Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Programos>Programavimo kalbų raida
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Programavimo kalbų raida

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Interpretatoriai. Kompiliatoriai. Programavimo kalbų klasifikacija. Kalbos pritaikytos mašinoms. Mašininė kalba. Simbolinio kodavimo kalbos. Autokodai. Makros. Kalbos, priklausančios nuo mašinų. Problematiškai orientuotos kalbos. Universalios kalbos. Dialoginės kalbos. Neprocedūrinės kalbos. Programavimo kalbų vystymasis. Plankalkul. Asembleris. Lisp. Fortran. Algol. Beisik. Refal. Prolog ir Prolog++. Pascal. C. C kalbos ypatumai. C kalbos trūkumai. C++. C++ projekto pastabos. Ada. Išvada.

Ištrauka

Kompiuterinių technologijų pažanga lėmė naujų įvairiausių ženklinių sistemų, skirtų algoritmų užrašymui, atsiradimo procesą. Tos ženklinės sistemos buvo pavadintos programavimo kalbomis. Tokios kalbos atsiradimo prasmė – papildomos informacijos skaičiavimo formulių aprūpintas rinkinys, paverčia šį rinkinį algoritmu.
Programavimo kalba tarnauja dviems tarpusavyje surištiems tikslams: ji duoda programuotojui aparatą veiksmo užduotims atlikti, kurios turi būti įvykdytos bei formuoja koncepcijas, kuriomis naudojasi programuotojas, galvodamas apie tai, ką daryti. Pirmam tikslui pasiekti idealiai tinka kalba, kuri tiek "arti mašinos", kad galima lengvai ir paprastai operuoti visais pagrindiniais mašinos aspektais, pakankamai akivaizdžiu programuotojui būdu. Antram tikslui pasiekti idealiai tinka kalba, kuri tiek "arti sprendžiamos užduoties", kad galima tiesiogiai ir trumpai išreikšti jos sprendinių koncepcijas.
Ryšys tarp kalbos, kuria mes programuojame, bei sprendinių ir užduočių, kurias mes galime sukurti savo vaizduotėje, labai artimas. Dėl šios priežasties kalbos savybių apribojimas turint tikslą išvengti programuotojo klaidų yra pavojinga. Kalba programuotojui suteikia įrankių rinkinį, bet jeigu jis neatitinka užduoties, tai jis paprastai ignoruojamas.
Gali pasirodyti neįtikėtina, bet tam tikras kompiuteris gali dirbti su programomis, kurios parašytos jo gimtąja mašinine kalba. Egzistuoja beveik tiek pat įvairių mašininių kalbų, kiek ir kompiuterių, bet visos jos iš esmės vienos idėjos atmaina; paprastos operacijos atliekamos žaibo greičiu dvejetainių skaičių pagalba.
IBM personaliniai kompiuteriai naudoja 8086 šeimos mikroprocesorių mašinine kalba, todėl kad jų aparatinė dalis remiasi būtent šiais mikroprocesoriais.
Galima rašyti programas tiesiogiai mašinine kalba, nors tai ir sudėtinga. Kompiuterizacijos pradžioje (1950 metų pradžioje) mašininė kalba buvo vienintele kalba, tuo laiku daugiau žmogus nebuvo sugalvojęs. Programuotojų išgelbėjimui nuo griežtos mašininės programavimo kalbos, buvo sukurtos aukštojo lygio kalbos (t.y. nemašininės kalbos), kurios tapo savotišku tiltu tarp žmogaus ir mašininės programavimo kalbos. Aukšto lygio kalbos dirba per transliavimo programas, kurios įveda "pradinį kodą" (anglų kalbos ir matematinės išraiškos hibridą, kurį skaito mašina) ir galutiniame rezultate priverčia kompiuterį atlikti atitinkamas komandas, kurias paduoda mašininė kalba. Egzistuoja du pagrindiniai transliatorių tipai: interpretatoriai, kurie skenuoja ir tikrina pradinį kodą per vieną žingsnį ir kompiliatoriai, kurie mašininės kalbos pagalba skenuoja pradinį kodą programos teksto gamybai, kuri po to įvykdoma atskirai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-18
DalykasProgramų kursinis darbas
KategorijaInformatika >  Programos
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis33.9 KB
AutoriusOlga
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word programavimo kalbu raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 17 puslapių 
  • Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą