu, kainos – naudos analizę priimant racionalius sprendimus ir kt.
Viešojo administravimo kaip profesijos pradmenų randama dar senovės pasaulyje. Viešasis administravimas kaip atskira mokslo sritis ir kaip akademinė disciplina atsirado 19 a. pabaigoje. Akademinės disciplinos prdžia siejama su V.Vilsono 18887 m. Pasirodžiuse "Administravimo studija". Savo darbą būsimasis JAV prezidentas vertino kaip pusiau populiarią įžangą į administravimo studijas. Autorius bandė pagrįsti adminitravimo mokslo svarbą.
Buvo pabandyta atskirti politiką nuo adminitravimo, ir taip pradėta politikos ir administravimo dichotomijos tradicija.
Tarnybai išlaikyti reikalingas atvirumas ir sažiningumas, ir jei tuo pat metu administratoriui pavedama didelė veikimo laisvė, kuo didesnę valdžią jis turės, tuo mažiau ja piktnaudžiaus. V.Vilsonas visuomenės nuomonę laiko autoretetingu kritiku. Jis akcentuoja, kad, norint pagerinti visuomenės nuomonę, reikia rengti geresnius visuomnės tarnautojus.
Besaligišką paklusimą aukštesniam autoritetui turėjo pakeisti kitos vertybės. Reformomis bandyta įdiegti M.Weber (19 – 20 a.) aprašytą biurokratiją kaip aukštesnę, profesionalesnę ir pažangesnę administravimo sistemą.
Etika buvo daugiau iššukis iki tolei administravime galiojusioms vertybėms ir principams, nes tikėtasi padaryti galą korupcijai, iųugdyti principingus, teisingus tarnautojus ir kt.
Dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje viešajame administravime kylančioms etikos problemoms neskirta pakankamai dėmesio, todėl pagrindinis veiklos akcentas buvo produktyvumas. Tuo metu tikroji demokratija tapatima su efektyvumu. Viešajame administravime buvo orientuojamasi į vadybos mokslus, kurie itin akcentavo įsipareigojimus vykdyti veiklą kuo efektyviau. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-07
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis21.26 KB
Autoriussaule
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Etikos problemos viesajame administravime [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą