Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Įgaliojimų delegavimas, jo vieta ir reikšmė gamybos procese
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Įgaliojimų delegavimas, jo vieta ir reikšmė gamybos procese

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Atstovavimas ir įgaliojimas. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris. Įgaliojimas turi būti rašytinis. Įgaliojimui, išduodamam atstovauti juridiniam asmeniui, be bendrųjų reikalavimų, taikomi ir specialūs reikalavimai. Civilinio kodekso ištrauka. Prokūra. Prokūros tikslas. Prokūros forma ir apribojimai. Nota bene.

Ištrauka

Fiziniai ir juridiniai asmenys paprastai patys sudarinėja sandorius ir atlieka kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus.Civiliniuose teisiniuose santykiuose plačiai taikomas atstovavimas,t.y veikiama pasitelkus kitus asmenis – atstovus. Asmenys dažnai naudojasi atstovo paslaugomis, kai sandoriui sudaryti būtina turėti specialių žinių arba jie patys negali atlikti juridinių veiksmų dėl ligos, laiko stokos, atstumo ir kt. Atstovauti privaloma, kai fizinis asmuo pats negali įgyvendinti civilinių teisių, įgyti pareigų dėl to, kad yra neveiksnus arba ribotai veiksnus. Juridiniai asmenys įgyti įstatyme numatytas teises ir pareigas, taip pat jas įgyvendinti gali tik padedami valdymo organų (juos taip pat galima vadinti savotiškais atstovais ).
Įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas pateikė nemažai naujovių, kuriomis siekiama palengvinti verslo santykius. Remiantis naujuoju įstatymu, teisinius atstovavimo santykius dabar galima įforminti tradiciniu ir visiems įprastu įgoliojimu, o tam tikrais atvejais – tik specifine ir Lietuvoje dar mažai kam žinoma įgaliojimo rūšimi – prokūra.
Ne tik dažnai keliaujantiems verslininkams, bet ir tiems, kurie nors trumpam palieka savo verslą, kyla klausimas, kas tinkamai pasirūpins verslu jiems išvykus. Kokį sudaryti dokumentą, kad kitas asmuo turėtų teisę atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su verslu.

Įmonių vadovams reikėtų žinoti, koks asmuo gali būti atstovu , kaip forminti jo įgaliojimus , kokie atstovo veiksmų padariniai įmonei. Šiuos ir kitus susijusius su tuo klausimus panagrinėkime plačiau.
Civilinio kodekso 63 straipsnyje sakoma, kad "fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę sudarinėti sandorius per atstovus , išskyrus tuos sandorius , kurie dėl savo pobūdžio gali būti fizinių asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius sandorius , nurodomus įstatyme" (pvz., testamento sudarymas ). Atstovavimo santykius reguliuoja ne tik CK 63-76, 397-405 ir 473 straipsniai, bet ir atskiros Prekybos, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų bei kitų įstatymų normos.Atstovavimas apibrėžiamas kaip civilinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas – veikia vadovaudamasis duotais jam įgaliojimais kito asmens – atstovaujamojo – vardu ir taip sukuria jam teises bei pareigas santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Įgaliojimas bendriausia prasme yra suprantamas kaip atstovui suteiktų teisių išraiška. Juo patvirtinama asmens valia suteikti atstovui teisę veikti asmens vardu ir apibrėžiama suteiktų teisių apimtis ir turinys. Įgaliojimu suteiktos teisės gali būti įvairios apimties: galima suteikti teisę atlikti tik vieną veiksmą ( pasirašyti paskolos sutartį ) , kelis veiksmus arba galima išduoti generalinį įgaliojimą, suteikiantį įgaliotiniui labai plačias teises ( valdyti visą asmens nekilnojamą turtą ).
Keletu žodžių aptarkime atstovavimo pagrindines šalis : atstovą ir atstovaujamąjį. Atstovaujamasis gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo , nesvarbu , veiksnus ar neveiksnus , pilietis ar kitokį teisinį statusą turintis subjektas. Atstovas gali būti ne kiekvienas civilinės teisės subjektas. Įstatyme pasakyta , kad "atstovais gali būti tiek juridiniai , tiek veiksnūs fiziniai asmenys " ( CK 63 str. 2 d.) . Kaip matome , atstovas visų pirma tiri būti veiksnus. Juridiniai asmenys gali būti kitų asmenų ( tiek fizinių , tiek juridinių ) atstovais tik tada , kai šitai leidžia juridinio asmens įstatai.
Atstovas " negali sudarinėti atstovaujamojo vardu sandorių nei su savimi , nei su kitu asmeniu , kurio atstovas jis yra tou pačiu metu" (CK 65 str.). Čia reikėtų aptarti atvejį , kai įmonė , kaip viena sandorio šalis , sudaro sutartį ( pvz., autorinę) su įmonės vadovu kaip antrąja sandorio šalimi. Pasirašydamas tokią sutartį , įmonės vadovas negali būti įmonės atstovas (tuomet pasirašytų sutartį pats su savimi , o tai , kaip žinome , prieštarautų įstatymui ). Įmonės vadovas turėtų suteikti teisę kitam įmonėje dirbančiam asmeniui atstovauti įmonei pasirašant sutartį su vadovu ( apie įgaliojimų įforminimą kalbėsime vėliau ). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-01
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis20.47 KB
AutoriusLAURA
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai0 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Igaliojimu delegavimas jo vieta ir reiksme gamybos procese [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 2 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą