Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Pabėgėliai

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Pabėgėlio samprata. Sąlygos pabėgėlio statuso suteikimui. Pabėgėlių teisės ir pareigos. Išvados.

Ištrauka

XXa. Pasaulyje labai padaugėjo karinių konfliktų ir įvairių katastrofų, kurių pasekoje nemažam skaičiui žmonių teko palikti savo gimtas vietas ir ieškoti prieglobsčio kitose valstybėse. Šiuo metu pasaulyje gana aktualus pabėgėlių klausimas. Kiekviena valstybė, jos vyriausybė stengiasi spręsti klausimus, susijusius su pabėgėliais, nesvarbu ar toje valstybėje yra gausus pabėgėlių būrys, ar jų iš viso nėra, nes negalima teigti, kad jeigu tuo metu valstybėje nėra pabėgėlių, jų niekada ir nebus. Kiekvieno konflikto ar katastrofos metu, kiekvienai kitai valstybei gresia pabėgėlių srautas. Jokia valstybė negali būti tikra, kad ją aplenks pabėgėlių srautas ar jos piliečiai patys netaps pabėgėliais.
Jau Tautų Sąjungos laikais buvo rūpintasi rusų pabėgėliais, bei pabėgėliais iš Artimųjų Rytų. Buvo sugalvotas specialus dokumentas (Nanseno pasas), leidžioantis pabėgėliams keliauti iš vienos valstybės į kitą. Pasaulyje yra įsteigta nemažai organizacijų, kurios rūpinasi pabėgėliais pasualyje – Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas (rūpinasi materialine pagalba pabėgėliams, ieško jiems prieglobsčio), Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas (siekia palengvinti karo pabėgėlių dalią), Lietuvoje pabėgėlių reikalais rūpinasi – Pabėgėlių reikalų taryba.
Pagrindiniai dokumentai apibrėžiantys pabėgėlio teisinį statusą yra 1951m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir 1967m. Protokolas dėl pabėgėlių statuso. Lietuva taip pat yra ratifikavusi šiuos dokumentus 1997m. 01 21d. Ženevos Konvencija įsigaliojo 1997 07 27, o protokolas – 1997 04 28. Lietuvoje pabėgėlių klausimus taip pat reglamentuoja 1995 07 04d. priimtas įstatymas "Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso"

Pagal Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso pabėgėliu reikia laikyti asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba, arba neturėdamas atitinkamos pilietybės (t.y. būdamas apatridu) ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti. Jei asmuo turi kelių šalių pilietybę,t.y. yra bipatridas, sąvoka "šalis kurios pilietis jis yra", reiškia bet kurią valstybę, kurios pilietis jis yra, ir nelaikoma, kad šalis jo negins, jei be svarbios priežasties, susijusios su visiškai pagrįsta baime, jis nepasinaudos vienos iš jų gynyba. Lietuvo Respublikos įstatyme "dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso" pabėgėlio sąvoka yra apibrėžiama remiantis tais pačiais kriterijais.
Kalbant apie pabėgėlius reikėtų paminėti, kad tiek Ženevos konvencija, tiek LR įstatymas dėl pabėgėlių statuso išskiria priežastis, kurios atima galimybę tapti pabėgėliu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-25
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis14.39 KB
AutoriusAndrius
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pabegeliai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą