Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Biotechnologija

    Augalų biotechnologijos mokslo raida ir kryptys. 1Izoliuotų audinių panaudojimas. Įvadas į augalų anatomiją. Izoliuotų audinių ir ląstelių kultūrų tipai. Augalų dauginimas in vitro sistemoje. Meristeminių audinių tipai. Audinių kultūros galimybes lemiantys veiksniai. Donorinių augalų auginimo sąlygos. Morfogenezė in vitro. Morfogenezė. Dediferencijuotos ląstelės raida. Somakloniniai variantai. Organogenezė in vitro. Somatinė embriogenezė in vitro. Zigotinės embriogenezės. Somatiniai gemalai.
    Biologija, špera(10 puslapių)
    2008-05-22
  • Biudžetas

    Fiskalinė politika, valstybės biudžetas. Biudžeto pajamų struktūra. Einamosios ir kapitalistinės išlaidos. Mokesčių sistema. Mokesčių sistemos tobulinimo kryptys. Diskretinė fiskalinė politika. Fiskalinės politikos priemonių naudojimas. Fiskalinės politikos įgyvendinimo problemos. Fiskalinės politikos apibendrinamieji rodikliai. Pinigų kilmė. Pinigų funkcijos. Pinigų pasiūla. Pinigų paklausa. Bankai, jų funkcijos. Bankų rūšys. Centrinis bankas ir jo funkcijos. Monetarinės politikos tikslai ir turinys.
    Finansai, špera(5 puslapiai)
    2006-03-31
  • Biudžetinis apribojimas. Vartotojo ir rinkos paklausa

    Biudžetinis apribojimas. Biudžetinės tiesės kitimas. Slutskio lygtis. Vartotojo pasirinkimas. Vartotojo paklausa. Rinkos paklausa. Technologija. Pelno maksimizavimas. Ekonominis modelis. Bendrasis, vidutinis ir ribinis produktas. Gauso metodas.
    Mikroekonomika, špera(12 puslapių)
    2006-05-15
  • Biudžeto sistemos reforma (2)

    Įvadas. Biudžeto apibūdinimas. Valstybės biudžeto sandara ir formavimo principai. Biudžeto esmė ir funkcijos. Pagrindiniai biudžeto formavimo principai. Biudžeto sandara. Biudžeto pajamos ir biudžeto išlaidos. Biudžeto pajamų klasifikacijos. Biudžeto išlaidų klasifikacijos. biudžeto subalansavimo problema. Biudžeto deficitas. Biudžeto procesas. Biudžeto projekto sudarymas. Biudžeto projekto svarstymas ir biudžeto priėmimas. Biudžeto vykdymas ir kontrolė. Nacionalinio biudžeto esmė. Lietuvos respublikos nacionalinio biudžeto funkcionavimas. Vietiniai savivaldybių biudžetai. Mokesčių vaidmuo formuojant valstybės finansinių išteklių fondus. Išvados. Priedai (2).
    Finansai, špera(30 puslapių)
    2007-01-16
  • Botanika (2)

    Kuokelynas. Mikrosporogenezės ir mikrogametogenezės procesai. Megasporos. Vaislapynas.
    Botanika, špera(3 puslapiai)
    2005-12-06
  • Botanika (4)

    Organai. Sėkla. Daigas. Endosperma. Šaknys. Lapas. Lapų heterofilija. Lapų prisegimas. Lapų sandara. Stiebas. Vienaskilčių šakojimasis. Spyglio vidinė sandara. Lapkritis. Homologiniai ir analoginiai organai. Žiedų sandara. Sutelktiniai vaisiai ir vaisynai.
    Botanika, špera(3 puslapiai)
    2006-01-19
  • Botanika (7)

    Apibūdinimas, uždaviniai. Bendroji farmagnozija. Makro ir mikro analizė. Fitocheminė analizė. Faktoriai, veikiantys veikliųjų medžiagų (VM) susikaupimą. Polisacharidai, charakteristika, klasifikacija. Polisacharidų fizinės-cheminės savybės. Polisacharidų išskyrimo metodai. VAŽ kaupiančių polisacharidus kokybės įvertinimas. VAŽ kaupiančios polisacharidus paruoša, laikymas. Debesylas, varnalėša. Gleivės. Šalpusnis, gysločių rūšys. Liepa, svilarožė, linas, islandinė kerpena. Liepų žiedai. Radix althaeae. Semen lini. Gleivaklijai, mira, mana. Arabiškieji sakai. Pektininės medžiagos. Laminarija. Agar-agaras. Guveinis. Laminarijos gniužulai. rudieji dumbliai. Erškėtrožė, juodasis serbentas. Fructus rosae. Kukurūzas. Dilgėlė, medetka, šermukšnis, šaltalankis. Drėgmė, pelenai, ekstraktyvios medžiagos. Vitamino C nustatymas augalinėse žaliavose.
    Botanika, špera(8 puslapiai)
    2008-01-14
  • Braižyba

    Projekcija. Stačiakampė koordinačių sistema. Epiūra. Bendros padėties tiesė. Dvi tiesės. Pėdsakai. Parametrai. Tiesė plokštumoje. Taškas plokštumoje. Plokštumos. Posūkiai. Paviršiai. Sriegis. Srieginiai sujungimai. Kūgis. Pražulniosios aksonometrinės projekcijos. Nuolydis. Apskritimo liestinės. Vietiniai vaizdai. Ovalas. Pjūvis. Kirtinys. Iškeltinis elementas. Eskizas. Surinkimo brėžiniai. Pražulni frontalinė dimetrinė projekcija. Stačiosios prizmės išklotinė. Piramidė. Brėžinių apipavidalinimas.
    Kita, špera(17 puslapių)
    2005-06-10
  • Braižyba (3)

    Projektavimo metodai. Taško projekcijos. Bendros padėties tiesė, jos ilgio radimas trikampio būdu. Tiesės. Dvi tiesės. Linijinių kampų projekcijos. Stataus kampo teorema. Plokštuma, jos vaizdavimo būdai. Ypatingos padėties plokštumos. Tiesė plokštumoje. Bendros padėties tiesės, lygio tiesės. Taškas plokštumoje. Plokštumų sankirta. Matomumas epiūroje. Tiesės ir plokštumos sankirta. Tiesė lygiagreti plokštumai. Dvi lygiagrečios plokštumos. Projekcinių plokštumų pakeitimo būdas. Pasukimas apie ašį statmeną projekcijų plokštumai. Sudėtingi pjūviai, jų tipai. Kirtiniai. Vaizdai, jų sudarymas ir išsidėstymas. Paprasti pjūviai. Kai kurie ypatumai: Pjūviai per briauną ir ploną atraminę sienelę. Cilindrinė sraigtinės linijos, sriegio žymėjimas brėžinyje, kai sriegis paviršiaus išorėje ir viduje. Sujungimas 2 detalių sriegiu. Dviejų paviršių sankirta panaudojant sferas. Cilindro kirtimas plokštuma ir kirtimo tikrasis ilgis. Kūgio kirtimas plokštumomis (5 atvejai) kirtimo tikrasis dydis. Dviejų briaunainių sankirta.
    Kita, špera(14 puslapių)
    2006-12-15
  • Braižybos teorija

    Įvadas. Projektavimo metodai. Dekarto koordinačių sistema. Aksonometrija. Ypatingos padėties tieses. Dviejų tiesių tarpusavio padėtys. Stataus kampo teorema. Paviršiai. Ypatingos padėties plokštumos. Taškas ir tiesė plokštumoje. Plokštumos lygio tiesės. Tiesių ir plokštumų lygiagretumas. Sankirta. Tiesės ir plokštumos sankirta. Projekcinių plokštumų pertvarkymo būdai. Paviršiai. Tiesiniai išklojami paviršiai. Sukimosi paviršiai. Paviršių kirtimas plokštuma. Briaunainio ir plokštumos sankirta. Kūgio išklotinė. Piramidės kirtimas plokštuma. Cilindro kirtimas plokštuma. Kūgio kirtimas plokštuma. Rutulio sankirta su plokštuma. Dviejų briaunainių sankirta. Briaunainio ir sukinio sankirta. Kreivų paviršių sankirta. Dviejų cilindrų sankirta. Sraigtinės linijos ir sraigtiniai paviršiai. Sriegiai.
    Kita, špera(6 puslapiai)
    2006-09-28
  • Branduolinė fizika

    Įvadas. Branduolio fizikos raidos periodai. Mikropasaulio reiškinių masteliai. Atomo branduolio sandara ir pagrindinės savybės. Branduolio sandara. Branduolio spindulys. Branduolio masė ir ryšio energija. Izotopai, izobarai. Vaiczekerio formulė. Branduolio ypatybės. Branduolio sukinys ir magnetinis momentas. Giromagnetinis santykis. Kvadrupolinis elektrinis momentas. Branduolio lyginumas. Branduolio modeliai. Sluoksninis branduolio modelis. Protoniniai ir neuroniniai sluoksniai. Magiškieji skaičiai. Lašelinis branduolio modelis. Apibendrintasis branduolio modelis. Branduolinės jėgos. Branduolinių jėgų ypatumai. Sąveikos efektinis skerspjūvis. Branduolinių jėgų veikimo radiusas. Branduolinių jėgų priklausomybė nuo sukinio. Krūvinė branduolinių jėgų neprieklausa. Pakaitinės jėgos. Branduolinių jėgų sotis. Nestabilūs branduoliai. Pagrindinės branduolių nestabilumo priežastys. Bendrieji radioaktyviojo skilimo dėsniai. Skilimo konstanta. Pusamžis ir vidutinė gyvavimo trukmė. Radioaktyviosios šeimos. Radioaktyvioji pusiausvyra. Radioaktyvieji skilimai. a skilimas. a dalelių energija ir siekis. Smulkioji a spektrų sandara. Tunelinis reiškinys. b skilimas. Elektronų energetinis spektras. Energetinės sąlygos b-, b+ skilimams. g spinduliavimas. γ aktyvių branduolių gavimas. Vidinė konversija. Jonizuojančioji spinduliuotė. Jonizuojančios spinduliuotės ir jos dozių samprata. Sugertoji dozė. Ekspozicinė dozė. Lygiavertė dozė. Dozės galia. Spinduliuotės konstanta. Rentgeno spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotės sąveika su aplinka. g spindulių ir medžiagos sąveika. Eksponentinis sugerties dėsnis. Fotoelektrinė sugertis. g spindulių sklaida. Komptono sklaida. Elektronų ir pozitronų poros. Pozitronas. Porų kūrimas. Pozitronų ir elektronų anihiliacija. Dalelių greitintuvai ir registravimo būdai. Greitintuvų tipai. Linijiniai greitintuvai. Cikliniai greitintuvai. Priešpriešinių dalelių greitintuvai. Dalelių detektoriai. Burbulinė kamera. Vieliniai skaitikliai. Scintiliaciniai skaitikliai. Puslaidininkiniai jutikliai.
    Kvantinė mechanika, špera(5 puslapiai)
    2005-11-29
  • Buhalterija (3)

    Ar buhalterinės apskaitos atsiradimą sąlygojo objektyvios priežastys? Lietuvos respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas / Valstybės žinios 2001 m lapkritis nr.99. Kodėl apskaitininkams reikalingos profesinės organizacijos? Jeigu Tarptautiniai apskaitos standartai neatitinka šalyje patvirtintų apskaitos taisyklių, kam iš jų teikiamas prioritetas ir kodėl? Ar galima visose šalyse įvesti bendrą apskaitos sistemą?Ar reikia apskaitininkams jungtis į organizacijas?Kaip pasikeitė šiuolaikinio apskaitininko darbo turinys? Kodėl buhalterinė apskaita siejama su dokumentų naudojimu? Ar buhalterinė apskaita turi įtakos įmonės ūkinės veiklos rezultatams? Ar būtina laikytis Tarptautinių apskaitos standartų? Kokią įtaką apskaitininko darbui turi bendrieji apskaitos principai? Kodėl reikia apskaitininko etikos kodekso? Pateikite apskaitinės informacijos apibrėžimą. Ką vadiname įmonės tęsiamos veiklos principu? Ką vadiname apskaitos pastovumo principu? Ką vadiname pajamų ir sąnaudų kaupimo principu? Kodėl finansinė apskaita kartais vadinama išorine, o menedžmento - vidine? Kodėl negalima lyginti įplaukų su sąnaudomis, o pajamų su išlaidomis? Kuo skiriasi finansinė ir valdymo apskaita? Kokie apskaitos ypatumai, skirtingą juridinį statusą turinčiose įmonėse? Kodėl ir kokie keliami reikalavimai apskaitinei informacija? Kuo skiriasi ūkinis įvykis ir ūkinė operacija? Kodėl ūkines operacijas būtina įkainoti? Kodėl grupuojamos ūkinės operacijos? Kokie yra pagrindiniai buhalterinės apskaitos technologijos metodai ? Kokias svarbiausias funkcijas atlieka finansinės ataskaitos? Kokie svarbiausi matai yra naudojami apskaitoje? Apibrėžkite ekonominių išteklių kategoriją. Ką vadiname turtu apskaitoje? Koks svarbiausias ekonominių išteklių ir turto požymis? Kodėl apskaita neįvertina samdomų įmonės darbuotojų intelekto? Išvardinti svarbiausius įmonės turto klasifikavimo požymius. Į kokias svarbiausias grupes skirstomas įmonės turtas pagal šiuos požymius. Kuris požymis naudojimo laikas ar kaina - nulemia turto skirstymą į ilgalaikį ir trumpalaikį? Kuo skiriasi ilgalaikio turto pradinė vertė nuo likvidacinės? Kuo skiriasi ilgalaikio turto pradinė vertė nuo likutinės Kuo skiriasi ilgalaikio turto nudėvėtina vertė nuo likutinės? Kodėl sakome ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, bet ne ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos? Kaip ilgalaikio turto nusidėvėjimas veikia savininkų nuosavybę? Kuo prasideda ir baigiasi kiekvienas ūkinės veiklos ciklas? Paaiškinkite ateinančių laikotarpių (iš anksto apmokėtų) sąnaudų kategoriją. Kodėl jos priskiriamos įmonės turtui. Kaip galėtumėte paaiškinti nematerialiojo turto sąvoką. Kaip iš apskaitinės lygybės duomenų apskaičiuoti... Kuo skiriasi produkcijos pardavimo pajamos nuo įplaukų už parduotą produkciją? Ką rodo įmonės balansas? Ką rodo pelno (nuostolių) ataskaita? Kodėl balansą siejame su ataskaitinio laikotarpio pabaiga, o pelno nuostolių ataskaitą - su visu ataskaitiniu laikotarpiu? Kam reikalinga įmonės pinigų srautų ataskaita? Kodėl įmonės finansinė atskaitomybė turi būti parašyta aiškia kalba, kad ją suprastų ir ne ekonomistai? Kodėl stengiamasi suvienodinti įmonių finansinę atskaitomybę net tarptautiniu lygiu? Išvardinti tris svarbiausius pelno ( nuostolių) ataskaitos elementus. Kaip balanse skirstoma įmonės turtas ir nuosavybė. Kam naudojami pirminiai dokumentai? Išvardyti pirminių apskaitos dokumentų rekvizitus. Kokias žinote pirminių apskaitos dokumentų rūšis. Ar galimi ūkiniai įvykiai, tiesiogiai nepatvirtinti jokiais dokumentais? Kas yra specialieji (griežtos apskaitos) apskaitos dokumentai? Kaip įkainojimas turtas apskaitoje? Kodėl buhalterinė sąskaita būtent sudaryta iš dviejų pagrindinių dalių? Kas rodoma turto ir sąnaudų sąskaitų debete, o kas- kredite? Kas rodoma savininkų nuosavybės, įmonės įsipareigojimų ir pajamų sąskaitų debete, o kas - kredite? Kaip apskaičiuojamas likutis turto ir sąnaudų sąskaitose? Kaip apskaičiuojamas likutis savininkų nuosavybės, įsipareigojimų ir pajamų sąskaitose? Kuo skiriasi sintetinės ir analitinės sąskaitos ir koks jų sąryšis? Pateikite dvejybinio įrašo apibrėžimą. Pateikite sąskaitų korespondencijos apibrėžimą. Kokią funkciją atlieką apskaitos registrai? Kokius žinote apskaitos registrus? Apibūdinti Bendrąjį žurnalą ir jo funkcijas. Kas yra paprastas ir sudėtinis įrašas? Kokias funkcijas atlieka Didžioji knyga? Kurioje duomenų apdorojimo stadijoje reikia geriau išmanyti apskaitos principą? Kurie veiksmai atliekami apskaitos laikotarpio pabaigoje? Kas yra bandomasis balansas? Kokias funkcijas jis atlieka? Ar lygybė bandomajame balanse reiškia, kad apskaitoje nėra klaidų? Kaip bandomasis balansas naudojamas sudarant atskaitomybę? Ar registruose ir atskaitomybėje ties skaičiais yra rašomi lito ženklai. Kodėl? Kuo skiriasi kalendoriniai metai nuo finansinių? Kokios svarbiausios priežastys sąlygoja šiuos skirtumus? Kada išlaidos turtui įsigyti apskaitoje registruojamos kaip sąnaudos? Kada išlaidos turtui įsigyti apskaitoje registruojamos kaip turtas? Kokias funkcijas atlieka koregavimai apskaitoje? Kada sąskaitoje daromi koreguojantieji įrašai? Kaip paskirstomos įmonės turto įsigijimo išlaidos įvairiems laikotarpiams? Kaip registruojami išankstiniai mokėjimai sąnaudų sąskaitose? Kokie daromi koreguojantieji įrašai? Kaip vedama neuždirbtų pajamų uždirbimo ateinančiais laikotarpiais apskaita? Kaip apskaitoje registruojamos išankstinės piniginės įplaukos už suteiktinas paslaugas ar parduotiną produkciją? Kaip vedama patirtų, bet dar neapmokėtų sąnaudų apskaita? Kaip vedama uždirbtų pajamų, už kurias dar negauta pinigų apskaita? Kokios sąskaitų korespondencijos atliekamos apskaitoje fiksuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas? Kokia sąskaitų korespondencija atliekama apskaitoje fiksuojant nuomos už būsimuosius laikotarpius mokestį? Kokios daromos sąskaitų korespondencijos apskaitoje registruojant atsargų pirkimą ir sunaudojimą ? Kokį įrašą atliktumėte registruodami pinigus, gautus už produkciją, kurią išsiųsite pirkėjui dar šį ataskaitinį laikotarpį? Ką vadiname palūkanom? Kaip apskaičiuojama mėnesio palūkanų suma? Kaip apskaitoj registruojamos atlyginimų sąnaudos? Kokiam tikslui ir kaip dažnai sudaroma Darbinė atskaitomybės parengimo lentelė? Kokia tvarka ir kodėl Darbinėje atskaitomybės parengimo lentelėje surašomi sąskaitų pavadinimai? Kokiam tikslui atliekami sąskaitų koregavimai? Kurių skilčių duomenis jungia koreguotas bandomasis balansas? Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso skilties perkeliami į pelno (nuostolių) ataskaitos sąskaitų skiltį? Kokių sąskaitų likučiai iš koreguoto bandomojo balanso skilties perkeliami į balanso sąskaitų skiltį? Kodėl sąskaitos uždaromos? Kaip dažnai apskaitoje sąskaitos yra uždaromos? Ką vadiname tranzitinėmis sąskaitomis? Kokių sąskaitų likučiai surašomi pajamų ir sąnaudų suvestinės sąskaitos debete, kokių - kredite? Kodėl pajamų ir sąnaudų suvestinė sąskaita yra uždaroma? Ar galima ją laikyti tranzitine sąskaita? Kodėl? Kodėl atliekama inventorizacija?
    Apskaita, špera(9 puslapiai)
    2006-03-16
  • Buhalterija (4)

    Apskaitos esmė ir bendrieji principai. Apskaitos esmė. Pagrindinė apskaitos lygybė. Finansinė atskaitomybė. Apskaitos procesas. Pinigų apskaita. Pinigų kasoje apskaita. Pinigų valiuta apskaita. Paskolų apskaita. Atsiskaitymų apskaita. Atsiskaitymų operacijų ekonominis turinys. Atsiskaitymų su pirkėjais apskaita. Kitų gautinų skolų apskaita. Atsiskaitymų už darbą apskaita. Atsargų klasifikavimas. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaita. Pajamų ir sąnaudų apskaita. Kapitalas. Pelnas (nuostolis) ir jo paskirstymas. Pinigų srautų ataskaita. Pinigų srautų ataskaitos paskirtis. Nepiniginiai sandoriai. Valiutiniai straipsniai.
    Apskaita, špera(24 puslapiai)
    2006-10-30
  • Buhalterinė apskaita (13)

    Apskaita. Apskaitos rūšys. Apskaitos principai. Apskaitoje naudojami matai. Turtas. Ilgalaikis turtas. Trumpalaikis turtas. Nuosavybė. Apskaitos proceso nuoseklumas. Koreguojantys įrašai. DAL. Sąskaitų uždarymas. Buhalterinės sąskaitos. Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Pavyzdinis sąskaitų planas. Dvejybinis įrašas. Prekybinės veiklos esmė. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos. Bendrieji ir grynieji pirkimai. Bendrieji ir grynieji pardavimai. Parduotų prekių savikaina. Grynasis pelnas. Nuolat apskaitomų atsargų būdas. Periodiškai apskaitomų atsargų būdas. Pagautė. Netekimai. Tiesioginis ir netiesioginis išlaidų įskaitymas į produkcijos savikainą. Atsiskaitytinų asmenų apskaita. Valiutinių operacijų apskaita. Darbo laiko apskaita. Darbo užmokesčio sintetinė apskaita. Darbo apmokėjimo formos. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas. Atostogų suteikimo tvarka ir trukmė. Pašalpos. Dovanos. Premija. Prizas.
    Apskaita, špera(8 puslapiai)
    2007-05-28
  • Buhalterinės apskaitos istorija

    Ūkinės apskaitos ir buhalterinės apskaitos atsiradimas ir raidos bruožai senovės valstybėse. Buhalterinės apskaitos ir audito tobulinimo kryptys Lietuvoje 2002-2020 m. Buhalterinės apskaitos atsiradimo prielaidos. L. Pačiolio "Traktatas apie sąskaitas ir įrašus". L. Pačiolio biografija. Ūkinės apskaitos atsiradimas Lietuvoje. Auditoriaus priedermė žinoti Lietuvos apskaitos šaknis ir jos raidos tendencijas. Buhalterinės apskaitos būklė tarybiniu laikotarpiu. Buhalterinės apskaitos suklestėjimas Liaudies ūkio tarybos gyvavimo laikotarpiu (1957-1965 m).
    Apskaita, špera(10 puslapių)
    2005-06-13
  • C++ programavimo kalba (2)

    Literatinės konstantos, kintamųjų tipai (Literal constant, Variables); Pointeriniai kintamieji, Reference, void tipas (Pointer types, Reference types, using of Void type); Masyvai (Array types); Enumeratoriai (Enumeration types); Aprašas const (const qualifier); Tipų aprašymas Typedef (Typedef names); Preprocesoriaus direktyvos (Proprocessor directives); Matomumo ribos bei egzistavimo erdvė. Globalūs objektai ir funkcijos (Global objects and functions); Lokalūs objektai (Local objects); Dinaminiai objektai (Dynamical allocated objects); Static objektai ir funkcijos (Static defined objects and functions); Aprašas Namespace (Nampespace definitions); Funkcijų aprašymas (Function prototype). Argumentų perdavimas į funkcijas (Argument passing). Reikšmių gražinimas iš funkcijų (Returning Value). Rekursija (Recursion), Inline funkcijos (Inline Functions). Funkcijos perkrovimo mechanizmas. Parametrai pagal nutylėjimą (Default arguments). Pointeriai į funkcijas (Pointers to functions). Šabloninės funkcijos (Function templates). Klasės aprašas bei inicializavimas, konstruktoriai, destruktoriai (Class definition, initialization, constructors, destructors); Klasių objektai kaip masyvai ir vektoriai (Class objects Arrays and Vectors). Draugiškos funkcijos (Friend functions). Pointerių į objektus naudojimas (Using of pointers to the objects). Pointeris THIS (Pointer type THIS). Nuorodos į objektus (References to the objects). Paveldėjimas: Priėjimas prie bazinės klasės elementų (Base class member access). Paveldėjimas: Paveldėjimo būdai, apsaugoti nariai (Public, Private and Protected inheritance). Paveldimi konstruktoriai ir destruktoriai (using of constructors and destructors by inheritance). Daugkartinis paveldėjimas (Multiply inheritance). Virtualios bazinės klasės (Virtual base classes). Virtualios bei grynai virtualios funkcijos, abstrakčios klasės (Virtual inheritance). Copy konstruktorius. Šablonai.
    Programavimas, špera(23 puslapiai)
    2006-06-20
  • Chemija (10)

    Halogeninti angliavandeniliai. Chloretilis – Aethylii chloridum – C2H5Cl. Chloroformas – Chloroformium (pro narcosis) – CHCl3. Ftorotanas – (1, 1, 1 – trifluor – 2 – chlor – brom – etanas) – Phthorothanum CF3-CHBrCl. Trichloretilenas (trilenas, narkogenas) – Trichlorethylenum – CCl2=CHCl. CHJ3 – jodoformas – Jodoformium. Formaldehidas – Formaldehydi solutio 35 – 40% - HCHO. Heksametilentetraaminas – Hexamethylentetraaminum (Urotropinum, Hexaminum) - (CH2)6N4. Chloralio hidratas - (Chlorali hydras) - CCl3-CH(OH)2. Citralis – Citralum (CH3)2C=CH-(CH2)2-C(CH3)=CH-CHO. Alkoholiai. Etanolis – Ethanolum 96%. Bevandenis etanolis – Ethanolum anhydridum 96,5% C2H5OH. Glicerolis – Glycerolum 85%. Eteriai. Dietilo eteris – Aether anaestheticus, Aether medicinalis C2H5-O-C2H5. Dimedrolis (Diphenhydramini hydrochloridum – Dimedrolum) (C6H5)2CH-O-(CH2)-N(CH3)*HCl. Alifatinės eilės aminorūgštys. Gliutamino rūgštis – Acidum glutaminicum HOOC-CH2-CH2-CH(NH2)-COOH. Aminalonas – Aminalonum H2N-CH2-CH2-CH2-COOH. Amino kaprono rūgštis – Acidum aminocapronicum NH2-CH2-(CH2)4-COOH. Cisteinas – Cysteinum HS-CH2-CH(NH2)-COOH. Acetilcisteinas – Acetylcysteinum – HS-CH(NH-CO-CH3)-COOH. Metioninas – Methioninum CH3-S-CH2-CH2-CH(NH2)-COOH. Poliaminokarboninės rūgštys. Tetracino kalcio druska – Tetracinum calcium. Pentacinas – Pentacinum. Alifatinių karboninių rūgščių farmaciniai preparatai. Kalio acetatas – Kalii acetas CH3-COOK. Natrio ir ličio oksibutiratai – Natrii (Litii) oxybutyras HO-CH2-CH2-CH2-COONa (Li). Kalcio laktatas – Calcii lactas (CH3-CH(OH)-COO)2Ca*5H2O. Natrio citratas – Natrii citras. Kalcio gliukonatas – Calcii gluconas. Alifatiniai esteriai. Amilnitritas – Amylii nitras (CH3)2CH-CH2-CH2-O-N=O. Nitroglicerinas – Nitro glycerinum (Glyceroli trinitras). Glicerolio ir azoto rūgšties esteris. Kalcio glicerofosfatas – Calcii glycerophosphas. Amino alkoholių esteriai. Acetilcholino chloridas – Acetylcholini chloridum [CH3-COO-CH2-CH2-N+(CH3)3]Cl-. Karbacholinas – Carbacholynum [NH2-COO-CH2-CH2-N+(CH3)3]Cl-. Uretanai ir ureidai. Meprotanas – Meprotanum. Acikliniai ureidai. Bromizovalis – Bromisovalum (H3C)2CH-CHBr-CO-NH-CO-NH2. Terpenai. Mentolis – Mentholum. Validolis – Validolum. Terpinhidratas – Terpinum hydratum. Bicikliniai terpenai. Kamparas – Camphora. Bromcamphora – bromkamparas.
    Chemija, špera(14 puslapių)
    2005-11-26
  • Chemija (11)

    Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Svarbiausi oksidatoriai ir reduktoriai. O-r reakcijų klasifikacija. Metalų gavimo iš rūdų chemija. Procesai. Elektrodinis potencialas. Elektrodas. Galvaniniai elementai. Nernsto lygtis. Metalo elektrodo potencialas. Galvaninių elementų poliarizacija ir depoliarizacija. Elektrolizė. Skilimo įtampa ir išlydžio potencialas. Procesai prie anodo ir katodo. Elektrolizės dėsniai. Elektrolizės praktinis taikymas. Metalų rafinavimas. Galvaniniai elementai. Sausieji hermetiniai elementai. Akumuliatoriai (rūgštiniai ir šarminiai). Kuro degimo elementai. Korozijos rūšys. Korozija dujose ir neelektrolituose. Elektrocheminė korozija. Koroziniai galvaniniai elementai. Atmosferinė ir požeminė korozija. Metalų korozija dėl grunte klaidžiojančių elektroninių srovių. Metalų apsaugos nuo korozijos būdai. Alavuotos ir cinkuotos skardos korozija. Cinkuotos skardos korozija. Apsauginės, metalinės metalų junginių ir nemetalinės dangos. Metalinių dangų gavimo būdai. Metalų legiravimas. Elektrocheminė apsauga. Depoliarizatoriai ir inhibitoriai. Elektrocheminiai procesai ant elektrodų. Elektrolizeris. Aliuminio korozinis atsparumas ir jo padidinimo būdai. Aliuminio panaudojimas technikoje. Juodvario gavimas ir jo rafinavimas elektrolizės būdu. Savybės ir panaudojimas technikoje. Mažo elektros laidumo medžiagos. Boras ir boratai. Anglis ir jos alotropinės atmainos. Karbidai ir jų klasifikacija.
    Chemija, špera(34 puslapiai)
    2006-01-05
  • Chemija (12)

    Cheminė kinetika. Cheminės pusiausvyros poslinkis. La Šateljė principas. Grandininės ir fotocheminės reakcijos. Katalizė. Tirpalai. Tirpimo esmė ir medžiagų tirpumas. Silpni ir stiprūs elektrolitai. Tirpumo sandauga. Druskų hidrolizė.
    Chemija, špera(6 puslapiai)
    2006-01-12
  • Chemija (14)

    Aktyvizacijos energija. Cheminė pusiausvyra. Le Šatelje principas. Tirpalai. Tirpimo energetika. Medžiagų tirpumas. Koncentracija. Gavimas. Koaguliacija. Oksidacijos laipsnis. Oksidacijos-redukcijos reakcijų pavyzdys. Tirpalų garų slėgis. Ebulioskopija. Krioskopija. Osmosas. Elektrolitai. Disociacija. Elektrolitai. Jonų reakcijos. pH nustatymas. Elektrolizė.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2006-01-18
Puslapyje rodyti po