Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Bankininkystė (4)

    Bankų veiklos raida. Bankų raida Lietuvoje. Pinigai. Bankų veiklos principai. Bankų organizavimas ir veiklos reikalavimai. Bankų pinigai. Banko veiklos organizavimas. Banko funkcijos (veiklos). Komerciniai bankai. Lietuvos banko veikla. Bankinės ir nebankinės institucijos. Bankinių institucijų charakteristika. Centrinio banko operacijos. Nebankinės institucijos. Bankų steigimas ir valdymas. Nebalansiniai straipsniai.
    Finansai, špera(9 puslapiai)
    2006-04-24
  • Bankininkystė (5)

    Išvardinkite pinigų atliekamas funkcijas. Kas yra pinigai "plačiąja prasme"? Kas yra "kvazipinigai"? Apibūdinkite bankininkystės bruožus tarpukario Lietuvoje. Kas buvo žymiausi lito ir pinigų emisijos politikos kūrėjai? Kaip kūrėsi bankai po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo? Kaip klasifikuojamos bankinės institucijos? Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas yra skiriami tokie bankai. Pagal teisinę formą bankai skirstomi. Kodėl valstybės turi centrinius bankus? Koks yra pagrindinis Lietuvos banko tikslas? Kokios yra pagrindinės Lietuvos banko funkcijos? Koks bus Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įstojus i Europos Sąjungą (ES) ir įsivedus eurą? Komercinio banko steigimo tvarka. Kuo skiriasi banko atstovybė nuo filialo(skyriaus)? Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti banko licenciją? Kokie yra banko valdymo organai? Kas sudaro pagrindinį banko kapitalą? Kas sudaro papildomą banko kapitalą? Apibūdinkite banko aktyvines operacijas. Apibūdinkite banko pasyvines operacijas. Kas yra aktyvų ir pasyvų skolinių įsipareigojimų derinimas? Ką reiškia "likvidumo" sąvoka? Kuo skiriasi likvidžios ir nelikvidžios lėšos? Kokie yra likvidumo valdymo principai? Kokios yra banko rizikos rūšys? Kaip yra valdoma valiutos kurso rizika? Apibūdinkite banko tikslų sistemą ir banko veiklos aplinką. Kas yra bankų veiklos dalyviai, kokie jų interesai? Banko veiklos planavimo pagrindiniai principai. Kas sudaro banko veiklos operatyvinio bei strateginio plano turinį? Apibūdinkite banko pajamų ir išlaidų struktūrą. Kas sudaro banko pelną? Kas yra kredito įstaigų priežiūra ir kas ją vykdo? Kokie yra bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir kas juos nustato?
    Finansai, špera(5 puslapiai)
    2006-05-10
  • Bankų technologinė įranga

    Banknotų nusidėvėjimo kontrolės priemonės. Banknotų linijinių matmenų kontrolė. Mokėjimo kortelės. Jų apsauga. Kreditinių kortelių autentiškumo kontrolė. Monetų skaičiavimo įrenginiai. Monetų skaičiavimo ir rūšiavimo mašina. Monetų kontrolės ir rūšiavimo įrenginiai. Banknotų skaičiavimo įrenginys veikia. Autentiškumo kontrolės įrenginiai. Vertybinių popierių rūšiavimo įrenginys.
    Finansai, špera(5 puslapiai)
    2007-02-21
  • Baudžiamoji teisė (25)

    Bendrieji baudžiamosios teisės pagrindai. Baudžiamosios teisės esmė. Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamosios teisės politikos principai. Baudžiamosios teisės šaltiniai Lietuvos Respublikoje (LR). Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos. Baudžiamosios teisės vieta valstybės teisės sistemoje. Nusikalstamos veikos samprata ir rūšys. Nusikaltimo samprata, požymiai, klasifikavimas ir reikšmė. Nusikaltimai ir kiti teisės pažeidimai. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos. Būtinosios ginties ribų peržengimas ir jo teisinės pasekmės. Bausmė, jos rūšys. Bausmės skyrimo principai ir bendrieji pradmenys. Sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Baudžiamojo poveikio priemonės, jų skyrimas. Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Subjektyvieji požymiai. Atsakomybes senatis ir teistumas. Baudžiamosios teisės specialioji dalis ir jos sistema bei nusikaltimų klasifikavimo pagrindai. Tradicinė turto pagrobimo samprata. Turto pagrobimo baigtumas. Įsibrovimo samprata. Kišenvagystės samprata. Fizinis smurtas kaip plėšimo būdas. Sukčiavimas, patikėto turto pasisavinimo ir iššvaistimo klasifikavimas. Klasikinės apgaulės samprata. Turtinės žalos padarymas apgaule, kaip speciali sukčiavimo norma. Turtinės teisės iššvaistymas. Pasisavinimo ir iššvaistymo samprata.
    Baudžiamoji teisė, špera(12 puslapių)
    2009-04-20
  • Bažnyčios istorija

    Tikėjimo mokymas ir jo problemos. Klaidatikystė ir kova prieš ją. Humanizmas, "renesansas" ir Bažnyčios atsinaujinimas. Humanizmo ir renesanso problema. Scholastika ir senoji filosofija. Rašytas ir spausdintas žodis. Pamaldžiųjų katalikų brolijos. Dvasinio tobulėjimo sąjūdis. Bažnyčios susirinkimas Bazelyje. Apibendrinimai. Revoliucija. Religinės revoliucijos šmėkla. Kontrreformacija ir katalikiškoji pertvarka. Kontrreformacijos išvados. Bažnyčios susirinkimas Tridente: pertvarkos formulavimas. Maldos ir apeigų knygos. Tikėjimo skelbimas nekrikščioniškuose kraštuose. Romos (Lietuvos Brastos) Bažnytinė unija ir jos pradinis įgyvendinimas.
    Krikščionybė, špera(9 puslapiai)
    2006-04-18
  • Bažnyčios istorija (3)

    Antikinė krikščionybė(313-476). Naujos tautos bažnyčioje: keltai, germanai, anglosaksai. Frankų bažnyčios reforma: nuo gentinės iki imperinės bažnyčios. Slavų kristianizacija. Kryžiaus žygiai į artimuosius rytus ir sukarintos vienuolijos (11-13A). Vakarų ir rytų bažnyčių atitolimas, susidarymas, atitolimas, susipriešinimas, susvetimėjimas ir bandymai vienytis. Vakarų vienuolystės raida: nuo vienuolyno iki vienuolijos(5-12a). Grigališkoji bažnyčios reforma. Mokyklos, universitetų atsiradimas ir raida. Teologija, klaidatikystė ir kova prieš ją. Elgetaujančių vienuolių ordinai. Konsiliarizmas.
    Krikščionybė, špera(14 puslapių)
    2007-09-18
  • Bažnytinis menas

    Egiptas, Mesopotamija, Hebrajų religinis menas, Graikų menas: Skulptūra, Tapyba; Romos menas, Krikščionių senovės menas: Katakombos, Bazilikinis menas, Bizantinis menas, Kaukazo bizantinė architektūra.
    Dailė, špera(4 puslapiai)
    2005-03-07
  • Bažnytinis menas (2)

    Romanizmas, Romaninė architektūra, Romanikos skulptūra, Romaninė tapyba, Knygų iliuminavimas, Gotikos menas, Dvasiniai gotikinės katedros pagrindai, Gotikos skulptūra, Gotikos tapyba, Renesanso tapyba, Nyderlandų tapyba, Vokiečių dailė, Renesanso manierizmas, Baroko architektūra, Baroko skulptūra, tapyba, Neoklasicizmas, Eklektikos amžius, XIX amžiaus bažnytinis menas Lietuvoje.
    Architektūra ir dizainas, špera(15 puslapių)
    2005-03-01
  • Bendravimo proceso organizavimas

    Bendravimo proceso organizavimas. Kokia bendravimo (komunikacijos) sąvokos esmė? Kokios bendravimo proceso sudėtinės dalys? Kokios žmogaus savybės brandinamos bendravimo proceso metu? Kas sudaro bendraujančiųjų tarpusavio sąveiką? Kokie bendravimo proceso etapai? Apibūdinkite pagrindinius bendravimo lygius. Apibūdinkite asmeninių ir tarpasmeninių santykių esmę. Kokie trys dalykinio bendravimo organizaciniai aspektai? Kokia atsiskleidimo esmė ir kokios tos pokalbio rūšies priežastys? Apibūdinkite draugystės ir meilės svarbą tarpasmeniniuose santykiuose. Pateikite socialinę ir psichologinę grupių klasifikaciją. Kokie grupių ir komandų skirtumai? Apibūdinkite grupės darną ir žmonių bendravimo joje suderinamumą. Kokie tarpasmeninių santykių grupėje ypatumai? Apibūdinkite lyderiavimo sąvoką. Kokie pagrindiniai lyderių stiliai, kokios jų savybės? Pakomentuokite lyderiavimo stilių būdingiausius septynis bruožus. Apibūdinkite svarbiausias lyderiavimo teorijas. Kuo ypatingi charizmatiniai lyderiai? Dalykinio bendravimo rūšys. Pokalbių, susirinkimų, organizavimas. Kas sudaro žodinio (verbalinio) bendravimo esmę? Paminėkite ir pakomentuokite perduodamo pranešimo keturias dalis. Apibūdinkite pasiruošimo viešam pasisakymui reikalavimus. Kas sudaro efektyvios kalbos svarbiausius veiksnius? Kokia viešųjų pasisakymų sandara? Kokios ryškiausios viešųjų kalbų klaidos? Kokie pokalbio telefonu etiketo ypatumai? Paminėkite kokybiškų dalykinių laiškų svarbiausius bruožus. Kokie reikalavimai atsakomiesiems laiškams? Kokie derybų (pokalbių) etapai ir jų ypatumai? Apibūdinkite pasiruošimo dalykiniams pokalbiams (deryboms) svarbiausius etapus bei pakomentuokite juos. Pateikite ryškiausių pašnekovų apibūdinimus ir galimus elgesio su įvairiais partneriais būdus. Apibūdinkite svarbiausias nuostatas, kad pašnekovas būtų patenkintas pokalbiu. Kokie argumentavimo metodai? Kokie dialogo prieštaravimo metodai? Kokie prieštaravimo laiko variantai ir kada jie vartotini? Apibūdinkite pokalbio pabaigos uždavinius. Į ką būtina atkreipti dėmesį organizuojant susirinkimus? Kokie svarbiausi konferencijos organizavimo darbai? Paminėkite konferencijos posėdžių etapus ir apibūdinkite jų darbus. Kokios parlamentinio darbo taisyklės naudojamos konferencijose. Kokius vizitus ir priėmimus naudoja verslininkai? Kokie vizitų organizavimo programos darbai? Apibūdinkite priėmimo vadybos dešimtį darbų. Kas nurodoma ruošiant kvietimus priėmimui? Koks pristatymo ir prisistatymo etiketas? Kas nerašytina tarnybinėje vizitinėje kortelėje? Kuo skiriasi kalba nuo tosto. Kokios naudotinos stalo kortelės. Kokios naudojamos ryšių su žiniasklaida formos? Apibūdinkite rašytinės informacijos žiniasklaidai veiksnius. Kokios spaudos konferencijos ir interviu rengimo taisyklės? Kokia garsinio pašto, vaizdo konferencijų ir telekomunikacijos susirinkimų nauda? Kaip suprantame proksemiką, haptiką, okuletiką ir kinetiką? Kokie yra tarpasmeninės erdvės zonos atstumai? Paminėkite etiškos laikysenos, rankų paspaudimo, moralaus žvilgsnio, šypsenos ir veido mimikos aspektus.
    Kita, špera(12 puslapių)
    2010-08-27
  • Bendravimo proceso organizavimas ir rūšys

    Bendravimo proceso organizavimas. Bendravimo sistemos esmė, funkcijos, tikslai bei lygiai. Bendravimo lygmenys. Bendravimo proceso organizavimas. Bendravimo proceso modelis. Kultūros įtaka bendravimo sėkmei. Grupinio darbo ir specialistų komandos organizavimo ypatumai. Darbo komandos sudarymo ir veikimo mechanizmas. Grupės ir komandos narių veiksmų suderinamumas. Lyderis ir lyderiavimas. Lyderiavimo teorijos. Dalykinio bendravimo rūšys. Pokalbių (derybų), susirinkimų, konferencijų, vizitų, priėmimų bei ryšių su žiniasklaida organizavimas. Žodinis bendravimas, viešos kalbos ypatumai. Viešųjų pasisakymų sandara. Pokalbiai telefonu. Dalykinis bendravimas raštu. Patarimai rašant laiškus. Susirašinėjimo ypatumai pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Derybos ir pokalbiai bei jų organizavimas. Pasirengimas pokalbiui (deryboms). Derybų pradžia. Dialogas. Pokalbio pabaiga. Konferencijos organizavimas. Susirinkimo organizavimas. Vizitų ir priėmimų organizavimas. Vizitų ir priėmimų rūšys. Vizitų ir priėmimų organizavimas. Ryšių su žiniasklaida organizavimas. Bendravimas telekomunikacijos pagalba. Nežodinis (neverbalinis) bendravimas.
    Žiniasklaida, špera(21 puslapis)
    2008-10-13
  • Bendravimo psichologija

    Bendravimo sąvokos samprata. Bendravimui būdingi poelgiai. Bendravimo modeliai. Pagrindiniai komunikacijos principai. Bendravimo mitai. Kontrolės pasiskirstymo būdai bendravime. Suvokimas bendravime. Kultūriniai faktoriai. Pagalvės metodo charakteristika. "Aš" vaizdo vystymasis. Emocijų tipai. Priežastys, dėl kurių neišreiškiame emocijų. Blogo klausymosi įpročiai.
    Socialinė psichologija, špera(7 puslapiai)
    2005-04-27
  • Bendrieji apskaitos pagrindai

    Bendrieji apskaitos principai. Sąskaitos kaip klasifikavimo požymiai ir apskaitos registrai. Sąskaitų tipai. Darbinės atskaitomybės lentelė. Balansas. turtas. Nuosavybė.
    Apskaita, špera(5 puslapiai)
    2005-11-20
  • Bendroji fizika

    Atskaitos sistema. Tiesiaeigio judėjimo vidutinis momentinis greitis ir pagreitis. Kreivaeigio judėjimo momentinis greitis. Normalinis ir tangentinis pagreitis. Sukamojo judėjimo kampinis greitis ir pagreitis. Ašiniai vektoriai. Kampinių ir linijinių kinematinių dydžių sąryšis. Vektorinės sandaugos taisyklė. Slenkamasis judėjimas. Jėga, masė, impulsas. Inercinės atskaitos sistemos Niutono dėsniai. Impulso momentas. Jėgos darbas ir galia slenkamojo ir sukamojo judėjimo atvejais. Kinetinė energija sukamojo ir slenkamojo judėjimo atvejais. Potencinė energija. Deformuoto kūno potencinė energija. Gravitacijos laukas, jo ypatumai. Inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. Inercijos jėgos slenkamajame, sukamajame judėjime. Svyravimų kinematika. Vienos krypties, statmenųjų svyravimų sudėtis; Lisažū figūros. Svyravimų energija. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Skersinės ir išilginės bangos. Sklindančiosios bangos lygtis. Banginė lygtis. Molekulinės – kinetinės teorijos metodai ir prielaidos. Termodinaminiai parametrai. Idealiųjų dujų izoprocesai. Dujų būvių lygtys. Pagrindinės molekulinės – kinetinės teorijos lygtis. Termodinaminė temperatūros prasmė. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Maksvelio skirstinys. Tikimiausias greitis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Adiabatinis procesas. Entropija jos statistinė prasmė. Antrasis termodinamikos dėsnis. Elementarusis krūvis. Elektros krūvių tvermės dėsnis. Elektrinio lauko stipris. Laukų superpozicija. Elektrinio lauko jėgų darbas. Vektoriaus E cirkuliacija. Elektrostatinio lauko potencialumas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Potencialo gradientas.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2005-06-22
  • Bendroji pedagogika

    Pedagogikos mokslo samprata, esmė ir raida. Pagrindinės pedagogikos mokslo sąvokos. Pedagogikos mokslų šakos. Didaktikos samprata ir esmė. Mokymo ir mokymosi struktūra ir tikslai. Mokymo tipai ir kryptys. Mokymo metodai. Mokymo metodų klasifikacija. Mokymo formos. Mokymosi veiksniai. Mokymosi metodai. Ugdymui įtakos turintys kiti svarbesni veiksniai. Auklėjimo samprata užsienyje ir Lietuvoje. Auklėjimo esmė, paskirtis. Auklėjimo vieta ugdymo sistemoje ir auklėjimo vyksmo ypatumai. Auklėjimo tikslai. Auklėjimo uždaviniai. Auklėjimo metodai. Auklėjimo veiksniai. Auklėjimo principai ir rezultatyvumas. Auklėjimo organizavimo formos. Auklėjimo priemonės.
    Pedagogika, špera(9 puslapiai)
    2006-09-27
  • Bendroji psichologija

    Psichologijos mokslo objektas, uždaviniai, tyrimo principai ir metodai. Asmenybės samprata, jos struktūra. Asmenybės pažinimo procesai. Asmenybės emocinės valios sferos apibūdinimas. Raidos ir pedagoginė psichologija. Raidos ir psichologijos objektas. Raidos tarpsnio(periodo, stadijos) samprata. Psichikos raida antrojoje vaikystėje. Paauglystė. Pedagoginės psichologijos objektas. Įvadas į mokymą. Moksleivių mokymasis. Mokymosi tipai. Prasmingas ir beprasmis mokymasis. Mokymosi sėkmės veiksniai. Mokymosi motyvacija, jos prigimtis, tipai, žadinimo būdai. Mokymo metodai. Moksleivio vertinimas. Socialinė psichologija. "Aš" vaizdo apibūdinimas, arba iš kur aš žinau, kad aš tikrai esu aš. "Aš" vaizdo įsisąmoninimas. "Aš" vaizdo pastovumas. "Aš" vaizdo turinys. Savęs vertinimas. Žmonių grupės. Tarpasmeniniai santykiai grupėse. Grupės įtaka asmenybei. Lyderystė. Bendravimo psichologija. Konfliktų psichologiniai ypatumai. Konflikto sprendimo taktikos.
    Psichologija, špera(33 puslapiai)
    2005-07-24
  • Bendroji psichologija (4)

    Psichologijos apibūdinimas. Psichologijos istorijos santrauka. Psichologijos metodai. Psichikos aiškinimas. Sąmonė ir jos būsenos. Jutimas ir suvokimas. Mąstymas. Kalba ir kalbėjimas. Atmintis. Mokymasis. Intelektas. Vaizduotė. Dėmesys.
    Psichologija, špera(15 puslapių)
    2006-06-23
  • Bendrosios praktikos slaugytojų kvalifikacija

    Nacionalinė sveikatos koncepcija. Slaugos veiklą reglamentuojantys įsakymai. Modelis. Slaugos procesas. Slaugytojo funkcijos. MN 20: 1994 Slaugos etikos pagrindai. Hn 47 – 1: 2003. Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai. Akių plovimas. Nosies landų valymas. Ausų landų valymas. Burnos ertmės priežiūra. Lytinių ir šalinimo organų higiena. Higieninis maudymas. Gulinčio paciento maudymo metodika naudojant dušą. Sėdinčio paciento maudymo metodika naudojant dušą. Maudymo lovoje metodika. Stovinčio maudymas naudojant dušą. Pragulos ir jų klasifikacija. Pragulų išsivystymo rizika. Pragulų profilaktika. Rankų plovimas. Prieš švirkščiant vaistus. Pirštinių užsimovimas ir nusimovimas. Sterilių tirpalų traukimas iš ampulių. Injekcijoms skirtų sterilių tirpalų traukimas iš buteliukų. Sterilių miltelių formos vaistų, skirtų injekcijoms, skiedimas ir traukimas. Antibiotikų skiedimas. Injekcijos į raumenis. Injekcijos į odą. Injekcijos į poodį. Insulino leidimo vietos. Injekcijos į veną. Kraujo bandinio paėmimas iš venos vakuuminiu švirkštu. Intraveninio periferinio kateterio įvedimas. Intraveninio periferinio kateterio ir adatos su sparneliais fiksavimas. Intraveninio periferinio kateterio priežiūra. Infuzinės sistemos paruošimas. Lašinės sistemos prijungimas pacientui ir vaistų lašinimo pradžia. Tirpalų lašinimo greičio nustatymas ir skaičiavimas. Flakono pakeitimas intraveninės infuzijos metu. Lašinės sistemos nutraukimas. Kraujo tipai pagal skirtingas sistemas. Kraujo transfuzijos įstatymas. Lašų lašinimas. Lašų lašinimas į akis. Lašų lašinimas į nosį. Lašų lašinimas į ausis. Žvakučių įdėjimo į tiesiąją žarną procedūra. AKS matavimas. Pulso skaičiavimas. Pulso čiuopimo vietos. Pulso dažnis. Kūno temperatūros matavimas, įvertinimas ir registravimas. Aksiliarinis temperatūros matavimas (pažastyje). EKG užrašymas. Deguonies panaudojimas. Sekreto siurbimas iš burnos. Padėti pacientui rasti kvėpavimą lengvinančią padėtį. Heimlicho metodo taikymas užspringus pacientui. Diurezės sekimas. Dirbtinis maitinimas. Skysčių girdymas. Skrandžio plovimas. Pagalba vemiant. Skrandžio zondavimas. Diurezės sekimas. Šlapimo reflekso skatinimas. Šlapimo pūslės plovimas dezinfekavimo tirpalu. Antelės padavimas (pakišamųjų indų panaudojimas). Rektoskopinio zondo – dujų vamzdelio panaudojimo procedūra. Žarnyno valymas klizmomis. Basono padavimas. Vidurių sekimas. Prižiūrėti dirbtinas kūno angas. Žaizdų rūšys. Skausmas.
    Slauga, špera(20 puslapių)
    2008-11-17
  • Bibliotekininkystė

    Bibliotekininkystės vieta mokslų sistemoje. Bibliotekininkystės mokslo objekto versijos šio mokslo raidoje. Sisteminis bibliotekininkystės mokslo objekto požiūris (J. Stoliarovo koncepcija). Pagrindinės bibliotekininkystės mokslo teorinės problemos. Bibliotekininkystės, kaip mokslo disciplinos raida. Bibliotekininkystės studijų raida Lietuvoje. Bibliotekininkystės studijos užsienio šalyse. Šiuolaikinės bibliotekininkystės disciplinos. Bibliotekos vieta kultūros sistemoje (pagal J. Sherą). Bibliotekinės veiklos samprata. Bibliotekos funkcijos visuomenėje. Tiesioginės ir netiesioginės bibliotekų paslaugos – bibliotekų veiklos pagrindas. Bendrasis bibliotekinių paslaugų modelis. Bibliotekininko profesijos vertybės. Bibliotekininko profesinės etikos turinys. Bibliotekų tipai ir rūšys. Nacionalinės bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Viešosios bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Akademinės bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Mokyklų bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Specialiosios bibliotekos ir jų skiriamieji bruožai. Šiuolaikinė biblioteka ir jos formos (virtuali, skaitmeninė, hibridinė ir kt.). Tradicinės ir virtualios bibliotekos lyginamoji charakteristika. Bibliotekininkystės mokslo terminija. Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas. Lietuviški bibliotekininkystės periodiniai leidiniai. Lietuvos bibliotekų įstatymas ir jo reikšmė Lietuvos bibliotekininkystei. Š.R. Ranganatanas – pasaulinio garso mokslininkas, bibliotekininkas teoretikas. Pirmasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Antrasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Trečiasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Ketvirtasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Penktasis Š.R. Ranganatano dėsnis. Šviečiamoji bibliotekos funkcija ir jos aktualumas. Informacinė bibliotekos funkcija. Rekreacinė bibliotekos funkcija. V. Biržiška ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. A. Ružansovas ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. I. Kisinas ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. V. Ruzgas ir jo nuopelnai Lietuvos bibliotekininkystei. Aplankytos viešosios bibliotekos tipologinė charakteristika. Aplankytos akademinės bibliotekos tipologinė charakteristika. Aplankytos mokyklų bibliotekos tipologinė charakteristika. Aplankytos specialiosios bibliotekos tipologinė charakteristika. Bibliotekininkų profesinės organizacijos (IFLA, LBD) ir jų veikla.
    Bibliotekininkystė, špera(24 puslapiai)
    2008-03-20
  • Biochemija

    RR – beta oksidacija, RR. su neporiniu anglies atomų sk. oksidacija, lipidų peroksidinė oksidacija, aktyviosios deguonies formos, ląstelės antioksidacinė apsauga, antioksidantai, Acetil-KoA šaltiniai ir jo pernešimas iš mitochondrijų į citoplazmą, fosfolipidų sintezė, cholesterolio sintezė, AR šaltiniai ir jų panaudojimas, AR deamininimo būdai, pagrindiniai NH3 šaltiniai organizme, karbamido (ureos biosintezė), kiti NH3 detoksinimo būdai, dekarboksilinimo būdai, biogeniai aminai jų biol reikšmė, aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai, AR beazotines liekanos metabolizmas, Hb ir mioglobinas, femo sintezė, Fe apykaita žmogaus organizme, hemoglobino skilimas, laisvas ir surištas bilirubinas, nustatymo diagnostinė reikšmė, purino nukleotinų biosintezes šaltiniai, IMP biosintezė, purino nukleotidų skilimas, podagra. Priežastys, vaistai, pirimidino nukleotidų sintezės šaltiniai, UTP ir CTP sintezė, DNR biosinteze (replikacija), DNR replikacijos inhibitoriai, prokariotų ir Eukariotų RNR biosintezė, potranskripcinės RNR modifikacijos, transkripcijos inhibitoriai, genetinis kodas, jo savybės, mutagenai, genų mutacijos, jų pasekmės, supratimas apie molekulines ligas, B biosintezė, potransliacinis polipeptidionės grand subrendimas, transliacijos inhibitoriai, genų inžinerija: bendras supratimas, metodų stadijos, pritaikymas, signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius, signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazės sistemą, G - baltymai, fosfodiesterazių inhibitoriai - vaistai, signalinių molekulių veikimas per fosfolipazės C sistemą, Ca2+ ir kalmodulino vaidmuo metabolizmo reakcijose, signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą, NO: sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo, dopaminas: sintezė, recept. veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, Parkinsono liga, vaistai nuo jos, acetilholinas: sintezė, metabolizmas, veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai, acetilcholinesterazės inhibitoriai, pseudocholinesterazė, Alzheimerio liga, nuo jos vaistai, serotoninas. GABA (gama aminobutiratas): sintezė, metabolizmas, receptoriai, glicinas ir glutamatas, histaminas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, antagonistai, gliukagonas, insulinas, atriopeptidai.
    Farmakologija, špera(47 puslapiai)
    2005-03-01
  • Biochemija (11)

    Jonizacinės kameros. Dujų išlydžio skaitikliai. Scintiliacinis jonizuojančios spinduliuotės metodas. Cheminis jonizuojančios spinduliuotės aptikimo metodas. Puslaidininkis, liuminescencinis, kolorimetrinis aptikimo metodai. Kosminė spinduliuotė. Vidinių apšvitos dozių skaičiavimas. Tef esmė, apskaičiavimas. Apšvitos dozės gyventojams. Ekspozicinė dozė. Sugertoji dozė. Lygiavertė dozė. Svorio audinių jautrio daugiklio esmė apskaičiuojant efektyviąją dozę. Radioaktyvios medžiagos, savitasis ir tūrinis aktyvumas. Elektringųjų dalelių sąveika su medžiaga. Neelektringųjų dalelių sąveika, alfa virsmas, savybės. Beta virsmai, dalelių savybės. Elektrono pagava. Radioaktyvaus skilimo pastovioji ir pusėjimo trukmė. Radioaktyvios šeimos. Radioaktyvaus skilimo dėsnis. Natūralūs ir dirbtiniai jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai. Radonas. Mėginių aktyvumo ir savitojo aktyvumo nustatymas. Elektronų išsidėstymas atome. Branduolio sudėtis branduolinės jėgos. Maisto produktų bandinių atrinkimo metodai. Pašarų atrinkimo metodai. Dirvožemio atrinkimo metodai. Vandens bandinių atrinkimo metodai. Bandinių įpakavimo, gabenimo taisyklės. Izotopai, izobarai, izotonai, izomerai. Gama spinduliuotės savybės.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2007-01-22
Puslapyje rodyti po