Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Prancūzų kalbos stilistika

    Les principaux styles, écrits. Le style officiel. Texte de loi. Traités, contracts. Lettres d'affaires. Dans le style scientifique. Lexique. Langage de la presse. Style littéraire de la presse. Etude des figures de style. La comparaison. La métaphore. Personification. Allégorie. La prosopopée. Figures de voisinage. La métonimie. La synecdoque. L’antonomase. La périphrase. Le pléonasme. Les figures de l’ordre des mots. L’inversion. Chiasme. Paralélisme ou symétrie. La palindrome et la contrepètrie. Figures de construction. Anticipation. Asyndète et polysyndète. L’ hypallage. L’éllipse. Zeugme. L’amphibologie. Figures de lexique. Répétition. L’anaphore. L’épiphore. L’anadiplose. L’épanadiplose. La gradation. Les figures de la réorganisation de discours. Prétérition. Digression. L’hypotyphose. L’allusion. L’emprunt. Pastiche. La parodie. Haut delà des figures. La versification française. Le vers et la mésure. Les principes sur lesquells sont basées la poésie fr. On distingue des mètres paires et impaires. La diérèse et synérèse. Les mètres les plus utilisés. La rime. La disposition des rimes. Les violances des rimes. Le rythme des vers. Les nouvelles formes de la poésie. La poésie blanche. Les poèmes en prose.
    Prancūzų kalba, špera(11 puslapių)
    2006-10-30
  • Prekyba ir paslaugos

    Veiklos paskirtis ir naudojami ištekliai. Ekonominės veiklos klasifikatorius. Paslaugų ir gamybos sektorių sąsaja. Paslaugų sektoriaus plėtra ir jos priežasčių aiškinimas. Verslo rizika. Įmonės tikslų – pelno gavimo susidarymo šaltiniai. Pelno apibūdinimas. Verslo kūrimo etapai.
    Ekonomika, špera(7 puslapiai)
    2005-10-20
  • Prekybos įmonės valdymas

    Prekybinė veikla ir jos sritys. Pagrindinės prekybos funkcijos. Prekybos įmonių rūšys, tipai ir veiklos ypatumai. Didmeninės prekybos įmonės. Mažmeninės prekybos įmonės. Mažmeninės prekybos objektų tipai. Kilnojamoji prekyba. Siuntiminė prekyba. Mažmeninės prekybos sistemos. Maitinimo įmonės. Mažmeninės ir didmeninės prekybos teritorinė organizacija. Pagrindiniai teritorinių sistemų tipai. Mažmeninės prekybos teritorinės struktūros formavimosi teorijų apžvalga. Mažmeninės prekybos tinklo išdėstymo teorijos. Personalas. Prekės. Daiktinės darbo priemonės. Kapitalas. Prekybos įmonių veiklos sritys. Prekių pirkimas. Prekių atsargų sudarymas ir laikymas. Realizacija. Prekybos įmonių valdymo uždaviniai, funkcijos ir mechanizmas. Prekybos įmonių valdymo pagrindinių uždavinių sprendimas. Prekybos įmonių valdymas.
    Vadyba, špera(17 puslapių)
    2008-06-13
  • Prekybos įmonės valdymas (2)

    Prekybos strategijos samprata. Įmonės strateginis planas. Prekybos įmonių rinkos strateginiai elementai. Prekybos įmonių augimo strategija. Prekybos įmonės politika ir jos rūšys. Mažmeninės prekybos dislokacijos tipai. Prekybinė trauka (verslo sritis) ir ją veikiantys faktoriai. Verslo srities segmentai. Veikiančios parduotuvės verslo srities nustatymas. Verslo srities nustatymas naujai parduotuvei. Prekybos įmonės vietos parinkimas (svarba). Prekybos įmonės dislokavimo vietos nustatymas. Didmeninės prekybos teritorinės organizacijos ypatumai.
    Vadyba, špera(11 puslapių)
    2008-06-13
  • Prekių mokslas

    Siuvinių kokybės reikalavimai ir laikymas. Estetiniai reikalavimai. Siluetas. Drabužių forma. Higieniniai reikalavimai. Eksploataciniai reikalavimai. Ekonominiai reikalavimai. Trikotažo struktūra ir savybės. Skersinis trikotažas. Metmeninis trikotažas. Stiprumas. Atsparumas susidėvėjimui. Irstamumas. Rietimasis. Oro pralaidumas. Šilumos laidumas. Estetinės trikotažo savybės. Įsielektrinimas. Pilingas. Trikotažo prekių asortimentas. Trikotažo baltiniai. Vyriški baltiniai. Viršutiniai marškiniai. Apatiniai marškiniai. Apatinės kelnės. Moteriški baltiniai. Kelnaitės. Moteriški marškiniai. Apatinukai. Apatiniai sijonai. Peniuarai. Pižamos. Garnitūrai. Vaikiški baltiniai. Siaustinėliai. Šliaužtinukai. Naktiniai marškiniai. Smėlinukai. Kombinezonai. Sportiniai baltiniai. Marškinėliai. Glaudės. Sportiniai megztinukai. Maudymosi kostiumai. Viršutinis trikotažas. Viršutinis trikotažas suaugusiems. Džemperis. Švarkai. Liemenės. Nertiniai. Palaidinukės. Suknelės. Moteriški kostiumai. Glaudžios kelnės. Slidinėjimo kostiumai. Viršutinis trikotažas vaikams. Paltukai. Pelerina. Vaikiški kostiumai. Trikotažo prekių kokybės reikalavimai ir laikymas. Avalynės prekės. Odinės avalynės asortimentas. Avalynės modelis. Avalynės dydis ir apimlumas. Odinės ir guminės avalynės laikymas. Buitinės stiklo prekės. Buitinių stiklo prekių asortimentas. Stiklo gaminių kokybės reikalavimai ir laikymas. Stiklo masės ydos. Buitinės keramikos struktūra ir savybės. Mechaninis tvirtumas. Maistiniai riebalai. Aliejaus gamyba. Kruopos, kruopų kokybė. Miltai, miltų kokybė. Kruopų ir miltų laikymas. Pienas ir pieno produktai. Mėsa ir mėsos produktai. Subproduktai. Skonio prekės. Nemaisto prekių laikymo ypatumai. Pervežimo sąlygos.
    Kita, špera(25 puslapiai)
    2005-12-12
  • Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas

    Sampratos. Specifika. Vaikų tipai. Naujausios ugdymo tendencijos.
    Pedagogika, špera(4 puslapiai)
    2005-12-19
  • Procesų teorija

    Atsitiktinių procesų teorija. CRT ir DSD. Charakteringoji eksponentinio skirstinio f-lė. Patikimumo charakteristikos eksponentinio skirstinio atveju. Atsitiktinio proceso charakteristikos. Geometrinio skirstinio patikimumo charakteristikos. Proceso kovariacinės funkcijos. Puasono procesas. Vinerio procesas. Proceso koreliacinė analizė. Proceso diferencijuojamumas ir integruojamumas. Markovo proceso apibrėžimas ir jo daugiamačių skirstinių apskaičiavimas. Kolmogorovo Čepmeno tapatybė Markovo procesams. Markovo procesų Kolmogorovo lygčių sistemos. Išlikimo teorijos elementai.
    Statistika, špera(7 puslapiai)
    2006-09-13
  • Profesinė etika (5)

    Bendrovės etika ir sprendimų priėmimas. Tarnybinio demaskavimo tema (skundai). Skundimas yra moraliai leistinas. Etinių problemų kilimo priežastys. Verslo etiniai aspektai. Profesinės etikos samprata. Organizacijų kultūra ir etika. Verslo moralinė atsakomybė. Socialinė verslo organizacijos atsakomybė. Makroetikos problema. Santykiai tarp bendrovių. Santykiai tarp bendrovių ir valstybės. Bendrovių santykiai su vartotojais. Santykiai tarp bendrovės ir investuotojų. Bendrovės ir vietos bendruomenės. Bendrovės ir aplinkos apsauga. Bendrovės ir socialinės mažumos. Etiketas organizacijoje. Verslo etikos ir administracinės veiklos santykis. Verslininko santykis su etikos kodeksu. Etinių kodeksų universalizavimo galimybės ir kryptys. Teisingumo etika. Mikroetikos problema. Vadybininkų vaidmuo organizacijoje. Verslo etika ir vadybininkų priimami sprendimai. Valdžia ir pavaldumas. Tarnybinio demaskavimo (skundimo) problema. Skundimas yra moraliai leistinas. Skundimas kaip moraliai įpareigojantis. Naudingų ryšių etika.
    Etika, špera(24 puslapiai)
    2007-12-07
  • Profesinė psichologija

    Psichologijos reiškinių prigimtis, ryšys su kt. tikrovės reiškiniais. Psichikos apibūdinimas ir funkcijos. Psichikos struktūra. Psichikos struktūra. Psichologijos objekto istorinė raida. Psichologijos mokslas, ryšys su kitais mokslais. Psichologijos istorijos etapai. Psichologijos kryptys. Psichologijos tyrimo metodai. Psichikos kilmė ir filogenezė. Dirglumas ir juntamumas. Refleksai, jų rūšys. Gyvūnų elgsenos formos. Sąmonės filogenezė:darbo ir kalbos vaidmuo. Žmogaus ir gyvūnų psichikos skirtumai. Sąmonės apibūdinimas. Psichikos ontogenezė, ją lemiantys veiksniai. Jutimo ir suvokimo apibūdinimas. Pojūčių klasifikacija ir bendrieji ypatumai. Jautrumo matavimas. Pojūčių slenksčiai. Jautrumo kintamumo formos. Bendrieji suvokimo ypatumai. Erdvės santykių suvokimas (atstumo, gilumo, daiktų formos ir dydžio suvokimas). Suvokimo iliuzijos. Dėmesio samprata, funkcijos veiksniai ir mechanizmai. Dėmesio savybės, ryšys, individualūs skirtumai ir jų tyrimas. Atminties funkcijos, rūšys ir fiziologiniai mechanizmai. Įsiminimo ir užmiršimo veiksniai. Individualūs atminties skirtumai ir jų tyrimas. Įsiminimo ir užmiršimo veiksniai. Individualūs atminties skirtumai ir jų tyrimas. Mąstymo apibūdinimas. Ryšys su jutiminiu pažinimu ir kalba. Mąstymo formos. Mąstymo operacijos, rūšys, individualūs skirtumai ir jų tyrimas. Mąstymas sprendžiant problemą (uždavinį). Intelektas: apibūdinimas, struktūra, rūšys, matavimas. Vaizduotės funkcijos, rūšys ir individualūs skirtumai. Vaizdų kūrimo būdai vaizduotėje. Kalbos ir kalbėjimo apibūdinimas. Kalbos funkcijos. Žodžio funkcijos, jo reikšmė ir prasmė. Minčių kodavimas ir dekodavimas kalbėjime. Kalbos rūšys ir jų psichologinė struktūra. Emocijų ir jausmų samprata. Emocijų funkcijos, savybės, klasifikacija. Emocinių išgyvenimų formos. Emocijų fiziologiniai pagrindai. Valios samprata ir funkcijos. Asmenybės valios savybės. Motyvo samprata ir rūšys. Poreikiai ir kiti motyvaciniai dariniai. Poreikių rūšys. Asmenybės samprata ir funkcijos. Bendras asmenybės teorijų apibūdinimas. Z. Froido asmenybės apibūdinimas. Asmenybės psichoanalitinės teorijos. Asmenybės bihevioristinės ir humanistinės teorijos. Asmenybės tipų ir bruožų teorijos. Asmenybės savęs vertinimas ir savigarba. Aš – vaizdas. Jo struktūriniai komponentai. Asmenybė ir grupė. Grupės samprata ir rūšys. Grupės normos ir asmenybės vaidmenys grupėje. Grupės struktūra. Statusas. Grupės lyderis ir vadovas: jų funkcijos ir tipai. Grupės lyderiai ir grupės. Grupės narių padėtys grupėje. Tarpasmeniniai konfliktai, jų priežastys ir sprendimo būdai.
    Psichologija, špera(17 puslapių)
    2006-05-09
  • Programavimas

    Programavimas su C++ builder. Šakotas dinamiškas sąrašas. Lizdinis dinamiškas sąrašas. Kopijos konstruktorius. Rodyklė this.
    Programavimas, špera(4 puslapiai)
    2005-06-09
  • Programavimas (3)

    Skaičiavimo sistemos. Skaičių pervedimas į kitą sistemą. Dvejetainė aritmetika. Loginės operacijos. Informacija. Informacijos apdorojimo lygių samprata. Duomenys. Duomenų lentelės. Algoritmai ir programos. Atminties adresacija ir duomenų struktūros. Įrašų formatas. Operacinė ir išorinė PC atmintis. Duomenų sankaupų sudarymo būdai ir įrašų paieška. Komandų operandai ir formatai. Dvejetainis programavimas. Skaičiai ir simboliai. Dvejetainių komandų sandauga. Dvejetainių komandų sistema. Bendrieji 2tainių komandų algoritmai. Aritmetinės komandos. Kodų keitimo operacijos komandos. Valdymo operacijų komandos. Išorinių įrenginių valdymo komandos.
    Programavimas, špera(5 puslapiai)
    2006-05-11
  • Programavimas (5)

    Skaičiavimo sistemos. Skaičių pervedimas iš vienos skaičiavimo sistemos į kitą. Dvejetainė aritmetika. Loginės operacijos. Loginių operacijų pavyzdžiai. Dvejetainės operacijos diskrečiuose kompiuterių elementuose. Operacijos ARBA, IR schema. Informacija. Informacijos apdorojimo lygių samprata. Duomenys, pareikštys. Duomenų identifikavimas, duomenų lentelės. Algoritmai ir programos. Atminties adresacija ir duomenų struktūros. Įrašų formatai. Operatyvioji ir išorinė kompiuterio atmintis. Duomenų sankaupų sudarymo būdai ir įrašų paieška. Duomenų bazės. Duomenų ir programų sąsajos duomenų bazėse. Kompiuterio komandos. Komandų operandai ir formatai. Formalūs duomenų ir programų ryšiai. Priežastiniai duomenų ir programų ryšiai. Dvejetainis programavimas. Skaičiai ir simboliai. Skaičių pateikimo formos. Dvejetainių komandų sandara. Dvejetainių komandų sistema. Bendrieji dvejetainių komandų algoritmai. Formalios operatyviosios atminties adresų išraiškos. Formalios adresų turinio išraiškos. Adresų modifikacijos komandose. Adresų turinio kaitos algoritmas. Aritmetinių operacijų komandos. Pagrindinės aritmetinės komandos. Pagalbinės aritmetinės komandos. Kodų keitimo operacijų komandos. Valdymo operacijų komandos. Rūšiavimas "burbulo" metodu.
    Programavimas, špera(15 puslapių)
    2007-05-15
  • Programų kūrimo procesas

    Programų kūrimo procesas. Programų kūrimo proceso bei programų kūrimo proceso modelio samprata. Programų kūrimo modelis. Modeliavimo principai. Pagrindiniai PK procesai. Įsigijimo procesas atlieka: pirkėjas (acquirer). Tiekimo procesas atlieka: tiekėjas (supplier). Kūrimo procesas. Eksploatavimo procesas. Priežiūros procesas. Pagalbiniai gyvavimo ciklo procesai. Pagalbiniai PK procesai. Dokumentavimo procesas. Konfigūracijos valdymo procesas. Kokybes užtikrinimo procesas. Verifikavimo procesas. Atestacijos procesas (validation). Peržiūrų (bendro įvertinimo) procesas. Audito procesas. Problemų sprendimo procesas. Organizaciniai procesai. Organizaciniai PK procesai. Valdymo procesas. Infrastruktūros procesas. Gerinimo procesas. Mokymo procesas. Programų kūrimo proceso brandos ir gebėjimo samprata. Proceso brandumo lygiai. Programų kūrimo proceso gebėjimo vertinimas. Gebėjimo dimensija. Pakopinės architektūros programų kūrimo proceso gebėjimo modelis. Pakopinio CMMI modelio schema. Tolydinės architektūros programų kūrimo proceso gebėjimo modelis. Tolydinio CMMI modelio schema. Programų kūrimo proceso brandos ir gebėjimo gerinimas. Žingsniai. Proceso gerinimo 6 pagrindiniai principai. Programų kūrimo brandumas. Proceso brandumo lygiai.
    Programos, špera(8 puslapiai)
    2006-12-04
  • Programų sistemų inžinerija

    Kokie yra svarbiausieji inžinerijos ir amato skirtumai? Kas vadinama "programavimo krize"? Kokios yra jos apraiškos? Trumpai apibūdinkite jas. Kokie yra svarbiausieji pramoninio programavimo ypatumai? Trumpai apibūdinkite juos. Kokius komponentus reikia sukurti, kuriant programų sistemą? Ką reikia padaryti, kad sukurtų komponentų rinkinys taptų sistema? Kas svarbiau: klaida programoje ar jos naudojimo instrukcijoje? Kokiais aspektais galima nagrinėti programų sistemą, ją kuriant? Kas nusako išorinę programų sistemos elgseną? Kas nusako vidinę programų sistemos elgseną? Kas vadinama programų sistemos architektūra? Koks santykis sieja programų sistemos architektūrą ir jos eskizinį projektą? Kas vadinama eskiziniu programų sistemos projektavimu? Kas vadinama detaliu programų sistemos projektavimu? Kas vadinama programų sistemos funkcine architektūra? Kokie yra funkcinės architektūros aprašymo metodai? Kas vadinama programų sistemos moduline architektūra? Kokie yra modulinės architektūros aprašymo metodai? Kas vadinama programų sistemos duomenų (duomenų bazių) architektūra? Kokie yra jos aprašymo metodai? Kas vadinama programų sistemos architektūros stiliumi? Valdymo srautų stiliaus architektūros. Duomenų srautų stiliaus architektūros. Kas vadinama programų sistemos problemine sritimi? Kokios programų sistemos vadinamos specialios probleminės paskirties programų sistemomis? Kas vadinama programų sistemų inžinerija? Kokios yra programų sistemų inžinerijos pagrindinės dalys? Ką nagrinėja reikalavimų inžinerija? Kokios yra jos pagrindinės dalys? Kas tai yra sistemų analizė? Ką ji nagrinėja? Koks pagrindinis sistemų analizės tikslas? Kaip vadinamas dokumentas, aprašantis kuriamos programų sistemos paskirtį ir jos pageidaujamas savybes? Kuo skiriasi koncepciniai modeliai, nagrinėjami programų sistemų inžinerijoje, nuo koncepcinių modelių, nagrinėjamų dirbtinio intelekto teorijoje? Kam programų sistemų inžinerijoje naudojamas koncepcinis modeliavimas? Kas vadinama programų inžinerija? Kuo programų inžinerija skiriasi nuo programų sistemų inžinerijos? Kokius klausimus nagrinėja duomenų inžinerija? Kokius klausimus nagrinėja žinių inžinerija? Kas vadinama projekto valdymu? Kas sudaro kokybės valdymo esmę? Ką nagrinėja instrumentinių sistemų teorija? Kokie darbai vykdomi, vykdant programų sistemos priežiūrą? Kas vadinama programų sistemos parengimu darbui, aptarnavimu, modernizavimu ir demontavimu? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama baziniu procesu? Kokie baziniai procesai naudojami programų sistemų inžinerijoje? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama pagalbiniu procesu? Kokie pagalbiniai procesai naudojami programų sistemų inžinerijoje? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama organizaciniu procesu? Kokie organizaciniai procesai naudojami programų sistemų inžinerijoje? Kas vadinama programų sistemos specifikavimu? Kokie yra programų sistemos specifikavimo būdai? Kas vadinama programų sistemos projektavimu? Kas tai yra programavimas? Kas vadinama programų sistemos surinkimu? Kas vadinama programų sistemos konfigūracijos valdymu? Kas vadinama programų sistemos testavimu? Kas vadinama programų sistemos verifikavimu? Kuo skiriasi programų sistemos vertinimas, peržiūra ir inspektavimas? Kokie objektai yra kuriami programų sistemos kūrimo eigoje? Kokios prielaidos yra daromos, taikant programų inžinerijos procesus? Kuo skiriasi programų sistemų inžinerijos principai ir jos paradigmos? Kokios yra pagrindinės programų sistemų inžinerijos paradigmos? Kokia yra sistemų kūrimo iš viršaus žemyn paradigma? Kokia yra riešuto paradigma? Kokia yra sistemų kūrimo iš apačios aukštyn paradigma? Kokia yra evoliucinio sistemų kūrimo paradigma? Kokia yra formalizuoto sistemų kūrimo paradigma? Kokia yra karkaso paradigma? Kokie yra pagrindiniai programų sistemų inžinerijos principai? Ką teigia dekompozicijos principas? Ką teigia abstrakcijos principas? Ką teigia nuoseklių patikslinimų principas? Ką teigia struktūrizavimo principas? Ką teigia juodos dėžės principas? Kas tai yra informacijos maskavimas? Ką teigia unifikavimo principas? Koks yra sistemų atvirumo principas? Ką teigia konceptualizavimo principas? Ką teigia metaforizacijos principas? Ką teigia interfeiso komfortiškumo principas? Kokiu tikslu programų sistemų inžinerijoje įvesta programų sistemos gyvavimo ciklo modelio sąvoka? Kas vadinama programų sistemos gyvavimo ciklu ir kas programų sistemos gyvavimo ciklo modeliu? Kas tai yra projekto palaikymo sistema? Kas tai yra inovacinis slenkstis? Kokia programų sistemų inžinerijos paradigma grindžiamas klasikinis gyvavimo ciklo modelis? Kokias stadijas numato klasikinis gyvavimo ciklo modelis? Kokie yra programų sistemos specifikavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokiais aspektais nagrinėjama programų sistema techninėje užduotyje? Kas daroma programų sistemos specifikavimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos projektavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra pagrindiniai programų sistemos projektavimo žingsniai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programavimo ir programų derinimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programavimo ir programų derinimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos integravimo ir aprobavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos integravimo ir aprobavimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos diegimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos diegimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos naudojimo ir priežiūros stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos naudojimo ir priežiūros stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra kontroliniai taškai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra klasikinio gyvavimo ciklo modelio trūkumai? Kaip praplėstas klasikinis gyvavimo ciklo modelis struktūriniame modelyje? Kaip praplėstas klasikinis gyvavimo ciklo modelis evoliuciniame modelyje? Kam skirtas pagrindinis dėmesys spiraliniame programų sistemos gyvavimo ciklo modelyje? Kokios stadijos yra spiraliniame programų sistemos gyvavimo ciklo modelyje? Kas vadinama programų sistemos atestavimu? Kokie matai naudojami lyginant programų sistemos gyvavimo ciklo modelius? Kokia yra objektinės paradigmos esmė? Ką vadiname objektais? Kokios esti objektų savybės? Ką vadiname objekto būsena? Kaip ji yra inkapsuliujama? Ką vadiname objekto interfeisu? Kokia yra kliento-serverio metaforos esmė? Kas tai yra klasės, kaip jos aprašomos ir kaip naudojamos? Kuo skiriasi paveldėjimas ir delegavimas? Kas tai yra polimorfizmas? Kokios yra polimorfizmo rūšys? Koks yra objektinės programų sistemos gyvavimo ciklo modelis? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama reikalavimų įgyvendinimo delsa? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama programų sistemos ilgaamžiškumu? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama atotrūkiu tarp užsakovo poreikių ir sistemos galimybių? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama sistemos adaptyvumu? Kas tai yra operacinė sistemos koncepcija? Kas tai yra programų sistemos naudojimo siekis? Kas tai yra programų sistemos strateginiai tikslai? Kas tai yra programų sistemos operaciniai tikslai? Kas tai yra programų sistemos sistemos naudojimo scenarijus ir jo realizacija? Kas tai yra funkcinė sistemos dekompozicija? funkciniai agregatai? funkciniai primityvai? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama reikalavimu? reikalavimų specifikacija? Kas vadinama programų sistemos reikalavimų lokalizavimu? Koks reikalavimas vadinamas abstrakčiu? Koks reikalavimas vadinamas įgyvendinamu? Koks reikalavimas vadinamas integruojamu? Koks reikalavimas vadinamas išsamiu? Koks reikalavimas vadinamas lokalizuojamu? Koks reikalavimas vadinamas trasuojamu? Koks reikalavimas vadinamas suprantamu? Koks reikalavimas vadinamas glaustu? Koks reikalavimas vadinamas unikaliu? Koks reikalavimas vadinamas verifikuojamu? Kas vadinama programų sistemos reikalavimų nuleidimu žemyn? Kokie sistemos funkcinio komponento reikalavimai vadinami išvestiniais? Kas tai yra reikalavimų sąryšio matrica? Kokie turi būti gerai suformuluoti programų sistemos reikalavimai? Kas tai yra anotuoti reikalavimai? Kas yra reikalavimo statusas? Kas yra reikalavimo kritiškumas? Kuo skiriasi programų sistemos reikalavimai ir projekto reikalavimai? Į kokias grupes skirstomi projekto reikalavimai? Ką apibūdina technologiniai projekto reikalavimai? Ką apibūdina projekto kokybės valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto konfigūracijos valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto kokybės valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto finansavimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto rezultatų ir jų pateikimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto rezultatų aprobavimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto garantijų reikalavimai? Į kokias grupes skirstomi programų sistemos reikalavimai? Kas įvyksta pažeidus funkcinius sistemos reikalavimus? Į kokias pagrindines grupes skirstomi nefunkciniai sistemos reikalavimai? Kokios yra interfeiso reikalavimų grupės? trumpai apibūdinkite jas? Kokios yra sistemos veikimo reikalavimų grupės? Trumpai apibūdinkite jas. Kokios yra iš ekonominių apribojimų išplaukiančių reikalavimų grupės? Trumpai apibūdinkite jas. Kokie reikalavimai išplaukia iš politinių apribojimų? Trumpai apibūdinkite juos. Kokie reikalavimai išplaukia iš teisinių apribojimų? Trumpai apibūdinkite juos. Kas tai yra dalykinės srities analizė? Pagal kokią schemą ji vyksta? Ką reikia padaryti, planuojant sisteminės analizės procesą? Kas tai yra programų sistemos naudojimo siekis? Kokios problemos kyla jį formuluojant? Kas tai yra išorinė ir vidinė analizė? Kas tai yra proceso vyksmo, programų sistemos naudojimo ir laukiamos naudos kontekstinės diagramos? Kam jos reikalingos? Kaip jos sudaromos? Kokie informacijos rinkimo metodai naudojami sisteminėje analizėje? Trumpai apibūdinkite juos. Kaip atliekami dalykinės analizės metu surinktų faktų klasifikavimas ir apibendrinimas? Kas vadinama nuostata? perspektyva? požiūriu? Kas vadinama požiūrių integravimu? Kaip jis atliekamas? Kas tai yra reikalavimų specifikacija? Kokios yra pageidautinos reikalavimų specifikacijų savybės? Kaip yra atliekami reikalavimų specifikacijos verifikavimas ir vertinimas? Kokią specifikaciją vadiname korektiška? pagrįsta? įgyvendinama? Kokie yra reikalavimų verifikavimo ir vertinimo metodai? Trumpai apibūdinkite juos? Kokia yra dalykinės srities struktūra ir kaip ji kinta laike? Ką vadiname esybėmis ir ką jų egzemplioriais? kokios esti esybių ir jų egzempliorių charakteristikos? ką vadiname esybių egzempliorių būsenomis? kaip vyksta būsenų pokyčiai? Ką vadiname modeliu? Kokios esti modelių rūšys? Iš kokių dalių sudarytas informacinio modeliavimo formalizmas? Trumpai apibūdinkite jas. (formalią apibrėžtį pateikti nebūtina). Kas tai yra informacinio modeliavimo formalizmo domenai? Kaip jie konstruojami? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kas tai yra informacinio modeliavimo formalizmo klasės? Kaip aprašomos jų signatūros? Kuo jos skiriasi nuo objektinio modeliavimo formalizmo klasių? Apibūdinkite informacinio modeliavimo formalizmo klasių ir poklasių ryšių pobūdį. Kas tai yra klasifikacija? kokios jos esti? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką informacinio modeliavimo formalizmuose vadiname ryšiais? Kaip aprašomos ryšių signatūros? Kokius darnos reikalavimus galima aprašyti klasių kardinalumais ryšių atžvilgiu? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokie ryšiai vadinami rekursiniais? Kaip jie aprašomi? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip informacinio modeliavimo formalizmais yra modeliuojami agregatai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką vadiname informacinio modeliavimo formalizmo klasės raktu? Kuo skiriasi paprasti ir sudėtiniai raktai? Ką vadiname vidiniu raktu? išoriniu? mišriuoju? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokios esybės vadinamos silpnosiomis? Kokias klases vadiname priklausomomis klasėmis? Kuo skiriasi tikrieji agregatai ir pseudoagregatai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokie yra informacinio modeliavimo lygmenys? Trumpai apibūdinkite jų esmę. Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką vadiname esybės gyvavimo ciklo modeliu? Kaip perėjimo diagramomis modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Kokie yra modelių tipai ir kaip jie derinami vienas su kitu bendrame esybės gyvavimo ciklo modelyje? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip perėjimo diagramomis modeliuojama kelių esybių gyvavimo ciklų sąveika? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kas yra vadinama anotuotomis perėjimo diagramomis? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip yra modeliuojami kritiniai ryšiai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kas yra Harelo diagramos? Kaip jomis modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Iš kokių dalių sudarytas objektinio modeliavimo formalizmas? Trumpai apibūdinkite jas? (formalią apibrėžtį pateikti nebūtina). Kas tai yra objektinio modeliavimo formalizmo klasės? Kaip aprašomos jų signatūros? Kuo jos skiriasi nuo informacinio modeliavimo formalizmo klasių? Ką vadiname objektų aspektais? Kokie objektų aspektai ir kaip dažniausiai yra specifikuojami modeliuojant dalykinę sritį. Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Ką vadiname objekto darnos reikalavimais? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Į kokias operacijas skirstomos objekto operacijos? Ką vadiname objekto protokolu? Kas tai yra operacijų priešsąlygos ir posąlygos? trigeriai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip objektinio modeliavimo formalizmais yra modeliuojami agregatai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kokie procesų tipai nagrinėjami informacinėje analizėje? Kaip jie modeliuojami? Trumpai apibūdinkite objektinės analizės esmę. Kokie yra jos žingsniai? Trumpai apibūdinkite kiekvieną iš jų. Ką objektinėje analizėje vadiname skriptais? Kam skriptai naudojami? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Iš kokių dalių objektinėje analizėje sudaromas dalykinės srities terminų žodynas? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip objektinėje analizėje yra parenkamos klasės? kaip analizuojami ryšiai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Kaip objektinėje analizėje modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Pateikite (skirtingų nei knygoje) pavyzdžių. Projektiniai sprendimai, jų tipizavimas, tipinės konstrukcijos ir jų aprašymo būdai. Programų sistemos architektūros stiliaus samprata. Svarbiausieji stiliai. Projektavimo metodikos samprata. Koncepcinio projektavimo samprata. Koncepcinio projektavimo tikslai. Dalykinės srities koncepcinio modelio pertvarkymas į programų sistemos koncepcinę architektūrą. Objektinio projektavimo metodikos komponentai: architektūros stilius, PSI paradigma, pradiniai duomenys. Koudo ir Jodano strategija. Sistemos skaidymo į posistemius strategijos. Sistemos skaidymo į procesus strategija, architektūros stiliaus parinkimo strategija ir klasių protokolų projektavimo strategija. Objektinio projektavimo metodikos euristikos ir vertinimo kriterijai. UML: paketai, plėtros mechanizmai. UML: statinės struktūros diagramos. UML: užduočių diagramos. UML: sekų diagramos. UML: ansamblių diagramos. UML: būsenų diagramos. UML: veiklos diagramos. UML: realizavimo diagramos. Objektinio projektavimo metodikos rezultatai. Metodikos trūkumai.
    Programavimas, špera(50 puslapių)
    2005-07-21
  • Programų sistemų inžinerija (2)

    Programų sistemų inžinerija (PSI). Istorija. Paskirtis. Dalys. Tyrimo objektas. Sistemų kūrimo iš apačios aukštyn paradigma. Sistemų kūrimo iš viršaus žemyn paradigma. Riešuto paradigma. Formalizuoto sistemų kūrimo paradigma. Evoliucinio sistemų kūrimo paradigma. Karkaso paradigma. PS gyvavimo ciklo modelio samprata. Klasikinis PS gyvavimo ciklo modelis. Struktūrizuotas PS gyvavimo ciklo modelis. Evoliucinis PS gyvavimo modelis. Spiralinis PS gyvavimo ciklo modelis. Konstruktyvus (dviejų kojų) PS gyvavimo ciklo modelis. Objektinės PS gyvavimo ciklo modelis. Reikalavimų sistemos samprata. Reikalavimų formulavimo būdai. Projekto reikalavimai. PS reikalavimai. PS interfeiso reikalavimai. PS veikimo reikalavimai. Ekonominiai apribojimai PS reikalavimams. Politiniai apribojimai PS reikalavimams. Reikalavimų formulavimo žingsniai. Analizės planavimas. Informacijos rinkimas. Faktų klasifikavimas ir apibendrinimas. Reikalavimų specifikavimas.
    Programos, špera(5 puslapiai)
    2006-02-27
  • Programų sistemų inžinerija (3)

    Kokius komponentus reikia sukurti, kuriant programų sistemas? Ką reikia padaryti, kad sukurtų komponentų rinkinys taptų sistema? Kas svarbiau: klaida programoje ar jos naudojimo instrukcijoje? Kokiais aspektais galima nagrinėti programų sistemą, ją kuriant? Kas nusako išorinę programos sistemos elgseną? Kas nusako vidinę programos sistemos elgseną? Kas vadinama PS architektūra? Kaip yra susiję PS architektūra ir tos sistemos eskizinis projektas? Kas vadinama eskiziniu PS projektavimu? Kas vadinama detaliu PS projektavimu? Kas vadinama PS dalykine ir problemine sritimi? Kas vadinama PS inžinerija? Kokios yra PSI pagrindinės dalys? Ką nagrinėja reikalavimų inžinerija? Kokios yra jos pagrindinės dalys? Kas tai yra sistemų analizė? Ką ji nagrinėja? Koks pagrindinis jos tikslas? Kaip vadinamas dokumentas, aprašantis kuriamos PS paskirtį ir jos pageidaujamas savybes? Kas vadinama programų inžinerija? Kuo PI skiriasi nuo PSI? Kokius klausimus nagrinėja duomenų inžinerija? Kokius klausimus nagrinėja žinių inžinerija? Kas vadinama projekto valdymu? Kas sudaro kokybės valdymo esmę? Ką nagrinėja PS instrumentinių priemonių teorija? Kokie darbai vykdomi, vykdant PS priežiūrą? Kas vadinama PS parengimu darbui, aptarnavimu, modernizavimu ir demontavimu? Kas PSI vadinama baziniu procesu? Kokie baziniai procesai naudojami PSI? Kas PSI vadinama pagalbiniu procesu? Kokie pagalbiniai procesai naudojami PSI? Kas PSI vadinama organizaciniu procesu? Kokie organizaciniai procesai naudojami PSI? Kas vadinama PS specifikavimu? Kokie yra PS specifikavimo būdai? Kas vadinama PS projektavimu? Kas tai yra programavimas? Kas vadinama PS surinkimu? Kas vadinama konfigūracijos valdymu? Kas vadinama PS testavimu ir verifikavimu? Kuo skiriasi PS vertinimas, peržiūra ir inspektavimas? Kokie objektai yra kuriami PS kūrimo eigoje? Kuo skiriasi PSI principai ir paradigmos? Kokios yra pagrindinės PSI paradigmos? Kokia yra sistemų kūrimo iš viršaus žemyn paradigma? Kokia yra sistemų kūrimo iš apačios aukštyn paradigma? Kokia yra riešuto paradigma? Kokia yra evoliucinio sistemų kūrimo paradigma? Kokia yra formalizuoto sistemos kūrimo paradigma? Kokia yra karkaso paradigma? Kokie yra pagrindiniai PSI principai? Ką teigia dekompozicijos principas? Ką teigia abstrakcijos principas? Ką teigia nuoseklių patikslinimų principas? Ką teigia struktūrizavimo principas? Ką teigia juodos dėžės principas? Kas tai yra info maskavimas? Ką teigia unifikavimo principas? Koks yra sistemų atvirumo principas? Ką teigia konceptualizavimo principas? Ką teigia metaforizacijos principas? Ką teigia interfeiso komfortiškumo principas? Kas tai yra operacinė sistemos koncepcija? Kas tai yra PS naudojimo siekis? Kas tai yra PS naudojimo strateginiai tikslai? Kas tai yra PS naudojimo operaciniai tikslai? Kas tai yra inovacinis slenkstis? Kas tai yra PS naudojimo siekis? Kokios problemos kyla jį formuluojant? Kas tai yra išorinė ir vidinė analizė? Kas tai yra DS analizė? Pagal kokią schemą ji vyksta? Kokios prielaidos yra daromos, taikant PI procesus? Kas tai yra PS naudojimo scenarijus ir jo realizacija? Kokie yra svarbiausieji inžinerijos ir amato skirtumai? UML: uždavinio diagramos. Pateikite pvz. UML: būsenų diagramos. Pateikite pvz UML: veiklos diagramos. Pateikite pvz. Kas vadinama "programavimo krize"? Kokios yra jos apraiškos? Trumpai apibūdinti jas. Kokie yra svarbiausieji pramoninio programavimo ypatumai? Trumpai apibūdinkite juos. Kokia yra DS struktūra ir kaip ji kinta laike? Ką vadiname esybėmis ir ką jų egzemplioriais? kokios esti esybių ir jų egzempliorių charakteristikos? ką vadiname esybių egzempliorių būsenomis? kaip vyksta būsenų pokyčiai? Ką vadiname modeliu? Kokios esti modelių rūšys? Kas tai yra proceso vyksmo, PS naudojimo ir laukiamos naudos kontekstinės diagramos? Kam jos reikalingos? Kaip jos sudaromos? Iš kokių dalių sudarytas informacinio modeliavimo formalizmas? Apibūdinkite jas. Kas tai yra informacinio modeliavimo formalizmo domenai? Kaip jie konstruojami? Pateikite pvz. Kas tai yra informacinio modeliavimo formalizmo klasės? Kaip aprašomos jų signatūros? Pateikite pvz. Apibūdinkite modeliavimo formalizmo klasių ir poklasių ryšių pobūdį. Kas tai yra klasifikacija? kokios jos esti? Pateikite pavyzdį. Ką info modeliavimo formalizmuose vadiname ryšiais? Kaip aprašomos ryšių signatūros? Pateikite pvz. Kokius darnos reikalavimus galima aprašyti klasių kardinalumais ryšių atžvilgiu? Pateikite pvz. Kokie ryšiai vadinami rekursiniais? Kaip jie aprašomi? Pateikite pvz. Kaip informacinio modeliavimo formalizmais yra modeliuojami agregatai? Pateikite pvz. Ką vadiname informacinio modeliavimo formalizmo klasės raktu? Kuo skiriasi paprasti ir sudėtiniai raktai? Ką vadiname vidiniu raktu? išoriniu? mišriuoju? Pateikite pvz. Kokios esybės vadiname silpnosiomis? Kokias klases vadiname priklausomomis klasėmis? Kuo skiriasi tikrieji agregatai ir pseudoagregatai? Pateikite pvz. Ką vadiname esybės gyvavimo ciklo modeliu? Kaip perėjimo diagramose modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Kokie yra modelių tipai ir kaip jie derinami vienas su kitu bendrame esybės gyvavimo ciklo modelyje? Pateikite pvz. Kaip perėjimo diagramose modeliuojama kelių esybių gyvavimo ciklų sąveika? Pateikite pvz. Kas yra Harelo diagrama? Kaip jomis modeliuojami esybių gyvavimo ciklai? Pateikite pvz.. UML: sekų diagrama. Pateikite pvz. UML: statinės struktūros diagramos Pateikite pavyzdžių.
    Programos, špera(11 puslapių)
    2006-10-31
  • Programų sistemų inžinerija (4)

    Programų sistemų gyvavimo ciklo samprata, gyvavimo ciklo modeliai. Reikalavimų programų sistemai analizė, reikalavimų rūšys, formulavimas, specifikavimas ir vertinimas. Programų sistemų projektavimas, tipinio projektinio sprendimo (projektavimo šablono) sąvoka. Programų sistemų realizavimas. Pagrindiniai testavimo metodai. UML kalba, užduočių (use-case) diagramos, klasių diagramos, sekų diagramos, komponentų diagramos, išdėstymo (deployment) diagramos. Objektiškai orientuoto projektavimo principai. Pagrindiniai objektiškai orientuoti mechanizmai ir jų taikymas. Projektų valdymo kompetencijos sritys, svarbiausios sąvokos ir metodai. Kokiu tikslu programų sistemų inžinerijoje įvesta programų sistemos gyvavimo ciklo modelio sąvoka? Kas vadinama programų sistemos gyvavimo ciklu ir kas programų sistemos gyvavimo ciklo modeliu?Kas tai yra projekto palaikymo sistema? Kokia programų sistemų inžinerijos paradigma grindžiamas klasikinis gyvavimo ciklo modelis? Kokias stadijas numato klasikinis gyvavimo ciklo modelis? Kokie yra programų sistemos specifikavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokiais aspektais nagrinėjama programų sistema techninėje užduotyje? Kas daroma programų sistemos specifikavimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos projektavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra pagrindiniai programų sistemos projektavimo žingsniai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programavimo ir programų derinimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programavimo ir programų derinimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos integravimo ir aprobavimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos integravimo ir aprobavimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos diegimo stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos diegimo stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra programų sistemos naudojimo ir priežiūros stadijos tikslai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kas daroma programų sistemos naudojimo ir priežiūros stadijoje klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra kontroliniai taškai klasikiniame gyvavimo ciklo modelyje? Kokie yra klasikinio gyvavimo ciklo modelio trūkumai? Kam skirtas pagrindinis dėmesys spiraliniame programų sistemos gyvavimo ciklo modelyje? Kokios stadijos yra spiraliniame programų sistemos gyvavimo ciklo modelyje?Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama reikalavimu? Reikalavimų specifikacija? Kas vadinama programų sistemos reikalavimų lokalizavimu? Koks reikalavimas vadinamas abstrakčiu? Koks reikalavimas vadinamas įgyvendinamu? Koks reikalavimas vadinamas integruojamu? Koks reikalavimas vadinamas išsamiu? Koks reikalavimas vadinamas lokalizuojamu? Koks reikalavimas vadinamas trasuojamu? Koks reikalavimas vadinamas suprantamu? Koks reikalavimas vadinamas glaustu? Koks reikalavimas vadinamas unikaliu?. Koks reikalavimas vadinamas verifikuojamu?. Kas vadinama programų sistemos reikalavimų nuleidimu žemyn? Kokie sistemos funkcinio komponento reikalavimai vadinami išvestiniais? Kas tai yra reikalavimų ryšio matrica? Kokie turi būti gerai suformuluoti programų sistemos reikalavimai? Kas tai yra anotuoti reikalavimai? Kas yra reikalavimo statusas? Kas yra reikalavimo kritiškumas? Kuo skiriasi programų sistemos reikalavimai ir projekto reikalavimai? Į kokias grupes skirstomi projekto reikalavimai? Ką apibūdina technologiniai projekto reikalavimai? Ką apibūdina projekto kokybės valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto konfigūracijos valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto kokybės valdymo reikalavimai? Ką apibūdina projekto finansavimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto rezultatų ir jų pateikimo reikalavimai?Ką apibūdina projekto rezultatų aprobavimo reikalavimai? Ką apibūdina projekto garantijų reikalavimai? Į kokias grupes skirstomi programų sistemos reikalavimai? Kas įvyksta pažeidus funkcinius sistemos reikalavimus? Į kokias pagrindines grupes skirstomi nefunkciniai sistemos reikalavimai? Kokie yra dalykinės srities analizės rezultatai? Trumpai apibūdinkite juos. Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama reikalavimų įgyvendinimo delsa? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama programų sistemos ilgaamžiškumu? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama atotrūkiu tarp užsakovo poreikių ir sistemos galimybių? Kas programų sistemų inžinerijoje vadinama sistemos adaptyvumu? Kokios yra interfeiso reikalavimų grupės? Trumpai apibūdinkite jas. Kokios yra sistemos veikimo reikalavimų grupės? trumpai apibūdinkite jas?Kokios yra iš ekonominių apribojimų išplaukiančių reikalavimų grupės? Trumpai apibūdinkite jas? Kokie reikalavimai išplaukia iš politinių apribojimų? Trumpai apibūdinkite juos? Kokie reikalavimai išplaukia iš teisinių apribojimų? Trumpai apibūdinkite juos. Kas tai yra dalykinės srities analizė? Pagal kokią schemą ji vyksta? Ką reikia padaryti, planuojant sisteminės analizės procesą? Kaip yra atliekami reikalavimų specifikacijos verifikavimas ir vertinimas? Kokią specifikaciją vadiname korektiška? pagrįsta? įgyvendinama? Dalykinės srities koncepcinio modelio pertvarkymas į programų sistemos koncepcinę architektūrą. Kas vadinama koncepciniu programų sistemos projektavimu? Kokie uždaviniai yra sprendžiami koncepcinio projektavimo metu? Kaip traktuojamas konceptualizacijos principas koncepcinio projektavimo metu? Racionalumo principas. Subjektyviosios ir objektyviosios projektavimo proceso iracionalumo priežastys. Kodėl, nepaisant objektyvių priežasčių, pažeidžiančių projektavimo proceso racionalumą, projektavimo metodikų studijos yra prasmingos? Projektavimo metodo ir projektavimo metodikos skirtumai. Tipiniai projektavimo metodikų komponentai. Išvardinkite populiariausius programų sistemų architektūros stilius. Kaip praplėstas klasikinis gyvavimo ciklo modelis struktūriniame modelyje? Kaip praplėstas klasikinis gyvavimo ciklo modelis evoliuciniame modelyje? Projektavimo metodikos samprata. Koncepcinio projektavimo samprata. Koncepcinio projektavimo tikslai. UML: realizavimo diagramos. Projektavimo paradigmos. Redukcionizmo ir ekspansionizmo esmė. Projektinių sprendimų priėmimo strategijos. Projektuotojų tipai. Trumpai apibūdinkite juos. Kuo skiriasi projektavimo strategijos, projektavimo procedūros ir projektavimo euristikos? Kokiais svarbiausias atributais aprašoma programų sistemos architektūra? Kas vadinama programų sistemos architektūros stiliumi? Kas vadinama konstrukcijos patikslinimu? Kas vadinama konstrukcijos plėtiniu? Modulių sankiba per skaliarinius duomenis. Pateikite pavyzdžių. Modulių sankiba per skaliarinius valdančiuosius duomenis. Pateikite pavyzdžių. Netiesioginė modulių sankiba per skaliarinius valdančiuosius duomenis. Pateikite pavyzdžių. Modulių sankiba per struktūrinius duomenis. Pateikite pavyzdžių. Modulių sankiba per struktūrinius valdančiuosius duomenis. Pateikite pavyzdžių. Netiesioginė modulių sankiba per struktūrinius valdančiuosius duomenis. Pateikite pavyzdžių. Modulių sankiba per operacinę aplinką. Pateikite pavyzdžių. Nelokalioji modulių sankiba. Pateikite pavyzdžių. Globalioji modulių sankiba. Pateikite pavyzdžių. Tranzityvioji modulių sankiba. Pateikite pavyzdžių. Atsitiktinis modulio rišlumas. Loginis modulio rišlumas. Modulio rišlumas pagal laiko momentą. Procedūrinis modulio rišlumas. Komunikacinis modulio rišlumas. Nuoseklusis modulio rišlumas. Funkcinis modulio rišlumas. Kokie pradiniai duomenys yra reikalingi objektinei projektavimo metodikai? Kaip pasiskirsto resursų poreikis pagal programų sistemos gyvavimo ciklo stadijas? Objektinio projektavimo metodikos komponentai: architektūros stilius, PSI paradigma, pradiniai duomenys. Koudo ir Jodano strategija. UML: paketai, plėtros mechanizmai. UML: ansamblių diagramos. Projektavimas kaip alternatyvų analizė. Kodėl nepavyksta projektavimui pritaikyti analitinių optimizavimo metodų? Dekompozicijos ir abstrakcijos principų vaidmuo projektavime. Valdymo srautų stiliaus architektūros, jų ypatumai ir stiliaus atmainos. Kas vadinama projektiniu sprendimu? Kokie projektiniai sprendimai vadinami tipiniais? Kas vadinama tipinėmis konstrukcijomis? Kuo skiriasi tipinių konstrukcijų katalogai, tipinių konstrukcijų bibliotekos ir tipinių konstrukcijų kalbos? Kas vadinama architektūriniu karkasu? Kokias architektūrinių karkasų rūšis žinote? Trumpai apibūdinkite jas. Kuo svarbus tinkamas sistemos suskaidymas į modulius? Kas vadinama modulių sankiba? Kodėl modulių sankiba yra nepageidautina? Kas vadinama tarpmoduliniu ryšiu? Kada tarpmodulinis ryšys tampa patologiniu? Nuo ko priklauso modulių sankibos stiprumas? Modulių sankibos kategorijos. Kas vadinama modulio rišlumo? Per kokias modulio savybes yra nusakomas jo rišlumas? Programų sistemos funkcinės dekompozicijos samprata. Funkciniai agregatai ir funkciniai primityvai. Projektavimo bazė. Kuo skiriasi funkcinė ir dalykinė programų sistemos dekompozicija? Kas vadinama funkciniais moduliais? Kas vadinama dalykiniais moduliais? Reikalavimų lokalizavimas. Reikalavimų lokalizavimo matrica. Reikalavimų nuleidimas žemyn. Išvestiniai ir papildomi reikalavimai. Reikalavimų trasavimas. Reikalavimų trasų aprašymas matrica. Svarbiausieji programų sistemų komponavimo mechanizmai. Tiltų ir vartų skirtumai. Svarbiausios objektinio projektavimo problemos. Kokius svarbiausius projektinius sprendimus tenka priimti projektuojant objektiškai. Klasių protokolų projektavimas objektiniame projektavime. Objektinio projektavimo euristikos. Projektinių sprendimų vertinimo kriterijai objektiniame projektavime. Kokie informacijos rinkimo metodai naudojami sisteminėje analizėje? Trumpai apibūdinkite juos. Kaip atliekami dalykinės analizės metu surinktų faktų klasifikavimas ir apibendrinimas? Kas vadinama nuostata? perspektyva? požiūriu? Kas vadinama požiūrių integravimu? Kaip jis atliekamas? Kas tai yra reikalavimų specifikacija? Kokios yra pageidautinos reikalavimų specifikacijų savybės? Kokie yra reikalavimų verifikavimo ir vertinimo metodai? Trumpai apibūdinkite juos. Projektavimo metodikų vertinimo problemos. Song ir Osterweil pasiūlymų esmė. Kaip galima aprašyti konkretaus programų sistemos kūrimo projekto ypatumus, renkantis tinkamiausią projektavimo metodiką? Imperatyviosios architektūros. Reaktyviosios architektūros. Primityviosios konstrukcijos ir jų konkretizacija. Pateikite pavyzdžių. Aukštesnės eilės (neprimityviosios) konstrukcijos ir jų konkretizacija. Objektinių architektūrinių karkasų ypatumai. Abstrakčiosios klasės. Standartinė karkaso realizacija. Programinio komponento samprata, Kuo komponentai skiriasi nuo tradicinių modulių? Duomenų srautų stiliaus architektūros, jų ypatumai, privalumai ir trūkumai bei atmainos. Programų sistemos specifinės dalykinės architektūros samprata. Programų sistemos bendrosios dalykinės architektūros samprata. Programų sistemų šeimos (organizacijos informacinės sistemos) bendrosios architektūros samprata. Sistemos skaidymo į posistemius strategijos objektiniame projektavime. Kaip pasinaudoti tipine konstrukcija? Pateikite pavyzdžių. Klasių bibliotekų ir objektinių architektūrinių karkasų skirtumai. Programų sistemų ir programų sistemų šeimų kūrimo procesų skirtumai. Išvardinkite svarbiausius programų sistemų šeimos (organizacijos informacinės sistemos) bendrosios architektūros sluoksnius. Trumpai apibūdinkite juos. Bendroji modulio samprata. Charakteristikos, apibūdinančios modulio tipą. Modulių panaudojimo būdai, aktyvavimo mechanizmai ir vykdymo būdai. Koudo ir Jodano projektavimo strategija.
    Programos, špera(35 puslapiai)
    2006-12-04
  • Projektavimas (2)

    Projektavimo ir konstravimo samprata. Projektavimo įvykių (proceso) seka. Projektuotojo darbo laiko skalės. Veiksniai turintis įtaką projektuotojo darbui. Projektavimo etapai. Standartai. Vieninga konstrukcinės dokumentų sistema (VKDS). Gaminio planavimas. Pagrindinės projektavimo taisyklės. Modulinis konstravimas. Patentai.
    Statyba, špera(7 puslapiai)
    2006-02-10
  • Projektavimas pagal užduotą kokybę

    Projektavimo procesas. Užsakovų tarpininkavimo ir pasižadėjimų valdymas, partnerystė ir bendravimas tarp užsakovų ir tiekėjų. Pirkimo ir pardavimo standartas ir specifikacijos. Konstravimas patikimumui. Tikimybė ir statistika. Sprendimo paklaida. Pagrindinai tikimybės priklausomybės. Sprendimo paklaida. Kokybės parametrų išsibarstymas. Diskretūs skirstiniai. Bernulio bandymai ir Bernulio skirstinys, geometrinis skirstinys ir Puansono skirstinys. Geometrinys skirstinys. Puasono skirstinys. Tolydūs skirstiniai. Vienodos tikimybės skirstinys. Eksponentinis skirstinys. Normalinis skirstinys. Trikampio skirstinys. Sukauptoji tikimybė. Relėjaus skirstinys. Perteklinis patikimumas. Aptarnaujamumas. Tinkamumas. Gedimų klasifikacija, charakteristikos, analizė, trūkumų medžiai. Statistinių procesų valdymas. Bendri principai. Procesų patikros duomenų valdymas. Nuokrypių matai. Pasikliautiniai intervalai, hipotezes patikrinimas (Z testas, T testas, F testas, ksi kvadrato testas, normalinio skirstinio testas). Statistinė procesų patikra. Procesų galimybės. Netekties funkcijos priartėjimas. Kontrolės koncepcija, tipai, išankstinė kontrolė. Automatinė statistinė procesų patikra ir valdymas. Eksperimento planavimas, filosofija. Pagrindinės koncepcijos ir įrankiai. Kaip eksperimentai yra kartojami.
    Pramonė ir gamyba, špera(27 puslapiai)
    2010-12-28
  • Projektavimo pagrindai

    Plačiausias techninės užduoties skyrius-techniniai reikalavimai. Techninis siūlymas. Apmatinis projektas. Techninis projektas. Aiškinamasis raštas. Pirmieji Lietuvoje techninių brėžinių standartai. Gaminio planavimas. Techninė užduotis. Koncepcija. Gaminio sisteminio planavimo veiksniai. Gaminio idėjų kėlimas. Gaminio idėjų parinkimas. Gaminio apibrėžimas (konkretizavimas). Techninės užduoties sudarymas. Techninės užduoties sudarymo gairės. Būdingos reguliavimų grupės. Koncepcijos nustatymas. Projektavimas tenkinant technologiškumo reikalavimus. Konstrukcinės sandaros technologiškumas Transporto mašinų pagrindinės konstrukcinės medžiagos. Konstrukciniai plienai. Ketus. Kalusis ketus. Spalvotojų metalų lydiniai. Metalokeramika. Gumos. Grafitas. Polimerai. Projektavimo ir konstravimo samprata. Užsakovai. Projektuotojų grupė. Tiekėjai. Gamintojai. Realizavimo tarnybos. Pirkėjas. Vartotojai. Sistemų operatoriai. Visuomenė. Projektuotojų darbo pasiskirstymas laiko skalėse. Projektavimo etapai. Veiksniai turintys įtaką projektuotojo darbui. Techniniai brėžiniai, techniniai gaminių dokumentai. Projektavimas tenkinant estetiškumo reikalavimus. Požymiai orientuoti į rinką. Tikslo pabrėžimo požymiai. Valdymo ir aptarnavimo išryškinimo požymiai. Požymiai reklamuojantys gamintoją. Vieninga konstrukcines dokumentacijos sistema (VKDS). Grafiniai gaminio konstrukcijos dokumentai. Raštiniai gaminio konstrukcijos dokumentai. Funkcinis nagrinėjimas. Fizikinis nagrinėjimas. Konstrukcinis nagrinėjimas. Sprendimo variantų įvertinimas ir parinkimas. Projektavimas tenkinant estetiškumo reikalavimus. Projektavimo metodai: pagrindinės taisyklės, principai ir dailės. Pagrindinės projektavimo taisyklės. Projektavimo principai. Funkcijų integravimas ir atskyrimas. Savitarpio pagalbos principas. Stabilumo principas. Projektavimo gairės. Konstravimas atsižvelgiant į deformavimąsį. Projektavimas atsižvelgiant į koroziją. Projektavimas tenkinant ergonomiškumo reikalavimus.
    Inžinerija, špera(18 puslapių)
    2006-12-31
Puslapyje rodyti po