Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Bažnytinė santuoka kaip alternatyva civilinei santuokos sudarymo formai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bažnytinė santuoka kaip alternatyva civilinei santuokos sudarymo formai

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įžanga. Santuokos institutas visuomenės apskritai ir šeimos teisės kontekste. Dėstymas. Santuokos instituto reglamentavimas Lietuvos teisės istorijoje. Santuokos sudarymą reglamentuojantys teisės aktai. Bažnytinės santuokos sudarymo sąlygos ir registravimo tvarka. Išvados. Bažnytinės santuokos populiarėjimas (statistiniai duomenys). Problematika. Tikybiškai mišrios santuokos sudarymas. Registravimo procedūra. Bažnytinės santuokos instituto savarankiškumas. Priedai.

Ištrauka

Šeimos teisės, kaip teisės šakos, kertine kategorija laikytina, be abejo, šeima. Nuo senų senovės ši sąvoka žengė koja kojon su visuomenės išsivystymo lygiu. Kuo tobulesnė visuomenė, tuo didesnis dėmesys joje skiriamas pagrindinei visuomeninei ląstelei - šeimai. Seniausiuose istoriniuose šaltiniuose randame šios teisinės kategorijos reglamentavimą. Visuomenei visuomet buvo svarbu sureguliuoti su šeima susijusius teisinius institutus, nes nuo to daugeliu aspektų priklausė stabilumas valstybėje. Taigi šeima - tai istorinė kategorija. Jos forma ir funkcija priklausė nuo egzistuojančių visuomeninių santykių apskritai, o taip pat nuo visuomenės kultūrinio išsivystymo lygio. Tuo tarpu grįžtamosios reakcijos rezultatas - šeima veikia visuomenę (gimstamumas, visuomenės narių fizinis, dvasinis, moralinis-etinis vystymasis) [3; P.17].
Šeima šimtmečių šimtmečius buvo literatų, poetų, politikų, įvairių sričių mokslininkų domėjimosi objektas. Šiuolaikinėje visuomenėje šis klausimas labiausiai rūpi psichologams, sociologams, politikams, teisininkams. Apibendrinus šių sričių specialistų išvadas, galima būtų suformuluoti labai bendrą šeimos sąvoką. Taigi šeima - tai visuomenės ląstelė (mažoji socialinė grupė), asmeninės buities organizavimo forma, kurios pagrindas yra santuokinis ryšys ir gimininės sąsajos, t.y. vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų bei kitų giminaičių tarpusavio santykiai, pagrįsti gyvenimu drauge ir bendra buitimi. Šeimos gyvenimą charakterizuoja materialūs (biologiniai, ūkiniai) ir dvasiniai (moraliniai, teisiniai, psichologiniai) procesai.
Teisės teorijoje šeimos atsiradimo pagrindu laikoma santuoka. Tai teisinis institutas, kuris visų pirma sietinas su santuokos sudarymu, kaip santuokos atsiradimu juridine prasme. Taigi valstybėse šeimos kūrimosi pagrindas yra santuoka. Santuokai sudaryti valstybė nustato tam tikrą formą. Valstybės ir teisės istorijoje yra žinomos dvi pagrindinės santuokos sudarymo formos - religinė ir civilinė. Kai valstybė nustato privalomą tik religinę arba tik civilinę santuokos sudarymo formą, ji vadinasi obligatorinė, o kai norintiems tuoktis asmenims leidžia pasirinkti vieną iš jų - fakultatyvinė [4; P.104].
Įdomu panagrinėti, kaip Lietuvoje istoriškai kito šis teisinis institutas, dėl ko religinė santuokos sudarymo forma prioritetiškai keitėsi su civiline, kaip santuoka buvo reglamentuojama bei įgyvendinama ir ką galiausiai turi šiuolaikinė Lietuvos visuomenė.

Lietuvos teisės istorijos analizė rodo tai, kad santuokos institutas evoliucionavo atsižvelgiant į politines sąlygas ir religijos vaidmenį šiame kontekste. Kol bažnyčia vaidino aktyvų vaidmenį valstybės valdymo procese, bažnytinės apeigos ir religinė santuokos reikšmė buvo neatsiejami nuo šio instituto. Vienais pirmųjų Lietuvos teritorijoje santuoką reglamentavusių teisės aktų laikytini prūsų šaltiniai, o būtent 1249m. Christburgo sutartis tarp vokiečių ordino ir nukariautų baltų genčių. Iš šio istorinės reikšmės dokumento sužinome, kad giminystė ir paveldėjimas buvo galimi tik esant bažnytinei santuokai [4; P.81]. Tokios nuostatos aiškintinos tuo, kad vokiečių ordinas "nešė" į pagoniškas žemes krikščioniškąją religiją. Simbolinė (nors toli gražu ne tikroji) kryžiaus žygių paskirtis buvo atversti žmoniją į "tikrąjį tikėjimą". Todėl užkariavęs baltų gentis ir atnešęs savo tradicijs (tuo tarpu ir teisines) vokiečių ordinas visas gyvenimo sritis susiejo su katalikybe. Po šia srove negalėjo nepakliūti toks visuomeniškai svarbus institutas kaip santuoka. Šiuo istoriniu laikotarpiu bažnytinė santuokos sudarymo forma galėjo konkuruoti nebent tik su pagoniškąja (t.y. su tuo metu baltų gentyse egzistavusiomis pagoniškomis santuokos sudarymo apeigomis).
Tuo tarpu vėlesniais laikais, glaudūs Leituvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykiai suteikė bažnytinei santuokos sudarymo formai kitą simbolinę reikšmę. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (tuo metu jau krikščioniškajam kraštui) didelę įtaką darė ypač religinga Lenkijos Karalystės visuomenė. Katalikų bažnyčia vaidino vieną svarbiausių vaidmenų valstybės valdyme ir apskritai visuomenės gyvenime. Karalius buvo teisės šaltinis, bet manyta, jog karaliui šią teisę suteikė Dievas, todėl jis buvo karūnuojamas Dievo namuose - bažnyčioje. Kur gi kitur galėjo būti sudaroma santuoka - šeimos, kaip vieno svarbiausių valstybės elementų, pradžia?!
Todėl visuose trijuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutuose randame nuostatą, kad santuoka buvo įforminama bažnyčioje pagal kanonų teisę, ji galėjo būti panaikinta tiktai bažnytinio teismo pagal kanonų teisę [5; P.73]. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-22
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai20 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.21 KB
Autoriusramunas
Viso autoriaus darbų18 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baznytine santuoka kaip alternatyva civilinei santuokos sudarymo formai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą