Šperos.lt > Uždaviniai
Uždaviniai

(314 darbai)

Matematinė ekskursija po Kuršių NerijąMatematikos užduotys su sprendimais. 1. Kuršių nerija – Kuršių marių ir Baltijos jūros skalaujamas 97 km ilgio, siauras – nuo 400 m iki 4 km pločio – smėlio pusiasalis. Lietuvai priklauso 54 km ilgio šiaurinė pusiasalio dalis; tos dalies plotas yra 94,4 km2. Apskaičiuokite Lietuvai priklausantį Kuršių nerijos plotą hektarais. 2. 56 % Lietuvai priklausančio Kuršių Nerijos ploto sudaro draustinių teritorija, 23% - rekreacinė zona, 21% - rezervatinė zona. Kiek hektarų užima Kuršių nerijos draustinių teritorija, reakcinė ir rezervacinė zonos? (Pasinaudokite 1užduoties atsakymu.) Kiek hektarų užima Kuršių nerijos draustinių teritorija? 3. Apytiksliai 6852 ha Lietuvai priklausančios Kuršių nerijos teritorijos užima miškai. 16% miškų yra beržynai, 3%- juodalksnynai,1%- eglynai, likę miškai - tai pušynai, iš kurių 38% sudaro kalninės pušys. Kiek hektarų užima kalninės pušys? Kiek procentų visų miškų užima pušynai? 4. Apskaičiuokite Kuršių marių plotą ir jų vandenų tūrį, jei žinoma, kad marių plotas sudaro apie dalį Baltijos jūros ploto, o vandens tūris sudaro apie dalį Baltijos jūros vandens tūrio. Baltijos jūros plotas yra 386000 km2, o jos vandenų tūris yra 33000 km3. 5. Lietuvai ir Rusijai priklausančių Kuršių marių plotų santykis yra 23:65. Koks Kuršių marių plotas priklauso Lietuvai? (Pasinaudokite 4 užduoties atsakymu.) Koks Kuršių marių plotas priklauso Lietuvai? 6. Per metus visos Kuršių marių baseino upės ir upeliai į marias atplukdo vidutiniškai 1,5 karto daugiau vandens, negu jo prisirenka iš kritulių. Be to, šis kiekis yra 18,1 km3 didesnis už kiekį vandens, per Klaipėdos sąsiaurį pritekančio į marias iš jūros ir lygų 5 km3. a) Kiek kubinių kilometrų vandens per metus į marias prisirenka iš kritulių? b) Kiek kubinių kilometrų vandens per metus į marias atplukdo Kuršių marių baseino upės ir upeliai? 7. Kuršių marių vandens druskingumas yra 0,3 promilės. Kiek tonų druskos yra Kuršių mariose?( Pasinaudokite 4 užduoties atsakymu.) 8. Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje per metus leidžiama sužvejoti apytiksliai 35kg/ha žuvų. Kiek tonų žuvų čia leidžiama sužvejoti per metus?(Pasinaudokite 5 užduoties atsakymu). 9. Naudodamiesi žemėlapiu, apskaičiuokite Neringos miesto centrinės gatvės ilgį. 10. Užrašykite 1868 m. iškasto gintaro kiekį standartinės išraiškos skaičiumi. 11. Atstumas tarp Smiltynės ir Juodkrantės yra 6 km ilgesnis, negu atstumas tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Koks yra atstumas tarp Juodkrantės ir Pervalkos, jeigu tarp Smiltynės ir Pervalkos yra 36 km? 12. Atstumas tarp Nidos ir Preilos yra 10 km, t.y. 20 % didesnis už atstumą tarp Preilos ir Pervalkos. Koks atstumas tarp Nidos ir Pervalkos? 13. Nubraižykite visų paminėtų kopų aukščio stulpelinę diagramą. Skaityti daugiau
Matematinė statistika (13)8 uždaviniai. Pirmas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma n = 50 tiriamo požymio reikšmių. Sudaryti intervalinę statistinę eilutę, kai intervalų skaičius k = 5, ir nubrėžti santykinių dažnių histogramą. Apskaičiuoti imties vidurkį, dispersiją, patikslintąją dispersiją bei vidutinius kvadratinius nuokrypius. Ar apskaičiuota teisingai, pasitikrinti, pritaikius prie imčių pateiktas kontrolines sumas. Uždavinio sprendimas. Antras uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad atsitiktinis dydis (a.d.) X yra normalusis. Jo parametras a nežinomas, o žinomas: yra 1a uždavinyje gautam , kuris imamas su vienu ženklu po kablelio ( neapvalinant). Turėdami imtį, kurios didumas n = 50, ir parinkę pasikliovimo lygmenį 0,99, rasti parametro a pasikliautinąjį intervalą. Žinoma, kad atsitiktinis dydis (a.d.) X yra normalusis. Turėdami imtį, kurios didumas n = 50. Taikydami 1a uždavinyje gautas ir reikšmes, parinkę pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti parametro a pasikliautinąjį intervalą. Žinoma, kad atsitiktinis dydis (a.d.) X yra normalusis. Jo parametrai a ir nežinomi. Turėdami imtį, kurios didumas n = 50. Taikydami 1a uždavinyje gautas ir reikšmes, parinkę pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti parametro pasikliautinąjį intervalą. Uždavinio sprendimas. Trečias uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma 50 požymių reikšmių. Atsižvelgę į 1 uždavinyje nubrėžtos santykinių dažnių histogramos pavidalą, suformuluojame neparametrinę hipotezę. Patikrinti šią hipotezę, parinkus reikšmingumo lygmenį 0,05 ir pritaikius X2 suderinamumo kriterijų. Ar teisingai apskaičiuota, pasitikrinti pritaikius prie imčių pateiktas šio uždavinio kontrolines sumas. Žinoma 50 požymių reikšmių (žr. uždavinio gale, b dalis). Apskaičiuoju imties skaitines charakteristikas. Sudarau intervalinę statistinę eilutę, kai intervalų skaičius k, nubrėžiu santykinių dažnių histogramą, atsižvelgiant į jos pavidalą, suformuluosiu neparametrinę hipotezę H2: t.y. a.d. X yra rodiklinis (eksponentinis). Šią hipotezę patikrinsiu, parinkęs 0,05 ir pritaikęs 2 kriterijų. Ar teisingai apskaičiavau, pasitikrinu prie imčių pateiktas kontrolines sumas. Žinoma 50 požymių reikšmių (žr. uždavinio gale, c dalis). Sudarysiu intervalinę statistinę eilutę, kai intervalų skaičius k, nubrėžiu santykinių dažnių histogramą, atsižvelgiant į jos pavidalą, suformuluosiu neparametrinę hipotezę H3: X U[a;b], t.y. a.d. X yra tolygusis. Šią hipotezę patikrinsiu, parinkęs 0,05 ir pritaikęs 2 suderinamumo kriterijų. Ar teisingai apskaičiavau, pasitikrinu prie imčių pateiktas kontrolines sumas. Diskretusis a.d. X – kurios nors sistemos gedimų skaičius per valandą. Per savaitę (168 valandos) gauti stebėjimo duomenys sugrupuoti ir išdėstyti didėjimo tvarka, t.y. turima tokia diskrečioji statistinė eilutė. Uždavinio sprendimas. Ketvirtas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad atsitiktinis dydis X yra normalusis. Jo parametras žinomas. Turėdami 50 normaliojo a.d. reikšmių, žinodami, kad patikrinu nulinę parametrinę hipotezę. Žinoma, kad atsitiktinis dydis X yra normalusis. Jo parametrai a ir nežinomas. Turėdami 50 normaliojo a.d. reikšmių, žinodami, kad patikrinu dvi nulines parametrines hipotezes. Žinodami, kad diskretusis a.d.). Vienas jo parametras n yra žinomas , o tikimybė p nežinoma. Žinodami įvykio A pasirodymų skaičių k, pasikliovimo lygmenį, rasti binominio skirstinio parametro p pasikliautinąjį intervalą 0,01 tikslumu. Žinodami reikšmingumo lygmenį α ir p0, patikrinu parametro p reikšmes hipotezę. Uždavinio sprendimas. Penktas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad a.d. X ir Y yra normalieji. Jų parametrai ax, ay, x ir y nežinomi. Žinomos šių a.d. imtys, kuriu didumas n. Parinkę reikšmingumo lygmenį 0,05, patikrinsiu dvi nulines parametrines hipotezes. Uždavinio sprendimas. Šeštas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad a.d. X ir Y yra normalieji. Žinomos a. d. imtys, kuriu didumas n. Reikia apskaičiuoti koreliacijos koeficientą r 10-4 tikslumu. Rasti regresijos tiesės lygtį. Parinkus pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti koreliacijos koeficiento p pasikliautinąjį intervalą 0,01 tikslumu. Parinkus reikšmingumo lygmenį α 0,05, parinkti tik bendrąsias alternatyvas ir pritaikius reikšmingumo kriterijų: parinkus tris nulines parametrines hipotezes. Uždavinio sprendimas. Septintas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Turima dviejų a.d. X ir Y koreliacinė lentelė. Reikia apskaičiuoti koreliacijos koeficientą r ir rasti regresijos tiesės lygtį. Parinkus pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti koreliacijos koeficiento pasikliautinąjį intervalą 0,01 tikslumu. Parinkus reikšmingumo lygmenį 0,05 patikrinti dvi parametrines hipotezes. Uždavinio sprendimas. Aštuntas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Turima koreliacinė lentelė. Reikia apskaičiuoti koreliacijos koeficientą r ir koreliacijos santykius. Reikia apskaičiuoti regresijos kreivių ( tiesės, hiperbolės, logaritminės kreivės (jei visi xi>0), rodiklinės kreivės) lygčių koeficientus a0 ir a1. Reikia įvertinti regresijos kreivių artumą duotiesiems taškams, kiekvienai regresijos kreivei apskaičiuodami vidutinę kvadratinę paklaidą 0,01 tikslumu. Uždavinio sprendimas. Išvada. Skaityti daugiau
Matematinė statistika (14)Matematinės statistikos savarankiški darbai Nr.58. 8 uždaviniai. Pirmas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma n = 50 tiriamo požymio reikšmių. Sudaryti intervalinę statistinę eilutę, kai intervalų skaičius k = 5, ir nubrėžti santykinių dažnių histogramą. Apskaičiuoti imties vidurkį, dispersiją, patikslintąją dispersiją bei vidutinius kvadratinius nuokrypius. Ar apskaičiuota teisingai, pasitikrinti, pritaikius prie imčių pateiktas kontrolines sumas. Uždavinio sprendimas. Antras uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad atsitiktinis dydis (a.d.) X yra normalusis. Jo parametras a nežinomas, o žinomas: yra 1a uždavinyje gautam , kuris imamas su vienu ženklu po kablelio ( neapvalinant). Turėdami imtį, kurios didumas n = 50, ir parinkę pasikliovimo lygmenį 0,99, rasti parametro a pasikliautinąjį intervalą. Žinoma, kad atsitiktinis dydis (a.d.) X yra normalusis. Turėdami imtį, kurios didumas n = 50. Taikydami 1a uždavinyje gautas ir reikšmes, parinkę pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti parametro a pasikliautinąjį intervalą. Žinoma, kad atsitiktinis dydis (a.d.) X yra normalusis. Jo parametrai a ir nežinomi. Turėdami imtį, kurios didumas n = 50. Taikydami 1a uždavinyje gautas ir reikšmes, parinkę pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti parametro pasikliautinąjį intervalą. Uždavinio sprendimas. Trečias uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma 50 požymių reikšmių. Atsižvelgę į 1 uždavinyje nubrėžtos santykinių dažnių histogramos pavidalą, suformuluojame neparametrinę hipotezę. Patikrinti šią hipotezę, parinkus reikšmingumo lygmenį 0,05 ir pritaikius X2 suderinamumo kriterijų. Ar teisingai apskaičiuota, pasitikrinti pritaikius prie imčių pateiktas šio uždavinio kontrolines sumas. Žinoma 50 požymių reikšmių (žr. uždavinio gale, b dalis). Apskaičiuoju imties skaitines charakteristikas. Sudarau intervalinę statistinę eilutę, kai intervalų skaičius k, nubrėžiu santykinių dažnių histogramą, atsižvelgiant į jos pavidalą, suformuluosiu neparametrinę hipotezę H2: t.y. a.d. X yra rodiklinis (eksponentinis). Šią hipotezę patikrinsiu, parinkęs 0,05 ir pritaikęs 2 kriterijų. Ar teisingai apskaičiavau, pasitikrinu prie imčių pateiktas kontrolines sumas. Žinoma 50 požymių reikšmių (žr. uždavinio gale, c dalis). Sudarysiu intervalinę statistinę eilutę, kai intervalų skaičius k, nubrėžiu santykinių dažnių histogramą, atsižvelgiant į jos pavidalą, suformuluosiu neparametrinę hipotezę H3: X U[a;b], t.y. a.d. X yra tolygusis. Šią hipotezę patikrinsiu, parinkęs 0,05 ir pritaikęs 2 suderinamumo kriterijų. Ar teisingai apskaičiavau, pasitikrinu prie imčių pateiktas kontrolines sumas. Diskretusis a.d. X – kurios nors sistemos gedimų skaičius per valandą. Per savaitę (168 valandos) gauti stebėjimo duomenys sugrupuoti ir išdėstyti didėjimo tvarka, t.y. turima tokia diskrečioji statistinė eilutė. Uždavinio sprendimas. Ketvirtas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad atsitiktinis dydis X yra normalusis. Jo parametras žinomas. Turėdami 50 normaliojo a.d. reikšmių, žinodami, kad patikrinu nulinę parametrinę hipotezę. Žinoma, kad atsitiktinis dydis X yra normalusis. Jo parametrai a ir nežinomas. Turėdami 50 normaliojo a.d. reikšmių, žinodami, kad patikrinu dvi nulines parametrines hipotezes. Žinodami, kad diskretusis a.d.). Vienas jo parametras n yra žinomas , o tikimybė p nežinoma. Žinodami įvykio A pasirodymų skaičių k, pasikliovimo lygmenį, rasti binominio skirstinio parametro p pasikliautinąjį intervalą 0,01 tikslumu. Žinodami reikšmingumo lygmenį α ir p0, patikrinu parametro p reikšmes hipotezę. Uždavinio sprendimas. Penktas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad a.d. X ir Y yra normalieji. Jų parametrai ax, ay, x ir y nežinomi. Žinomos šių a.d. imtys, kuriu didumas n. Parinkę reikšmingumo lygmenį 0,05, patikrinsiu dvi nulines parametrines hipotezes. Uždavinio sprendimas. Šeštas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Žinoma, kad a.d. X ir Y yra normalieji. Žinomos a. d. imtys, kuriu didumas n. Reikia apskaičiuoti koreliacijos koeficientą r 10-4 tikslumu. Rasti regresijos tiesės lygtį. Parinkus pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti koreliacijos koeficiento p pasikliautinąjį intervalą 0,01 tikslumu. Parinkus reikšmingumo lygmenį α 0,05, parinkti tik bendrąsias alternatyvas ir pritaikius reikšmingumo kriterijų: parinkus tris nulines parametrines hipotezes. Uždavinio sprendimas. Septintas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Turima dviejų a.d. X ir Y koreliacinė lentelė. Reikia apskaičiuoti koreliacijos koeficientą r ir rasti regresijos tiesės lygtį. Parinkus pasikliovimo lygmenį 0,95, rasti koreliacijos koeficiento pasikliautinąjį intervalą 0,01 tikslumu. Parinkus reikšmingumo lygmenį 0,05 patikrinti dvi parametrines hipotezes. Uždavinio sprendimas. Aštuntas uždavinys. Uždavinio formulavimas. Turima koreliacinė lentelė. Reikia apskaičiuoti koreliacijos koeficientą r ir koreliacijos santykius. Reikia apskaičiuoti regresijos kreivių ( tiesės, hiperbolės, logaritminės kreivės (jei visi xi>0), rodiklinės kreivės) lygčių koeficientus a0 ir a1. Reikia įvertinti regresijos kreivių artumą duotiesiems taškams, kiekvienai regresijos kreivei apskaičiuodami vidutinę kvadratinę paklaidą 0,01 tikslumu. Uždavinio sprendimas. Išvada. Skaityti daugiau
Matematinė statistika (2)Keturių matematinės statistikos uždavinių sprendimai. Skaityti daugiau
Matricos4 matricų uždaviniai su sprendimais. Kramerio metodas. Atvirkštinės matricos metodas. Ištirti lygčių sistemą. Išspręsti Gauso metodu. Patikrinimas. Skaityti daugiau
Matricos (10)Apskaičiuoti: (A + 2BT)C; (3B + 2C)T. Apskaičiuoti determinantą. Išspręskite lygčių sistemą Gauso metodu. Išspręskite lygčių sistemą determinantų ir atvirkštinės matricos metodu. Ekonominės sistemos technologinė matrica tokis. Koks turi būti gamybos planas, kad būtų patenkinta paklausa? Skaityti daugiau
Matricos (2)Uždavinių su matricomis sprendimas. Determinantų skaičiavimas. Lygčių sistemos sprendimas Gauso metodu, atvirkštinės matricos metodu, determinantų metodu. Palūkanų skaičiavimas. Skaityti daugiau
Matricos (3)Tiesinės lygčių sistemos sprendimas. Atvirkštinės matricos metodu. Kramerio metodu. Tiesinių lygčių sistemos sprendimas Gauso metodu. Raskite matricos X determinantą. Determinanto apskaičiavimas. Sudarykime optimalų gamybos planą. Skaityti daugiau
Matricos (4)Tiesinės lygčių sistemas išspręskite naudodami atvirkštinės matricos metodą; naudodami Kramerio metodą; Tiesines lygčių sistemas išspręskite naudodami Gauso metodą; Raskite matricos determinantą; Apskaičiuokite determinantą; Raskite gamybos planą, kai ūkinę sistemą sudaro du gamintojai. Skaityti daugiau
Matricos (7)Matricos veiksmai: sudėtis, atimtis, daugyba. Tiesinės lygčių sistemos sprendimas. Determinanto apskaičiavimas. Sudarykime optimalų gamybos planą, kai. Transporto uždavinio sprendimas. Skaityti daugiau
Matricos (9)Parodyti, kad matrica A yra daugianario ƒ (x) = x3 – 7x2 + 13x – 5Ε šaknimi. Sprendimas. Išspręskite tiesinių lygčių sistemą Kramerio ir atvirkštinės matricos metodais. Sprendimas. Išspręskite tiesinių lygčių sistemą Gauso metodika. Išspręskite tiesinio optimizavimo uždavinį grafiniu būdu. Dviejų rūšių gaminių gamybai naudojami trys technologinių įrengimų tipai. Sudarykite gamybos planą, duodantį didžiausią pelną, jei vieno I rūšies gaminio realizacija duoda 6 Lt, o II rūšies gaminio – 2 Lt pelną. Sprendimas. Išspręsti transporto uždavinį. Sprendimas: Mažiausio elemento metodu. Tikriname. Skaityti daugiau
Matricos. Ekonominiai uždaviniaiĮmonė nuo tam tikros sumos sumokėjo 8% mokestį, ir tai sudarė 38600 Lt. Apskaičiuokite apmokestintą pinigų sumą. Įmonė iš banko nori paimti 1000000 Lt kreditą. Bankas siūlo sutartis. Kuri sutartis įmonei naudingesnė? Apskaičiuokite matricas 2A – B. Išspręskite tiesinių lygčių sistemą Gauso-Žordano, Kramerio ir atvirkštinės matricos metodais. Skaityti daugiau
Mechanika (19)Mechanikos uždaviniai. Materialiojo taško kinematika. Dinamika. Kūno sukamasis judėjimas. Skysčių savybės. Skaityti daugiau
Mechanika (22)Pirma užduotis. Pagal lenteles duomenis nubraižyti dvitakčio variklio dujų apykaitos diagramą ir paskaičiuoti gautą "laiką - skerspjūvį". Sprendimas. Langų matmenys. Dujų išmetimo langų "langų-pjūvio" mastelis. Prapūtimo langų "langų-pjūvio" mastelis. Laisvo dujų išleidimo fazė. Antra užduotis. Pagal lentelės duomenis nustatyti labiausiai apkrautą 4-takčiam varikliui skaičiuojamojo alkūninio veleno žąstą, esantį Ι ir ΙΙ pavojingose padėtyse. Sprendimas. Dujų slėgio jėga. Švaistiklių – skriejikų sumarinę liestinių jėga. Cilindrų sumarinė liestinė jėga. Skaityti daugiau
Mechanika (24)3 mechanikos laboratoriniai darbai. Plokščia susikertančių jėgų sistema. Reakcijų strypuose skaičiavimas. Darbo tikslas: Išmokti apskaičiuoti strypų reakcijas. Sukamo veleno skaičiavimas. Darbo tikslas: Nustatyti veleno sukimo momentus, nubraižyti sukimo momentų diagramą, apskaičiuoti velenų ruožų susisukimo kampus, apskaičiuoti velenų skersmenis. Sijos skerspjūvio skaičiavimas. Darbo tikslas: Išmokti sudaryti skersinių jėgų ir lenkimo momentų diagramas, bei nustatyti sijos skerspjūvio matmenis. Skaityti daugiau
Mechanika (6)Uždaviniai ir sprendimai. Statybos mašinų metinio darbo režimo skaičiavimas. Žemės darbų mašinų eksploatacinių rodiklių skaičiavimas. Žemės darbų mašinų ekonominių rodiklių skaičiavimas. Skaityti daugiau
Medienos pjovimo režimų skaičiavimasPradiniai duomenys. Sprendimas. Prapjovos plotis: mm; s0 pasirenkamas iš 2.2 lentelės pagal pjaustomos medienos drėgnumą. Ašmenų suapvalinimo spindulio prieaugis. Atšipimo koeficientas. Vidutinis hvid ir maksimalus hmax prapjovos aukštis, įvertinant pjaustymo būdą, rąsto viršūnių skersmenį dv ir laibumą. Pastūma, įvertinant tarpdantės tūrį. Pastūma vienam dančiui, įvertinant tarpdantės tūrį. Prapjova, įvertinant prapjovos šiurkštumą. Tolesniems skaiciavimams bus naudojama mažesnė reikšmė. Vidutinė pjovimo jėga, tenkanti vienam pjūklo dančiui. Vidutinė pjovimo jėga vienam veleno apsisukimui. Visų pjūklų pjovimo jėga. Pastūma vienam dančiui, įvertinant variklio galingumą. Randami p ir k. Kritinė jėga. Pjovimo galia. Pjovimo jėga, veikianti užpakalinius dantų paviršius. Pjovimo jėga, veikianti priekinius dantų paviršius. Radialinė jėga vienam pjūklui. Radialinė jėga visam pjūklų sąstatui. Pasipriešinimo stūmimui jėga. Skaityti daugiau
Mikroekonomika (105)Ribotumas ir pasirinkimas (2). Sandorio kaštai. Rinkos paklausa. Paklausos elastingumas ir pajamos. Ribinė pakeitimo norma. Naudingiausio prekių rinkinio pasirinkimas. Gamybos efektyvumas. Gamybos produktyvumas trumpuoju laikotarpiu. Gamybos veiklos optimizavimas tobulos konkurencijos rinkoje trumpuoju laikotarpiu. Skaityti daugiau
Mikroekonomika (117)1 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas. Duota: Prekių X ir Y gamybą šalyje apibūdina duomenys. Rasti: Naudodami pateiktus duomenis, nubraižykite gamybos galimybių kreivę. Kokie yra 60 papildomų X prekės vienetu alternatyvieji kaštai, kai Šalis gamina (72) X ir (292) Y prekių vienetus? Kokie yra 130 papildomų X prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai šalis gamina (132 X ir (252) Y prekių vienetus? Kokie yra 140 papildomų Y prekės vienetų alternatyvieji kaštai, kai gaminama (232) X ir (112) Y prekių vienetų? Kokie yra 120 papildomų Y prekės vienetu alternatyvieji kaštai, kai Šalis gamina (192) X ir (192) Y prekių vienetų? Kaip keičiasi kiekvieno papildomo X prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 262? Kaip keičiasi kiekvieno papildomo Y prekės vieneto alternatyvieji kaštai, kai y prekės gamybos apimtis didėja nuo 0 iki 312 vienetų. Sprendimas. Atsakymai. 2 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas. Duota: Ūkininkas turi du žemės sklypus, kuriuose pasirinktinai gali auginti bulves arba runkelius. Pirmajame lauke paprastai išauga apie 162 tonų bulvių arba 262 tonų runkelių Antrasis sklypas didesnis. Jame galima išauginti 212 tonų bulvių arba 392 tonų runkelių. Rasti: Nubrėžkite abiejų sklypų gamybos galimybių kreives, naudodami tą pati masteli. Pakomentuokite, kaip iš gautų grafikų galima spręsti apie žemės derlingumą. Apskaičiuokite vienos tonos bulvių alternatyviuosius kaštus kiekviename sklype Kuriame sklype jie didesni? Kokį sprendimą patartumėte priimti ūkininkui (kuriame sklype ką auginti)? Apskaičiuokite ir pagal grafiką patikrinkite, kiek t runkelių galės išauginti fermeris pirmajame sklype jeigu jame augins 112 t bulvių. Apskaičiuokite ir pagal grafika patikrinkite, kiek t. bulvių galės išauginti fermeris antrajame sklype jeigu jame augins 112 t runkelių. Sprendimas. Atsakymai. 3 uždavinys. Sandorio kaštai. Duota: Saulius pliko dėvėtą automobili Žinomi duomenys pateikti lentelėje. Apskaičiuokite įvykusio sandorio kaštus Sauliui. Rasti: Savo žodžiais apibrėžkite, kas yra sandorio kaštai. Argumentuokite, kodėl viena ar kita kaštų eilutė įskaičiuotina arba ne. Sprendimas. Atsakymai. 4 uždavinys. Rinkos paklausa. Duota: Jonas, Danus, Mindaugas. Evaldas ir Linas nori burtis Į brigadą ir remontuoti butus, tačiau tokiam darbui reikalingos licencijos Jonas už licenciją sutinka mokėti ne daugiau kaip 812 Lt. Darius - ne daugiau kaip 712) Lt. Mindaugas - ne daugiau kaip 662 Lt. o Evaldas, Robertas ir Linas - ne daugiau kaip 562 Lt. Jeigu licencija kamuotų 512 Lt. brigadą kurtų ir kiti keturi meistrai, kurių gretas papildytų dar penki, jeigu licencijos kaina nukristų iki 482 Lt. Rasti: 1. Nubrėžkite licencijos paklausos kreivę. Vyriausybė nustatė 595,33 Lt kainą šiai licencijai. Iš grafiko nustatykite, kiek licencijų bus nupirkta Pakomentuokite atsakymą. Kokiai licencijos kainai esant butus galėtų remontuoti 8 asmenys? Pakomentuokite atsakymą. Kas kinta - paklausa ar paklausos kiekis - keičiantis licencijos kainai šiame uždavinyje? Sprendimas. Atsakymai. 5 uždavinys. Paklausos elastingumas ir pajamos. Duota. Rasti: 1. Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite paklausos kreivę. 2. Apskaičiuokite paklausos elastingumą kainų atžvilgio intervaluose AB, BC ir CD (EAB d ) kainai mažėjant bei intervalų vidurio taškuose (Ed). Užpildykite lentelę. 3. Pakomentuokite, kaip keičiasi paklausos elastingumas judant žemyn paklausos kreive (pagal arkinio elastingumo koeficientus). 4. Apskaičiuokite bendrąsias pajamas (TR) esant skirtingai produkto karnai. 5. Pakomentuokite pajamų kitimo kainai mažėjant ir elastingumo koeficientų sąsajas. Pastaba: elastingumo koeficientų skaičiavimus pateikite po lentele. Koeficientų reikšmes rašykite su .,+/-" ženklais ir dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Sprendimas. Atsakymai. 6 uždavinys. Ribinė pakeitimo norma. Duota: Duota tokia informacija apie vartotojo požiūriu vienodo naudingumo prekių rinkinius. Rasti: Atidėkite duotus taškus koordinačių sistemoje, nubrėžkite vartotojo abejingumo. Ko vartotojas turi atsisakyti didindamas prekės B vartojimą? Kodėl? Apskaičiuokite ribinę pakeitimo normą, kai vartotojas didina prekės B vartojimą. Pakomentuokite gautus atsakymus. Koki dėsningumą jie atskleidžia? Sprendimas. Atsakymai. 7 Uždavinys. Naudingiausio prekių rinkinio pasirinkimas. Duota: I pirkėjos vartojamų prekių A (varškės), B (makaronu) ir C (miltų) bendrieji naudingumai vartojant skirtingus prekių kiekius pateikti lentelėje. Kilogramas varškės kainuoja 60, makaronų 30 ir miltų 12. I pirkėja turi 40 talerių. Rasti: Apskaičiuokite kiekvieno papildomai Įsigyjamo A, B ir C prekės vieneto ribinius naudingumus bei vieno talerio, išleisto kiekvienai prekei, ribinius naudingumus. Gautus atsakymus surašykite Į atitinkamus lentelės stulpelius. Pavaizduokite A, B ir C prekių TU ir MU grafiškai, pakomentuokite, kuriai prekei mažiausiai būdingas. Prisotinimas. Kodėl I pirkėja nepirks dviejų A. keturių B ir trijų C prekės vienetų? 5. Kodėl I pirkėja nepirks penkių A penkių B ir Šešių C prekės vienetų? 6. Padėkite I pirkėjai išsirinkti geriausią prekių rinkinį (maksimizuoti bendrąjį naudingumą), pasirinkimą motyvuokite. Kiek šis rinkinys kainuoja? Kokią prekę ir kokį jos kieki pirks Ija, jeigu jos pajamos padidės l2 talerių (prekės yra sveriamos, todėl gali būti perkamas ir mažesnis nei 1 kg kiekis)? Atsakymai. 8 uždavinys. Gamybos efektyvumas. Duota: Įmonė gali gaminti 100 sūrių skirtingai naudojant darbo ir kapitalo išteklius, kurių kiekių kombinacijos parodytos lentelėje. Rasti: Kuris gamybos variantas yra technologiškai efektyvesnis? Kuris gamybos variantas efektyvesnis ekonomiškai, jeigu darbo kaina 8 Lt./val. o įrengimų eksploatacijos kaštai 50 Lt val. Įvertinkite gamybos technologijos ekonominį efektyvumą įrengimų kaštams padidėjus iki 75 Lt/vai. Sprendimas. Atsakymai. 9 uždavinys. Gamybos produktyvumas trumpuoju laikotarpiu. Duota: Turimi tokie duomenys apie gamybos produktyvumą esant skirtingam gaminamos produkcijos kiekiui. Rasti: Užpildykite lentele, pavaizduokite grafiškai (TP kreivę galite vaizduoti atskirai nuo MP ir AP). Pastaba: po užpildyta lentele surašykite jos užpildymui naudotas formules. Kaip keičiasi darbo našumas didėjant gaminamos produkcijos kiekiui? Kodėl? Kiek žmogaus darbo valandų siūlytumėte naudoti. Įmonei, siekiančiai efektyvumo? Interpretuokite remdamiesi grafine analize. Pakomentuokite atsakymą. Kiek žmogaus darbo valandų siūlytumėte naudoti įmonei, siekiančiai didžiausios gamybos apimties? Interpretuokite remdamiesi grafine analize. Pakomentuokite atsakymą. Sprendimas. Atsakymai. 10 uždavinys. Gamybos veiklos optimizavimas TKR trumpuoju laikotarpiu. Įmonė gamina sveriamą produkciją. Nepriklausanti nuo produkcijos kiekio kaštų dalis yra 30.000+1000*n Lt. Produkcijos kaina rinkoje 20.000-300*n Lt už toną. Lentelėje pateikiami duomenys apie Įmonės gamybos kaštus esant skirtingam gaminamos produkcijos kiekiui. Rasti: Išplėskite ir užpildykite lentele, atskirose (dviejose) koordinačių sistemose pavaizduokite: a. TC. FC. VC. TR ir П kreives bei b. АТС. AFC. AVC. AR. MC ir АП kreives. Pastaba: po užpildyta lentele surašykite jos užpildymui naudotas formules; 2-6 užduotis atlikite interpretuodami pagal grafikus. Kiek produkcijos vienetų turi gaminti ši įmonė, kad jos vidutiniai kintamieji gamybos kaštai būtų minimalūs? Argumentuokite. Kaip kinta įmonės kaštai didėjant gamybos apimčiai? Kokiame gamybos apimties intervale Įmonė gaus pelną? Kiek tonų produkcijos reikia gaminti, kad įmonės pelnas būtų maksimalus? Pavaizduokite pelno susidarymą bendrųjų ir vidutinių-ribinių dydžių grafikuose. Kokį maksimalų pelną iš viso gaus įmonė? Sprendimas. Atsakymai. Skaityti daugiau
Mikroekonomika (118)1 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas. 2 uždavinys. Ribotumas ir pasirinkimas. 3 uždavinys. Sandorio kaštai. 4 uždavinys. Rinkos paklausa. 5 uždavinys. Paklausos elastingumas ir pajamos. 6 uždavinys. Ribinė pakeitimo norma. 7 uždavinys. Naudingiausio prekių rinkinio pasirinkimas. 8 uždavinys. Gamybos efektyvumas. 9 uždavinys. Gamybos produktyvumas trumpuoju laikotarpiu. 10 uždavinys. Gamybos veiklos optimizavimas TKR trumpuoju laikotarpiu. Skaityti daugiau
......