Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Ribos samprata Aristotelio "Metafizikoje"
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ribos samprata Aristotelio "Metafizikoje"

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas: pasaulio dualizmas ir jo pažinimo galimybės. Ribos samprata Aristotelio "Metafizikoje": Riba, kaip graikiškumo bruožas; Riba ir absoliutus beribiškumas (Rytų ir Vakarų filosofija); Du pamatiniai metafiziniai judesiai; Riba ir kalba; Tikėjimas – koncentracijos telkimo aktas; Tiesos ir ribos sampratų sąsaja; Žmogiškoji ribos pajauta; Pirmųjų pradų (materijos ir formos) apibrėžtumas; Riba kaip judėjimo tikslas. Išvados: Riba – pamatinis Aristotelio "Metafizikos" orientyras. Išnašos.

Ištrauka

Vakarų kultūra – metafizinė kultūra. Žodis "metafizika" išreiškia visą Vakarų kultūros specifiką. Andronikas Rodietis, sukūręs ir suredagavęs Aristotelio veikalą, pavadino jį Metafizika, t.y. tai, kas eina po fizikos. Sąlyginis leidybinis pavadinimas virto sąvoka, kuri savo turinyje talpina visą Vakarų kultūrą. Metafizinę kultūra Aristotelis suvokia, kaip pažintinę. Aristotelis, kuris baigė antikinės filosofijos tradiciją, metafizika vadina aukščiausią pažinimo forma. Šis žodis (metafizika) asocijuojasi su unikaliu pasaulio patyrimu, kuris sukuria metafizinę civilizaciją. Metafizinis žvilgsnis į pasaulį suponuoja naujo, kitokio pasaulio sukonstravimą, būtent metafizinio pasaulio sukonstravimą. Aristotelis išskiria du pasaulius: metafizinį ir juslinį. Juslinis pasaulis, pagal hierarchijos principą, yra žemesnis, nei metafizinis. Tačiau Aristotelis, kitaip nei jo mokytojas Platonas, nepaneigė juslinės patirties. Juslinis pasaulis nėra vien "šešėlinis", idėjų pasaulio atspindys, kaip teigia Platonas, jis svarbus metafizinei patirčiai. Protas yra pajėgus priimti ir racionaliai analizuoti juslinio pasaulio duotis, sukurti sąvokas, vaizdinius. Empirinis ir metafizinis pasauliai neatsiejami. Šiame pasaulyje egzistuoja tik empiriškai atrandami daiktai, jame nėra niekio, tuštumos. Visi jusliniai daiktai yra konkretūs, apibrėžti, riboti. Nėra apibrėžtumo, gryno beribiškumo. Anot Aristotelio, kas nėra apibrėžtas, tam tikru būdu įrėmintas, baigtinis, tas neturi būties. Egzistuoja, yra tik baigtiniai daiktai. Kadangi metafizinis pasaulis yra toks pat realus, kaip ir juslinis pasaulis, jis taip pat baigtinis. "Viskas, kas neturi pabaigos, negali turėti būties" (1). Fundamentalus Aristotelio orientyras – baigtiniai, apibrėžti daiktai. Beribiškumas tolygus nebūčiai. Ribos samprata – pamatinė Metafizikos samprata.
Ribos samprata – graikiškosios pasaulėžiūros bruožas. Senovės graikų mąstyme, pasaulio suvokimui ir gyvenimo būdui būdingas skulptūriškumas. Skulptūros yra tai, kas labai sutelkta. Kuo labiau apibrėžtas dalykas, tuo daugiau jis turi būties. Skulptūriškumas būdingas graikų politikai. Miestas-valstybė – kontūrinis konstruktas, visas matomas. Vlastybinis darinys yra realiai apibrėžtas. Aristotelis - panhelenistas. Savo politinės teorijos metode jis išskyrė graikiškojo prado pranašumą kaip politinių santvarkų vertinimo kriterijų. Graikuose susiduria kultūringumas ir narsumas. Barbarizmas siejamas su didelių erdvių troškimu, neapibrėžtumu, neaiškumu. Aristotelio graikiškumas pasireiškia nuostata, jog egzistuoja tik tai, kas apibrėžta, t.y. įėję į tam tikras ribas. Pasaulis sudarytas iš daugelio metafizinių skulptūrų, kurios yra sutelktos, užbaigtos. Metafizinės patirties epicentras – baigtinis, konkretus, ribotas, apibrėžtas dydis. Metafizinis mąstymas yra skulptūrinis mąstymas (tai, kas turi aiškiai apibrėžtą formą). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-27
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis13.58 KB
AutoriusMonster
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai1999 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ribos samprata Aristotelio Metafizikoje [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas
  • 1999 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą