Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Teisės sociologija (6)

    Teisės sociologijos samprata. Teisinė akultūracija ir teisinės sistemos evoliucija. Instrumentinio požiūrio į teisę kritika. Teisės sociologijos objektas, teisinių reiškinių sąvoka ir klasifikacija. Poteisiniai (infrajuridiniai) reiškiniai ir jų kategorijos. Vėberio analizė. Teisiškumo samprata ir teorijos. Teisinės sistemos sociologinis apibūdinimas. Teisinio konflikto tipologija. Teisės sociologijos ryšys su kitais mokslais. Socialinės tvarkos prigimties samprata. Marksistinė paradigma. Teisės sociologijos minties raida nuo Antikos iki Viduramžių. Infrajuridiniai reiškiniai. Teisinis individualizmas ir teisė korporacinėje visuomenėje. Teisės sociologijos minties raida viduramžiais ir naujausiais laikais. Teisinis pliuralizmas. "Teisės darbų" teorija (K. Lyvelynas). Parsono socialinio veikimo teorija. Teisės sociologijos šakos ir sritys. Teisinė profesijos samprata. Vakarų teisės socialinės minties raida viduramžiais ir naujausiais laikais. Moderniosios teisės ir socialinės kaitos ryšio samprata. Lietuvos teismų problemos. Markso ir Engelso teorija. Teismų ir teisėjų samprata. Paundo teorija (socialinis susitelkimas). Dokumentų ir teismų praktikos sociologinė analizė. Teisės socialinė paskirtis, samprata, funkcijos. Teismų efektyvus veikimas, socialinių įstatymų leidybos strategija. Autopoiesis teorija (N. Lumanas). Anketinė apklausa. Teisinė kultūra. Mikrosociologinis požiūris į teisę. Socialinės kontrolės samprata. Eksperimento metodai teisės sociologijoje. Ankstyvasis požiūris į teisę. Teisinė sąmonė. Funkcionalizmo paradigma. Socialinė pagalba teisėjams. Asmens socializacijos teisinė samprata. Teisinių konfliktų struktūra ir raida. Sociologijos pagalba teisėkūros subjektams. Normatyvinis pliuralizmas, normatyviniai reiškiniai, socialinis reguliavimas. Modernios valstybės ir modernios teisės santykis. Realistinė teisės mokykla, atstovai. Teisės socialinio veiksmingumo samprata. Sociologų ir teisėjų požiūris į teisę, skirtis. Prancūzų mokykla (klasicizmas ir pozityvizmas). Savaiminės tvarkos modelis. Teisės konflikto ir konflikto samprata. Vokiečių teisės doktrina, vokiečių klasikinė teisės sociologija. Įstatymo ir papročio santykis. Teisės ir prekių formų santykis, ryšys. Empirinis požiūris į teisę XIX amžiuje. Teisinės kultūros formavimas pilietinės visuomenės raidos kontekste. Įstatymo efektyvumo pagrindinės sąlygos. Teisės socialinis veikimas. Teisė į solidarumą. Prancūzų klasikinė teisės sociologija. Socialinės teisės samprata, prasmių sluoksniškumas. Socialinės teisės metodologijų paradigma. Neomarksistinė konfliktinė paradigma. Teisinių ir neteisinių dokumentų kiekybinė analizė. Formalusis teisės veiksmingumas, jo samprata. Teisės ir ideologijos represinės teisės mechanizmai (Marksizmas ir Neomarksizmas). Skandinavų mokykla. Policijos veiklos specifika, kultūros problemos. Teisinis individualizmas ir teisė korporacinėje visuomenėje. Kriminologų indėlis į teisės sociologiją (Ferri, Diurheimas). Teisės veiksmingumo sąlygos ir veiksmai. Galios ir teisės santykis Marksizme ir Neomarksizme. Monografinis stebėjimas (kiekybinis). Teisės socialinio veiksmingumo samprata ir lemiantys veiksmai. Marksistinis ir Neomarksistinis teisės ideologijos požiūris. Vėberis, socialinio veiksmo teorija. Teisės sociologijos statusas tarp mokslų. Teisingumo idėja, interpretacijos. Teisės socialinės funkcijos. Simbolinis interakcionalizmas, sąveika. Valstybės politikos veiksmingumas, jos padarinių samprata. Fenomenologija. Pažintinė teisės sociologijos funkcija. Teisinis pliuralizmas. Neomarksistinė paradigma. Deviacija, lygiai, formos, efektai. Etnometodologijos metodai. Teisėkūros sociologijos formos.
    Sociologija, špera(44 puslapiai)
    2007-12-01
  • Teisės teorija (18)

    Teisės samprata. Valstybės samprata. Teisės ir valstybės sąveika. Valstybės atsiradimo raida. Teisės atsiradimo sąlygos. Valstybės funkcijos. Valstybės formos. Valstybės santvarkos formos. Valstybės formos. Valdymo formos. Valdžios institucijos. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Teisminė valdžia. "4-tos" ir "5-os" valdžios kritika. Konstitucinio teismo (KT) vieta valdžios sistemoje. Prokuratūros vieta valdžios sistemoje. Advokatūra – advokatūros įstatymas. Notariatas. Teisės aktai. Įstatymai. Poįstatyminiai teisės aktai. Teisės norma. Materialinės normos. Teisės klasifikacija. Tarptautinės teisės samprata. Viešoji teisė. Privatinė teisė. Teisės šakos. Baudžiamosios teisės samprata. Administracinės teisės samprata. Konstitucinės teisės samprata. Ekologinės teisės samprata. Darbo teisės samprata. Šeimos teisės samprata. Civilinė teisė. Komercinė teisė. Pilietybės sąvoka. Teisės šaltiniai. Juridinio asmens sąvoka. Finansų teisės samprata. Žemės teisės samprata. Civilinis reiškinys. Teismų nuosprendžiai, sprendimai, nutartys. Civilinis teisnumas. Civilinis veiksnumas. Civilinio proceso dalyviai. Nusikaltimo sudėtis. Lietuvos Respublikos (LR) konstitucija. Baudžiamojo kodekso komentavimas (BK). Civilinio kodekso komentavimas. Baudžiamojo proceso kodekso komentavimas. Civilinio proceso kodekso komentavimas. Darbo kodeksas. Teisinės reformos metmenys. Žmogaus teisės. Teisės problemos. Kriminologijos mokslas. Penitencinės teisės samprata. Rinkimų sistema. Ministerijos: Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Pavaldžios institucijos. Finansų ministerija. Institucijos strateginiai tikslai. Ministerijai pavaldžios įstaigos. Krašto apsaugos ministerija. Kultūros ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Susisiekimo ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija. Institucijos strateginiai tikslai. Pavaldžios instancijos. Švietimo ir mokslo ministerija. Uždaviniai. Teisingumo ministerija. Pavaldžios įstaigos. Ūkio ministerija. Ūkio ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Pavaldžios organizacijos. Vidaus reikalų ministerija. Svarbiausieji Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai. Pavaldžios instancijos. Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Struktūra.
    Teisė, špera(50 puslapių)
    2006-12-19
  • Teisės teorija (21)

    Valstybės ir teisės teorijos mokslo tyrinėjimo objektas. Valstybės ir teisės teorijos mokslo metodai. Valstybės kilmė, samprata. Bendra socialinės valdžios iki valstybės susiformavimo charakteristika. Požymiai, skiriantys valstybę nuo gimininės bendruomenės organizacijos. Pagrindinių valstybės kilmės teorijų analizė. Valstybės samprata ir esmė. Požymiai, skiriantys ją nuo kitų politinių organizacijų ir struktūrų. Valstybės funkcijos ir valstybės forma. Valstybės funkcijos sąvoka, santykis su valstybės uždaviniais. Pagrindinės vidinės valstybės funkcijos. Pagrindinės išorinės valstybės funkcijos. Valstybės formos sąvoka ir struktūra. Valstybė visuomenės politinėje sistemoje, Valstybė ir asmenybė. Teisinės valstybės samprata ir jos raida. Teisinės valstybės principai. Valstybės aparatas. Valstybės aparato sąvoka, reikšmė įgyvendinant valstybės funkcijas ir uždavinius. Valstybės aparato struktūra, pagrindiniai formavimo principai. Teisės samprata. Teisės sampratų apie teisės kilmę įvairovė. Šiuolaikinės teisės samprata. Teisės principai: samprata ir rūšys. Teisės funkcijos. Teisės šaltiniai. Teisės šaltinio ir formos sąvokos interpretavimas. Norminiai aktai: samprata, klasifikacija, skirtumai nuo teisės taikymo aktų. Įstatymai ir jų rūšys, kiti poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Teisės norma, pagrindinės teisės sistemos. Teisės normos samprata ir požymiai. Teisės normos struktūra. Teisės normų klasifikavimas. Teisės šeimos samprata. Priežastys, nulėmusios atskirų teisės šeimų susiformavimą. Teisės sistemos samprata. Struktūrinės dalys. Teisės sistema ir teisinė sistema. Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas-esminiai kriterijai skirstant teisė į šakas ir institutus. Teisės sistema ir įstatymų sistema. Teisės sistema. Teisėkūra ir teisės realizavimas. Teisėkūra ir jos stadijos. Įstatymų leidybos technika. Teisės realizavimo samprata ir formos. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktai. Teisinio reguliavimo mechanizmas, jo elementai. Teisės aiškinimas ir teisės spragos. Teisės aiškinimo samprata, būdai. Teisės aiškinimo pagal subjektų rūšys. Teisės spragų atsiradimo priežastys ir jų šalinimo būdai. Teisinė kolizija ir jos sprendimo būdai. Teisėtas elgesys, teisės pažeidimai ir teisinė atsakomybė. Teisėto elgesio samprata, požymiai, rūšys. Teisės pažeidimas, sąvoka, požymiai, rūšys. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė: samprata, požymiai, tikslai, funkcijos, principai ir rūšys.
    Teisė, špera(13 puslapių)
    2007-03-22
  • Teisės teorija (8)

    Teisės teorija ir jos objektas. Teisės mokslo specifika. Teisės mokslo sistema. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. Trys teisinės būties lygmenys. Teisė kaip kultūros reiškinys. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Teisė kaip leidimų ( subjektinių teisių) ir pareigų (paliepimų) vienovė. Termino "Teisė" etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. Institucinės teisės samprata. Teisės ir valstybės santykis. Ikikapitalistinės arba "neišvystytos" teisės stadija. Kapitalistinės teisės epocha. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Teisės funkcijos. Teisinio reguliavimo sąvoka. Teisinis reguliavimas socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodas: imperatyvinis ir dispozityvinis. Teisinio reguliavimo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio rėžimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės funkcijos. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. Teisinė sąmonės rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Teisės norma kaip teisinio reguliavimo priemonė. Teisės normų požymiai. Socialinė normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normų. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos. Teisės normos struktūros sąvoka. Metodologinės, techninės priemonės atskleisti teisės normos vidinę struktūrą. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros. Teisės normų loginės ir tekstinės struktūros santykis. Teisės normų klasifikacija ir jos kriterijai (pagrindai). Teisės normų forma. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "teisinės minties šaltinis". Teisės formos rūšys. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. Teisės aktas ir jo rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai ir skirtumai nuo individualių teisės taikymo aktų. Norminių teisės aktų rūšys. Norminių teisės aktų struktūra. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmens atžvilgiu. Teisės sistemos sąvoka. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Koreliacija, arba horizontalūs teisės šakų santykiai teisės sistemoje. Viešoji ir privačioji teisė. Teisės normų sistemos santykis su teisine sistema. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų apskaita. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Teisės normų aiškinimas. Teisės normų aiškinimo priežastys. Teisės normų aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės aiškinimo aktai: sąvoka ir rūšys. Ar teisės normų aiškinimas – teisėkūros aktas? Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas kaip valstybės pagelbėjimas ir kaip teisingumo vykdymas. Teisės normų taikymo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Teisės spragos ir jų šalinimas taikant teisės arba įstatymo analogiją. Teisinių santykių sąvoka ir jų požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra. Teisinių santykių turinys. Teisės subjektas ir teisinių santykių subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisėtas elgesys sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimas ir jo sudėtis. Teisės pažeidimo rūšys. Atsakomybė apskritai. Būti atsakingam – tai būti pareigingam. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas: pozityvioji ir negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (pagrindai). Negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys. Teisinės atsakomybės principai. Teisinė kultūra ir jos santykis su teisine sąmone. Teisinės kultūros ryšys pagal subjektus. Teisės veiksmingumo sąvoka. Teisinis ir socialinis teisės veiksmingumas, jo kriterijai.
    Teisė, špera(60 puslapių)
    2005-11-20
  • Teisėsaugos institucijos (3)

    Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kurso dalykas, pagrindinės sąvokos ir sistema. Teisinės veiklos rūšys ir bendra jų charakteristika. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kurso šaltiniai. Teisminės valdžios sąvoka ir vieta kitų valstybės valdžių atžvilgiu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Lietuvos Respublikos nacionalinė teismų administracija. Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo teisėjų statusas. Pagrindinės teisenos taisyklės Konstituciniame Teisme. Bendrosios taisyklės. Teisminis nagrinėjimas. Teisminis posėdis. Lietuvos Respublikos Prokuratūra. Prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos bei vieta teisėsaugos institucijų sistemoje. Pagrindiniai prokurorinės veiklos principai. Lietuvos Respublikos policija. Ikiteisminio tyrimo institucijos. Advokatai. Notariatas. Antstoliai. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Teisėsaugos institucijų raida Lietuvos Respublikoje. Teismas, prokuratūra, parengtinis tardymas, kvota, advokatūra, notariatas Lietuvos respublikoje 1918-1933m. 1933m Teismų įstatymas ir jo įtaka. Teisėsaugos institucijų veiklos pertvarkymas Antrojo Pasaulinio karo metais. Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpio teismas, prokuratūra, tyrimo instancijos, advokatūra, notariatas, arbitražas. Pagrindiniai jų organizavimo ir veiklos principai. Sovietinė teismų sistema Lietuvoje (1940-1990 m.). Sovietinė prokuratūra Lietuvoje (1940-1990). Notariato įstaigos sovietinėje Lietuvoje (1940 - 1990 m.). Advokatūra 1940-1992m. Teismo, prokuratūros, parengtinio tardymo, kvotos, notariato, advokatūros, vidaus reikalų padalinių, valstybės saugumo tarnybos, policijos kūrimas atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo pagrindinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos reikšmė kuriant nepriklausomos Lietuvos teisinę sistemą. Teisinės sistemos reformos metmenys ir jų įgyvendinimo programa.
    Teisė, špera(62 puslapiai)
    2005-11-21
  • Teisėsaugos organizacijos

    Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai. Lietuvos Respublikos policijos sistema ir uždaviniai. Reikalavimai asmenims, norintiems tapti policijos pareigūnais. Policijos pareigūno teisinis statusas. Policijos pareigūno atleidimo tvarka, skatinimas ir drausminė atsakomybė. Policijos pareigūnų pareigybiniai laipsniai. Policijos rėmėjai. Karo policija. Teisingumo ministerija, uždaviniai ir funkcijos, kuruojant teisėsaugos institucijas. Teisingumo ministerijos veikla ir struktūra. Kalėjimų departamento veiklos kryptys, struktūra.
    Teisė, špera(3 puslapiai)
    2005-11-22
  • Teisinis transporto veiklos reguliavimas

    Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR). Kokie reikalavimai keliami vairuotojui, vežančiam krovinius ir kokie – vežančiam keleivius? Koks maksimalus "kasdieninio vairavimo laikotarpis" ir kiek jis gali būti pratęstas? Koks maksimalus dviejų savaičių bendras vairavimo laikas? Po kiek laiko vairavimo ir kiek laiko turi ilsėtis vairuotojas? Kiek turi tęstis vairuotojo kasdieninis poilsis? Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas? Kam taikoma CMR Konvencija? Konvencijos taikymo sritis. Už kieno veiksmus ir klaidas atsako vežėjas? Koks dokumentas patvirtina krovinio vežimo sutartį? Kiek surašoma važtaraščio egzempliorių ir kur jie panaudojami? Kas turi būti nurodoma važtaraštyje? Ką turi patvirtinti vežėjas, priimdamas krovinį? Ką reiškia "siuntėjo teisė disponuoti kroviniu" ir nuo kokio momento ji prarandama? Kada vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą? Vežėjo atsakomybė. Kada "įgaliojimus turintis asmuo" gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu? Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija). Pagal ką įvertinama krovinio vertė? Kam taikoma TIR Konvencija? Kokios "garantinės asociacijos" funkcijos ir kas ją atstovauja Lietuvoje? Kaip apibūdinamos dvi pagrindinės TIR Konvencijos nuostatos? Už kokias prekes atsako garantinės asociacijos? Kam ir koks dokumentas įforminamas vežant pagal TIR procedūrą ir keliems vežimams jis galioja? Bendrieji Lietuvos teisiniai aktai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą. Pagrindinės sąvokos. Apibūdinti "autobusą". Apibūdinti "lengvąjį automobilį". Apibūdinti "lengvąjį automobilį taksi". Apibūdinti "keleivių vežimą maršrutiniu taksi". Apibūdinti "visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus". Apibūdinti "licencijos kortelę". Apibūdinti "siuntėją", "gavėją" ir "vežėją". Apibūdinti "tarptautinio susisiekimo maršrutą". Apibūdinti "tolimojo susisiekimo maršrutą". Apibūdinti "vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutą". Lietuvos respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Kas vykdo transporto viešąjį administravimą? Kokios transporto rūšys yra Lietuvoje? Kas yra Lietuvos valstybės nuosavybė? Apibūdinti "kombinuotus vežimus". Kaip organizuojamas "visuomenės aptarnavimas"? Kokios transporto infrastruktūros rūšys yra pagal pavaldumą ir yra jų savininku? Iš kokių lėšų šaltinių finansuojama viešoji transporto infrastruktūra? Kokie dokumentai reglamentuoja transporto teisinius santykius? Lietuvos respublikos kelių transporto kodeksas. Kokia šio Kodekso paskirtis? Kam gali priklausyti kelių transporto objektai? Kas vykdo kelių transporto valstybinį valdymą? Kaip skirstomi vežimai? Kas ir kaip nustato keleivių vežimo bei autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifus? Apibūdinti "keleivio vežimo sutartį". Kokias teises turi keleivis? Kokias teises turi ekipažas? Apibūdinti "krovinio vežimo sutartį". Kokie rekvizitai nurodomi krovinio vežimo užsakyme? Kas pakrauna ir kas iškrauna krovinį? Kaip vežėjas atlygina už padarytą žalą kroviniui ir bagažui? Lietuvos respublikos transporto lengvatų įstatymas. Kokios transporto lengvatos taikomos Lietuvos Respublikoje? Kokiems važiavimams taikomos transporto lengvatos? Kam suteikiama teisė važiuoti nemokamai? Kam suteikiama teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida? Kas turi teisę į transporto išlaidų kompensaciją? Iš kokių šaltinių kompensuojamos vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su lengvatų taikymu? Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. Apibūdinti kiekvieną licencijų rūšį. Kam išduodama licencijos kortelė? Ar galima perduoti kitiems asmenims licencijas? Kas išduoda licencijas? Kokiam laikui išduodama licencija? Koks licencijos kortelių galiojimo laikas? Kokias sąlygas turi atitikti įmonė, besiverčianti licencijuojama kelių transporto veikla? Kada stabdomas licencijų galiojimas? Kada licencijos panaikinamos? Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinės sąvokos. Bendrijos leidimas. Kabotažiniai vežimai. Negabaritinis ar sunkiasvoris krovinys. Pavojingas krovinys. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės. Apibūdinti "vežimus už atlyginimą". Apibūdinti vežimus "savo sąskaita". Kaip organizuojami vežimai už atlyginimą? Jei vežėjas vežimo operacijas pavesta atlikti trečiajai šaliai, kas šiuo atveju lieka atsakingas už visus įsipareigojimus prieš transportą užsakančią šalį? Kada užsakymas laikomas priimtinu? Kas ir kaip atsako už važtaraščio surašymą? Ką turi daryti vežėjas, pastebėjęs krovinio pakuotės trūkumus? Kas daroma su siuntėjui priklausančia įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, atvežus krovinį? Ką turi patikrinti gavėjas, priimdamas krovinį? Kas laikoma krovinio "praradimu", kas – "trūkumu" ir kas – "sužalojimu"? Kokį dokumentą turi turėti vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo priemonėmis ir savo sąskaita? Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės. Apibūdinti "vežimus savo sąskaita". Kokius dokumentus turi turėti vežėjai, vykdantys tarptautinius krovinių vežimus už atlyginimą? Kokius dokumentus turi turėti vežėjai, vykdantys tarptautinius vežimus savo sąskaita? Kokie dokumentai reglamentuoja krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos respublikos ir užsienio valstybių? Kas išduoda kelionės leidimus krovinių tarptautiniams vežėjams ir kas – kabotažiniams vežimams? Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinės sąvokos. Apibūdinti "reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutą". Apibūdinti "keleivinio transporto priemonę – ekspresą". Apibūdinti "minkštojo tipo transporto priemonę". Apibūdinti "nereguliarius reisus". Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės. Apibūdinti "vežimus už atlyginimą". Apibūdinti "vežimus savo sąskaita". Apibūdinti "reguliarius reisus". Apibūdinti "specialiuosius reguliarius reisus". Apibūdinti "švytuoklinius reisus". Apibūdinti "vienkartinius reisus". Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius reguliariais reisais? Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius švytuokliniais reisais? Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius specialiaisiais reguliariais reisais? Kokie dokumentai reikalingi, vežant keleivius vienkartiniais reisais? Ką turi sudaryti vežėjai, prieš pateikdami paraišką reguliariam tarptautiniam reisui? Kur ir kaip nagrinėjamos vežėjų paraiškos gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais tarptautiniais reisais? Koks dokumentas būtinas, norint vežti keleivius savo sąskaita ir kas jį išduoda? Kokį dokumentą kelionės metu turi turėti keleiviai, važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais? Kas ir kaip nustato keleivių vežimo reguliariais reisais kainas? Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. Kas turi teisę leisti pradėti maršrutus? Ką vežėjas turi padaryti su eismo tvarkaraščio projektu, prieš paduodamas paraišką kompetentingai įstaigai? Ką ir kaip turi įvertinti kompetentinga įstaiga, prieš tvirtindama tvarkaraštį? Kada organizuojamas konkursas vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti? Kaip nustatomi vežėjo santykiai su kompetentinga įstaiga dėl maršruto organizavimo? Ar gali vežėjas, turintis leidimą, pavesti kitam vežėjui vežti keleivius? Kada ir kaip vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarių maršrutų autobusų eismą? Kada kompetentinga įstaiga turi teisę anuliuoti leidimus? Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės. Kokiom transporto priemonėm taikomos šios Taisyklės? Kokie dokumentai suteikia teisę važiuoti ir vežti bagažą? Kada ekipažas privalo parduoti keleiviams bilietus? Kokiais atvejais keleivis turi teisę prieš išvykimą grąžinti į kasą bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus? Kiek pinigų grąžinama keleiviui už bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą? Ar grąžinami keleiviui pinigai už nepanaudotus bilietus, autobusui išvykus į reisą? Kokias teises turi keleivis? Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Kas valdo ir organizuoja keleivių vežimus taksi? Ką turi turėti vežėjas, norintis vežti keleivius taksi ir kas reikalinga automobiliui? Kokius reikalavimus turi atitikti taksi? Ar gali būti nustatytas maksimalus taksi skaičius? Kur galima teikti taksi paslaugas? Koks maksimalus taksi keleivių skaičius? Kada taksi vairuotojas turi teisę paimti į taksi bendrakeleivius? Kas nustato taksi paslaugų tarifus? Kokius taksi tarifus nustato vežėjas? Ar gali būti tarifai diferencijuojami? Pagal ką dalinamas užmokestis tarp kartu važiavusių keleivių, jei jie atsiskaito atskirai? Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu kompensavimo (atlyginimo) tvarka. Iš kieno biudžetų kompensuojamos (atlyginamos) vežėjų išlaidos (negautos pajamos), susijusios su transporto lengvatų taikymu? Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutuose. Apibūdinti, kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutuose. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka. Už vežimus kokiais maršrutais yra kompensuojami vežėjų nuostoliai ir kokiais nekompensuojami? Kas priima sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas? Apibūdinti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka. Kas organizuoja konkursus? Kaip sudaroma komisija ir kaip ji dirba? Kas numatoma sutartyje? Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. Kas kontroliuoja keleivinį kelių transportą? Ką tikrina keleivinio kelių transporto kontrolieriai? Kas tikrinama kontrolės metu? Autobusų stočių veiklos nuostatai. Kas steigia autobusų stotis? Koks gali būti autobusų juridinis statusas? Kokia pagrindinė autobusų stočių paskirtis ir ar gali būti ji keičiama? Kokiu principu vežėjai dirba su autobusų stotimis? Kas turi būti autobusų stotyje? Kokias funkcijas atlieka bilietų pardavimo tarnybos? Kokias funkcijas atlieka dispečerinė tarnyba? Kas ir kaip nustato autobusų stotyse paslaugų vežėjams teikimo tarifus? Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. Kokiais keliais ir gatvėmis leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas? Kas ir kaip sudaro komisiją maršruto trasos parinkimui? Kas daroma, apžiūrint maršrutą? Kas privalo pašalinti trūkumus, nurodytus akte? Kaip sprendžiami kiti akte nurodyti darbai? Kokius reikalavimus turi tenkinti keliai (gatvės), kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas?
    Administracinė teisė, špera(18 puslapių)
    2006-11-14
  • Teismo psichiatrija

    Teismo psichiatrijos sąvoka, objektas, uždaviniai, istorija. Psichinės sveikatos priežiūra Lietuvoje. Psichikos funkcijos. Suvokimas ir jo sutrikimai. Psichikos ligonių teisės ir psichikos ligonių įstatymas. Mąstymas ir jo sutrikimai. Nepakaltinamumas ir jo kriterijai. Mąstymo sutrikimų sindromai. Ribotas pakaltinamumas ir jo taikymas Baudžiamajame kodekse. Emocijos ir jų sutrikimai. Neveiksnumas ir jo kriterijai. Emocijų sutrikimo sindromai. Motorikos (judesių) sutrikimai. Simptomai ir sindromai. Ribotas veiksnumas, sąvoka ir taikymas. Teismo psichiatrinė ir kitų ekspertizių atlikimo organizavimas Lietuvoje. Protinis atsilikimas, jo rūšys ir pasireiškimo sindromai. Teismo psichiatro įvertinimas. Ambulatorinė teismo psichiatro ekspertizė, jos atlikimo tvarka, terminai ir apiforminimas. Šizotopinis sutrikimas, jo požymiai ir teismo psichiatro įvertinimas. Stacionarinė teismo psichiatro ekspertizė, jos atlikimo tvarka, terminai ir apiforminimo tvarka. Alkoholinis delyras, jo simptomai ir sindromai bei gydymo principai. Teismo psichiatro įvertinimas. Neakivaizdinė ir pomirtinė teismo psichiatro ekspertizė, jų paskyrimo ir atlikimo tvarka. Alkoholinė haliucinozė ir paranoidas, jų formos ir teismo psichiatro įvertinimas. Ekspertų teisės ir pareigos. Procesinis veiksnumas. Galvos smegenų trauma. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Nepakaltinamumo kriterijai. Psichiatro sutrikimai vartojant psichoaktyviasias medžiagas. Priklausomybės ligos ir jų teismo psichiatro įvertinimas. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus. Alkoholinės kilmės psichiatrijos sutrikimai ir teismo psichiatrijos įvertinimas. Veiksnumas ir neveiksnumas. Seksualiniai sutrikimai ir teismo psichiatro įvertinimas. Asmenybės sutrikimai, priežastys ir formos. Teismo psichiatro įvertinimas. Apsimetimas, jų rūšys, nustatymas. Šizofrenija, paplitimas, priežastys, formos, eiga, gydymo principai. Teismo psichiatro įvertinimas. Globa, jos steigimo ir atšaukimo tvarka. Kliedesiniai sutrikimai ir jų psichiatrinis įvertinimas. Rūpyba, jos tikslai, steigimas ir atšaukimas. Šizoafektiniai sutrikimai, formos, gydymo principai jų psichiatrinis vertinimas. Teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniai BP ir CT. Priverčiamosios medicinos priemonės (PMP), jų rūšys ir tikslai. Atmintis ir jos sutrikimai. Priverčiamasis stacionarinis gydymas (priežiūra) bendro stebėjimo sąlygomis. Dėmesys ir jo sutrikimai. Priverčiamasis stacionarinis gydymas sustiprinto ir griežto stebėjimo sąlygomis. Valia ir jos sutrikimai. Teismo psichiatrinė ekspertizė BK, rūšys ir forma. Jos organizavimas, skyrimo pagrindas ir klausimai. Sąmonė ir jos kiekybiniai sutrikimai. Teismo ir psichologijos ekspertizės. Kompleksinė teismo ekspertizė. Klausimai, į kuriuos atsako šios ekspertizės. Intelektas ir jo sutrikimai bei rūšys. Priverčiamasis stebėjimas ambulatorinėmis sąlygomis. Potraukiai ir jų sutrikimai.
    Teisė, špera(35 puslapiai)
    2005-07-06
  • Teksto interpretacijos teorija

    Features of the grammar of the text (categories of the text). Horizontal and vertical reading. Jacobson’s metaphoric and metonymic. The great chain of Narration. Textual ad contextual approach to literature. The understanding of implicitness. Point of view and focalisation. Types of Point of View. Multiple roles of the narrator. The problem of the author. Foregrounding and deviation. The language of the poetry (poetry vs. prose). Types of the narrative. Types and lexical and grammatical features of the narrative structure.
    Gramatika, špera(8 puslapiai)
    2005-08-08
  • Teksto kompozicija ir stilius

    Reklamos kalba. Garsinės reklamos standartiniai veiksniai. Meninės kalbos stilius. Tekstas-rašytojas-visuomenė. Kūrinio prasmės nepastovumas. Kūrybinio akto veiksniai Teksto interpretacija. Analizės ir interpretacijos sąvokų samprata. Kalbiniai ir nekalbiniai teksto interpretacijos šaltiniai. Teksto suvokimas. Teksto suvokimo individualumas.
    Kalbų studijos, špera(4 puslapiai)
    2006-04-01
  • Telekomunikacijos

    Kokie pokyčiai veikia darbo vietas? Kas tai yra komunikacijos procesas? Kaip siuntėjas gali koduoti žinutę? Kokie gali būti žinutės perdavimo kanalai? Kaip gavėjas gali dekoduoti informaciją? Kam reikalingas grįžtamas ryšys? Kokie egzistuoja barjerai tarpasmeninei komunikacijai? Kas skatina informacijos supratimą? Kokie barjerai blokuoja informacijos sklidimą organizacijose? Kaip reikia išvengti komunikacijos barjerų? Kaip gali vykti neverbali komunikacija? Kokias vertybes labiausiai vertina amerikiečiai? Kokie reikalavimai keliami žodiniam skirtingų kultūrų asmenų bendravimui? Kokie reikalavimai keliami rašytiniam skirtingų kultūrų asmenų bendravimui? Kaip reikia elgtis bendraujant su skirtingose šalyse esančių kompanijos padalinių darbuotojais? Kokias žinote komunikacijų technologijas? Kokius žinote struktūrinius vienetus verslo organizacijose? Kokias funkcijas ir kokius dokumentus ruošia atlyginimų skaičiavimo skyrius? Kokias funkcijas ir kokius dokumentus ruošia pardavimų kontrolės ir apskaitos skyrius? Kokias funkcijas ir kokius dokumentus ruošia pirkimų kontrolės ir apskaitos skyrius? Kokias funkcijas ir kokius dokumentus ruošia valdymo kontrolės skyrius? Kokias funkcijas ir kokius dokumentus ruošia atsargų kontrolės skyrius? Kokias funkcijas ir kokius dokumentus ruošia gamybos skyrius? Kokie yra informacijos lygiai? Kaip yra klasifikuojama informacija? Kas apibūdina informacijos kokybę? Apibūdinkite socialines ir kompiuterines sistemas? Kas tai yra valdymo informacinės sistemos? Kas tai yra duomenų bazės? Kam reikalingos duomenų bazių valdymo sistemos? Kaip duomenys laikomi duomenų lentelėse? Kas tai yra duomenų sąryšio modelis? Kokį vaidmenį vaidina telekomunikacijos organizacijose? Kokie yra trys pagrindiniai elementai formuojant duomenų komunikaciją? Kas tai yra tinklas? Kas tai yra kompiuterinis tinklas? Kokias žinote tinklų topologijas? Kas tai yra paketas? Kokia yra didelės apimties kompiuterių tinklo struktūra? Kas tai yra maršrutizavimas? Kokius žinote signalų moduliacijas? Kaip apibūdintumėte amplitudinę moduliaciją? Kaip apibūdintumėte dažninę moduliaciją? Kokias žinote perdavimo terpes? Kas tai yra duomenų suspaudimas ir kam jis reikalingas? Kas apsprendžia kanalo parinkimą? Kokias žinote informacines terpes ir kam jos naudojamos? Kam reikalingi standartai? Kas yra analoginiai ir skaitmeniniai signalai? Kas yra kanalo talpa ir kanalo juostos plotis? Kas tai yra multipleksavimas? Kokias žinote multipleksavimo rūšis, apibūdinkite jas. Kas tai yra protokolai ir kam jie naudojami? Kokie reikalavimai keliami protokolams? Kokias žinote dvi duomenų suspaudimo formas? Kaip skirstomi kompiuteriniai tinklai? Kas tai yra internetas? Kokias paslaugas siūlo internetas? Kaip galima prisijungti prie interneto? Kokie yra elektroninio pašto privalumai? Kokie yra elektroninio pašto trūkumai? Kas tai yra informacija? Kaip koduojamas tekstas? Kam reikalinga struktūrizuota informacija? Kaip koduojamas garsas? Kaip koduojami paveikslai? Kaip koduojama video informacija? Kas tai yra mišri informacija? Kam reikalinga sinchronizacija, perduodant mišrią informaciją Kokie duomenys yra statiniai ir kokie dinaminiai. Pateikite pavyzdžius. Reikalavimai elektroninei komercijai. Kokie yra pagrindiniai kompiuterinių sistemų tikslai ir kokios grėsmės šioms sistemoms egzistuoja? Kokios yra kompiuterinių įsilaužėlių kategorijos? Dėl kokių priežasčių gali būti prarandama informacija? Kuo skiriasi atviras tekstas nuo šifruoto teksto? Kas tai yra vartotojo autentiškumas ir kam tas yra reikalinga? Kokiais būdais gali būti patikrintas vartotojo autentiškumas? Kaip gali būti pažeistas operacinės sistemos saugumas? Kokie yra pagrindiniai principai saugumui pasiekti? Kokie pavojai tyko dirbant tinkluose? Kokie yra virusų veikimo pobūdžiai? Kaip virusai plinta? Kam reikalingos ir kaip funkcionuoja antivirusai ir antivirusinės programos?
    Informatika, špera(7 puslapiai)
    2005-10-21
  • Telekomunikacijos (2)

    Signalų teorijos santrauka. Kokios signalo savybės geriau matomos stebint laiko funkciją? Kokios signalo savybės geriau matomos stebint spektrines charakteristikas? Kokių tikslų siekiama analizuojant signalų spektrą? Kokias signalo savybes atspindi galios spektras? Galios spektro matuoklio struktūrinė schema. Kaip pakinta signalo spektras padauginus signalą iš harmoniniu virpesio? Kuo skiriasi tolydžiojo laiko signalų modeliai nuo diskrečiojo laiko signalų? Kas bendro ir kuo skiriasi sąvokos "spektras" ir "spektro tankis"? Kokios signalo spektro charakteristikos pakinta fazę moduliuojant skaitmeninių būdu? Tikimybė, atsitiktiniai kintamieji, informacija. Kas bendro ir kuo skiriasi "atsitiktinis įvykis", "atsitiktinis dydis", "atsitiktinis procesas"? Pateikite pavyzdžių. Kuo skiriasi atsitiktinių signalų spektrų analizė nuo determinuotųjų signalų spektrų analizės? Kokią įtaką turi pradinių duomenų kiekis matuojant koreliacijos funkcijas? Ar signalo filtracija keičia koreliacijos funkcija? Kaip signalo koreliacijos funkcija susijusi su galios spektru? Kas bendro ir kas skirtingo tarp determinuoto ir atsitiktinio signalo koreliacijos funkcijų? Kokie yra normaliojo atsitiktinio dydžio pagrindiniai požymiai? Kokiomis prasmėmis gali būti vatuojama sąvoka "suderintasis filtras"? Kaip sudaromi su signalu suderinti filtrai? Kas bendro tarp signalo koreliacijos funkcijos ir suderintojo filtro atsako į signalą? Kuo skiriasi determinuoto signalo amplitudė ir fazė nuo atsitiktinio signalo amplitudės ir fazės? Ką reiškia sąvoka entropija? Kaip nustatoma entropijos skaitinė vertė? Kaip nustatomas pranešimo informacijos kiekis? Ką galite pasakyti apie entropiją ir informacines signalų savybes? Paaiškinkite, kodėl vykdoma informacinė kompresija (perteklumo šalinimas)? Kokių tikslų siekiama mažinant informacinį perteklumą? Kokių tikslų galima pasiekti didinant perteklumą? Informacijos šaltiniai. Kokios savybės balso signalą skiria iš kitų signalų? Kokių tikslų siekiama diskretizuojant signalus? Ar kvantuojant padidinamas informacijos kiekis? Kaip įsivaizduojate diskretizuoto signalo atkūrimo procesą ir priemones? Ar kvantavimo triukšmų efektinė įtampa priklauso nuo diskretizavimo dažnio? PCM privalumai. Kokius žinote esminius impulsinės kodinės moduliacijos (PCM) būdo trūkumus? Kokių tikslų siekiama balso signalus kvantuojant netiesiniu būdu? Kuo ADPCM pranašesnė už PCM? Kokią reikšmę turi signalo koreliacijos funkcija diskretizuojant ADPCM būdu? Kas panašaus tarp ADPCM ir delta moduliacijos? Kuo jos skiriasi? Ryšių linijos, kanalai ir jų modeliai. Kokiomis charakteristikomis apibūdinamas atsitiktinis procesas kaip trukdžio modelis? Kokie pagrindiniai balto triukšmo požymiai? Kokiais eksperimentais galima patikrinti, kad triukšmas yra baltasis? Kodėl baltasis triukšmas kaip trukdžio modelis dažnai taikomas teoriniuose darbuose? Kokie yra normaliojo trukdžio pagrindiniai požymiai? Kodėl normalusis trukdis laikomas ribiniu trukdžių modeliu? Kokios yra pagrindinės fliuktuacinio trukdžio savybės? Kaip susidaro tarpsimboliniai trukdžiai (ISI)? Kaip galima sumažinti tarpsimbolinių trukdžių įtaką? Kodėl apibendrintu ryšių kanalo modeliu laikoma Bayjeso formule susietos sąlyginės tikimybės? Kokie Gauso ryšių kanalo modelio požymiai? Kokiais atvejais taikomas ryšio kanalo su neapibrėžta faze modelis? Signalų priėmimas. Kuo ypatingas imtuvas, priimantis signalą pagal idealiojo stebėtojo kriterijų? Kuo skiriasi didžiausio tikėtinumo kriterijus nuo idealiojo stebėtojo kriterijaus? Kokie veiksmai atliekami priimant signalą pagal didžiausio tikėtinumo kriterijų? Apibūdinkite korelometrų optimaliojo imtuvo schemoje paskirtį. Palyginkite optimaliųjų imtuvų su korelometrais ir su suderintais filtrais struktūrines schemas. Kokie optimalių imtuvų su korelometrais ir su suderintais filtrais privalumai ir trūkumai? Pakomentuokite optimaliųjų imtuvų klaidos tikimybės analizės metodiką. Kaip taikant daugkartinę fazės moduliaciją galima didinti perdavimų spartą? Palyginkite Gauso ryšių kanalą su stochastiniu radijo kanalu. Kurio iš jų informacinis laidumas didesnis? Kokių tikslų siekiama taikant GMSK moduliaciją? Ar signalų forma perduodant Gauso ryšių kanalu turi įtakos jų atsparumui trukdžiams?
    Elektronika, špera(12 puslapių)
    2007-12-29
  • Telekomunikacijos (3)

    Telekomunikacinių tinklų sudarymo būdai. Informacijos pernašos aplinkos elektrodinamika. Laidininko varža. Fizinės grandinės izoliacijos varža. Izoliacijos varža. Fizinės grandinės talpumas. Fizinės grandies elektrinis talpis. Pirminiai fizinės grandies parametrai. Fizinės grandies pirminių parametrų priklausomybė nuo atstumo tarp laidų ir gyslų skersmens. Antriniai fizines grandies parametrai. Fizinės grandies slopinimas. Fizinės grandies fazės koeficientas. Elektromagnetines energijos sklidimo greitis. Atspindžiai fizinėje grandyje. Fizinių grandžių elektromagnetinio ryšio ekvivalentinė schema. Elektromagnetinio ryšio parametrai. Fizinės grandies ekvivalentine schema. Slopinimo santykis su pereinamuoju slopinimu ACR. Kabelių konstrukcijos. Vietinio tinklo telekomunikaciniai kabeliai. Vietinio tinklo kabelių žymėjimas, techniniai reikalavimai. Tolimojo ryšio koaksialiniai kabeliai. Radijo, TV, SAT, ir kompiuterinio tinklo koaksialiniai kabeliai. Optinės skaidulos sandara ir tipai. Optinės skaidulos slopinimas. Optinės skaidulos dispersija. Optinių kabelių konstrukcija. Paskirstymo dėžutės ir spintos. Suslėgto oro palaikymas kabeliuose. Išorinių elektromagnetinių įtakų šaltiniai. Apsauga nuo viršįtampių. Įžeminimo varžos skaičiavimas, įrengimas ir normos. Korozijos rūšys ir apsaugos būdai. Struktūrizuotos arba universalios kabelinės sistemos. Principai. Kabelinė sistema. Perdavimo keliai, kanalai, kabeliai ir jiems keliami reikalavimai. Simetrinė kabelinė instaliacija ir jai keliami reikalavimai. Optinė kabelinė instaliacija ir jai keliami reikalavimai. Reikalavimai 3,5,6,7 kategorijos kabeliams. Reikalavimai kabelinių sistemų sujungimo įtaisams. Matavimas ir tikrinimas. Ryšių kabelių klojimas. Montavimo taisyklės. Praktiniai patarimai struktūrizuotos kabelinės sistemos įrengimui. Struktūrizuotos kabelinės sistemos pagrindinių elementų apibrėžimai. Abonentinės linijos struktūra. Vėlinimo laikas. Vytų porų perdavimo terpės. Linijos klasės. Tiesimas kanalizacijoje. Varinių telekomunikacijų kabelių tiesimo darbai. Optinių kabelių fizinės, mechaninės ir perdavimo savybės.
    Elektronika, špera(15 puslapių)
    2008-03-04
  • Telekomunikacijos (4)

    Savokos. Signalas kaip atsitiktinis procesas. Diskretizacija. Determinuoti procesai. Atsitiktiniai procesai. Informacijos kiekis. Kodai ir kodavimas. Trukdžiams atsparaus kodavimo principai. Kodų charakteristikos ir jų klasifikacija. Kodavimo tikslai. Pagrindines charakteristikos. Kodai klasifikuojami. Tolydiniai paprasti skaitmeniniai kodai. Reflekciniai kodai. Grėjaus kodas. Koreguojantys kodai. Kodu, su nustatyta koregavimo geba, sudarymas. Korekcinio kodo kokybes rodikliai. Blokiniai kodai. Tiesiniai sisteminiai kodai. Iteratyviniai kodai. Konvoliuciniai kodai. Kodų efektyvumas.
    Elektronika, špera(7 puslapiai)
    2009-11-18
  • Telekomunikacijų teorija

    Paaiškinti apibendrintą ryšio sistemos (su grįžtamu ryšiu) struktūrą. Iš kokių požymių galima nustatyti, kad signalas yra periodinis? Kokias žinote laikines ir spektrines signalų aprašymo formas? Kokio matematinio aparato pagalba galite paaiškinti, kad periodinio signalo spektras sudarytas iš atskirų harmonikų? Kas yra tos harmonikos? Kaip paaiškinsite tą faktą, kad neperiodinio signalo spektrą atspindi signalo spektro tankis? Tad koks šio signalo spektras? Kokios yra atsitiktinių dydžių statistinės charakteristikos? Kodėl? Kokios yra atsitiktinių dydžių skaitinės charakteristikos? Kodėl? Kas tai yra yra ir kuo ypatingos autokoreliacijos ir tarpusavio koreliacijos funkcijos? Kas jos atspindi? Kokiu tikslu atliekamas diskretizuoto signalo kvantavimas?
    Elektronika, špera(18 puslapių)
    2009-04-21
  • Telekomunikacijų teorija (3)

    Ryšių linijos, kanalai ir jų modeliai. Ryšių linija kaip keturpolis. Radijo kanalai. Diskretieji kanalų modeliai. Informacijos optimalus priėmimas ir apdorojimas. Kaupimo metodas. Koreliacijos metodo esmė. Sprendimo priėmimo taisyklės ir kriterijai. Idealaus stebėtojo kriterijus. Neimano–Pirsono kriterijus. Minimalios rizikos kriterijus (Bajeso). Optimalus imtuvas veikiant baltajam triukšmui. Amplitudinė moduliacija. Dažninė moduliacija. Netiesinės ir parametrinės grandinės elektrinio ryšio signalų perdavimo sistemos. Dažnio daugyba. AM signalų detektavimas (demoduliacioja). Atsparumas trukdžiams.
    Elektronika, špera(5 puslapiai)
    2010-06-03
  • Teologijos įvadas

    Ką reiškia tikėti, Dievo tautos bruožai, Bažnyčios vienybė - bendrumo ryšiai, Visuotinė Bažnyčia, Bažnyčia - apaštalų pamatas, Dievas ir Tėvas, Prisikėlimo paslapties aspektai, Šv.Dvasia, Šv.Trejybė, Šv.Raštas, Maldos rūšys.
    Krikščionybė, špera(3 puslapiai)
    2005-03-11
  • Teologijos įvadas (2)

    Krikščionybės teologija, Sisteminė teologija, Prasmės samprata, Katekizmas, Ateizmas, Krikščioniško gyvenimo plotmės, Evangelija, Dievo paveikslas, Evangelijos sudarymo etapai.
    Krikščionybė, špera(12 puslapių)
    2005-03-11
  • Teologinis dalykas

    T. Hobsas. XIX amžiaus pozityvistai. Dievas. Dievo garbinimas. Dievo apsireiškimas. Stabas. Fetišas. Gėrio ir blogio samprata.
    Krikščionybė, špera(6 puslapiai)
    2005-04-24
  • Teorinė mechanika

    Mechanika. Teorinė mechanika. Statika. Kinematika. Dinamika. Pagrindinės statikos sąvokos. Jėga. Veiksmai su jėgomis. Statikos uždaviniai. Susikertančių jėgų sistema. Pusiausvyros sąlygos. Jėgos momentas taško atžvilgiu. Atsisveriančių trijų jėgų teorema. Jėgų pora. Porų savybės. Plokščios jėgų sistemos redukcija. Lygiagretus jėgos perslinkimas. Puanso teorema. Varinjono teorema. Kūnų pusiausvyra. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Erdvinės jėgų sistemos redukcija. Slydimo trintis. Riedėjimo trintis. Svorio centras. Mechanikos istorija. Ryšiai. Ryšių reakcijos. Standžios atramos reakcija.
    Mechanika, špera(5 puslapiai)
    2005-06-12
Puslapyje rodyti po