Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lyderiavimo teorijos

  
 
 
123456
Aprašymas

Lyderiavimas. Bruožų lyderiavimo teorija. Situacinė lyderiavimo teorija. Kelio į tikslą lyderiavimo teorija. Sąveikos lyderiavimo teorija. "Idiosinkratinio kredito" modelis. Išvada.

Ištrauka

Lyderiavimas – tai procesas, kurio metu paskirtas arba natūraliai lyderis daro įtaką grupei siekdamas visiems bendrų tikslų. Pagrindinis lyderiavimo uždavinys – tai organizuoti grupės veiklą, kad būtų pasiektos numatytos užduotys. Tam lyderis turi sudaryti tinkamas veiklos sąlygas, koordinuoti grupės narių veiksmus, užtikrinti tinkamą tarpasmeninių santykių atmosferą ir pan. Daugelis autorių bandė paaiškinti, kokie veiksniai lemia tai, kad vieni žmonės dažniausiai tampa lyderiais, o kiti – niekada, nuo ko priklauso lyderio veiklos efektyvumas, ar gali tas žmogus sėkmingai lyderiauti skirtingose situacijose ir pan. Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus atrasti nepavyko, todėl nagrinėjant lyderiavimo proceso ypatumus susiformavo gana didelė pažiūrų įvairovė.
Pagrindinės lyderiavimo teorijos:
Bruožų;
Situacinė;
Sąveikos;
Kelio į tikslą.
Dabar norėčiau aptarti trumpai šias lyderiavimo teorijas:
1.Bruožų lyderiavimo teorija. Pagal ją lyderiais gali tapti ne visi žmonės. O tik tie, kurie pasižymi specifinėmis pastoviomis savybėmis, turinčiomis įgimtas prielaidas. Šios teorijos atstovai pateikė universalių bruožų sąrašą: aukštas intelektas, atsakomybės jausmas, komunikabilumas, energingumas, atkaklumas, iniciatyvumas, ekstravertiškumas, polinkis dominuoti, pasitikėjimas savimi, sugebėjimas paveikti kitų žmonių elgesį, organizuoti tarpasmeninę sąveiką, siekti tikslo nepaisant įvairių kliūčių ir pan. Tačiau lyderiavimas vienareikšmiškai nenulemia kokia nors konkrečių bruožų kombinaciją – dar būtina atsižvelgti į skirtingus įvairių situacijų reikalavimus, įgyvendinamų tikslų pobūdį ir pan.
2.Labiausiai paplitusi situacinė lyderiavimo teorija. Ji akcentuoja lyderiavimą konkrečiose situacijose. Išskirtini du pagrindiniai lyderiavimo stiliai – direktyvusis (orientuotas į uždavinio sprendimą) ir palaikantysis (orientuotas į tarpusavio santykius). Taikant pirmąjį, lyderis padeda grupės nariams siekti iškeltų tikslų, duoda nurodymus, skiria konkrečias užduotis ir vaidmenis, koordinuoja grupės veiklą, vertina atliktą darbą ir pan. Šiuo atveju lyderis dažniausiai remiasi vienpuse komunikacija ir pavaldiniams nurodo, kas turi būti padaryta, kaip turi būti padaryta ir kas yra atsakingas.
Naudodamas antrąjį stilių – palaikymo metodiką, lyderis skatina glaudžius tarpusavio santykius, pasitikėjimą, atvirumą, yra draugiškas, vertina grupės narius kaip lygiaverčius, teikia jiems paramą ir t.t.
Ši teorija yra lengvai suprantama ir pritaikoma praktikoje. Ja remiantis yra mokomi bei treniruojami lyderiai, pateikiant konkrečias rekomendacijas, kaip lyderis turėtų arba neturėtų elgtis įvairiose situacijose, skatina elgesio lankstumą (jis turi keisti savo stilių atsižvelgdamas į situacijos ypatumus) ir pan. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-01
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis8.89 KB
AutoriusDaiva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus technologijų ir dizaino kolegija
FakultetasP. Vileišio geležinkelio transporto fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lyderiavimo teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 4 puslapiai 
  • Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą