Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Pokalbis - vienas iš būdų asmenybei tirti
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pokalbis - vienas iš būdų asmenybei tirti

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Asmenybės pažinimo rezultatai. Pokalbis. Pokalbio metodas. Pokalbio rūšys. Kontakto užmezgimas pokalbio pradžioje. Klausimų formulavimas. Kai kurie būdai pažinti tiriamojo asmenybę. Klausymasis ir stebėjimas pokalbio metu. Slepiamų faktų bei aplinkybių atskleidimas. Mįslingoji kūno kalba. Akių signalai. Padėtis visuomenėje ir gestų gausumas.

Ištrauka

Asmenybės pažinimo rezultatai tai jos charakteristika, susidedanti iš teiginių ir sprendimų. Asmenybės savybė yra sudėtingesnis derinys negu psichinė savybė. Ji atskleidžia psichinės savybės visuomeninį bruožą. Kai kada asmenybės savybes gali maskuoti arba išryškinti psichinės būsenos (intelektualinės, valinės, emocinės) arba nesamą psichinę savybę gali kompensuoti kitos asmenybės savybės. Tiriant svarbu tiksliai suvokti, kas diagnozuojama, t.y. vertinant gabumus nesumaišyti su patirtimi; temperamento bruožus nesupainioti su charakterio bruožais ir pan.
Pokalbis tai dviejų žmonių verbalinės komunikacijos aktas, kurio tikslas surinkti informaciją apie tiriamąjį, kai kurias jo savybes, požiūrį į tam tikrus faktus. Pokalbio metodas plačiai naudojamas įvairiose psichologijos srityse: socialinėje, medicininėje, pedagoginėje, darbo psichologijoje.
Priklausomai nuo tyrimo tikslo ir tiriamos problemos sudėtingumo gali būti naudojamos įvairios pokalbio rūšys standartizuotas ir nestandartizuotas (laisvas) pokalbis.
Standartizuoto pokalbio atveju iš anksto sudaromas smulkus pokalbio planas, tiksliai suformuluojami klausimai, kurie pateikiami visiems tiriamiesiems laikantis nustatytos tvarkos. Tyrėjui neleidžiama pateikti naujų arba performuoti esamus klausimus, keisti nustatytą klausimų pateikimo tvarką. Visa tai padeda kontroliuoti apklausos sąlygas ir eigą, taip pat palengvinti gautos informacijos apdorojimą bei palyginimą su kitais tyrimo rezultatais. Tačiau standartizuotas pokalbis yra nelankstus, jo metu gali būti slopinamas tiriamojo atsakymų spontaniškumas, gali susidaryti įtempta pokalbio atmosfera, jis gali įgyti egzaminuojantį pobūdį. Minėtos aplinkybės sukelia emocinę įtampą, gali aktualizuoti tiriamojo savigyną, skatinti stereotipinius atsakymus ir pan. Siekiant išvengti šių trūkumų, dažnai vedamas pusiau standartizuotas pokalbis, kuriame pokalbio procedūra standartizuojama tik iš dalies (t.y. išskiriama pagrindinių klausimų grupė, kuriuos tyrėjas turi pateikti visiems tiriamiesiems, o pagalbinius klausimus jis gali pateikti arba nepateikti priklausomai nuo konkrečios pokalbio situacijos).
Nestandartizuotas pokalbis vyksta laisvai ir lanksčiai (jeigu toks pokalbis grindžiamas glaudžiu tyrėjo ir tiriamojo kontaktu bei bendradarbiavimu, jis dar vadinamas giluminiu). Čia didelę reikšmę įgyja ne tik pats klausimų formulavimas, bet ir tyrėjo sugebėjimas užmesti psichologinį kontaktą, mokėjimas klausytis, būti įdomiu pašnekovu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-11
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis26.03 KB
Autoriusaušra
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pokalbis vienas is budu asmenybei tirti [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą