Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Terminologija

    Apibrėžimai. Intencionalieji apibrėžimai. Ekstencionalieji apibrėžimai. Principai. Pagrindiniai terminų norminimo principai. Mokslo kalba. Terminas. Vienetinės sąvokos. Bendrosios sąvokos. Požymiai. Nehierarchiniai santykiai. Santrumpa. Lietuviški terminai (ar jų dėmenys) trumpinami pagal šias taisykles. Sudėtiniai terminai. Šliejimas. Derinimas. Valdymas. Veiksmų pavadinimai. Įrankių pavadinimai. Veikėjų pavadinimai. Veiksmo rezultato pavadinimai. Ypatybių pavadinimai. Žmonių veiklos, mokslo ar kitų sričių pavadinimai. Vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesiniai asmenų pavadinimai. Vietų pavadinimai. Veiksmažodžių abstraktų arba veiksmų pavadinimai. Skiriami keturi pagrindiniai terminų tvarkybos būdai. Terminografija. Terminų žodynai. Tekstinė terminų tvarkyba. Homonimai. Polisemija. Sinonimija. Terminas. Termino paskirtis. Profesionalizmai. Terminija. Terminologija. Leksika. Savieji žodžiai. Skoliniai. Svetimybės arba barbarizmai. Vertinys. Terminizavimas. Determinizacija. Klasifikacija.
    Kita, špera(7 puslapiai)
    2009-04-14
  • Termodinamika

    Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Termodinamikos objektas. Termodinaminės sistemos. Darbo kūnai ir jų pagrindiniai parametrai. Procesai. Termodinaminė būklė. Dujų būklės lygtys. Dujų mišiniai. Pirmas termodinamikos dėsnis. Šiluma ir darbas. Darbo skaičiavimas pagal p-v diagramą. Specifinė šiluma. Vidinė energija. Entalpija. PTD analitinė išraiška uždarajai termodinaminei sistemai. Entropija ir T-s diagrama. Idealiųjų dujų termodinaminiai procesai. ATD. Ciklo sąvoka. Karno ciklas. ATD analitinė išraiška. Energijos transformavimo galimybės. Eksergija ir anergija. Šilumos eksergija ir anergija. Medžiagų termodinaminės savybės. Medžiagų būklės parametrų tarpusavio priklausomybė: p-v-T paviršius ir būklės lygtys. Vandens garo savybės, diagramos, procesai. Drėgnas oras, jo parametrai. Pagrindiniai drėgnojo oro procesai. Tiesioginių ir atvirkštinių ciklų taikymas. Renkino ciklas. Garo jėgainių kondensacinio ir koogeneracinio (termofikacinio) ciklų pobūdis. Šaldymo mašinų ir šilumos siurblių ciklai. Šaldymo įrenginio principinė schema ir jo ciklas T-s diagramoje. Teoriniai šilumos mainų pagrindai. Šilumos plitimo būdai. Temperatūros laukas ir šilumos srautas. Furje dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas. Diferencialinė energijos lygtis ir panašumo kriterijai. Stacionarus šilumos laidumas. Plokščios sienelės laidumas šilumai. Cilindrinės sienelės laidumas šilumai. Šilumos perdavimas. Šilumos atidavimo ir perdavimo koeficientai. Šilumos perdavimas per plokščią ir cilindrinę sieneles. Šilumos perdavimo intensyvinimo ir slopinimo principai. Konvekciniai šilumos mainai. Pasienio sluoksniai. Panašumo teorija. Kriterijai ir jų fizikinė prasmė. Šilumos atidavimas, fluidui priverstinai tekant išilgai plokštės. Šilumos atidavimas tekant fluidui kanalu. Šilumos atidavimas aptekant atskirą ir vamzdinį pluoštą. Laisvoji konvekcija neribotoje ir ribotoje erdvėje. Šilumos mainai spinduliavimu. Pagrindinės spinduliavimo sąvokos. Pagrindiniai spinduliavimo dėsniai. Šilumos mainai spinduliavimu tarp dviejų kietų kūnų, atskirtų vienas nuo kito skaidria aplinka. Ekranavimas. Masės mainai. Pagrindinės masės mainų sąvokos ir dėsniai. Šilumos ir masės mašinų analogija. Šilumokaičiai. Pagrindinės sąvokos. Šilumokaičių klasifikacija. Šilumnešiai. Pagrindinės šilumokaičių skaičiavimo lygtys. Skaičiavimo principai.
    Termodinamika, špera(20 puslapių)
    2005-05-10
  • Termodinamika (10)

    Termodinamikos mokslo objektas. Šios srities žymiausieji mokslininkai. Techninė termodinamika kaip mokslas. Termodinaminė sistema. Jos sandara. Klasifikacija. Darbo kūnai. Pagrindiniai reikalavimai. Pagrindiniai ir kaloriniai darbo kūnų (agentų) parametrai. Dujų būsenos pagrindinės lygtys. Termodinaminis procesas. Pateikti pavyzdį. Kaloriniai darbo kūnų parametrai. Išraiškos funkcijos. Dujų darbas. Antras termodinamikos dėsnis. Tiesioginis Karno ciklas. Atvirkštinis Karno ciklas. Pagrindiniai idealių dujų termodinaminiai procesai. Izochorinis procesas. Izobarinis procesas. Izoterminis procesas. Adiabatinis procesas. p - v ir T - s diagramos vandens garui. Vandens garo susidarymo procesas. Kondensacinės ŠE Schema. Skirtumas nuo termofikacinės ŠE.Termofikacinės ŠE schema. Termofikacija. Dujų turbinos darbo principas ir schema. Šilumos plitimo erdvėje pagrindiniai būdai. Kas yra temperatūrinis gradientas? Furjė dėsnis. Plokščios vienalytės sienelės laidumas šilumai? Daugiasluoksnės sienelės laidumas šilumai? Cilindrinės sienelės laidumas šilumai? Kas yra šilumos atidavimas? Šilumos atidavimo koeficientas? Šilumos perdavimas per plokščią sienelę; Šilumos perdavimo koeficientas? Panašumo teorija šilumos mainų moksle. Pagrindiniai kriterijai. Pagrindinė kriterijinė lygtis? Šilumos atidavimas fluidui tekant uždarais kanalais? Šilumos atidavimas aptekant vamzdį ir vamzdžių pluoštą. Šilumos mainai spinduliavimu. Kas yra A,R,D ? Šilumos mainai spinduliavimu tarp dviejų kūnų. Pagrindiniai dėsniai. Šilumokaičių klasifikacija ir konstrukcijos. Skaičiavimas. Kas yra šilumnešis. Pastatų šildymo tikslai ir uždaviniai. Pagrindinės žinios apie šildymo sezoną. Šildymo sistemų klasifikacija. Šildymo sistemoms keliami reikalavimai. Kas sudaro patalpos projektinius šilumos energijos nuostolius?Projektine patalpų šildymo galia. Projektine pastato šildymo sistemos galia. Projektine šilumos šaltinio galia. Šildymo prietaisų klasifikacija. Vandens šildymo sistemos. Klasifikacija. Kuo skiriasi kolektorinė sistema nuo kitu sistemų? Vandens šildymo sistemų reguliavimas. Šilumos punkto paskirtis. Kokiais būdais pastatų šildymo sistemos gali būti prijungtos prie šilumos generatorių. Šildymo sistemų elementai. Vamzdynai, jų klasifikacija. Netradicinės šildymo sistemos. Elektrinės-akumuliacinės šildymo sistemos schema. Vėdinimo būdų ir sistemų klasifikacija. Pastatų konstrukcijų įtaka patalų mikroklimatui. Dažniausiai pasitaikančių kenksmingų medžiagų poveikis žmogui. Patalpų pavojingumo kategorijos. Civilinių pastatų vėdinimo ypatumai. Pramonės pastatų vėdinimo ypatumai. Kai kurių patalpų vėdinimo ypatumai. Laisvosios srovės. Izoterminė ir konvencinė srovės. Oro mainų skaičiavimas pagal norminį oro apykaitos kartotinumą, norminį oro kiekį. Vėdinimo sistemų įranga. Oro kondicionavimas. Oro kondicionavimo sistemų klasifikacija. Pagrindinė ir pagalbinė OKS įranga. Energijos mažinimo priemonės OKS.
    Statyba, špera(23 puslapiai)
    2007-04-19
  • Termodinamika (11)

    Įvadas. Energijos ištekliai. Gavybos keliai. Energijos gamyba, transformavimas, perdavimas. Energijos formos ir jų tarpusavio transformavimas. Techninė termodinamika. Termodinamika kaip mokslas. Termodinaminė sistema ir jos ribos. Paprastos termodinaminės sistemos, būklės lygtys. Termodinaminis procesas. Grįžtami ir negrįžtami procesai. Realios dujos, jų būsenos lygtys. Dujų mišiniai, jų sudėtis masės tūrio molių dalimis. Mašininio komponento porcialinis slėgis ir redukuotas tūris. Darbas ir jo skaičiavimas. Idealios dujos ir jų būsenos lygtys. Termodinaminės sistemos vidinė energija. Šiluma kaip proceso charakteristika. Pirmas termodinaminis dėsnis (PTD). PTD uždarai sistemai. Dujų savitoji šiluma. Dujų mišinių savitoji šiluma. Termodinamines sistemos entalpija ir entropija. Idealiųjų dujų termodinaminiai procesai. Negrįžtamumas adiabatinėje sistemoje. Šilumos srauto entropija ir pagaminta entropija. Šilumos mainų negrįžtamumas. Termodinaminiai ciklai. Termodinamikos dėsnis, kai šiluma verčiama mechaniniu darbu. Karno ciklas. Ekvivalentinis Karno ciklas. Atvirkščias Karno ciklas. ATD analitinė išraiška. Stacionarūs srautiniai procesai. Techninis darbas. I termodinaminis dėsnis. Ryšys tarp greičio ir slėgio srautiniuose procesuose. Ištekančių iš tūtos greičio ir debito formulių analizė. Droseliavimas ir Džaulio Tomsono efektas. Medžiagų termodinaminės savybės. Vandens garo susidarymas. Būsenų parametrų nustatymas. Garų būsenos kitimo procesai. Drėgnas oras. Drėgnojo oro parametrai. Pagrindiniai oro paruošimo būdai. Garo jėgainės. Tiesioginiai ciklai. Greito degimo VDV ciklas. Lėto degimo vidaus degimo variklio ciklas. Mišraus degimo variklio ciklas. VDV ciklų palyginimas. Dujų turbinų ciklai. Reaktyvinių variklių ciklai. Turboreaktyviniai varikliai. Bekompresorinis pulsuojantis oro reaktyvinis variklis. Paketiniai varikliai. Garo jėgainių kondensacinis ciklas. Regeneracinio tipo garo jėgainės. Šiluminės jėgainės. Kompresorinių šaldymo įrenginių ir šilumos siurblių ciklų pobūdis. Kompresoriniai šaldymo įrenginiai. Kompresoriniai garo šaldymo įrenginiai. Ežektorinis šaldymo įrenginys. Absorbciniai šaldymo įrenginiai. Šiluminio siurblio ciklas. Kompresorių ciklo darbas. Realių garo kompresorių mašinų ciklas. Termodinaminės analizės pagrindai. Šilumos eksergija ir jos nuostoliai.
    Termodinamika, špera(10 puslapių)
    2008-01-10
  • Termodinamika (12)

    Techninės termodinamikos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Terminiai darbo kūno parametrai. Slėgis, jo atmainos, matavimo vienetai, matavimo būdai. Temperatūra, matavimo vienetai, matavimo prietaisai. Terminė dujų būsenos lygtis. Šiluma ir darbas. Dujų darbas ir jo skaičiavimas. Savitoji darbo kūno šiluma. Kaloriniai dujų būsenos parametrai. Vidinės energijos ir entalpijos pokyčio skaičiavimas. Vidinė energija. Pirmasis termodinamikos dėsnis, jo analitinė išraiška. Entropija. T-s diagrama. Pagrindiniai idealiųjų dujų termodinaminiai procesai. Ciklai. Tiesioginis ir atvirkštinis ciklas, jų vartojimas. Antrasis termodinamikos dėsnis, jo formuluotės. Karno ciklas (įprastas ir ekvivalentinis). Jo svarba. Vandens garas, jo rūšys. Vandens garo susidarymo procesas. Garo jėgainių kondensacinio ir koogeneracinio (termofikacinio) ciklų pobūdis. Renkino ciklas. Šaldymo mašinų ir šilumos siurblių ciklai. Drėgnas oras. Parametrai, drėgno oro h-d diagrama. Šilumos plitimo būdai. Temperatūros laukas, gradientas, Furje šilumos laidumo dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas. Plokščios sienelės laidumas šilumai. Cilindrinės sienelės laidumas šilumai. Panašumo teorija. Kriterijai ir jų fizikinė prasmė. Šilumos mainai spinduliavimu tarp dviejų kietų kūnų, atskirtų vienas nuo kito skaidria aplinka. Ekranavimas. Šilumokaičių klasifikavimas.
    Termodinamika, špera(8 puslapiai)
    2008-01-22
  • Termodinamika (3)

    Įvadas. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Energija ir jos rūšys. Pasikeitimo energija formos. Techninė termodinamika kaip mokslas. Termodinaminės sistemos. Termodinaminė būklė ir jos parametrai. Termodinaminis procesas. Molekulinė – kinetinė dujų teorija. Idealios dujos, jų būsenos lygtis. Realios dujos, jų būsenos lygtis. Dujų mišiniai, jų sudėtis masės, tūrio, molių dalimis. Mišinio komponento parcialinis slėgis ir redukuotas tūris. Dujų mišinio konstanta ir tariamoji molekulinė masė. Ryšys tarp dujų mišinio masinių ir tūrinių dalių. Pirmas termodinamikos dėsnis. Grįžtami ir negrįžtami procesai. Darbas ir jo skaičiavimas. Šilumos kaip proceso charakteristika. Dujų savitosios šilumos formos: tikroji ir vidutinė; izobarinė ir izochorinė. Dujų mišinių savitoji šiluma. Termodinaminės sistemos vidinė energija. Entalpija. Entropija. PTD uždarai sistemai. Idealių dujų termodinaminiai procesai. Izochroninis procesas. Izobarinis procesas. Izoterminis procesas. Adiabatinis procesas. Antras termodinamikos dėsnis. Termodinaminiai ciklai. Tiesioginis Karno ciklas. Ekvivalentinis Karno ciklas. Atvirkštinis Karno ciklas. ATD analitinė išraiška. Šilumos srauto entropija ir pagaminta entropija. Šilumos mainų negrįžtamumas. Entropijos fizinė prasmė. Stacionarūs srautiniai procesai. Techninis darbas. PTD stacionariems srautiniams procesams. Ryšys tarp greičio ir slėgio srautiniame procese. Tekėjimo procesas tūtomis ir difuzoriais. Greitis ir debitas ištekant iš tūtų. Ištekančių iš tūtos greičio ir debito formulių analizė. Termodinaminės medžiagų savybės. Vandens garas, pagrindinės sąvokos. Vandens garo susidarymas. Garo būklės parametrų nustatymas. Garų būsenos kitimo procesai. Drėgnas oras, jo parametrai, būsenos lygtys, procesai. Tiesioginiai ciklų taikymas. Šiluminių variklių ciklų pobūdis. Greito degimo VDV ciklas. Lėto degimo vidaus degimo variklio ciklas. Mišraus degimo variklio ciklas. Vidaus degimo variklių ciklų efektyvumo palyginimas. Dujų turbinų ciklai: izobarinio ir izochorinio šilumos tiekimo. Reaktyvinių variklių ciklai. Raketiniai varikliai.
    Termodinamika, špera(23 puslapiai)
    2006-01-27
  • Termodinamika (6)

    Termodinaminis procesas. Tiesioginis karno ciklas. Atvirkštinis Karno ciklas. Antrojo termodinaminio dėsnio formuluotės. Šiluminių variklių ciklai. Vidaus degimo variklių ciklai. Greitojo degimo ciklai. Lėtojo degimo ciklas. Mišrus ciklas. Dujų turbinų ciklai. Principinė šiluminės elektrinės schema. Vandens garo Karno ciklas. Renkino ciklas. Termofikacija. Regeneracinis ciklas. Šaldymo mašinų ciklai, pagrindinės sąvokos. Garo kompresijos šaldymo mašina. Pirmas termodinamikos dėsnis dujų srautui. Dujų tekėjimas tūtomis ir difuzoriais. Droseliavimas. Džaulio ir Tomsono efektas. Šilumos plitimo būdai. Temperatūrinis laukas ir šilumos srautas. Furje dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas. Fluido judėjimas ir šilumos pernešimas. Šilumos atidavimas. Šilumos atidavimo koeficientas. Šilumos atidavimo procesų panašumo kriterijai ir jų prasmė. Kriterinės lygtys. Plokščios sienelės laidumas šilumai. Šilumos perdavimas per plokščią sienelę. Šilumokaičių klasifikavimas. Šiluminis skaičiavimas.
    Termodinamika, špera(9 puslapiai)
    2006-06-08
  • Termodinamika (7)

    Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Termodinamikos objektas. Termodinaminės sistemos. Darbo kūnai ir jų pagrindiniai parametrai. Procesai. Termodinaminė būklė. Dujų būklės lygtys. Dujų mišiniai. Pirmas termodinamikos dėsnis. Šiluma ir darbas. Darbo skaičiavimas pagal p-v diagramą. Specifinė šiluma. Vidinė energija. Entalpija. PTD analitinė išraiška uždarajai termodinaminei sistemai. Entropija ir T-s diagrama. Idealiųjų dujų termodinaminiai procesai. ATD. Ciklo sąvoka. Karno ciklas. ATD analitinė išraiška. Energijos transformavimo galimybės. Eksergija ir anergija. Šilumos eksergija ir anergija. Medžiagų termodinaminės savybės. Medžiagų būklės parametrų tarpusavio priklausomybė: p-v-T paviršius ir būklės lygtys. Vandens garo savybės, diagramos, procesai. Drėgnas oras, jo parametrai. Pagrindiniai drėgnojo oro procesai. Tiesioginių ir atvirkštinių ciklų taikymas. Renkino ciklas. Garo jėgainių kondensacinio ir koogeneracinio (termofikacinio) ciklų pobūdis. Šaldymo mašinų ir šilumos siurblių ciklai. Šaldymo įrenginio principinė schema ir jo ciklas T-s diagramoje: Teoriniai šilumos mainų pagrindai. Šilumos plitimo būdai. Temperatūros laukas ir šilumos srautas. Furje dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas. Diferencialinė energijos lygtis ir panašumo kriterijai. Stacionarus šilumos laidumas. Plokščios sienelės laidumas šilumai. Cilindrinės sienelės laidumas šilumai. Šilumos perdavimas. Šilumos atidavimo ir perdavimo koeficientai. Šilumos perdavimas per plokščią ir cilindrinę sieneles. Šilumos perdavimo intensyvinimo ir slopinimo principai. Konvekciniai šilumos mainai. Pasienio sluoksniai. Panašumo teorija. Kriterijai ir jų fizikinė prasmė. Šilumos atidavimas, fluidui priverstinai tekant išilgai plokštės. Šilumos atidavimas tekant fluidui kanalu. Šilumos atidavimas aptekant atskirą ir vamzdinį pluoštą. Laisvoji konvekcija neribotoje ir ribotoje erdvėje. Šilumos mainai spinduliavimu. Pagrindinės spinduliavimo savokos. Pagrindiniai spinduliavimo dėsniai. Šilumos mainai spinduliavimu tarp dviejų kietų kūnų, atskirtų vienas nuo kito skaidria aplinka. Ekranavimas. Masės mainai. Pagrindinės masės mainų sąvokos ir dėsniai. Šilumos ir masės mašinų analogija. Šilumokaičiai. Pagrindinės sąvokos. Šilumokaičio klasifikacija. Šilumnešiai. Pagrindinės šilumokaičių skaičiavimo lygtys. Skaičiavimo principai.
    Termodinamika, špera(14 puslapių)
    2006-10-18
  • Termodinamika (9)

    Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Termodinamikos objektas. Termodinaminės sistemos. Darbo kūnai ir jų pagrindiniai parametrai. Procesai. Termodinaminė būklė. Dujų būklės lygtys. Dujų mišiniai. Pirmas termodinamikos dėsnis. Šiluma ir darbas. Darbo skaičiavimas pagal p-v diagramą. Specifinė šiluma. Vidinė energija. Entalpija. PTD analitinė išraiška uždarajai termodinaminei sistemai. Entropija ir T-s diagrama. Idealiųjų dujų termodinaminiai procesai. ATD. Ciklo sąvoka. Karno ciklas. ATD analitinė išraiška. Energijos transformavimo galimybės. Eksergija ir anergija. Šilumos eksergija ir anergija. Medžiagų termodinaminės savybės. Medžiagų būklės parametrų tarpusavio priklausomybė: p-v-T paviršius ir būklės lygtys. Vandens garo savybės, diagramos, proces. Drėgnas oras, jo parametrai. Pagrindiniai drėgnojo oro procesai. Tiesioginių ir atvirkštinių ciklų taikymas. Renkino ciklas. Garo jėgainių kondensacinio ir koogeneracinio (termofikacinio) ciklų pobūdis. Šaldymo mašinų ir šilumos siurblių ciklai. Šaldymo įrenginio principinė schema ir jo ciklas T-s diagramoje. Teoriniai šilumos mainų pagrindai. Šilumos plitimo būdai. Temperatūros laukas ir šilumos srautas. Furje dėsnis. Šilumos laidumo koeficientas. Diferencialinė energijos lygtis ir panašumo kriterijai. Stacionarus šilumos laidumas. Plokščios sienelės laidumas šilumai. Cilindrinės sienelės laidumas šilumai. Šilumos perdavimas. Šilumos atidavimo ir perdavimo koeficientai. Šilumos perdavimas per plokščią ir cilindrinę sieneles. Šilumos perdavimo intensyvinimo ir slopinimo principai. Konvekciniai šilumos mainai. Pasienio sluoksniai. Panašumo teorija. Kriterijai ir jų fizikinė prasmė. Šilumos atidavimas, fluidui priverstinai tekant išilgai plokštės. Šilumos atidavimas tekant fluidui kanalu. Šilumos atidavimas aptekant atskirą ir vamzdinį pluoštą. Laisvoji konvekcija neribotoje ir ribotoje erdvėje. Šilumos mainai spinduliavimu. Pagrindinės spinduliavimo sąvokos. Pagrindiniai spinduliavimo dėsniai. Šilumos mainai spinduliavimu tarp dviejų kietų kūnų, atskirtų vienas nuo kito skaidria aplinka. Ekranavimas. Masės mainai. Pagrindinės masės mainų sąvokos ir dėsniai. Šilumos ir masės mašinų analogija. Šilumokaičiai. Pagrindinės sąvokos. Šilumokaičio klasifikacija. Šilumnešiai. Pagrindinės šilumokaičių skaičiavimo lygtys. Vidinės šilumnešių temperatūros skirtumas. Skaičiavimo principai.
    Statyba, špera(15 puslapių)
    2007-04-19
  • The Verbals

    Anglų kalbos gramatikos neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų (the verbals) špera.
    Gramatika, špera(9 puslapiai)
    2006-01-05
  • Tiesinė algebra (3)

    Tiesinis operatorius. Tiesinių lygčių išsprendžiamumas. Spektrinis savijungio operatoriaus išdėstymas. Keilio ir Hamiltono teorema. Pk – savybės. Unitarusis operatorius. Ortogonalioji transformacija.
    Algebra, špera(6 puslapiai)
    2007-01-18
  • Tiesinė algebra ir diferiancialinis skaičiavimas

    Išvestinės sąvoka. Išvestinės geometrinė prasmė. Diferencialo apibrėžimas ir geometrinė prasmė. Diferencialo formos invarianntiškumo savybė. Diferencialo savybės. Vidurinių reikšmių teoremos. Rolio teorema, Koši teorema. Lagranžo teorema, Lopitalio taisyklė. Pakankamos ekstremumo sąlygos. Kreivės iškilumas ir perlinkio taškai. Funkcijos grafiko asimptotės. Vertikaliosios asimptotės. Pasvirosios asimptotės. Dalinės išvestinės, jų geometrinė prasmė. Pilnasis funkcijos pokytis. Pilnasis diferencialas. Sudėtinių funkcijų diferencijavimas. Kryptinė išvestinė. Gradientas. Neišreikštinių funkcijų diferencijavimas.
    Algebra, špera(4 puslapiai)
    2006-03-08
  • Tiesinė algebra ir išvestinės

    Bendroji tiesės lygtis erdvėje R2. Kampas tarp dviejų tiesių. Taško atstumas iki tiesės. Bendroji plokštumos lygtis. Taško atstumas iki plokštumos. Tiesės erdvėje R3 kanoninės ir parametrinės lygtys. Lygtis tiesės einančios per 2 duotus plokštumos taškus. Apskritimas. Elipsė. Hiperbolė. Parabolė. Polinė koordinačių sistema. Skaičių seka ir jos riba. Monotoninės ir aprėžtos sekos. Skaičius e. Funkcijos riba taške. Vienpusės ribos. Funkcijos riba begalybėje. Neapibrėžtai didėjančios funkcijos. Aprėžtos funkcijos. Nykstančios funkcijos, jų savybės. Nykstamų funkcijų palyginimai. Tolydžios funkcijos. Funkcijos trūkio taškai.
    Algebra, špera(4 puslapiai)
    2006-03-01
  • Tikimybių teorija

    Tikimybinės erdvės. Elementarieji įvykiai. Atsitiktiniai įvykiai. Veiksmai. Statistinė tikimybė. Pagrindinės tikimybių savybės. Tikimybių sudėties teoremos. Sąlyginės tikimybės. Tikimybių daugybos teorema. Nepriklausomi įvykiai. Pilnosios tikimybės formulė. Bejeso teorema. Nepriklausomi eksperimentai. Bernulio formulė. Atsitiktiniai dydžiai. Atsitiktiniai dydžiai. Pasiskirstymo funkcija. Pasiskirstymo funkcijos savybės: Diskretieji atsitiktiniai dydžiai ir jų pasiskirstymai. Absoliučiai tolydieji atsitiktiniai dydžiai. Atsitiktinių dydžių funkcijos. Apibrėžimai. Vienmatis atvejis. Dvimatis atvejis. Atsitiktinių dydžių skaitinės charakteristikos. Vidurkis. Vidurkio savybės. Dispersija. Aukštesnių eilių momentai.
    Kombinatorika, špera(5 puslapiai)
    2005-05-27
  • Tikimybių teorija (3)

    Imties moda. Imties mediana. Imties kvartiliai. Asimetrijos koeficientas. Aibė. Kombinatorinės sudėties ir daugybos taisyklės. Gretiniai ir Kėliniai. Deriniai. Priešingas ir nesutaikomi įvykiai. Sąlyginė tikimybė. Įvykių sankirtos tikimybė. Nepriklausomi įvykiai. Pilnosios tikimybės formulė. Bajeso formulė. Bernulio bandymai. Atsitiktinis dydis. Puasono skirstinys. Skirstinio funkcija. Tolydusis skirstinys. Atsitiktinio dydžio savybės ir jo vidurkis.
    Kombinatorika, špera(4 puslapiai)
    2006-05-31
  • Tikimybių teorija (4)

    Atsitiktinių įvykių sąvoka. Tikimybė. Elementarieji įvykiai. Veiksmai su įvykiais. Klasikinis tikimybės apibrėžimas. Kombinatorikos formulės. Elementų junginiai iš įvairių aibių. Gretiniai be pasikartojimų. Kėliniai be pasikartojimų. Deriniai be pasikartojimų. Kėliniai su pasikartojimais. Deriniai su pasikartojimais. Geometrinės tikimybės pavyzdys. Aibių klasės. Aibių matas. Tikimybių teorijos aksiomos. Tikimybių savybės. Sąlyginė tikimybė. Nepriklausomi įvykiai. Nepriklausomi eksperimentai. Bernulio eksperimentai. Apibendrintoji Bernulio eksperimentų schema. Muavro-Laplaso lokalioji ir integralinė teorija. Puasono teorija. Paprastosios funkcijos. Mačios funkcijos ir jų savybės. Atsitiktinis dydis. Atsitiktinių dydžių pasiskirstymo funkcijos ir jų savybės. Daugiamačiai atsitiktiniai dydžiai. Daugiamačių atsitiktinių dydžių pasiskirstymo funkcijos. Integralo sąvoka. Jo savybės. Lebego- Styltjeso integralas. Svarbiausi pasiskirstymo funkcijų tipai. Trikampiškasis arba Simpsono pasiskirstymas. Nepriklausomi atsitiktiniai dydžiai. Atsitiktinio dydžio vidurkis ir savybės. Momentai ir kiti dydžiai. Atsitiktinių dydžių sekų konvergavimas. Silpnasis didžiųjų skaičių dėsnis. Bjenemė-Čebyšovo nelygybė. Markovo teorema ir jos išvados. Stiprusis didžiųjų skaičių dėsnis. Borelio-Kantelio teorema. Borelio teorema. Silpnasis konvergavimas.
    Kombinatorika, špera(20 puslapių)
    2006-06-23
  • Tikimybių teorija (7)

    Klasikinis įvykio tikimybės apibrėžimas. Aksiominis tikimybės apibrėžimas. Kombinatorikos elementai. Geometrinis tikimybės apibrėžimas. Pagrindinės tikimybių savybės. Apibendrinimas bet kuriam baigtiniam skaičiui. Įvykio sąlyginė tikimybė. Įvykių sankirtos (sandaugos) tikimybė. Priklausomi ir nepriklausomi įvykiai. Pilnosios tikimybės formulė. Bajeso formulė. Nepriklausomi eksperimentai. Bernulio formulė. Bernulio formulės apibendrinimas. Puasono aproksimacija. Muavro ir Laplaso transformacija (lokaline f). Atsitiktiniai dydžiai. Pasiskirstymo funkcijos savybės. Diskretieji atsitiktiniai dydžiai. Tolydieji pasiskirstymo dėsniai. Tankio funkcijos savybės. Pasiskirstymo funkcijos reikšmės konkrečiame taške prasmė. Tolygusis pasiskirstymo dėsnis. Eksponentinis pasiskirstymo dėsnis. Daugiamačiai atsitiktiniai dydžiai. Sąlyginiai pasiskirstymo dėsniai. Sąlyginiai pasiskirstymo dėsniai tolydiesiems dydžiams. Nepriklausomi atsitiktiniai įvykiai. Atsitiktinių dydžiu funkcijos.
    Matematika, špera(7 puslapiai)
    2007-04-02
  • Tikimybių teorija ir statistika

    Kovariacijos apibrėžimas ir savybės. Koreliacijos koeficiento apibrėžimas ir savybės. Sąlyginiai vidurkiai. Regresijos lygtis. Binominio skirstinio apibrėžimas ir savybės. Puasono skirstinio apibrėžimas ir savybės. Paprasčiausias srautas. Geometrinio skirstinio apibrėžimas ir savybės. Hipergeometrinis skirstinio apibrėžimas. Normaliojo skirstinio apibrėžimas ir savybės. Sigmų taisyklė. Gama skirstinio apibrėžimas ir savybės. Eksponentinio skirstinio apibrėžimas ir savybės. Tolygiojo skirstinio apibrėžimas ir savybės. Didžiųjų skaičių dėsnis. Bernulio teorema. Centrinė ribinė teorema. Monte Karlo metodas. Suderintieji įverčiai. Nepaslinktieji įverčiai. Momento metodas. Didžiausio tikėtinumo metodas. Pasikliautinojo intervalo sąvoka. Pasikliautinojo intervalo konstravimo algoritmas. Tikimybės pasikliautinasis intervalas. Statistinės hipotezės.
    Kombinatorika, špera(5 puslapiai)
    2005-12-02
  • Tinklai

    Kokie kabeliai naudojami 10BASE 2 tinkle? Kokie kabeliai naudojami 100BASE TX tinkle? Kurio kabelio gyslos diametras didesnis vadovaujantis Amerikos standartu? EIA/TIA – 568A standartas nagrinėja. Kokiu būdu gudriame (smart) tipo komutatoriuje sudaroma CAM (content–addressable memory) lentelė? Koks komutatorius geresnis pagal paketo perėjimą per komutatorių? Kokie komutatoriai pagal vidinę loginę struktūrą šiuo metu naudojami? VLAN virtualus vietinis tinklas naudojamas? Kuo pasižymi intelektualusis komutatorius? MAC adresai pagal OSI modelį priklauso? Kokiam tinklui priklauso šis adresas 191.15.200.243? Ką pasako šis adresas 126.242.255.255, 255.252.0.0? Kas randas Ethernet tinklo paketo gale? Degančio medžio protokolas (Spaning-Tree Protocol, STP ) naudojamas? Kam reikalingas karpymo (pruning) režimas? Adresų sumavimas naudojamas? Maršrutizavimo lentelių mažinimas pasiekimas? 23Kam reikalinga demilitarizuota zona (DeMilitarized Zone – DMZ)? Į kur jungiama demilitarizuota zona? Pagal kokį standartą atliekamas kabeliavimas tarp aukštų dėl atsparumo ugniai? VPN tunelis skirtas? VPN tunelis gali būti organizuojamas? Kaip gaunamas šifravimo raktas organizuojant VPN? Kam reikalingas protokolas RADIUS (Remote Access Dial-In User Service)? Kokiame tinkle naudojama apsauga nuo adreso pakeitimo (addres spoofing)? Koks skirtumas tarp access-list 100 ir access-list 1? Kurioje sąrašo vietoje naudojamas draudimo filtras deny? Kuris protokolas saugesnis už WPA? Kaip vyksta autentifikacija pagal WEP? Kas yra šifravimo raktas? Inicializavimo vektorius. Kas yra WPA? 11 g standartas?
    Internetas, špera(5 puslapiai)
    2009-06-05
  • Titravimas

    Titrimetrinė analizė. Titravimo metodai. Darbinių tirpalų standartizavimas. Pagrindiniai titrimetrinės analizės metodai. Indikatoriai. Rūgštinės - bazinės sąveikos titravimo kreivės. Oksidacijos ir redukcijos metodai. Oksidacijos ir redukcijos metodo indikatoriai. Permanganatometrija. Permanganatometrijos metodo indikatoriai. Permanganatometrijos metodo taikymas. Jodometrija. Bromatometrija. Nusodinamasis titravimas.
    Chemija, špera(7 puslapiai)
    2006-03-14
Puslapyje rodyti po