Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Biochemija (14)

    Gliukozės aktyvinimas. Fruktozė įjungiama į glikolizę. Galaktozės įjungimas į glikolizę. Glicerolio įjungimas į glikolizę. Glikogenolizė. Piruvatdihidrogenazės kompleksas. Baltymų sintezė. Ribosomos.
    Chemija, špera(6 puslapiai)
    2008-01-16
  • Biochemija (17)

    Biologinių membranų apibūdinimas ir svarbiausios funkcijos. Svarbiausi membranų struktūros bruožai. Biologinių membranų struktūra. Skystamozaikinis membranų modelis. Membranų lipidai ir baltymai. Pasyvioji ir palengvintoji pernaša pro membranas. Baltymai nešikliai ir kanalo baltymai. Jonų kanalai. Aktyvioji pernaša pro membraną. Širdį veikiančių glikozidų veikimo mechanizmas. Aktyvioji pernaša pro membranas. Pirminė, antrinė ir tretinė aktyvioji pernaša. Endocitozė ir egzocitozė. Medžiagų ir energijos apykaitos bendra charakteristika. Katabolizmas ir anabolizmas. Ląstelės energetiniai resursai. Pagrindinių maisto medžiagų katabolizmo schema, stadijos. Biologinės oksidacijos būdai gyvame organizme. Biologinės oksidacijos ir oksidacijos negyvojoje gamtoje skirtumai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės struktūra ir funkcijos. Kvėpavimo grandinės substratai ir inhibitoriai. Mitochondrijų struktūra ir funkcijos. Oksidacinis ir substratinis fosforilinimas. Mitčelo oksidacinio fosforilinimo hipotezė. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai. Fosforilinimo inhibitoriai. Pernašos sistemos mitochondrijų membranose. Redukuotų ekvivalentų pernaša pro mitochondrijų membranas. Angliavandenių virškinimas rezorbcija. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Gliukozės šaltiniai ir jos panaudojimo kelių organizme schema. Glikolizė, reakcijų seka, reguliavimas, energetinė vertė. Glikogenolizė, reakcijų seka, reguliavimas, energetinis balansas. Glikogeno fosforilazės aktyvinimo mechanizmas. Alkoholinis rūgimas: reakcijų seka. Alkoholio metabolizmas. Piruvato oksidacinis dekarboksilinimas: piruvatdehidrogenazės komplekso sudėtis, reakcijų seka, reguliavimas. Krebso ciklas: reakcijų seka, reguliavimas, biologinė reikšmė, energetinė vertė. Aerobinio gliukozės skaidymo schema, energetinė vertė, biologinė reikšmė. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias: reakcijų seka, reguliavimas, biologinė reikšmė. Gliukoneogenezės šaltiniai. Gliukoneogenezė iš pieno rūgšties ir glicerolio: reakcijų seka, reguliavimas. Glikogeno sintezė. Glikogeno sintazės aktyvumo reguliavimo mechanizmas. Glikolizės ir gliukoneogenezės tarpusavio ryšys organizme. Kori ciklas. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas. Fotosintezės bendroji charakteristika, fazės. Fotosintezės ir ląstelinio kvėpavimo skirtumai. Fotosintezė: šviesoje vykstančios reakcijos. Ciklinė ir neciklinė elektronų perneša elektronų pernašos grandinėje. Fotofosforilinimas. Fotosintezė: tamsoje vykstančios reakcijos. Kalvino ciklas. Fotosintezės reguliavimas, biologinė reikšmė.
    Chemija, špera(31 puslapis)
    2009-12-22
  • Biochemija (2)

    Insulinas: supratimas apie struktūrą, receptoriai, veikimo mechanizmas. Insulino rūšinis specifiškumas, gavimo būdai. Cukrinis diabetas. Atriopeptidai. Kininai. Renino-angiotenzinų sistema. Hipertonija, jos gydymui naudojami vaistai. Antinksčių šerdies hormonai: struktūra, sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Ląstelių citoplazminių membranų receptoriai. Hormonų veikimas per viduląstelinius receptorius. Hormonų veikimas per adenilatciklazės sistemą. G baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai –vaistai. Hormonų veikimas per fosfolipazės C sistemą. Ca ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą; membraninė guanilatciklazė. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą; citoplazminė guanilatciklazė. NO sintezė, veikimas, biologinis vaidmuo. Somatotropinas (STH). Gonadotropinai. Eukozanoidai (E). Melanotropinai (MSH). Antinksčių žievės hormonai. Moteriškieji lytiniai hormonai. Vyriškieji lytiniai hormonai. Tiroksinas ir kt. Jodtironinai: struktūra, sintezė, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Skydliaukės hiperf-ja,hipof-ja, jų gydymui naudojami vaistai. Gliukagonas(G). Hormonų sekrecijos reguliavimas grįžtamuoju ryšiu. Audiniai taikiniai. Hormonų ir neuromediatorių receptoriai. Ląstelių citoplazminių membranų receptoriai. Medžiagų apykaitos reguliavimas organizme. Neląstelinės signalinės molekulės(pirminiai tarpininkai). Hormonų klasifikacija.Biologinio poveikio ypatumai. Neuroendokrininės sistemos hierarchija.
    Medicina, špera(18 puslapių)
    2005-05-27
  • Biochemija (3)

    Pagrindinės baltymų funkcijos, sudėtis, struktūra, savybės. Baltymų klasifikacija. Paprastų baltymų virškinimas, įsisavinimas, puvimas. Amino rūgščių apykaita: peraminimas, dekarboksilinimas, dezaminimas. Ūmios fazės baltymai. Laisvieji radikalai. Kraujo plazmos baltymai. Bendrojo baltymo nustatymas. Baltymų frakcijų nustatymas, diagnostinė reikšmė. Disproteinemijos. Šlapimo rūgšties nustatymas. Kreatinino nustatymas kraujo serume, šlapime. Susidarymas organizme. Ureos nustatymas kraujo serume ir šlapime. Uremijos priežastis ir diagnostinė reikšmė. Kraujo Ph acidozė ir alkalozė. Bilirubino frakcijos, jų susidarymas. Bilirubino nustatymas ir diagnostinė reikšmė. Pagrindinės angliavandenių funkcijos, sandara, klasifikacija. Gliukozės skaidymas organizme: aerobinis ir anaerobinis gliukolizės ciklas. Gliukogenozės. Gliukoneogenezė. Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujo serume. Klinikinė reikšmė. Tolerancijos mėginys. Amoniako nukenksminimas organizme, šlapalo sintezė. Lipidų sandara, klasifikacija, funkcijos. Lipoproteinai, jų funkcijos organizme. Cholesterolis ir aterosklerozė. Cholesterolio nustatymas, diagnostinė reikšmė. MTL ir DTL esančio cholesterolio nustatymas, diagnostinė reikšmė. Vandens apykaita organizme. Na,K,Cl nustatymas, klinikinė reikšmė. Fe apykaita organizme. Nustatymas kraujo serume. Fermentų cheminė prigimtis, sudėtis, savybės, reikšmė medicinai. eta-amilazės nustatymas serume. ALT ir AST, rūgštinės ir šarminės fosfatazės nustatymas. Kraujo krešėjimo fiziologija. Kraujo krešėjimo kaskadų teorija. Hemoraginės diatezės. Kraujo prieškrėšuminė sistema. Plazmos rekalcifikacijos laikas. Protrombino ir fibrinogeno nustatymas plazmoje. Kraujo krešėjimo laiko nustatymas pagal Li-Vaitą. Hormonai. 17 ketosteroidų nustatymas šlapime. Biocheminių tyrimų kokybės kontrolė. Saugos priemonės. Laisvieji radikalai, antioksidantai.
    Medicina, špera(26 puslapiai)
    2005-06-10
  • Biochemija (4)

    Aminorūgštys, fizikinės cheminės savybės. Baltymų pirminė ir antrinė struktūros. Baltymų tretinė ketvirtinė struktūros. Fibriliniai baltymai. Baltymų tretinės struktūros susidarymas. Fermentinės katalizės esmė. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. Fermentų inhibitoriai. Fermentų kofaktoriai. Fermento aktyvus centras, jo veikimo mechanizmas. Nukleorūgščių sudėtis. DNR struktūra. RNR struktūra. DNR biosintezė. Baltymų biosintezė. Aktyvi perneša pro membranas. Glikolizė. Fermentacija. Trikarboksirūgščių ciklas. Oksidacinis fosforilinimas. ATP sintazė, struktūra, veikimo mechanizmas. Riebalų katabolizmas. Riebalų anabolizmas.
    Chemija, špera(11 puslapių)
    2006-01-12
  • Biochemija (5)

    Fermentų katalitinio veikimo esmę sudaro. Fermentų veikimo specifiškumas. Fermentinės reakcijos greitis. Fermentų inhibicija. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentų aktyvumo reguliavimas organizme. Nukleorūgščių hidrolizės produktai. Nukleotidai, nukleozidai. DNR struktūra ir funkcijos. DNR replikacija. Replikacija. RNR klasifikacija, struktūra ir funkcijos. RNR transkripcija. Atvirkštinė transkripcija baltymų biosintezė. Restrikcijos endonuklezės. DNR/RNR modifikacijos fermentai. Vandenyje ir riebaluose vitaminai. Vitaminai ir jų vaidmuo fermentinėse reakcijose metalų vaidmuo biocheminėse reakcijose. Mikro-makro. Makro- ir mikroelementai. Steroidai. Biologinės membranos. Hormonai. Bendra medžiagų apykaitos charakteristika. Katabolizmas, anabolizmas. Ląstelės energetika. Makroenergetiniai junginiai. ATP. Angliavandenių skilimas virškinimo trakte. Glikogeno biosintezė. Glikolizė (10 pagrindinių reakcijų). Glikolizė (anaerobinės sąlygos). Pirovynuogių rūgšties kitimas aerobinėmis sąlygomis. Glikolizės reguliavimas. Pentozinės gliukozės skilimo ciklas, reguliavimas. Gliukoneogenezė, reguliavimas. Oksidacinis fosforilinimas. Cheminė osmoso teorija. Baltymų skilimas virškinimo trakte. Proteazės AR peramininimas. Šlapalo ciklas. Aminorūgščių biosintezė. Lipidų skilimas virškinimo trakte. Lipazės. Lipolizė. Kaip veikia fermentas ribonukleazė A (I). Kaip veikia fermentas dezoksiribonukleazė I. Kaip nukleorūgštis skaldo fermentai fosfodiesterazės. Nukleorūgščių skilimas virškinimo trakte. Kaip vyksta pirimidino bazių sintezė. Kokie pigmentai sugeria matomą šviesą augalų lapuose? Kaip skirstomi? Kokie augalai vadinami C3 augalais?
    Chemija, špera(23 puslapiai)
    2006-02-06
  • Biochemija (8)

    Baltymai. Baltymų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų monomerų – aminorūgščių pasisavinimas audinių ląstelėse. Baltymų biosintezė. Baltymų biosintezės reguliacija. Fermentai. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentinės katalizės mechanizmas. Fermentinių reakcijų kinetika. Fermentinių reakcijų reguliacija. Izofermentai. Vitaminai.
    Chemija, špera(4 puslapiai)
    2006-04-07
  • Biochemija (9)

    Medžiagų ir energijos apykaitos bendra charakteristika. Katabolizmas ir anabolizmas. Ląstelės energetiniai resursai. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės schema. Kvėpavimo grandinės substratai ir inhibitoriai. Mitochondrijų struktūra ir funkcija. Oksidacinis ir substratinis fosforilininmas. Mitčelo oksidacinio fosforilinimo hipotezė. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai. Fosforilinimo inhibitoriai. Mitochondrijų pernašos sistemos. Redukuotų ekvivalentų pernaša pro mitochondrijų membranas. Gliukozės šaltiniai ir jos panaudojimo kelių organizme seka. Glikolizė: reakcijų seka, biologinė reikšmė. Glikolizės schema, reguliavimas. Glikolizė eritrocituose. Glikolizės energetinis balansas ir biologinė reikšmė. Glikogenolizė. Glikogeno fosforilazės aktyvumo mechanizmas. Alkoholinis rūgimas. Krebso ciklas. Krebso ciklo reguliavimas. Aerobinio gliukolizės skaidymo schema, energetinė vertė, bio reikšmė. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias. Gliukoneogenezės. Glikolizės ir gliukoneogenezės tarpusavio ryšys organizme. Kori ciklas. RR – beta oksidacija. Lipidų peroksidinė oksidacija. Aktyviosios deguonies formos. Ląstelės antioxidacinė apsauga. Antioxidantai. Acetil-KoA šaltiniai ir jo pernešimas iš mitochondrijų į citoplazmą. Fosfolipidų sintezė. Cholesterolio sintezė. Biol vaidmuo, apykaitos reguliacija. Cholesterolio sintezes reguliacija. AR šaltiniai ir jų panaudojimas. Pakeičiamos ir nepakeičiamos AR. Azoto pusiausvyra. AR deamininimo būdai. Pagrindiniai NH3 šaltiniai organizme. Karbamido (ureos biosintezė). NH3 detoksinimo būdai. Karbamido sintezė. AR dekarboksilinimo būdai. Biogeniai aminai, jų biologinė reikšmė. Jų inaktyvavimas. Aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai. Beazotinės liekanos metabolizmas. Purino nukleotinų biosintezės šaltiniai. IMP biosintezė. Purino nukleotidų skilimas. Podagra. Priežastys, vaistai. Pirimidino nukleotidų sintezės šaltiniai. UTP ir CTP sintezė. CTP biosintezė. Deoksiribonukleotidų sintezė. Ribonukleotidrereduktazės regeneravimas. Deoksiribonukleotidų biosintezės reguliacija. Pirimidino nukleotidų skilimas. DNR biosinteze (replikacija). DNR replikacijos inhibitoriai. DNR reparacija. Replikacijos inhibitoriai. Prokariotų ir Eukariotų RNR biosintezė. Potranskripcinės RNR modifikacijos. Transkripcijos inhibitoriai. Prokariotų RNR sintezė. Potranskribcinės RNR modifikacijos. Genetinis kodas, jo savybės. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Supratimas apie molekulines ligas. B biosintezė. Potransliacinis polipeptidionės grand subrendimas. Transliacijos inhibitoriai. Transliacijos inhibitoriai. Genų inžinerija: bendras supratimas, metodų stadijos, pritaikymas. Signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius. Signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazės sistemą. G-baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai - vaistai. Signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą. Kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose. Signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. Tiroksinas ir kiti jodtironinai. Kalcitriolis, parathormonas ir kalcitoninas. Gliukagonas. Insulinas. Kasos hormoninės funkcijos sutrikimai. Atriopeptidai. Kininai. Hipertonija, nuo jos vaistai. Kininai. Renino angiotenzinų sistema. Kiaušidžių funkcijos sutrikimo pasekmės. Sėklidžių funkcijos sutrikimų pasekmės.
    Chemija, špera(44 puslapiai)
    2006-05-11
  • Bioetika (4)

    Bioetikos samprata. Bioetikos mokslo raida. Struktūrinės dalys ir jų apibūdinimas. Bioetikos ir kitų mokslų ryšys. Žmogus IR Žmogiškieji veiksniai. Dualistinė antropologija. Žmogus - siela ir kūnas. Kūnas - asmens gėris ir gėris asmeniui. Žmogaus gyvybės vertė. Gyvybės kokybė ir gyvenimo kokybė. Žmogiškieji veiksmai ir žmogaus veiksmai. Tiesioginiai ir netiesioginiai veiksmai. Veiksmo intensija. Veiksmo vertinimas iš veikiančio žmogaus pozicijos. Deontologinis metodas. Personalistinis metodas. Žmogaus asmens lytiškumas ir gyvybės atsiradimas. Separatistinis lytiškumo suvokimas. Integralistinis žmogaus lytiškumo suvokimas. Žmogaus gyvybės atsiradimo teorijos. Įrodymai, jog žmogus – asmuo nuo prasidėjimo momento. Prigimtinis moralinis įstatymas. Prigimtinė teisė. Vaisingumas. Šeimos planavimo metodai. Natūralus šeimos planavimas. Moters lytinė sistema. Kontracepcija. Kontracepcijos metodai. Abortas. Lyties keitimo operacijos. Eutanazija.
    Etika, špera(8 puslapiai)
    2008-01-23
  • Biogeografija

    Indomalajinė sritis, Australijos sritis, Madagaskaro sritis, Polinezijos sritis, Etiopinė sritis, Holarktinė sritis, stepių fauna, dykumų fauna, kalnų fauna, tundros fauna, neutropinė sritis, Lietuvos žinduoliai.
    Biologija, špera(3 puslapiai)
    2005-10-23
  • Biogeografija (2)

    Vandens įtaka augalų ir gyvūnų išplitimui. Pasaulinio vandenyno faunos gyvybinės formos. Vandenyno ekologinės zonos ir jų fauna. Pasaulinio vandenyno zoogeografinės sritys ir jų charakteristika. Vandenyno gyvūnų praktinė reikšmė. Madagaskaro sritys. Australijos sritis. Neotropinė sritis. Orografiniai veiksniai. Antropogeniniai veiksniai. Mangrovai. Atogrąžų miškai numetantys lapus. Kserofitiniai. Savanų augalija. Dykumų augalija. Stepių augalija. Drėgnieji atogrąžų miškai. Vandenynų temperatūros svyravimų įtaka pasaulinio vandenyno faunos paplitimui. Šviesos bei vandens skaidrumo įtaka pasaulinio vandenyno faunos paplitimui. Vandenyje ištirpusių dujų įtaka pasaulinio vandenyno faunai. Biogeninių elementų įtaka pasaulinio vandenyno faunos paplitimui.
    Geografija, špera(5 puslapiai)
    2006-02-11
  • Biologija (13)

    Organizmo atrama ir judėjimas. Palygink ir nurodyk skirtumus tarp išorinio skeleto ir vidinių griaučių. Sugrupuok žmogaus griaučių kaulus pagal formą. Paaiškink kaip dirba raumenys tiesiant ir lenkiant ranką. Nurodyk sąnario pavydį ir paaiškink kaip jis sudarytas? Kas atsitiktų, jei būtų paralyžuotas (negalėtų susitraukti) raumuo, kuris dirba lenkiant ranką? Kokias funkcijas atlieka žmogaus griaučiai ir gyvūnų skeletas? Kodėl kai kurie augalai negali išlaikyti statmeno stiebo? Nervų sistema ir jutimo organai. Kokios funkcijos būdingos nervų ląstelėms? Ką junta ameba? Kaip sudaryta slieko nervų sistema? Kaip sudarytas nervas? Kas sudaro centrinę nervų sistemą (CNS)? Paaiškinti kas įvyksta organizme, kol ranka staigiai atitraukiama nuo karštos laidynės? Paaiškink, kaip matome. Išvardink kokių receptorių yra žmogaus organizme. Kokiais jutimais žmogus orientuojasi erdvėje? Kodėl matome tik akimis, o girdime tik ausimis? Paveldimumas. Kas yra mitozė? Paaiškink, kodėl organizmas auga. Kas yra mejozė? Pateik mitozės ir mejozės pavyzdžių. Kokie požymiai vadinami dominantiniais? Kokie požymiai vadinami recesyviniais? Organizmų mityba. Gamintojai ir vartotojai? Maisto medžiagos reikalingos gyviems organizmams? Koks procesas vyksta maistui keliaujant virškinamuoju traktu? Kokią funkciją atlieka fermentai? Kaip maistą virškina vienaląsčiai organizmai? Kaip išgyvena chloroplastų neturintys augalai? Kuo skiriasi slieko ir žiogo virškinamieji traktai? Dujų ir maisto medžiagų judėjimas organizme. Kokią funkciją kraujotakos sistema atlieka slieko organizme? Kokią funkciją amebos organizme atlieka citoplazma? Kokia kraujo hemoglobinų funkcija? Kaip sudaryta žmogaus širdis? Kaip vanduo iš dirvožemio pasiekia augalo stiebą ir lapus? Nurodyti skirtumus tarp arterijų, venų ir kapiliarų. Kaip kraujas teka apytakos ratais? Kaip į šaknis patenka lapuose susidariusi gliukozė? Gyvybės raida žemėje. Žmogaus sisteminė padėtis. Žmonių rasės. Gyvybės raida žemėje. Žmogaus ir žmogbeždžionės palyginimas. Klasifikacijos.
    Biologija, špera(8 puslapiai)
    2007-07-02
  • Biologija (2)

    Hormonai. Nervinis ir humoralinis reguliavimas. Vidaus sekrecijos (endokrininės) liaukos. Nervų sistema, jos dalys ir funkcijos. Neuronai. Galvos smegenys. Centrinė nervų sistema, nugaros smegenys. Periferinė nervų sistema. Somatinė ir autonominė nervų sistema.
    Biologija, špera(3 puslapiai)
    2005-06-10
  • Biologija (4)

    Bakterijų ląstelė. Gyvūno ir augalo ląstelės. Jų funkcijos. Audinys. Audinių svarba. Kaip medžiagos pereina pro membranas? Difuzija, osmosas, turgoras. Metabolizmą. Fermentų reikšmė. Fermentų aktyvumas. Mitozės procesas. Mutacijos. Kancerogenai. Fotosintezė.
    Biologija, špera(3 puslapiai)
    2005-11-23
  • Biologinės įvairovės vertinimas

    Įvadas. Biologinės įvairovės samprata. Biologinės įvairovės praradimas. Lietuvos biologinės įvairovės apžvalga. Augmenijos įvairovė, jos kaita ir ypatumai. Augmenijos kaita. Augmenijos savitumai. Grybijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė. Gyvūnijos kaita. Gyvūnijos savitumai. Ekosistemos ir biotopai. Miško ekosistemos. Pelkių ekosistemos. Pievų ekosistemos. Smėlynų ekosistemos. Hidroekosistemos. Vertingiausiosios Lietuvos ekosistemos. Biologinių išteklių naudojimas. Medienos ištekliai. Medienos išteklių naudojimas. Šalutiniai miško produktai. Valgomųjų grybų ištekliai. Vaistinių augalų ištekliai. Miško uogų bei vaisių ištekliai. Medžiojamieji gyvūnai. Rekreaciniai miško ištekliai. Žuvų ir vėžių ištekliai. Rūšių ir bendrijų raudonoji knyga Rūšių raudonoji knyga. Apsaugos režimas. Gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų apsauga. Saugomos teritorijos Saugomų teritorijų paskirtis ir sistema. Gamtinis karkasas. Europos Sąjungos (ES) saugomų teritorijų tinklas Natura2000. Natura2000 Lietuvoje. Europos Sąjungos (ES) buveinių ir paukščių direktyvos. Europinės svarbos buveinės Lietuvoje. Jūros buveinės. Smėlio seklumos. Deltos. Lagūnos. Rifai. Pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinės. Užuomazginės pustomos kopos. Pajūrio smėlynų tyruliai. Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės. Gėlųjų vandenų buveinės. Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Upių sraunumos su kurklių bendrijomis. Viržynų ir krūmynų buveinės. Pievų buveinės. Pelkių buveinės. Atodangų ir olų buveinės. Miškų buveinės. Ex-situ apsauga Botaninės kolekcijos. Zoologinės kolekcijos. Gyvūnų introdukcija ir reintrodukcija. Kertinės miško buveinės. Potenciali kertinė miško buveinė. Kertinių miško buveinių klasifikacija Pagrindiniai kertinių miško buveinių tipai. Bioįvairovės išsaugojimo strategija Bioįvairovės išsaugojimo Lietuvoje tikslai. Geosisteminio lygmens (in-situ) tikslai. Ekosisteminio lygmens (in-situ) tikslai. Rūšinio lygmens (in-situ) tikslai. Genetinio (vidurūšinio) lygmens (in-situ) tikslai. Genetinio (vidurūšinio) ir organizacinio lygmens (ex-situ) tikslai. Biologinės įvairovės išsaugojimo principai. Bendrieji biologinės įvairovės apsaugos principai Generacijų lygybės. Ekologinės lygybės. Valstybės pareigos. Specialieji biologinės įvairovės išsaugojimo principai. Bioįvairovės išsaugojimas miškų ir žemės ūkyje. Miškų biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatos. Miškų biologinės įvairovės rodikliai. Svarbiausių miškotvarkos priemonių sistema miško masyvo lygyje. Priemonės, rekomenduojamos didinant miškingumą kraštovaizdyje ir atkuriant miškus. Priemonės, naudotinos vykdant melioraciją. Specialios priemonės biologinei įvairovei palaikyti ir didinti. Žemės ūkio biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatos. Bendrosios biologinės įvairovės išsaugojimo žemės ūkyje nuostatos. Augalininkystės sektoriuje reikėtų laikytis šių nuostatų. Gyvulininkystės sektoriui turėtų būti būdingi šie požymiai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis. Kiti lapuočių miškai. Tinkamiausios tvarkymo priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji miškai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Pelkiniai pušynai ir beržynai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Šlapieji plačialapių miškai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Kertinės miško buveinės, susijusios su kraštovaizdžio elementais. Vandens telkinių pakrančių šlaitai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Ežero arba šlapynės šlaitas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Upelio šlaitas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Lėkšti vandens telkinių krantai (užliejami miškai). Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Upės salpa. Kitos vandens veikiamos kertinės miško buveinės. Išdžiūsiančio vandens telkinio krantas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Karbonatingos žemapelkės arba drėgnos pievos pakrašty.Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Bebravietė. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Statūs šlaitai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Kertinės miško buveinės, susijusios su pažaidomis ir miško sukcesija. Gaisravietės. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Medžiais apaugusios naudojamos arba apleistos pievos ir ganyklos. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Seniai užžėlusi medžiais apaugusi pieva arba ganykla. Medžiai milžinai. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Senas parkas. Tinkamiausios priemonės biologinės įvairovės vertybėms išsaugoti. Miško sala dirbamuose laukuose.
    Ekologija, špera(26 puslapiai)
    2007-05-24
  • Biomechanika

    Biomechanikos mokslo šakos, ryšys su kitais mokslais. Kinematika. Kinetika. Statika. Dinamika. Kūno savybės. Taškas. Poslinkis. Judėjimas. Judesys. Greitis. Inertiškumas. Pagreitis. Jėga. Darbas. Galingumas. Daviklių veikimas. Kūno tūris. Kaulai. Mineralinė kaulų dalis. Osteonas. Volfo dėsnis. Kremzlinis audinys. Sąnariai. Sausgyslės ir raiščiai. Raumuo. Raumens susitraukimas. Raumenų rūšys. Raumenų skaidulos. Raumens persitvarkymas. Kelio jungtis. Meniskai. Girnelė. Klubai. Stuburas. Parametrinės priklausomybės. Statinė jėga. Dinaminė jėga. Kritinis greitis. Ištvermė. Ekonomiškumas. Motorika. Brendimas.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2005-06-05
  • Biomedicininė technika

    Medaparatūros sąvoka kaip tiesinės ir netiesinės sistemos, jų amplitudės – ir fazės – dažnio charakteristikos, Medaparatūros komponentai ir jų pagrindinės charakteristikos, Fizioterapijos aparatūra, Klausos aparatai, Kraujospūdžio matuokliai (principinės schemos), jų veika, Rentgeno aparatūra (schemos, veika), pagrindinių fiziologinių parametrų ir charakteristikų nustatymas, Tomografai, schemos, jų veika, Branduolio magnetinio rezonanso įrenginių veikos principas, Termografai, schemos, jų veika, Holografijos ir tomografijos matavimo metodai medicinoje, Ultragarso žadintojai jų ypatybės, lygtys aprašančios jų dinamiką, rezonansas, Pjezožadintojų ekvivalentinė schema, jų pagrindinių parametrų skaičiuotė, Pjezožadintojų valdymo schemos, Ultragarso bangų panaudojimas kraujo srauto tėkmės greičiui matuoti, doplerio efektas, Skysčių, dujų, debito matuokliai, veiklos principas, Ultragarso galvutės ir jo skenavimo formos, Dirbtinio kvėpavimo ir narkozės aparatų veikla, juose naudojamų vožtuvų ypatumai, Fotometrai, jų paskirtis, veikla, Skysčių analizatoriai, jų veika, schemos, Ph analizatoriaus schema, veika, Dujų analizatoriai, jų veika, schemos, Šviesolaidžiai, jų pagrindinės charakteristikos. Optiniai lęšiai, jų pagrindinės charakteristikos, Endoskopai, jų sandara, veika, naudojimo sritys, Optiniai medicinos aparatai oftalmologijai, Lazeriniai medicinos prietaisai, Spinduliuotės matavimas, svarbiausieji jos energijos dydžiai, Radioaktyvumo matuokliai, Fotodozimetrai, Elektrosaugos reikalavimai medaparatūrai.
    Medicina, špera(31 puslapis)
    2005-03-07
  • Biosferos apsauga

    Aplinkos tarša. Pagrindinės aplinkos taršos priežastys. Aplinkos taršos mažinimas. Chemikalų toksiškumas. Chemikalų toksiškumo priklausomybė nuo jų dozės. Chemikalų grupės poveikis. Sisteminis ir vietinis cheminių medžiagų poveikis. Veiksniai, veikiantys medžiagos toksiškumą. Toksiškų medžiagų poveikis embrionams ir vaikams. Atmosferos tarša. Tarša rūgštimi. Ozono sluoksnio ardymas. Klimato kaita. Šiltnamio dujos ir jų šaltiniai. Vandens tarša. Vandens taršos mažinimas. Taršos poveikis vandens telkiniams. Kietosios atliekos. Kietųjų atliekų atsikratymas. Energija. Akmens anglis. Nafta. Gamtinės dujos. Elektros energijos gamyba atominėse elektrinėse. Taršos mažinimas deginant iškastinį kurą. Elektros energija iš atsinaujinančių elektros šaltinių.
    Ekologija, špera(9 puslapiai)
    2006-03-23
  • Biostatistika

    Biologinės sistemos. Populiacijos. Ištisinis tyrimas. Pasirinktinis tyrimas. Skirtumas tarp statistikos ir imties parametro. Kintamieji ir jų rūšys. Atsitiktinis dydis. Vidurkiai. Moda. Mediana. Dispersija ir standartinis nuokrypis. Imties duomenų pirminis sutvarkymas: statistinė ir variacinė eilutės. Koreliacinė analizė. Funkcinė priklausomybė. Statistinė priklausomybė.
    Statistika, špera(6 puslapiai)
    2006-05-29
  • Biostatistika (2)

    Statistika, jos reikšmė, medicininės statistikos rūšys. Pagrindinės sąvokos. Statistinio tyrimo planavimas. Statistinio tyrimo etapai. Statistinio tyrimo metodai. Atrankos būdai. Atrankinio stebėjimo apimtis. Pakankamas tyrimų skaičius, kai rezultatas išreiškiamas vidutine požymio reikšme. Pakankamas tyrimų skaičius, kai rezultatas išreiškiamas proporcija. Duomenų tipai. Medžiagos įvertinimas. Grafinis statistinių duomenų vaizdavimas. Statistinio tyrimo medžiagos apdorojimas. Variacinė eilutė. Aprašomoji statistika. Imtį apibūdinantys rodikliai. Normalus (Gauso) pasiskirstymas. Santykiniai dydžiai. Pasikliovimo intervalas. Dviejų rodiklių skirtumo statistinio patikimumo vertinimas. Patikimumo testai. Tyrimų klaidos, jų įvertinimas. Stratifikacijos metodas. Standartizacijos metodas. Užduotys: 1 užduotis. Yra 3 instrumentai, skirti matuoti medžiagos X koncentraciją kraujyje. Kiekvienu instrumentu atlikta 1 matavimu su žinomos koncentracijos X medžiagos tirpalu (standartinė koncentracija 10 mg/ml). 2 užduotis. Ištirta 143 berniukų ir 127 mergaičių hemoglobinas. Berniukų vidurkis 112 (SD=14), mergaičių 110 (SD=13). Klausimas: ar patikimas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių hemoglobino dydžių? 3 užduotis. Ištirta 143 berniukai ir 127 mergaitės, 36 (25proc.) berniukų ir 18 (14 proc.) mergaičių buvo mažesnio svorio negu norma. Klausimas: ar ištirtoje populiacijoje nepakankamo svorio berniukų daugiau, nei mergaičių? 4 užduotis. Norėta išsiaiškinti ar pesticidai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui. Tyrimo metu gauti tokie rezultatai. Klausimas: ar pesticidai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui? 5 užduotis. Tirti du lėtinio nugaros skausmo gydymo būdai: medikamentinis ir chirurginis. Tyrimo metu gauti šie duomenys. Klausimas: Ar efektyvus chirurginis gydymas? 6 užduotis. Norėta nustatyti ar kava turi įtakos skrandžio opos išsivystymui. Tyrimo duomenys. Klausimai. Kokio tipo tyrimas? Ar kava turi įtakos skrandžio opos išsivystymui? Kiek tai patikima? 7 užduotis. 24 ligoniai dalyvavo klinikiniame tyrime. Tyrimo metu gauti duomenys. Klausimai. Kokio tipo tyrimas? Ar efektyvus naujas gydymo būdas? 8 užduotis. Ištirta 344 asmenys (258 sergantys, 86 sveiki). Kiekvienam atliktas X testas. Teigiami testo rezultatai gauti 263 atvejais (iš jų tikrai sirgo 231 asmuo), neigiami rezultatai gauti 81 atveju (iš jų 54 asmenys tikrai sveiki). Užduotis: įvertinti testo prognostinius rodiklius.
    Medicina, špera(29 puslapiai)
    2010-03-14
Puslapyje rodyti po