Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Lietuvos geografija>Merkio upės ir jos baseino morfometriniai rodikliai bei geografinės sąlygos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Merkio upės ir jos baseino morfometriniai rodikliai bei geografinės sąlygos

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Sausumos hidrologijos kursinis projektas. I dalis. Gamtinės sąlygos. Trumpas fizinių – geografinių sąlygų aprašymas. Merkio upės baseino geografinė padėtis, jo dydis, forma ir kiti duomenys. Merkio upės priklausomumas Nemuno baseinui. Upės, jos intakų ir ežerų hidrografinis aprašymas. Reljefas. Dirvožemiai ir geologinės sąlygos. Augmenija (žemės ūkio naudmenų ir miškų plotai). Trumpa baseino klimatinė charakteristika. Vagos morfometrinės charakteristikos. Dabartinis upės ūkinis panaudojimas (esami hidrotechnikos statiniai, jų paskirtis). Hidrologiniai duomenys. Esami vandens matavimo postai. Hidrologiniai duomenys. II dalis. Debitų kreivės q = f(h) sudarymas. Vandens debitų hidrogramos sudarymas. Daugiamečio laikotarpio pagrindinių hidrologinių charakteristikų skaičiavimas. Upės - analogo skaičiavimas. Nuotėkio pasiskirstymas per metus, skaičiavimai turint ilgalaikius hidrologinių stebėjimų duomenis. Išvados.

Ištrauka

Merkio baseinas apima Pietryčių lygumos pietinę dalį, Ašmenos aukštumos vakarinį pakraštį bei rytinę Dzukų aukštumos dalį. Jo takoskyra eina tiek aukštumomis, tiek ir žemumomis, kuriose neretai ją sunku atsekti. Tokiose neryškiose vietose takoskyros keičiasi pačios (kintant sąlygoms) arba jas performuoja žmogus, pavyzdžiui, iškasus apie 1930 metus kanalą ties Žagarine iš Merkio į Papio ežerą, Merkio sausmečio nuotakis buvo nukreiptas į Vokę.
Merkys gauna pradžią pietiniuose Ašmenos moreninio gūbrio šlaituose, Želvių pelkėje, apie 18 kilometrų į pietvakarius nuo Ašmenos ir teka šiaurės kryptimi. Įtekėjus pirmajam kiek žymesniam intakui – Beinei ties Tabariškėmis, Merkio upės vaga suka į pietvakarius. Šią tekėjimo kryptį upė išlaiko beveik iki pat savo žiočių. Tiktai nuo Skroblaus, likus 11 kilometrų iki Nemuno, daro staigų posūkį į Šiaurės vakarus ir ties Merkyne įteka į Nemuną.
Praėjęs kelią daugiau kaip 200 metrų NN aukštumose, per 47 kilometrą nusileidžia žemyn 57 metrus žemyn į zandrinę lygumą. Merkys aukštupyje labai sraunus: čia jo nuolydis siekia net 120 cm/km, o vandens greitis kartais 0,4 m/s. Nuo Jašiūnų Merkys vingiuoja per didžiąsias Dainavos girias – Rūdninkų ir Gudų.
Merkio baseinas ištysęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, ne visai asimetriškas, nes kairieji intakai didesni. Upės ilgis – 203 kilometrai, o atstumas nuo žiočių iki versmių tiesia oro linija – 99 kilometrai ir tarp kraštinių baseino taškų – 114 kilometrų. Takoskyros ilgis – beveik 500 kilometrų. Iki 1991 metų upės baseino plotas buvo 4220 km2, o nuo 1992 metų baseino plotas truputį pakito ir jo plotas dabar yra 4300 km2.
Baseine, vyraujant vandeniui laidiems zandriniams smėliams, upių vagos yra giliai įsigraužusios, didelė kritulių dalis įsisunkia į dirvožemį, todėl paviršiniam nuotekiui sąlygos nėra palankios. Upes daugiausia maitina gruntinis vanduo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-29
DalykasLietuvos geografijos kursinis darbas
KategorijaGeografija >  Lietuvos geografija
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis26.01 KB
AutoriusVaida
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/DėstytojasA. Lukianas
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Merkio upes ir jos baseino morfometriniai rodikliai bei geografines salygos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 6 Klasė/kursas
  • A. Lukianas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą