Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Statistika>Ekonominė statistika>Ūkio statistika ir ekonometrija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ūkio statistika ir ekonometrija

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Bendra namų ūkio charakteristika – aprašomoji statistika. Skurdo rodiklių įvertinimas. Išlaidų priklausomybės nuo įvairių faktorių tyrimas. Determinacijos koeficiento įvertis. Regresijos koeficiento reikšmingumo patikrinimas. Išvados.

Ištrauka

Šio kursinio projekto tikslai:
1) Aprašyti duomenis: statistiškai aprašyti naudojamus duomenis.
2) Įvertinti skurdo ir rodiklius;
3) Atlikti regresinę analizę, ištirti nuo kokių veiksnių priklauso namų ūkių išlaidos;
4) Nustatyti determinacijos koeficientą;
5) Patikrinti regresijos koeficiento reikšmingumą Fišerio kriterijaus pagalba.

Apibrėžimai:

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba asmenų grupė, gyvenanti viename bute ar name, turinti bendrą biudžetą ir kuri kartu maitinasi. Jei nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmuo prie namų ūkio nėra priskiriamas. Namų ūkiu gali būti:
Šeima, kuri susideda iš sutuoktinių su vaikais ar be jų, arba vienas iš tėvų su vaikais; kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai, pvz., seneliai ir anūkai, brolis ir sesuo ir pan.;
Vieniši asmenys, gyvenantys iš savo pajamų;
Kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susiję asmenys, neturintys giminystės ryšio;
Šeimos, susidedančios iš kelių kartu gyvenančių sutuoktinių porų, turinčių bendrą biudžetą.
Namų ūkio galva – tai asmuo, gaunantis didžiausias pajamas. Kadangi namų ūkio narių pajamos atskirais mėnesiais gali būti nevienodos, namų ūkio galva yra laikomas asmuo, kuris per metus gauna didžiausias pajamas (ūkio narių nuomone). Jei didžiausias pajamas gaunančio asmens išskirti negalima, namų ūkio galva laikomas šeimos nurodytas asmuo.
Disponuojamos pajamos – tai visos piniginės ir natūrinės pajamos, kurios gautos už darbą, iš ūkininkavimo, verslo, amatų, laisvos profesinės veiklos, o taip pat pensijos, įvairios pašalpos, stipendijos, pajamos iš turto, renta ir kt.
Vartojimo išlaidos – tai piniginės ir natūrinės išlaidos, skirtos namų ūkio poreikiams patenkinti: tai išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, būstui, sveikatos priežiūrai, kultūros, poilsio reikmėms ir t.t.
Pagrindiniai skurdo rodikliai – skurstančiųjų lygis šalyje, žemų pajamų nuokrypis, žemų pajamų indeksas, kvadratinis skurdo nuokrypis.
Determinacijos koeficientas – parodo regresinės lygties adekvatumą, kuris tikrinamas pagal Fišerio kriterijų, reikšmingumas vertinamas pagal Stjudento kriterijų.
Gyvenimo lygio sąvoka - asmenų ar grupės asmenų gyvenimo lygio sąvoka yra siejama su daugybe įvairių faktorių. Kai kuriuos iš jų lengva išmatuoti, kai kuriuos – ne.
Skurdo sąvoka – daugiaprasmė, ji kinta vystantis visuomenei. Ji skirtingai suprantama atskirose šalyse.
Skurdo riba – kriterijus, kurio pagalba politikai ar tyrinėtojai suskirsto individus, šeimas ir namų ūkius į skurstančius ir neskurstančius.
Kadangi skurdas yra apibūdinamas nevienareikšmiškai, yra trys skurdo ribų tipai:
1) Absoliuti (Absoliuti skurdo riba – tai minimalus pajamų ar išlaidų dydis būtinoms vartojimo reikmėms patenkinti.);
2) Santykinė (tai procentas nuo vidutinių gyventojų pajamų);
3) Subjektyvi (priklauso nuo žmonių nuomonės).
Skaičiuojant skurdo rodiklius namų ūkio dydis gali būti vertinamas pagal paprastą ir ekvivalentinę (ODEC) skales.
Ekvivalentinė skalė apibrėžiama taip:
Pirmas suaugęs namų ūkyje – 1,0
Kiekvienas kitas suaugęs namų ūkyje – 0,7
Kiekvienas vaikas (iki 14 metų) – 0,5
Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje – tai rodiklis, kuris parodo šalies gyventojų dalį, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos.
Žemų pajamų nuokrypis – tai rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai skurstančiųjų pajamos nukrypsta nuo skurdo ribos. Šis rodiklis parodo skurdo gilumą.
Žemų pajamų indeksas – jis parodo, kiek reikia lėšų, norint eliminuoti skurdą šalyje.
Kvadratinis skurdo nuokrypis – atspindi pajamų pasiskirstymą tarp skurstančiųjų. Kuo daugiau šalyje yra ypatingai skurstančių žmonių, tuo didesnis bus šitas rodiklis.
Statistinė hipotezė – bet koks tvirtinimas apie atsitiktinio dydžio pasiskirstymo formą ar apie pasiskirstymo parametrų reikšmes. Išskiriamos parametrinės ar neparametrinės hipotezės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-01
DalykasEkonominės statistikos kursinis darbas
KategorijaStatistika >  Ekonominė statistika
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis83.92 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasasist. N. Bratčikovienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ukio statistika ir ekonometrija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 19 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • asist. N. Bratčikovienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą