Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Meteorologinės skrydžių sąlygos debesyse ir jų poveikis skrydžių saugumui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Meteorologinės skrydžių sąlygos debesyse ir jų poveikis skrydžių saugumui

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Debesys, debesodara. Debesų klasifikacija. Debesų aukštis. Matomumas. Apledėjimas debesyse. Sąlygos ir apledėjimo priežastys. Orlaivių apledėjimas. Ledo nusėdimo rūšys. Apledėjimo intensyvumas. Apledėjimo poveikis orlaiviui. Informacija įgulai. Rekomendacija įgulai. Perkūnija. Perkūnijos vystymosi stadijos. Perkūnijos poveikis aviacija. Informacija pilotams. Rekomendacijos įgulai. Turbulencija. Turbulencijos intensyvumas. Informacija įgulai. Rekomendacijos įgulai. Orlaivių elektrinimas. Dažniausi elektrinimo atvejai. Sinoptinės sąlygos, palankios orlaivių elektrinimuisi. Meteorologinės sąlygos palankios orlaivio elektrinimuisi. Elektrinimasis orlaivio dalims atskirai. Išvados. Priedas. Meteorologinės prognozės ir jų paskirtis.

Ištrauka

Atmosferoje dėl kondensacijos atsiranda kondensacijos produktų (lašelių ir kristalų)sankaupos.Jos vadinamos debesimis. Debesų elementai (lašai ir kristalai) yra tokie maži,kad jų masę atsveria trinties jėga. Nejudančiame ore lašelių kritimo greitis yra kelios centimetro dalys per sekundę, o kristalų- dar mažesnis. Dėl atmosferos turbulencijos šie elementai visai neiškrinta, o ilgą laiką esti pakibę. Jei santykinis drėgnumas ore, kuriame yra debesis, ilgą laiką mažėja,tai debesis išgaruoja. Esant palankiom sąlygom debesų elementai stambėja ir tampa gana sunkūs, kad iškristų iš debesų kaip krituliai.Vieni debesys egzistuoja labai trumpai, kiti, nors ir išlieka ilgiau, bet yra dinaminės būsenos, t.y vieni debesų elementai išgaruoja, kiti kondensuojasi. Kai oro garai kondensuojasi prie pat žemės paviršiaus, formuojasi rūkas. Esminio skirtumo tarp debesų ir rūko nėra.
Pagal debesų elementų fazinę sudėtį debesys skirstomi į 3 klases:
1. Vandens(lašelių)debesys, sudaryti tik iš vandens lašelių.Jie egzistuoja ne tik esant teigiamai bet ir neigiamai temperatūrai. Tuomet lašai yra peršaldyti (vandenį galima atšaldyti žemiau kaip 0C ir jis neužšals, jeigu jame nėra dalelių, kurios galėtų būti kristalizacijos branduoliai)
2. Mišrūs debesys, sudaryti iš peršaldytų lašelių ir ledo kristalų mišinio. Dažniausiai jie formuojasi kai oro temperatūra -10C ir -40C.
3. Ledo(kristaliniai)debesys, sudaryti tik iš ledo kristalų. Tokie debesys vyrauja,kai oro temperatūra žemesnė nei -30C.
Šiltuoju metų laiku vandens debesys dažniausiai formuojasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose, mišrūs- viduriniuose, ledo- viršutiniuose.Šaltuoju metų laiku, kai oro temperatūra yra žema, mišrūs ir ledo debesys gali susidaryti ir prie pat žemės paviršiaus.
Lašų spindulys debesyse kinta plačiu intervalu: nuo dešimtųjų dalių iki šimto mikrometrų.Vidutinėse platumose dažniausiai debesis sudaro lašai, kurių spindulys nuo 3 iki 20 m. Tirpstant kristalams ir susiliejant lašams gali formuotis lašai, kurių spindulys 100 – 200 m. Krintant tokio dydžio lašams iš debesų iškrenta dulksna ir lietus. Kartais lietaus lašų dydis gali siekti ir kelių milimetrų dydį (t.y. tūkstančius m). Debesyse lašelių skaičius kinta nuo kelių šimtų žemutinėje iki keliasdešimties lašelių 1cm3 viršutinėje troposferoje.
Vandens lašelių ir kristalų masė tūrio vienete vadinama debesies vandeningumu.Nors vandens lašelių ar kristalų skaičius yra didelis, tačiau jų masė labai maža. Todėl 1m3 vandens debesyje yra nuo 0.1 iki 0.3 g skysto vandens.Tik kamuolinių debesų vandeningumas didesnis ir kinta nuo 0.7 iki 1.8g, kartais pasiekdamas 5 g/m3.Kristaliniams debesims šie skaičiai dar mažesni ir sudaro vos šimtąsias gramo dalis. Kadangi kondensuojasi ne visi vandens garai, o tik jų dalis, tai debesų vandeningumas yra mažesnis.
Debesų struktūros ir išorinio vaizdo nevienodumas yra aiškinamas jų formavimosi sąlygų skirtumais. Nepastoviose oro masėse (šaltose, o vasarą virš sausumos ir vietinės) debesodara susijusi su stipria konvekcija esant nepastoviai stratifikacijai. Dėl adiabatiško oro atšalimo aukštyneigiuose srautuose formuojasi konvekciniai debesys.Vidutiniškai srautų greitis yra apie 3-6 m/s, bet kartais jis gali siekti iki 20 m/s. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-13
DalykasKita kursinis darbas
KategorijaKita
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis905.56 KB
AutoriusGintaras
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasR.Čepaitytė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasAntano Gustaičio aviacijos institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Meteorologines skrydziu salygos debesyse ir ju poveikis skrydziu saugumui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • R.Čepaitytė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą