Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Transporto priemonės

    Svarbiausieji su transportu susiję apibrėžimai. Kada užpatentuotas pirmasis automobilis pasaulyje. Oto nuopelnai automobilizmo vystymuisi. Kada išrastas kibirkštinio uždegimo (benzininis) variklis? Kada išrastas slėginio uždegimo (dyzelinis) variklis? Kas įkūrė "Ford Motor" kompaniją ir kuo ji išgarsėjo. Automobilių klasifikacija pagal kategorijas. Lengvųjų automobilių klasifikacija pagal kėbulo tipą. Krovininių automobilių klasifikacija. Automobilių pagrindinės techninės sąvokos. Vidaus degimo variklio konstrukcija, pagrindinės sudedamosios dalys. Kibirkštinio uždegimo (benzininio) variklio veikimo principas? Slėginio uždegimo (dyzelinio) variklio veikimo principas. Pagrindiniai vidaus degimo variklio parametrai (su formulėmis). Sankabos funkcijos. Pavarų dėžės funkcijos. Lengvųjų automobilių komponuotė (variklio, transmisijos išdėstymas kėbule). Privalumai, trūkumai. Hibridinis automobilis. Veikimo principas. Hibridinių pavarų tipai. Kelių transporto priemonių saugaus eismo situacija Lietuvoje. Miesto transporto paskirtis. Miesto transporto rūšys. Kokia miesto transporto rūšis ekonominiu požiūriu tinkamiausia didžiuosiuose Lietuvos miestuose? Autobusų klasifikacija. Šiuolaikinis autotramvajus. Veikimas, privalumai. Pagrindinės geležinkelio sąvokos. Koks skirtumas tarp garvežio ir šilumvežio jėgos perdavimo mechanizmo? Šilumvežių jėgos perdavimo į ratus būdai. Aširačių sandara. Aširačių rato forma. Kokiu būdu traukinys daro posūkį? Pagrindinis lokomotyvo traukos dėsnis (paaiškinti plačiau). Kodėl laivas pagamintas iš sunkesnių už vandenį medžiagų neskęsta vandenyje? Laivų tipai. Laivo charakteristikos. Kas yra laivo diferentas ir krenas? Laivo inercinės charakteristikos. Aviacijos paskirtis, klasifikacija. Kas pirmasis sukonstravo lėktuvą ir kada juo pakilo į orą? Kada S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlantą? Kas pirmasis apskrido pasaulį? Kas pirmasis perskrido per Lamančą? Žymiausieji 1910-1940 m. lėktuvų konstruktoriai Lietuvoje? Jėgos veikiančios skrendantį lėktuvą. Lėktuvų pagrindinės konstrukcinės dalys. Aviacinių variklių klasifikacija. Sraigtasparnių pagrindinės konstrukcinės dalys.
    Transportas ir logistika, špera(14 puslapių)
    2007-05-09
  • Transporto priemonių medžiagos (2)

    Anglies ir kitų priemaišų įtaka plieno lydiniams. Anglies plienas. Ketus. Atsistatymas ir rekristalizacija. Peraušinto austenito izoterminio skilimo diagrama. Martensitinis virsmas. Atleidžiamojo plieno mechaninių savybių kitimas. Plieno atkaitinimas. Plieno terminio apdorojimo technologija. Terminio apdorojimo esmė ir būdai. Baigiamasis šlifavimas arba kitoks baigiamasis apdirbimas. Legiruotas plienas. Legiravimo paskirtis. Legiruotasis įrankinis plienas. Kietlydiniai. Metalinio pagrindo kompozicinės medžiagos. Konstrukcinės miltelinės medžiagos. Nemetalinės medžiagos. Plastmasės. Guma. Gumos sudėtis, savybės, rūšys.Padangų gamyba ir remontas. Mediena. Neorganinės medžiagos. Stiklas. Keramika. Sitalai. Degalai. Bendrosios žinios apie degalus. Benzinas. Benzino asortimentas. Dyzeliniai degalai. Dujiniai ir alternatyvūs degalai. Automobilinės alyvos. Bendros žinios, klasifikacija. Alyvų gamyba ir bazinės alyvos. Alyvų priedai. Variklių alyvos asortimentas. Transmisinės alyvos ir skysčiai. Tepalai. Automobiliniai tepalai.
    Mechanika, špera(24 puslapiai)
    2006-05-15
  • Transporto sistemos

    Aerouostų projektavimas. Jūrų transportas. Miesto susisiekimo erdvės. Miesto gatvės ir jų dangos. Eismo reguliavimas ir saugumas mieste. Transporto priemonių stovėjimo vietos mieste. Miesto gatvių priežiūra ir taisymas. Transporto tarša. Lietuvos kelių sistema. Miestų ir miestelių susisiekimo sistemos. Kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo projektavimo techniniai reikalavimai. Tiltų ir tunelių projektavimas.
    Transportas ir logistika, špera(28 puslapiai)
    2007-05-14
  • Transporto technika

    Transporto technikos istorinė raida. Transporto technikos nagrinėjimo objektas, pagrindinės sąvokos. Technikos klasifikavimas. Mašinų mechanizmai. Mechanizmo grandys. Kinematinės poros. Pagrindiniai svirtiniai mechanizmai. Mechanizmo laisvių skaičius. Mechanizmo sandaros grupės. Mechaninės pavaros. Jų paskirtis, klasifikavimas. Pavaros kinematinis skaičiavimas. Frikcinės pavaros. Diržinės pavaros. Kinematinis ir geometrinis skaičiavimas. Grandininės pavaros. Krumplinės pavaros. Reduktoriai. Reduktorių tipo ir modifikavimo parinkimas. Sukamojo judesio elementai. Movos. Stabdžiai.
    Transportas ir logistika, špera(6 puslapiai)
    2005-10-07
  • Transporto vadyba

    Sutartiniai tarp santykiai užsakovų ir rengėjų. Vietinio susisiekimo planavimas ir organizavimas. Viešojo transporto stotelių įrengimas. Priemonės Lietuvos miestų keleivinių transportui tobulinti. Miesto keleivinio transporto darbo rodikliai. Miestų visuomeninio transporto racionalizavimo metodika. Keleivių srautų miestuose tyrimai. Gyventojų transportinių ryšių tyrimas. Miesto transporto bilietų sistema. Miesto transporto tarifai. Pervežimai mieste troleibusais. Pervežimai mieste tramvajais ir greituminiais tramvajais. Pervežimai lengvaisiais automobiliais. Pervežimai metropolitenais. Geležinkelių transporto plėtra Europoje. Keleivių vežimo geležinkeliu rūšys Europoje. Vežimų geležinkeliu plėtra Lietuvoje. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės VVK. Reisai civilinėje aviacijoje. Pasaulinė civilinės aviacijos tendencijos. Vežimai oro transportu Lietuvoje. Įskaitinis autoįvykis. Autoįvykių skaičiai pasaulyje ir Lietuvoje. Kada skaitomas žuvusiu autoįvykyje? Autoįvykių rūšys. Priemonės autoįvykiams mažinti. Maksimalios normatyvinės kelionių į darbą miestuose visuomeninio transporto trukmės. Trys ribinės miesto transporto apkrovimo būklės. Transportinis judrumas.
    Transportas ir logistika, špera(14 puslapių)
    2007-02-21
  • Transporto veiklos teisinis reguliavimas

    Kas neprivatizuojama geležinkelyje? Kas yra geležinkelio kelio vėžės plotis ir kokie kelio pločiai naudojami Lietuvoje? Kiek grąžinama keleiviui už nepanaudotą vietinį bilietą, keleiviui nevažiuojant? Kas nustato vežimo vietinio susisiekimo keleiviniais traukiniais tarifus, kas – tarptautinio susisiekimo? Apibūdinti dvi bagažo rūšis. Licencijų rūšys geležinkelio transporte. Kada pradedamas skaičiuoti krovinio vežimo laikas? Kiek laiko atvežti kroviniai galinėje stotyje saugomi nemokamai ir nuo kada šis terminas pradedamas skaičiuoti? Pagal ką ir ką padarius išduodami kroviniai gavėjui galinėje geležinkelio stotyje? Apibūdinti privažiuojamuosius geležinkelio kelius. Kas yra geležinkelio kelias? Kas yra traukinio linija? Kas yra viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai? Kas yra saugos sertifikatas, kam jie išduodami ir kas juos išduoda? Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių transporte. Kas sudaro viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus? Kas sudaro geležinkelio stotį? Kas valdo dabar ir kas valdys ateityje viešąją geležinkelių infrastruktūrą? Kokios viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo funkcijos? Kas surašoma geležinkelio važtaraštyje? Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai. Kas sudaro prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų? Apibūdinti laivą. Kas Valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste yra valstybinė nuosavybė? Kokias funkcijas atlieka uosto kapitonas? Kas atsako už laivo vedimą? Apibūdinti: čarterį, demeredžą, dispačą, frachtą, frachtavimą, konosamentą. Apibūdinti laivo reisą. Kas yra kabotažas jūrinėje laivininkystėje? Apibūdinti uostą. Kas yra jūrininko reisas? Kas surašoma konosamente? Kieno nuožiūra sukraunami kroviniai laive? Kokias paslaugas apima laivų agentavimas? Kas yra pirsas? Kokias funkcijas atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija? Kaip registruojama laivybos linija? Apibūdinti vidaus vandenų kelią. Kas tai yra laivybos farvateris? Apibūdinti vidaus vandenų uostą ir kas jame turi būti? Kas yra škiperis? Kokių matmenų laivams leidžiama plaukioti Lietuvos vidaus vandenyse? Kas yra perkėla ir kas – prieplauka? Apibūdinti atskirai oro uostą ir aerodromą. Kokie civilinės aviacijos objektai yra valstybės nuosavybė? Kas sudaro specialiuosius civilinės aviacijos darbus? Kas valdo civilinę aviaciją? Koks nacionalinis Lietuvos orlaivių žymėjimo ženklas? Rinkliavų rūšys už naudojimąsi oro uostais. Kokios licencijų rūšys oro susisiekime?
    Transportas ir logistika, špera(7 puslapiai)
    2008-12-07
  • Tranzistoriai

    Tranzistoriai. Bendros žinios ir klasifikacija. Lauko tranzistoriai, bendros žinios, apibrėžimai, klasifikacijos. Lauko tranzistoriai su valdančiąja sandūra. MDP lauko tranzistorius su indukuotuoju kanalu. MOP tranzistorius su indukuotuoju kanalu. MDP lauko tranzistorius. Su pradiniu kanalu. Lauko tranzistorių parametrai. Temperatūrinės parametrų priklausomybės. Lauko tranzistorių darbas aukštuose dažniuose ir impulsinėse grandinėse. Tranzistoriaus kraštinis dažnis. Lauko tranzistorių modeliai. Lauko tranzistorius su Valdančiąją Šotkio sandūra. Dvikrūviai arba bipoliarūs tranzistoriai. Sandara, atmainos, veiksmo principai. Tranzistoriaus struktūroje tekančios srovės ir jų ryšiai. Bendrosios bazės jungimo charakteristikos, darbo galimybės, H parametrai. Bendro K junginys. VACh Parametrai. Naudojimo galimybės. Dvikrūvio tranzistoriaus darbo rėžimai. Dvikrūvio tranzistoriaus soties ir uždarumo rėžimai dirbant su apkrova. Soties rėžimo parametrai. Štokio tranzistorius. Dvikrūvio tranzistoriaus uždarymo ir pramušimo parametrai. Dvikrūvio tranzistoriaus bazės moduliacija arba Erlio efektas. Dvikrūvio tranzistoriaus matematiniai modeliai ir atstojančios schemos. Dvikrūvio tranzistoriaus aukštųjų dažnių parametrai. Dvikrūvio tranzistoriaus darbas impulsinėse grandinėse ir parametrai. Integruotinių tranzistorių struktūros. Sudėtinis pnp tranzistorius. Daugiakolektoriniai tranzistoriai. Aukštųjų dažnių tranzistoriai. Heterotranzistoriai. Didelių galių ir sudėtiniai tranzistoriai. Tranzistoriai optronai. Tristoriai. Valdomi ir nevaldomi tiristoriai. Triodinio tiristoriaus veikimo principas. Tiristoriaus modeliai.
    Elektronika, špera(16 puslapių)
    2007-09-12
  • Traukos teorija

    Pagrindinė traukinio judėjimo varža. Trintis ašidėžių guoliuose. Ratų trintis riedant bėgiais. Ratų slydimo per bėgius trinties varža. Geležinkelio viršutinės konstrukcijos energijos sklaidos varža. Judamojo sąstato energijos sklaidos varža. Oro aplinkos (aerodinaminė) varža. Traukos riedmenų lyginamoji judėjimo varža tuščia eiga. Traukinio judėjimo lygtis ir jos sprendimo būdai. Fizikinis traukinio judėjimo modelis. Matematinis traukinio judėjimo modelis. Skaitinis- matematinis traukinio judėjimo modelis. Kelio profilio redukavimas. Kelio redukavimo tvarka. Traukinio stabdymo būdai. Kelio profilio charakteristika ir atliekamas mechaninis darbas. Traukinių elektros energijos ir degalų sąnaudos. Degalų sąnaudos. Tuščiosios eigos degalų sąnaudos lygios. Elektros energijos sąnaudos. Riedmenų traukos teorijos objektas ir metodologiniai pagrindai. Traukinio modelio sudarymas. Postulatai ir prielaidos. Nuolatinės srovės elektrovežių traukos ir elektrinės charakteristikos. Šilumvežių su hidrauline pavara traukos charakteristikos. Papildomos varžos. Papildomos judėjimo varžos. Įkalnės varža. Kelio kreivių varža. Žemų oro temperatūrų varža. Priešpriešinio ir šoninio vėjo varža. Keleivinių vagonų generatorių varža. Varža traukiniui pajudant iš vietos. Varžų apskaičiavimo metodai. Traukinio judėjimo lygties integravimas. Analitinis traukinio judėjimo lygties integravimo metodas. Grafinis integravimo metodas. Traukinio judėjimo greičio ir laiko skaičiavimo metodai. Atstojamųjų jėgų skaičiavimas ir diagramų sudarymas. Greitinanti traukinio jėga. Traukinio stabdymo uždavinių sprendimo būdai. Būtino stabdančių traukinio ašių skaičiaus nustatymas. Traukinio masės skaičiavimas pradiniai skaičiavimo duomenys ir metodai. Traukinių energetinis efektyvumas. Elektros energijos ekonomija, traukiniui judant traukos režimu. Traukos jėga ir jos fizikinė prigimtis. Kintamos srovės elektrovežių traukos ir elektrinės charakteristikos. Traukinio judėjimo varžų klasifikavimas. Traukinio stabdymo jėgos atsiradimas. Stabdymo jėgos apskaičiavimas. Analitinis traukinio judėjimo lygties integravimo metodas. Grafinis integravimo metodas. Traukinio judėjimo laiko skaičiavimas apytikriu (tolyginiu gričių) metodu. Priklausomybių v=f(S) ir t=f(S) braižymas. Traukinio masės tikrinimas pagal elektros mašinų apvijų perkaitimą, atvykimo-išvykimo kelių ilgius, atvykimo-išvykimo kelių ilgius, pagal pajudėjimą iš vietos. Pagrindinis lokomotyvo traukos dėsnis. Šilumvežių su elektrine pavara trauko ir elektrinės charakteristikos.
    Mechanika, špera(23 puslapiai)
    2006-10-30
  • Tribologija

    Tribologiniai ryšiai. Kovalentiniai ryšiai. Joninis ryšys. Vandeniliniai ryšiai. Metalinis ryšys. Tribologinės sitemos. Tribologinė sąveika. Medžiagų plokštuma. Tribologiniai procesai. Trinties procesai. Slidimo trintis. Riedėjimo trintis. Energijos perdavimas ir išsklaidymas. Paviršiaus nuovargio dilimas. Galinis būvis.
    Mechanika, špera(10 puslapių)
    2007-05-23
  • Tribologija (2)

    Nedilumo efektas. Servovitinės plėvelės susidarymas. Kiti savireguliuojantys procesai trinties porose. Medžiagų suskirstymas pagal paskirti. Frikcinės medžiagos. Antifrikcines medžiagos. Dilimui atsparios medžiagos. 8Keraminės ir metalo-keraminės medžiagos. Medžiagų parinkimas trinties poroms. Tiesioginės ir atvirkštinės trinties poros. Tūrinis ir paviršinis medžiagų korėtumas. Detalių standumas. Darbinių paviršių apkrovos sumažinimas. Slydimo trinties pakeitimas riedėjimo trintimi. Temperatūrinės deformacijos įvertinimas. Tarpai sujungimuose. Trinties paviršių apsauga nuo užteršimo. Trinties paviršių apsauga nuo užteršimo. Detalių darbinių paviršių geometrinių parametrų įtaka atsparumui dilimui. Tribotechninių dangų sąvoka ir rūšys. Terminis, termocheminis ir cheminis trinties paviršių sustiprinimas. Galvaninės dangos. Dažniausiai naudojamos galvaninės dangos. Aplydymas. Metalizavimas. Grafitinimas. Elektrokibirkštinis legiravimas. Mechaninis trinties paviršių sustiprinimas. Elektromechaninis trinties paviršių sustiprinimas. Lazerinis sustiprinimas. Polimerinės dangos.
    Inžinerija, špera(10 puslapių)
    2008-01-10
  • Turizmas (8)

    Turizmo plėtros strategijos rengimas. Savivaldybių turizmo plėtros programų pagrindiniai bruožai. Turizmo klasifikavimo principai. Turizmo vadybos funkcijos. Planavimas. Organizavimas. Motyvacija. Kontrolė. Kaimo turizmas ir ekoturizmas. Perspektyva Lietuvoje. Ekskursijos maršrutas. Jo sudarymo principai. Informacinės technologijos turizmo versle. Turizmo aplinkos tipai. Kultūrinė aplinka. Socialinė aplinka. Turizmo rūšys pagal kelionės organizavimo charakterį. Gydomasis ir kurortinis turizmas. Kurortai ir sanatorijos. Turizmo teisinė aplinka. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas. Turizmo paslauga kaip prekybos objektas. Lietuvos geopolitinė aplinka, jos įtaka turizmo plėtotei. Keliavimo motyvų ir turizmo poreikių teorinis pagrindimas. 3. Turizmo rinka, jos segmentavimas. Turizmo informacinis centras. Subalansuotos turizmo plėtros principai ir reikšmė. Apgyvendinimo paslaugos, jų grupės, tipai ir klasifikavimas. Laiko fondas ir laisvalaikio samprata. Ekskursantų kategorijos. Jų apibūdinimas. Turistinių centrų bei vietovių turistinė aplinka ir jos specifika. Valdymo sprendimų turinys ir rūšys. Turizmo rūšys pagal svarbiausią tikslą. Turizmo raidos etapai, pasaulyje ir Lietuvoje. Turizmo paklausos ir pasiūlos specifika. Lietuvos moksleivių išvykų ir turistinių žygių svarbiausi reikalavimai. Šiuolaikinio turizmo reikšmė valstybės ekonomikai. Turizmo raidos prognozės. Gido darbo specifika ir teisiniai reikalavimai gido kvalifikacijai. Turisto samprata. Turisto teisės ir pareigos. Pagrindiniai ekskursijos elementai. Jų apibūdinimas. Turizmo valdymo sistema. Gamtinių rekreacinių išteklių klasifikacija. Lietuvos gamtiniai rekreaciniai ištekliai. Reikalavimai ekskursijos vadovui. Vadovavimas turizmo įmonei. Valdymo stiliaus tinklelis. Europos rekreaciniai ištekliai. Turizmo srautai Europoje. Darbuotojų kategorijos susijusios su ekskursiniu darbu. Analizė, vertinimas, SWOT, zonavimo aspektai. Lietuvos turizmo galimybių ir išteklių įvertinimas. Turizmo įmonės personalo valdymas. Turizmo duomenų informacinė sistema ir apskaitos principai. Pagrindinis turizmo vienetas. Keliautojų tipai. Specialių turizmo produktų planavimo ypatumai. Valdymo metodų samprata ir klasifikavimas. Svarbiausios Lietuvos turizmo agentūros ir kelionių biurai. Turizmo valdymo institucijos Lietuvoje. Turizmas ir politika. Turizmo panaudojimas politiniais tikslais.
    Turizmas, špera(30 puslapių)
    2007-11-09
  • Turizmas (9)

    Rekreacija. Rekreacijos reikalingumas ir jos rūšies pasirinkimas. Rekreacijos rūšys. Rekreaciniai ištekliai ir jų tinkamumas. Turizmo objektas. Turizmas. Kaimo turizmas. Lygumos. Aukštumos. Oras. Klimatoterapija. Rekreacinė veikla. Upės. Miškai. Rezervatai. Draustiniai. Lietuvos kaimų tipai. Liaudis menas. Kelionės. Pramogos. Rekreacinės veiklos formos. Rekreacija kaimo kieme. Stovyklavietės. Iškylavietės. Atokvėpio vietos. Medžioklė. Žūklė. Rekreacinių programų sudarymas. Maitinimas. Pagrindiniai sveikos mitybos taisyklės ir principai. Maitinimo paslauga kaimo turizme.
    Turizmas, špera(9 puslapiai)
    2008-01-15
  • Turto ekonomika ir vertinimas

    Turto apibrėžimas ir klasifikavimas. Kilnojamas turtas. Nekilnojamas turtas. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto esmė. Trumpalaikis turtas sunaudoto ilgalaikio turto vertė. Nematerialusis turtas. Materialusis ilgalaikis turtas. Finansinis turtas. Turtas ir nuosavybė. Įmonės savininkų nuosavybė. Skolintojų nuosavybė. Turto rinka ir jos ypatumai. Efektyvios rinkos kriterijai. Rinkos kintamumas. Turto ir verslo vertinimo sistemos teisinis pagrindas. Europos sąjungos teisės aktų įtaka turto ir verslo vertinimo praktikai. Rinkos vertė. Teisinga vertė. Lietuvos turto ir verslo vertinimo teisinės bazės formavimo raida. Tarptautiniai, europiniai ir nacionaliniai turto vertinimo standartai. Jų ryšys ir taikymas Lietuvos turto vertinimo praktikoje. Turto vertintojų profesinis ugdymas. Turto vertintojų profesinio ugdymo sistemos Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje. Vertintojų profesinis ugdymas ir turto vertinimo daugiapakopės kvalifikacinės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas Lietuvoje. Turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybė. Turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybės užtikrinimas. Turto ir verslo vertinimo paslaugų kokybės užtikrinimas. Turto vertinimo ginčų sprendimo formos. Teisinė atsakomybė ir profesinės žalos atlyginimo draudimas. Turto vertinimo procesas. Turto vertinimo metodologija. Turto ir verslo vertinimo metodai. Grynosios balansinės vertės metodas. Lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas. Atkuriamosios vertės (kaštų) metodas. Likvidacinės vertės metodas. Kainų už pelną metodas.
    Ekonomika, špera(10 puslapių)
    2005-10-14
  • Tvarioji plėtra

    Foresteris "Pasaulio dinamika". D. Medouz (D. Meadows)ir kt. "Augimo ribos". Biologinės įvairovės samprata. 1-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 2-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 4-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 5-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. 6-oji Europos Sąjungos (ES) aplinkos apsaugos veiksmų programa. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija: Bendrosios nuostatos. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai. Lietuvos darnaus vystymosi strateginė analizė: aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai. Darnaus vystymosi rodikliai (indikatoriai). Energijos srautai visuomenėja. Darnaus vystymosi tikslai, uždaviniai ir priemonės. Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė. Atliekų tvarkymas. Transportas. Žemės ūkis. Būstai. Turizmas. Užimtumas. Skurdas ir socialinė atskirtis. Visuomenės sveikata. Švietimas ir mokslas.
    Ekologija, špera(6 puslapiai)
    2006-05-30
  • Ugdymo filosofija

    Idealistinis požiūris į ugdymą. Idealistinio ugdymo esmė. Idealistinio ugdymo ištakos. Konceptualieji teiginiai. Šiuolaikinis realizavimas. Koncepcijos vertinimas. Pragmatizmo pedagogika. Filosofinis pagrindas. Didaktiniai pagrindai. Socialinis rekonstrukcionizmas. Pragmatizmo pedagogikos kritika. Individualiojo pažinimo bendroji charakteristika. Žinios ir žinojimas. Individualiojo pažinimo samprata. Realistinis požiūris į ugdymą. Realistinis ugdymo pagrindas. Realistinio ugdymo ištakos. Teoriniai pagrindai. Koncepcijos vertinimas. Progresyvizmas kaip pedagoginė koncepcija. Naujojo ugdymo ištakos ir esmė. Progresyvistinė ugdymo koncepcija. Progresyvizmo didaktika. Individualiojo pažinimo psichologinė struktūra. Išmokimo reiškinys. Bihevioristinė išmokimo teorija. Kognityvinė išmokimo koncepcija. Interiorizacijos teorija. Ugdymo neotomistinis pagrindimas. Neotomizmas kaip filosofinė kryptis. Ugdymo neotomistinė samprata ir raiška. Koncepcijos vertinimas. Humanistinė pedagogika. Konceptualusis pagrindas. Ugdymo ypatumai. Realizavimo įvairovė. Pedagoginis diagnostinis pažinimas. Diagnostinio pažinimo samprata. Diagnostinio pažinimo rūšys. Pedagoginio diagnozavimo priemonių problema. Pedagoginis konstrukcinis pažinimas. Konstrukcinio pažinimo esmė ir turinys. Virtualioji ugdymo realybė. Materializuota ugdymo realybė. Materialistinė ugdymo koncepcija. Materialistinė ugdymo traktuotė. Konceptualieji teiginiai. Koncepcijos vertinimas. Vertybių funkcionavimas asmenybės lygmeniu. Vertybės ugdymo struktūroje. Vertybinis pliuralizmas. Vertybių subjekto problema. Vertybinės orientacijos. Vertybių internalizavimo lygmenys. Auklėjimo schemos. Vertybių internalizavimo mechanizmai.
    Pedagogika, špera(15 puslapių)
    2006-02-20
  • Ugdymo sistemos

    Pirmosios mokyklos ir jų plitimas Lietuvoje XIV- XVI amžiuje. Lietuvos pedagoginė mintis ir švietimas Renesanso ir Humanizmo laikotarpiu. M. Mažvydo ir K. Sirvydo pedagoginės idėjos. Europinės švietimo sistemos susidarymas Lietuvoje. Jėzuitų švietimo sistemos susidarymas. Vilniaus universiteto istorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) edukacinės komisijos švietimo reforma. Pilietinio ugdymo samprata. XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios Lietuvos pedagoginės minties demokratiniai pradai. Edukacinės komisijos švietimo reforma ir jos poveikis krašto kultūrai. Trumpa pilietiškumo ugdymo istorijos Lietuvoje apžvalga. XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios Lietuvos pedagoginės minties demokratiniai pradai. Martynas Mažvydas ir jo "Katekizmas". Lietuvos švietimo raida ir pedagoginė mintis XIX amžiaus pirmoje pusėje. Daraktorių mokykla XIX amžiaus antroje pusėje. M. Valančius švietimo organizatorius. K. Puidos veikalas "Mokykla ir jos uždavinys". 1918–1940 metų Lietuvos tautinė mokykla. Moksleivių organizacijos. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Moksleivių organizacijos. 1918–1940 m. Lietuvos tautinė mokykla. J.A. Komenskio pedagoginės idėjos Lietuvoje. S. Šalkauskio tautinio auklėjimo teorijos esmė. Tautinio auklėjimo pagrindinis uždavinys. Tautinis auklėjimas turi būti papildomas tarptautiniu auklėjimu. Viena iš tautinio auklėjimo dalių yra patriotizmas. Antano Maceinos pedagoginės pažiūros. J. Laužiko pedagoginės idėjos studijos "Švietimo integracijos pagrindai" svarba šių dienų mokyklos reformai. Teorinė ir praktinė J. Vabalo – Gudaičio pedagoginė veikla. Asmenybės auklėjimo problema M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos pedagogikoje. G. Petkevičaitės-Bitės pedagoginės pažiūros. 1918–1940 m. Lietuvos pedagoginė spauda, jos vaidmuo reformuojant švietimo sistemą, keliant mokytojų kvalifikaciją. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) istorija. Vydūnas apie auklėjimo tikslus, mokyklos paskirtį ir mokytojo asmenybę. Lietuvos mokyklos vokiečių okupacijos metu (1941-1944). Švietimas Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu. Šiaulių pedagoginio universiteto (ŠU), dabartinio universiteto istorija. Šiaulių universiteto istorija. Lietuvių išeivijos mokyklos ir lituanistinis švietimas.
    Mokslas ir švietimas, špera(10 puslapių)
    2006-11-20
  • Ugdymo sistemos (5)

    A. Dystervėgo lavinamoji mokymo esmė. A. Dystervėgo pedagoginės etikos pagrindai. A. Dystervėgo ugdymo principai. Dorovės ugdymas pagal Komenskį. Eksperimentinė kryptis. Europinės švietimo sistemos susidarymas Lietuvoje. Jėzuitų švietimo kryptys. Graikų ugdymo tipai. Institucinio ugdymo pradžia Lietuvoje. Pirmosios mokyklos. Komenskio pedagoginiai filosofiniai, psichologiniai pagrindai. Pestalocio demokratinės idėjos ir jų įtaka ugdymo raidai. Pestalocio elementariojo lavinimo teorijos esmė. K. Ušinskio žmogaus kaip auklėjimo objekto samprata. Kalbų mokymas pagal J.A. Komenskį. Kultūros pedagogikos kryptis. L. Tolstojaus pedagoginės veiklos charakteristika. Lietuvos švietimo reformos XX amžiaus (20 amžiaus) pradžioje. Mažosios Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIV - XIX amžiuje (14-19 amžiuje). Naujojo auklėjimo kryptis. Nuolatinio mokymosi esmė, principai. Patristinio ugdymo bruožai. Pedagoginė mintys Renesanso laikotarpiu Lietuvoje. Profilinio mokymo esmė ir modelio taikymo galimybės. Renesanso ugdymo pobūdis. Slaptasis mokymas Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje. Sociologinės pedagogikos kryptis. Švietimo epochos idėjos Lietuvoje. Mokyklų pertvarkymas (EK). Ugdymas senovės Romoje. Ugdymo kilmė. Pirmykščių kultūrų rūšys, ugdymo jose bruožai. Ugdymo srovės Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Ugdymo tikslai, principai, organizavimo formos ir metodai J.A. Komenskio "Didžiojoje Didaktikoje". Vakarų Europos švietimo modeliai. Viduramžių ugdymo bendroji charakteristika. Visuotinio mokymo teorija J.A. Komenskio "Didžiojoje Didaktikoje". Ž.Ž. Ruso pedagoginės idėjos. Ženkliausi XZ amžiaus švietėjai Lietuvoje ir jų idėjos. Žmogaus prigimties ir aplinkos poveikio kryptis.
    Pedagogika, špera(16 puslapių)
    2008-02-11
  • Ugdymo sistemos (7)

    Pedagogikos istorijos kaip mokslo apibrėžimas ir apimtis; jos istorinis, pedagoginis, kultūrinis ir pasaulėžiūrinis pobūdis. Švietimas atkurtoje nepriklausomoje dabartinėje Lietuvoje. Vilniaus pedagoginio universiteto istorija. Ugdymas pirmykštėje visuomenėje. Žymiausi lietuvių egzodo pedagogai ir jų darbai. Lietuvių išeivijos mokyklų bruožai. Ugdymas antikinėje Graikijoje. Spartos ir Atėnų ugdymo tikslai. Žymiausi graikų pedagogai (Sokratas, Platonas, Aristotelis ir kt.) ir jų pedagoginės idėjos. Auklėjimas ir mokykla senovės Romoje. M.F. Kvintiliano pedagoginės idėjos. Lietuvos mokyklos vokiečių okupacijos metu (1941–1944). Patristikos ugdymo turinys, įstaigos, pedagogai (Klemensas Aleksandrietis, Jonas Chryzostomas, Jeronimas, Augustinas ir kt.). Viduramžių pedagoginės teorijos pobūdis, teocentrizmas. Ugdymas šeimose ir mokyklose. G. Petkevičaitės-Bitės pedagoginės pažiūros. Viduramžių mokyklų tipai. Riterių ugdymas. Asmenybės auklėjimo problema M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos pedagogikoje. Teorinė ir praktinė J. Vabalo-Gudaičio pedagoginė veikla. Žmogaus ugdymo samprata Renesanso pedagogikoje. Pedagogai ir humanistai apie ugdymą. (Erazmas Roterdamietis "Gražūs vaikų papročiai" ir kt.). Renesanso pedagogų humanistų Vitorino Feltre "Džiaugsmo namai", Francua Rablė "Gargantiua ir Pantagriuelis", Tomo Moro "Utopija" kūrinių turinys. S. Šalkauskio tautinio auklėjimo teorijos esmė. Problemos analizė pasirinktu aspektu. A. Komenskio "Didžiosios didaktikos" analizė: auklėjimo tikslas ir uždaviniai, visuotinio mokymo idėja, mokyklų sistema ir mokymo organizavimas. Mokykla ir pedagoginė mintis Lietuvoje 1918-1940 metais. Džono Loko filosofinių ir pedagoginių pažiūrų ištakos. Pedagoginio veikalo "Mintys apie auklėjimą" (1693 m.) analizė. Ž.Ž. Ruso natūralaus ugdymo teorija. Traktato "Emilis, arba apie auklėjimą" (1672 m.) analizė. Vaiko amžiaus tarpsniai, auklėjimo ypatumai. Švietimo užuomazgos Lietuvoje. Liaudies pedagogika. J. H. Pestalocis – elementariojo švietimo teorijos kūrėjas. Veikalo "Lynhardas ir Gertrūda" socialinės pedagogikos idėjos. Pirmosios mokyklos ir jų plitimas Lietuvoje XIV-XVI amžiuje. A. Maceinos ir S. Šalkauskio pedagoginės idėjos. Lietuvių pedagoginės minties raida. A. Dystervėgo pedagoginio veikalo "Vadovas vokiečių mokytojams lavintis" (1835 m.) turinio analizė. XIX amžiaus II pusės ir XX amžiaus pradžios gimtosios kalbos padėtis Lietuvoje. Daraktorių mokykla. M. Valančius švietimo organizatorius. Vilniaus akademijos (universiteto) įsteigimas ir jo reikšmė Lietuvos švietimui. M. Mažvydo "Katekizmo" (1547 metai) analizė. Lietuvos Respublikos strateginiai ir teisiniai švietimo dokumentai. Lietuvos ir Lenkijos Edukacinės komisijos švietimo reforma. K. Ušinskio pedagoginės idėjos. Mokykla ir pedagoginė mintis Mažojoje Lietuvoje (iki XVIII amžiaus). XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios pedagoginės reformos idėjos Vakarų Europoje ir JAV. K. Puidos veikalo "Mokykla ir jos uždavinys" (1906 metai) analizė. Lietuvos švietimo raida ir pedagoginė mintis XIX amžiaus pirmoje pusėje. J. Laužiko pedagoginės idėjos ir darbai. Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai atgavus nepriklausomybę.
    Pedagogika, špera(28 puslapiai)
    2009-04-01
  • Ūkio statistika (5)

    Ką tiria ūkio statistika? Ūkio statistika pateikia. Kokie sėkmingo statistikos taikymo etapai? Kokie gali būti statistiniai duomenys? Kokie metodai būdingi tik statistikai? Statistinis klasifikavimas ir grupavimas. Statistinis identifikavimas. Kam reikalinga faktorinė-indeksinė analizė? Kam naudojama ekonometrinė analizė? Ką duoda prognozavimas? Ką numato statistikos įstatymas? Kas gali ruošti oficialiąją statistiką? Statistinę informaciją gali rengti. Ką atlieka statistikos tarnybos? Kokie pagrindiniai valstybės statistikos organizavimo principai? Ką garantuoja centralizuota statistikos sistema? Ką rodo neutralumo principas? Ką reiškia valstybės statistikos mokslinio savarankiškumo principas? Kas reglamentuoja privalomą informaciją?Ką reiškia vardinių duomenų konfidencialumas? Kokios yra valstybinės statistikos funkcijos? Ką reiškia pažintinė statistikos funkcija? Kas lemia valdymo funkciją? Ką reiškia viešumo funkcija? Kokie pagrindiniai valstybės statistikos uždaviniai? Kam reikalinga statistinių duomenų apsauga? Kas garantuoja statistinių duomenų apsaugą? Kokios tarptautinės statistikos organizacijos? Statistinės informacijos šaltiniai? Ką charakterizuoja nacionalinių sąskaitų sistema? Ką apima nacionalinių sąskaitų sistema? Kokios sąskaitos sudaromos? Kas yra produkcija? Kam lygi bendroji pridėtinė vertė? Kokie gali būti sandoriai? Kam sudaromos nacionalinės sąskaitos? Kokie yra instituciniai vienetai? Kokios yra finansinės įmonės? Ką parodo prekių ir paslaugų sąskaita? Gamybos sąskaita parodo prekių ir paslaugų gamybą. Pagrindiniai gamybos sąskaitos rodikliai. Pajamų formavimo sąskaita parodo. Kapitalo sąskaita. BVP vertinamas. BVP išlaidų metodu lygus. BVP pajamų metodu. BVP gamybos metodu lygus. Nefinansinio sektoriaus produkcija lygi. Bankų produkcija lygi. Kam naudinga darbo statistika? Ką rodo kiekviena gyventojų kategorija? Kaip skirstomi šalies gyventojai? Kaip skirstomi ekonomiškai aktyvūs gyventojai? Kokia nedarbo kaina? Ką rodo Oukeno koeficientas? Koks tarpšakinio balanso modelis? Ką atspindi TB vidinė matrica? Ką galima suskaičiuoti iš TB duomenų? Kas parodoma tarpšakinio balanso antrame kvadrante? Tarpšakinio balanso trečiame kvadrante. Namų ūkių biudžeto tyrimo tikslai. Pagrindinis namų ūkių biudžeto tyrimo objektas. Namų ūkio socialinė – ekonominė grupė. Namų ūkio tipas. Disponuojamos pajamos. Vartojimo išlaidos. Yra 3 skurdo ribų tipai. Skurdo riba vadinama santykine. Absoliuti skurdo riba. Skurstančiųjų gyventojų lygis šalyje. Žemų pajamų nuokrypis. Žemų pajamų indeksas. Nelygybės matai (rodikliai). Lorenzo kreivė. Gini (Džini) koeficientas parodo. Darbo perspektyvumo lygis (darbo našumas). Pagrindinio kapitalo (ilgalaikio turto) grąža. Kapitalo rentabilumas. Įmonių finansinė būklė. Bendrasis pelningumas. Pajamų apsaugos rodikliai. Auksinės balanso taisyklės koeficientas. Grynasis apyvartinis kapitalas. Mokėjimų balansas. Mokėjimų balanso tikslas. MB sudaromas remiantis. Tiesiogine užsienio investicija laikoma investicija. Šalies skola užsieniui apima. Indeksų teorija naudojama. Indeksų konstravimas. Kainų indeksų ir kainų statistikos pagrindiniai metodologiniai principai. Vienai prekei galimi. Agreguotoms prekėms galimi. Vieneto vertės indeksas nerodo kainų pokyčio, jei. Laspeyreso kainų indeksas lygina. Laspeyreso indeksas lygus. Paasche kainų indeksas lygus. Laspeyreso indekso svoris parodo. Paasche indekso svoris parodo. Vartotojų kainų indeksas parodo. Vartotojų kainų indekso procentinis pokytis per laiką. Gamintojų kainų indeksas. Statybos kainų indeksas. Atsitiktinis dydis yra pilnai nusakytas. Diskrečiojo pasiskirstymo funkcija. Tolydžiojo pasiskirstymo funkcija. Atsitiktiniai dydžiai vadinami diskrečiaisiais. Tolydieji tikimybiniai modeliai. Padėties abscisių (x) ašyje charakteristikos. Atsitiktinio dydžio išsibarstymo charakteristikos. Populiaciją (generalinę aibę) sudaro. Kas sudaro imtį? Imtys gali būti. Kokia imtis yra reprezentatyvi? Kaip tikimybinėms imtims nusakoma kiekvieno objekto galimybė patekti į imtį? Kokios galimos paklaidos taikant imčių metodus? Kaip vadinama funkcija, kurios argumentai yra imties elementai? Kokie kriterijai taikomi parametrų įverčiams? Koks parametro įvertis yra nepaslinktas? Koks parametro įvertis yra pagrįstas? Koks parametro įvertis yra efektyvus? Kokie metodai naudojami skirstinio parametrų įverčiams gauti? Koks yra modos įvertis? Kam lygi mediana? Kokie yra teorinio vidurkio įverčiai? Kokie gali būti parametrų įverčiai? Pagal ką sprendžiama apie hipotezės teisingumą? Kokia statistika naudojama hipotezėms apie vidurkių lygybę tikrinti? Ką rodo porinis koreliacijos koeficientas? Kokias reikšmes gali įgyti koreliacijos koeficientas? Ką reiškia neigiama koreliacija? Kokie metodai naudojami regresijos parametrų įverčiams gauti? Pagal ką nustatomas regresijos parametrų reikšmingumas? Kokie pagrindiniai ekonometrijos tikslai? Kas būdinga laiko eilutėms? Kokie laiko eilučių analizės tikslai? Kokie laiko eilutės analizės etapai? Kas sudaro laiko eilutės determinuotą komponentę? Laiko eilučių modeliai gali būti. Kaip multiplikatyvų laiko eilutės modelį galime pervesti į adityvų? Kuris iš dviejų laiko eilutės modelių bus geresnis? Ką nusako rodiklio trendas? Laiko eilutės sezoninė komponentė parodo. Kitimo tendenciją parodo. Kokie yra determinuotos komponentės vertinimo metodai? Kokios gali būti trendo funkcijos? Pastovų augimą (mažėjimą) nusako Lėtėjantį augimą (mažėjimą) nusako. Bendrosios pusiausvyros modelio esmę apsprendžia. Pasaulio banko modelio RMSM.X panaudojimas suteikia galimybę tirti. LAM (ilgo laikotarpio sureguliavimo) modelis skirtas Centrinės ir Rytų Europos šalims. Bendrosios pusiausvyros modelis yra. MODAG modelis pagrįstas.
    Statistika, špera(11 puslapių)
    2006-03-24
  • Ūkio statistika (8)

    Ūkio statistikos paruoštukė pagal abėcėlę. Atsitiktinis dydis. Bankų produkcija lygi. BVP gamybos metodu lygus. BVP išlaidų metodu lygus. BVP pajamų metodu. BVP vertinimas. Gamybos sąskaita parodo? Imtys. Kada vieneto vertės indeksas nerodo kainų pokyčio? Kaip apibrėžiama santykinė skurdo riba? Kaip multiplikatyvų laiko eilutės modelį galime pervesti į adityvų? Kaip skirstomas turtas (aktyvai)? Kaip skirstomi ekonomiškai aktyvūs gyventojai? Kaip skirstomi šalies gyventojai? Kaip tikimybinėms imtims nusakoma kiekvieno objekto galimybė patekti į imtį? Kaip vadinama funkcija, kurios argumentai yra imties elementai? Kam lygi absoliuti skurdo riba? Kam lygi bendroji pridėtinė vertė? Kam lygi mediana? Kam lygi pagrindinio kapitalo grąža? Kam lygios disponuojamos pajamos? Kam lygios vartojimo išlaidos? Kam lygus darbo našumas? Kam lygus grynasis apyvartinis kapitalas? Kam lygus kapitalo rentabilumas? Kam lygus Laspeyres'o kainų indeksas? Kam naudinga darbo statistika? Kam naudojama ekonometrinė analizė? Kam naudojama indeksų teorija? Kam reikalinga faktorinė-indeksinė analizė? Kam reikalinga statistinių duomenų apsauga? Kam skirtas LAM modelis? Kam sudaromos nacionalinės sąskaitos? Kapitalo sąskaita. Kas apsprendžia bendrosios pusiausvyros modelio esmę? Kas būdinga laiko eilutėms? Kas charakterizuoja atsitiktinio dydžio reikšmių išsibarstymą? Kas gali ruošti oficialią statistiką? Kas garantuoja statistinių duomenų apsaugą? Kas yra produkcija? Kas lemia valdymo funkciją? Kas parodoma TB antrame kvadrante? Kas parodoma TB trečiame kvadrante? Kas pilnai nusako atsitiktinį dydį? Kas reglamentuoja privalomą informaciją? Kas sudaro laiko eilutės determinuotą komponentę? Kas sudaro populiaciją (generalinė aibė)? Ką apima nacionalinių sąskaitų sistema? Ką apima šalies skola užsieniui? Ką atlieka statistikos tarnybos? Ką atspindi tarpšakinio balanso vidinė matrica? Ką charakterizuoja nacionalinių sąskaitų sistema? Ką duoda prognozavimas? Ką galima suskaičiuoti iš TB duomenų? Ką galima tirti RMSM-X modeliu? Ką garantuoja centralizuota statistikos sistema? Ką lygina Laspeyres'o kainų indeksas? Ką numato statistikos įstatymas? Ką nusako rodiklio trendas? Ką nusako Vartotojų kainų indekso procentinis pokytis per laiką? Ką parodo gamintojų kainų indeksas? Ką parodo Gini (Džini) koeficientas? Ką parodo laiko eilutės sezoninė komponentė? Ką parodo Laspeyres'o indekso svoris? Ką parodo Lorenzo kreivė? Ką parodo mokėjimų balansas? Ką parodo Paasche indekso svoris? Ką parodo prekių ir paslaugų sąskaita? Ką parodo statybos kainų indeksas? Ką parodo vartotojų kainų indeksas? Ką reiškia neigiama koreliacija? Ką reiškia pažintinė statistikos funkcija? Ką reiškia valstybės statistikos mokslinio savarankiškumo principas? Ką reiškia vardinių duomenų konfidencialumas? Ką reiškia viešumo funkcija? Ką rodo auksinės balanso taisyklės koeficientas? Ką rodo bendrasis pelningumas? Ką rodo kiekviena gyventojų kategorija? Ką rodo neutralumo principas? Ką rodo Oukeno koeficientas? Ką rodo pajamų apsaugos rodikliai? Ką rodo porinis koreliacijos koeficientas? Ką rodo skurstančiųjų lygis šalyje? Ką rodo žemų pajamų indeksas? Ką rodo žemų pajamų nuokrypis? Ką tiria ūkio statistika? Kokia imtis yra reprezentatyvi? Kokia investicija laikoma tiesiogine užsienio investicija? Kokia nedarbo kaina? Kokia statistika naudojama hipotezėms apie vidurkių lygybę tikrinti? Kokia trendo funkcija nusako lėtėjantį augimą? Kokia trendo funkcija nusako pastovų augimą ar mažėjimą? Kokias reikšmes gali įgyti atsitiktinis dydis pasiskirstęs pagal binominį dėsnį? Kokias reikšmes gali įgyti koreliacijos koeficientas? Kokias reikšmes gali įgyti pasiskirstymo funkcija? Kokie gali būti parametrų įverčiai? Kokie gali būti sandoriai? Kokie gali būti statistiniai duomenys? Kokie yra instituciniai vienetai? Kokie matai galimi agreguotoms prekėms? Kokie matai galimi vienai prekei? Kokie metodai būdingi tik statistikai? Kokie pagrindiniai valstybės statistikos organizavimo principai? Kokie pagrindiniai valstybės statistikos uždaviniai? Kokie sėkmingo statistikos taikymo etapai? Kokie yra determinuotos komponentės vertinimo metodai? Kokie yra nelygybės rodikliai? Kokie yra teorinio vidurkio įverčiai? Kokie kriterijai taikomi parametrų įverčiams? Kokie laiko eilutės analizės etapai? Kokie laiko eilučių analizės tikslai? Kokie metodai naudojami regresijos parametrų įverčiams gauti? Kokie metodai naudojami skirstinio parametrų įverčiams gauti? Kokie pagrindiniai ekonometrijos tikslai? Kokie pagrindiniai kainų indeksų metodologiniai principai? Kokios gali būti trendo funkcijos? Kokios galimos paklaidos taikant imčių metodus? Kokios yra finansinės įmonės? Kokios yra padėties abscisių ašyje charakteristikos? Kokios yra skurdo ribos? Kokios yra valstybinės statistikos funkcijos? Kokios sąskaitos sudaromos? Kokios tarptautinės statistikos organizacijos? Kokiu principu pagrįstas MODAG modelis? Koks yra modos įvertis? Koks mokėjimų balanso tikslas? Koks parametro įvertis yra efektyvus? Koks parametro įvertis yra nepaslinktas? Koks parametro įvertis yra pagrįstas? Koks tarpšakinio balanso modelis? Kuo remiantis sudaromas mokėjimų balansas? Kuri laiko eilutės komponentė parodo kitimo tendenciją? Kuris iš duotų skirstinių yra diskretusis? Kuris iš dviejų laiko eilutės modelių bus geresnis? Kuris iš pateiktų modelių yra bendrosios pusiausvyros modelis? Kuris tikimybinis modelis tolydusis? Laiko eilučių modeliai gali būti. Namų ūkių biudžetų tyrimo tikslai? Nefinansinio sektoriaus produkcija lygi. Nuo ko priklauso indekso konstravimas? Pagal ką nustatoma namų ūkio socialinė-ekonominė grupė? Pagal ką nustatomas namų ūkio tipas? Pagal ką nustatomas regresijos parametrų reikšmingumas? Pagal ką sprendžiama apie hipotezės teisingumą. Pagal ką vertinama įmonių finansinė būklė? Pagrindiniai gamybos sąskaitos rodikliai? Pagrindinis namų ūkio biudžeto tyrimo objektas. Pajamų formavimo sąskaita parodo? Statistinis identifikavimas. Statistinis klasifikavimas ir grupavimas. Statistinę informaciją gali rengti. Statistinės informacijos šaltiniai? Ūkio statistika pateikia.
    Statistika, špera(10 puslapių)
    2006-12-05
Puslapyje rodyti po