Žymiausias antikos laikų atstovas yra Platonas, kuris buvo Sokrato mokinys. Jį vedė link naujos filosofinės – idėjų – teorijos, suvaidinusios didžiulį vaidmenį filosofijos raidoje; būta filosofų, teigusių, kad visa vėlesnė filosofijos istorija, - tai tik prierašai prie Platono darbų. Savo pažiūras Platonas dėstė daugiausia dialogų forma. Šiuose dialoguose Platonas savo pažiūras paprastai reiškia Sokrato lūpomis ir ypač ankstyvuosiuose Platono kūriniuose ne taip jau lengva nustatyti, ar Platonas dėsto savo mokytojo pažiūras, ar naudojasi jo vardu savo paties pažiūroms dėstyti. Tačiau idėjų teorija neabejotinai paties Platono apmąstymų rezultatas.
Platonas kelia klausimą ir pats bando į jį atsakyti, suvokti - kas yra grožis. Tai yra tikras, tobulas, amžinas, neatsirandantis ir neišnykstantis grožis yra ne koks nors regimas, apčiuopiamas daiktas, o tai, ką Platonas vadina idėja. Visi vienu vardu vadinamos rūšies ar klasės juslinio pasaulio daiktai turi bendras savybes todėl, kad egzistuoja vien tik protu suvokiama amžina, besąlygiška priežastis, lemianti jų priklausomybę tam tikrai klasei ar rūšiai. Daiktai turi bendrų savybių todėl, kad, Platono žodžiais tariant, jie "dalyvauja" idėjose.
Idėja, apie kurią kalba Platonas, - tai daikto esmė, sąlygojanti jo rūšinę priklausomybę. Idėja, pasak Platono, irgi yra daikto esmė, tik reikėtų pabrėžti, kad, jo nuomone, idėjos yra neskaidomos ir egzistuoja kaip tam tikros rūšies daiktų pirmavaizdis. Idėja yra rūšis kaip loginis objektas.
Reikėtų pasakyti, kad daiktai, pavyzdžiui, medžiai ir žmonės, atsiranda ir išnyksta. Tuo tarpu rūšis "medis" ar rūšis "žmogus" yra visai kitokios prigimties objektas.
Platonas gerai supranta, jog turintys individualių skirtumų rūšies atstovai priklauso tai pačiai rūšiai todėl, kad turi jai būdingų bendrų (svarbiausių, esminių) bruožų. ...
Platono ir Aristotelio buties sampratos [speros.lt].doc