Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Bedarbio sąvoka ir rėmimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bedarbio sąvoka ir rėmimas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Bedarbio sąvoka. Bedarbio rėmimas. Išvados.

Ištrauka

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį, kiekvienas žmogus gali laisvai rinktis darbą ir verslą, turi teisę į saugias darbo sąlygas, socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis.
Šiuo metu Lietuvoje susiklosčius grėsmingai ekonominei situacijai, mūsų valstybė susiduria su viena aktualiausių problemų pasaulyje – nedarbu. Tačiau ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir ES šalyse. Tačiau nė viena šios problemos iki šiol neišsprendė ir tikriausiai neišspręs.
Pasiekęs tam tikrą lygį, šis reiškinys neigiamai veikia pačius bedarbius, visuomenę bei valstybę. Taigi apie nedarbą tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.
Realybė tokia: nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventojų labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida. Nedarbas veikia įvairius psichinės sveikatos aspektus: mažina savigarbą, didina neviltį ir panašiai. Tad silpnėja nedirbančio asmens ekonominio ir socialinio aktyvumo motyvacija ir, jeigu nedarbo poveikis užsitęsia, žmogui gresia ilgalaikis nedarbas. Be abejo, tai yra sunki našta krašto ekonomikai, nes juk dibantys visuomenės nariai turi išlaikyti bedarbius. Taip pat neigiami ilgalaikio nedarbo padariniai dažniausiai yra susiję su šeimos iširimu, nedirbančio asmens hospitalizacija, stacionariu psichiatriniu gydimu, savižudybėmis ar suicidiniais mėginimais, nusikalstama veikla ir vaikų, augančių ilgalaikio bedarbio šeimoje, socialinio kapitalo (išsilavinimo, laisvalaikio, draugų ir pan.) sumažėjimu.
Siekiant tai sumažinti būtina formuoti lanksčią kompleksinę nedarbo (ypač ilgalaikio) prevencijos sistemą, apimančią visas darbo jėgos formavimo ir jos įtraukimo į darbinę veiklą grandis.
Šio darbo tikslas- išanalizuoti bedarbio sąvoką, kas skatina nedarbą bei kaip yra remiami darbo neturintys žmonės.
Darbui iškelti šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti naujausią pedagoginę ir kitą literatūrą bedarbystės klausimais.


Iki bedarbių įstatymo pakeitimų 1996 m. vasario mėn. bedarbio sąvoka buvo suformuluota taip, kad buvo dirbtinai mažinamas bedarbių skaičius. Nedirbantys asmenys buvo skirstomi į dvi kategorijas:ieškančius darbo ir bedarbius. Bedarbiais buvo laikomi tik tie asmenys, kurie turi teisę gauti bedarbio pašalpą. Pakeitus įstatymą, pakeista ir bedarbio sąvoka. Dabar ji atitinka tarptautiniuose dokumentuose nustatytą sąvoką : " Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietovės valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi."
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nedarbo lygis bei bedarbių skaičius nustatomas dviem būdais: bedarbių apskaita teritorinėse darbo biržose (įmonių pateiktomis ataskaitomis, - tai duomenys apie darbuotojų skaičių įmonėse) ir Statistikos departamento atliekamais užimtumo tyrimais( apklausiant 15 metų amžiaus ir vyresnius gyventojus pagal specialiai parengtą klausimyną). Taip pat darbo biržos registruoja bedarbius, kurie ieškodami darbo kreipiasi į Valstybinę darbo biržą. Abu nedarbo situacijos įvertinimo būdai, naudojami kartu, padeda objektyviau ir nuodugniau apibūdinti bedarbystės situaciją šalyje.Tačiau nemažai bedarbių darbo ieško ir kitais būdais: privačiose darbo biržose, per žiniasklaidos priemones ir internetą, per giminaičius, pažįstamus bei darbdavius. Atsiranda ir tokių, kurie neieško darbo, bet tikisi nedarbo pašalpos ar kitų lengvatų.
Bedarbių grupei pagal TDO priskiriami ir neaktyvūs gyventojai (moksleiviai, studentai), kurie nori dirbti ir įvairiais būdais aktyviai ieško darbo. Bedarbystę skatina tinkamo profesinio pasirengimo trūkumas, jis riboja įsidarbinimo galimybes, ypač kaimo vietovėse ir miesteliuose. Dauguma bedarbių yra baigę tik vidurinę mokyklą. Asmenys, baigę profesines mokyklas, kuriose įgijo nepaklausias profesijas, ar dėl mažų praktinių įgūdžių tai pat sunkiai įsidarbina. Apie penktadalį bedarbių yra baigę technikumus ar aukštesniąsias mokyklas. Bedarbių, turinčių aukštojo mokslo diplomus, būna nedaug, Darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų, tačiau, mano manymu, patys darbdaviai vengia tiesiogiai prisidėti prie ugdymo proceso: kvalifikacijos kėlimo, naujų technologijų įdiegimo ir t.t., dėl to ir turėtų būti pateisinama kartais nepalankiai vertinama bedarbio pareiga reguliariai atvykti į darbo biržą ir registruotis joje, kartu dar kartą pasidomėti laisvomis darbo vietomis. Be to į darbo biržas daugiausia kreipiasi asmenys, nepasirengę darbo rinkai, t. y. įgiję nepaklausias profesijas ar ilgalaikiai bedarbiai, turintys silpną darbo motyvaciją. Be to žemesniam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys dažnai renkasi darbą, kuriame yra mažesnės karjeros galimybės, nes ir atsiradus darbo vietai, bedarbis nebepasitiki savo jėgomis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-24
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis20.83 KB
Autoriusvilma
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasKazys Šlušnys
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bedarbio savoka ir remimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Kazys Šlušnys
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą