Kurto Levino teorija

Mokslo metodologija. Dėsnis ir eksperimentas psichologijoje. Dinaminė veiksmo teorija. Psichologinė apdovanojimo ir bausmės situacija. Situacija domėjimosi veikla. Bausmės panaudojimas. Apdovanojimo perspektyvos pateikimas. Aplinkos įtaka vaiko elgesiui bei vystymuisi. "Lauko" nustatymas "konkrečiu momentu".

Kurtas Levinas (Kurt Lewin), 1890 gimęs Vokietijoje, yra vadinamas savo kartos labiausiai charizmatiko savybėmis pasižymintis psichologas. Vėliau persikraustė į Ameriką, kur įtakotas naujų srovių, kur sukūrė žinomą "lauko teoriją", kuri teigia, kad žmogus yra veikiamas tiek asmeninių, tiek aplinkos veiksnių. Jis buvo pirmasis, kuris žmogaus socialinį elgesį tyrė kontruoliuojamomis sąlygomis.
Šioje knygoje sistematiškai aprašomos Levino metodologinės programos bei teorijos – "taip pristatant Leviną kaip mąstytoją, kurio požiūris apima įvairias psichologinių žinių sritis ir lygius". Levinas tai visų pirma metodologas, kuris sukūrė tokias pagrindines programas:
Pirmoji - Mąstymo būdo perėjimas nuo "aristotelinio" tipo prie "galilėjinio" ir naujo psichologinio tipo sukūrimas (1917-1931). Šios metodikos pagrindas – tai eksperimentinės praktikos įgyjimas bei naujas požiūris į bandymų organizavimą.
Antroji - "Psichologinis laukas" ir jo mokslinio analizės bandymai (1931-1940) Čia Levinas analizuoja apdovanojimo ir bausmės principus. Jis pabrėžia matematinių žinių svarbą mokslinių faktų kūrimui.
Trečioji – Mąstymo būdo perėjimas nuo "galilėjinio" tipo prie "levino" tipo (1935-1947).
Be kurio mokslo pagrindas – tai kelių dėsnių sistema, kuriais stengiamasi paaiškinti visas to mokslo pasireiškimo sritis, sudarant naujus teiginius iš taip vadinamų kelių "bazinių" bei nenuginčijamų teiginių. Kaip ir fizika, ar estetika, ekonomika ar kt, psichologija irgi yra vienas iš mokslų, kur svarbus iš abstraktaus supratimo perėjimas prie konkrečių atvejų bei objektų tyrimo. Levinas pirmojoje savo knygos dalyje aprašo šio psichologijos mokslo aspektą – teorijos kūrimą, remiantis eksperimentais bei eksperimentų organizavimą remiantis turima informacija bei pateikia ankstesnių dėsnių kritiką. Taigi, toliau yra remiamasi jo pasirinktos psichologijos srities – būtent eksperimentinės psichologijos – dėsningumais.
Iš pradžių, Levinas pažvelgia teorinę pažintinę situaciją iki jo epochos, kai, jo teigimu, kilo didžiausi mokslo sunkumai bei problemos. ...