Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Mikroekonomika (66)

    Ekonomika. Ekonomikos teorijos objektai. Ekonomikos teorijos metodai. Gamybos veiksniai. Ekonomikos teorijos raida. Ekonomikos formos. Ekonominės minties raida Lietuvoje. Prekė ir jos savybės. Pinigai. Darbo pasidalijimas. Ūkio struktūra. Nuosavybės santykiai. Ekonominės gėrybės. Ekonomikos teorijos struktūra. Valiutos stabilumas, konvertavimas. Rinka. Paklausa ir pasiūla. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. Naudingumas. Vartotojo biudžetinė tiesė. Kaštai. Vidutiniai kaštai. Ribiniai kaštai. Pajamos (Pj). Pelnas (Pel). Palūkanos. Gamyba tobulos konkurencijos rinkoje. Gamybos funkcija monopolinėje rinkoje. Monopolinės rinkos efektyvumas. Monopolinės konkurencijos rinka. Oligopolinė rinka ("oligo" - keletas). Renta. Nuoma. Darbo užmokestis (DU). Darbo jėgos rinka. Vertybinių popierių rinka. Rinkos ribotumas. Neturtas. Valstybės vaidmuo ekonomikoje. Pajamų nelygybė ir jos reguliavimas.
    Mikroekonomika, špera(25 puslapiai)
    2007-10-11
  • Mikroekonomika (68)

    Ribotumas ir pasirinkimas. Pagrindinė ekonomikos problema. 32 klausimai su pateiktais atsakymais. Paklausa ir pasiūla. 31 klausimai su atsakymais. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. 33 klausimai su atsakymais. Vartotojo elgsenos teorija. 45 klausimai su atsakymais. Gamybos teorija. 20 klausimų su atsakymais. Gamybos kaštai. 34 klausimai su atsakymais. Tobuloji konkurencija. 25 klausimai su atsakymais. Konkurencinė išteklių rinka. Darbo ir darbo užmokesčio. 40klausimų su atsakymais. Bendroji pusiausvyra ir ekonomine gerove. 11 klausimų su atsakymais. Monopolija. 46 klausimai su atsakymais. Pajamų nelygybe ir skurdas, jų mažinimas. 22 klausimai su atsakymais. Monopolinė konkurencija. Skirtingų rinkos struktūrų palyginimas. 22 klausimai su atsakymais. Oligopolija. 28 klausimai su atsakymais. Visuomeninės gėrybės ir visuomeninis pasirinkimas. 22 klausimai su atsakymais. Realios firmos ir jų finansavimas: akcijos ir obligacijos. 19 klausimų su atsakymais. Netobulosios konkurencijos išteklių rinkos. Darbas ir darbo užmokestis. 32 klausimai su atsakymais. Palūkanos, renta ir pelnas. 35 klausimai su atsakymais. Mokesčių sistema. 25 klausimai su atsakymais. Aplinkos tarša ir gamtos ištekliai.
    Mikroekonomika, špera(25 puslapiai)
    2007-10-19
  • Mikroekonomika (7)

    Tobulosios konkurencijos ekonomikos bruožai ir sandara. Paklausa. Pasiūla. Vartotojo biudžetas. Gamyba, jos veiksniai, funkcijos. Gamyba trumpuoju laikotarpiu. Gamyba ilguoju laikotarpiu. Kainų diskriminacija monopolijos sąlygomis.
    Mikroekonomika, špera(8 puslapiai)
    2005-06-10
  • Mikroekonomika (95)

    Apibūdinkite "Ceteris paribus". Apibūdinkite racionalumo sampratą, racionalų vartotoją. Kas yra normuojančioji ir pozityvioji ekonomika? Apibūdinkite ekonominių srautų judėjimą ratu. Išvardinkite ir apibūdinkite ekonomikos sistemas. Apibūdinkite paklausą, dėsnį, paklausą veikiančius veiksnius, paklausos funkciją. Apibūdinkite pasiūlą, dėsnį, pasiūlą veikiančius veiksnius, pasiūlos funkciją. Apibūdinkite aukštesnės ir žemesnės kokybės prekes. Kaip paklausos ir pasiūlos elastingumas įtakoja mokesčio pasiskirstymą tarp pirkėjo ir pardavėjo? Kaip grafiškai ir lentelių pagalba nustatyti rinkos pusiausvyros kainą? Kada rinkoje susidaro perteklius, trūkumas ir pusiausvyra ir kaip tai įtakoja kainas? Apibūdinkite vyriausybės nustatytą minimalią ir maksimalią kainas. Apibūdinkite vartotojo gaunamą naudingumą, ribinį naudingumą, prioritetus, biudžeto tiesę, prekių rinkinį. Ką rodo abejingumo kreivė, abejingumo kreivių kartograma? Ką rodo ribinė pakeitimo norma ? Išvardinkite gamybos kaštus ir juos apibūdinkite. Kokios yra gamybos mąsto grąžos? Apibūdinkite ribinį rezultatyvumą. Kokia yra kaštų minimizavimo trumpuoju gamybos laikotarpiu sąlyga? Apibūdinkite ribinį darbo produktą. Apibūdinkite vienodų kaštų kreivę arba izokostę. Kuo skiriasi monopsonijos ir natūralios oligopolijos rinkos struktūros. Apibūdinkite ekonominę rentą. Apibūdinkite laužtos paklausos kreivę. Bendroji paklausa ir pasiūla, kreivė, veiksniai. Kas lemia bendrosios paklausos kreivės formą? Kokios dalys sudaro bendrąja pasiūla. Ilgojo ir trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivės. Kas yra BVP, NBVP, RBVP? Kokie yra BVP apskaičiavimo metodai? Namu ūkio vartojimas, vyriausybės išlaidos, nuomos pajamos. Kainų indeksas arba defliatorius, šešėlinė ekonomika, vyriausybės transferiniai mokėjimai. Kas yra nacionaliniu sąskaitų sistema? Apibūdinkite galutini ir tarpini produktą. Kas yra pridėtinė vertė? Kas yra negamybiniai sandoriai? Kas yra ekonominis pelnas? Kas yra operacijos su finansiniai popieriais? Kas yra investicijos? Kas sudaro darbo ir kapitalo pajamas? Apibūdinkite ekonomikos cikliškumą. Kokios dalys sudaro? Kokias priemones valstybė naudoja skatinti ir stabdyti fiskalinei politikai? Laferio kreivė. Kas yra spekuliacija? Diskretiška ir nediskretiška fiskalinė politika. Pinigu paklausa ir pasiūla. Kokie yra pinigai? Kokios pinigu funkcijos? Kokie veiksniai lemia pinigų paklausa ir pasiūlą? Kas yra apyvartinės santaupos? Monetarinės politikos privalumai ir trūkumai. Nominalioji ir realioji pinigu pasiūla. Centrinis bankas, jo funkcijos. Infliacijos tempai (formos) ir rūšys. Kas lemia paklausos infliaciją? Kas lemia pasiūlos infliaciją? Kokie veiksniai sukelia infliaciją? Tarptautinės prekybos politikos ir priemonės. Kvota, dempingas, tiesioginės ir netiesioginės eksporto subsidijos. Tarptautinės prekybos nauda ir žala. Kokie valiutų kursu režimai? Aukso ir dolerio standartas. Nedarbo rūšys, nedarbą mažinančios priemonės, nedarbo lygis, aktyvumo lygis, užimtumo lygis, visiškas užimtumas, natūralus nedarbo lygis.
    Mikroekonomika, špera(9 puslapiai)
    2009-01-07
  • Mikroprocesoriai (11)

    Procesorių paskirtis, klasifikacija, taikymo sferos. Pagrindinės procesorių charakteristikos. Atminties apsauga ir virtuali atminties adresacija. Tiesioginiai mainai. Komandų sistemos. Adresavimo režimai. Asemblerio pradmenys. Dėklas ir jo valdymas. Atminties segmentacija ir segmentiniai registrai. Mikroprocesorių sistemos sandara ir funkcionavimo principai. Pertraukčių posistemes paskirtis ir funkcionavimo pagrindai. Superskaliarinis duomenų apdorojimo principas. Duomenų ir vaizdų apdorojimo efektyvumą didinančios technologijos. Konvejerinis duomenų išrinkimo ir apdorojimo principas. Naujųjų technologijų dėka kompiuterizuotos sistemos. X86 komandų sistemos bruožai. Slankaus kablelio procesorius. 32 skilčių procesoriaus programinis modelis. Šiuolaikiniai Intel procesoriai. Šiuolaikiniai AMD ir kitų firmų procesoriai.
    Kompiuteriai, špera(20 puslapių)
    2008-05-23
  • Mikroprocesoriai (4)

    Suskaičiuoti kiek vienetų yra baite, kiekį nusiųsti į 101 ląstelę. Užpildyti atminties registrą skaičiumi 11. Apr =40h, N=20. Sudėti du daugiabaičius skaičius 10 baitu ilgis; 41h pirmas skaičius, 51h antras skaičius. Rasti 1 baito skaičiaus be ženklo masyve reikšme. Masyvas 52h (bazinis adresas), 51h – skaičiaus reikšme, 50h – masyvo ilgis. Ištrinti atminties (40h, 50h) sritį. Duotas Masyvas 3 ir 4 skiltyse yra "1". Reikia juos ištrinti (0200 – 03FF). Paimti duomenis iš lenteles esančios programų atmintyje. Paimti duomenis iš lenteles esančios programų atmintyje. Sudėti du skaičius. Dėmenys patalpinti vidinėje duomenų atmintyje, o jų adresai registruose R0 ir R1. Dėmenų ilgis registre R2. Jei skaičiai be ženklo, tai perpildymą rodys požymis C, jei su ženklu - F. Daugiabaitį skaičių, patalpinta vidinėje duomenų atmintyje, padauginti iš konstantės 123. Tegu skaičiaus pradžios adresas yra reg. R0, o jo ilgis reg. R1. Akumuliatoriuje esanti skaičių pakeisti į dvejetainį – dešimtainį kodą. Per prievado P1.0 išvada perduoti baitą nuosekliu būdu. Suskaičiuoti kiek skaičių didesnių už 37h. Perkopijuoti 200h-3F2h, 500h-8F2h. Rasti skaičių didesnį už 42h ir iš tų didesnių rasti max (0200-03FF). Ligini skaičių, kurio antroje skiltyje yra "1" 2k.0200-02FF. Rasti masyvo skirt. min ir max. (2000-3FFF) rasti elementų sk. kurie 3 skiltyje turi "0". Duotas masyvas. Anuliuoti skaičių nuo 28 iki 58. Adresų srityje sudėti visus skaičius. Rasti skaičius iš intervalo 42h-7Fh suma. Rasti skaičių mažesnių už 80h suma. Rasti min ir max skaičius. Sudėti du dešimtainius skaičius. Suskaičiuoti kiek skaičių mažesnių už 20. Neigiamus skaičius ištrinti ir įrašyti "0". Surasti max ir įrašyti į 444h. Surasti min ir įrašyti į 444h. "2.5". "2.6". "3.6". "3.7". "3.8". "3.9". Max 1500,1700h ištrinti iš ląstelės 12-45 ir įrašyti 0. Masyvas 5000,5500h didžiausių ir mažiausių sk. Sumą. Masyvo 1700,2500h sk, kurį 4 skiltį įrašo "1", o antroj -"0" ir patalpina į 30h ląstelę. Masyvo 6200,9500h rasti lyginių sk. max ir patalpinti į 6000h į ląstelę. Duotas skaičių masyvas 2700,3500h lyginius skaičius, kurie 4 skiltyje turi "1" padidinti 4. Duotas masyvas 200,800h. Kurie didesni už 66h surasti max. Duotas masyvas 1300h-1500h. Ištrinti skaičius, kurie patenka į diapazoną nuo 12 iki 45h. MAX 2000-5000 tarp max ir min. Masyvas 2000,5000. Masyvas 2000,3000h, kur 3-4 skiltyje yra. 2300,5300h sk. sumą. Masyvą 1500,1700h, rasti skaičių didesnį už 66 max. Į IDA perduoti bankų 1-3 turinius, pradinis IDA adresas 4000H. Sudaryti programą, kuri skaičiuotų loginę funkciją Y=X1UX2∩((X3∩X4)UX5)∩X6. Sudaryti programą, kuri priimtų per prievadą P1 duomenų masyvą iš periferinio įtaiso ir patalpintų į IDA. Sudaryti programą, kuri realizuotų 10ms vėlinimo trukmę. Sudaryti programą, kad ji realizuotų 2 s vėlinimo trukmę. Parašyti programą, galinčią išmatuoti laiko intervalus 0.1 - 10 s ribose. Programa pašalina kontaktų virpėjimo įtaką. Programa skaičiuoja impulsus laiko intervalas formuojamas programiniu būdu, o impulsus skaičiuoja taimeris. Programa skaičiuoja impulsus, laiko intervalą skaičiuoja taimeris, o impulsus skaičiuojame programiniu būdu. Programa suformuoja ir išveda per prievadą P1 VŽ=0A6H. Programa formuoja nenutrūkstančią impulsų seką.
    Programavimas, špera(20 puslapių)
    2007-01-30
  • Mikroprocesoriai (6)

    Kintamųjų tipai C kalboje, masyvai, struktūros. Operacijos su kintamaisiais, bitų laukai C kalboje. Pagrindinė programa, funkcijos, netiesioginis adresavimas C kalboje. Pagrindinė programa. LCD sąsaja ir programavimas. RTC, jo sąsaja ir programavimas. Sąsaja su lygiagrečiais ASK. Vidinis mikrovaldiklio UART ir jo programavimas. MV su vidiniai ASK. Jų struktūros ir programavimas. PIC16X mikrovaldiklis. Struktūra, pagrindinės savybės. Apibendrinta SSA sistemos struktūra ir parametrai. Apibendrinta SSA sistemos struktūra ir parametrai. Diskretizavimo efektai, priešmaskuojantys filtrai ir jų parametrai. ASK statiniai ir dinaminiai parametrai. Santykis signalas/trikdis, efektyvus bitų skaičius. KKA statiniai ir dinaminiai parametrai. Analoginio signalo atstatymas iš jo diskretinio ekvivalento. Filtrai su komutuojamais kondensatoriais, jų parametrai. Monolitinė šerdis (branduolys) (monolithic kernel). Mikrošerdinė architektūra. Daugelio sluoksnių OS.
    Programos, špera(8 puslapiai)
    2007-09-12
  • Mineralogija

    Mineralų cheminė sudėtis. Mineralų cheminiai elementai. Cheminių jungčių tipai ir jų struktūrinė charakteristika. Ryšys tarp mineralų cheminės sudėties ir kristalinės struktūros. Vanduo mineraluose. Cheminės formulės. Dujiniai, skysti ir kieti intarpai mineraluose. Koloidų reikšmė mineralų susidarymo procesuose. Mineralų kristalinės struktūros. Tankiausio sudėjimo struktūros. Koordinacinio skaičiaus, efektyvaus spindulio sąvoka. Svarbiausi kristalinių struktūrų tipai. Mineralų kristalinių struktūrų defektai. Amorfinės medžiagos. Metamiktinis mineralų struktūrų irimas. Izomorfizmas ir polimorfizmas mineraluose. Izomorfizmo rūšys, vidiniai ir išoriniai veiksniai, sąlygojantys izomorfinius pakitimus mineraluose. Epitaksijos reiškiniai. Polimorfizmas. Paramorfozė. Politipija. Mineralų kristalų ir agregatų morfologija. Gamtoje randamų mineralų kristalų išorė, forma, habites, pavidalas. Lygiagretūs suaugimai "dvynukai". Grūdėtų, slaptai kristalinių, kolomorfinių agregatų morfologija. Drūzos, dendritai, varvekliai, konkrecijos, žeodos, oolitai, ir kt. Mineralų agregatai. Mineralų individų ir agregatų morfologijos reikšmė, atkurianti jų genezę. Mineralų tipomorfizmas. Mineralų fizinės savybės. Fizinių savybių priklausomybė nuo sudėties ir struktūros. Mineralų masė, tūris, tankis. Mechaninės savybės: skalumas, lūžis, kietumas. Optinės savybės: šviesos lūžis, blizgesys, spalva, liuminiscencija. Magnetinės, elektrinės ir terminės mineralų savybės. Mineralų radioaktyvumas. Mineralų tyrimo metodai. Mineralų susidarymo ir kitimo procesai (trumpa charakteristika). Endogeniniai mineralų susidarymo procesai. Egzogeniniai mineralų susidarymo procesai. Metamorfinis mineralų susidarymo procesas.
    Gamtinė geografija, špera(8 puslapiai)
    2006-07-10
  • Miško ekologija (2)

    Miško atkūrimo būdo parinkimą lemiantys veiksniai. Teisiniai veiksniai. Socialiniai ir ekonominiai–techniniai veiksniai. Ekologiniai veiksniai. Gamtinio rajonavimo reikšmė atkuriant mišką. Svarbesniųjų ekologinių veiksnių reikšmė vietinėms ir kai kurioms introdukuotoms medžių rūšims. Klimatiniai veiksniai. Šviesa. Oro temperatūra. Oro drėgmė. Vėjas ir slėgis. Atmosferos cheminė sudėtis. Mechaninė (granuliometrinė) ir mineraloginė dirvožemių bei gruntų sudėtis. Dirvožeminiai veiksniai. Fizinės dirvožemio savybės. Vandens savybės. Mažiausias drėgmės imlumas. Vytimo drėgmė. Kapiliarinė drėgmė. Pilnas drėgmės imlumas. Gruntinių vandenų gylis. Cheminės dirvožemių savybės. Humusas. Orogarfiniai veiksniai. Biotiniai veiksniai. Sukcesijų ypatumai kirtavietėse. Mikroklimato pakitimai kirtavietėse. Temperatūra. Santykinis oro drėgnumas. Vėjo greitis. Dirvožemio pažeidimai kertant. Kirtaviečių užmirkimas ir užpelkėjimas. Žolinės dangos pakitimai ir konkurencija kirtavietėse. Miško žėlimas kirtavietėse. Žėlimas kertant hidrotopų medynus atvejiniais kirtimais. Spygliuočių ir minkštųjų lapuočių žėlimas užmirkusių ir pelkinių augaviečių kirtavietėse. Uosio ir ąžuolo žėlimas kirtavietėse. Kai kurių miško medžių rūšių šaknų formavimosi ypatumai miško želdiniuose. Svarbesnių ekologinių veiksnių įtaka medžių sodinukams ir jų reguliavimo galimybės ruošiant dirvą. Dirvožemio šilumos režimas. Dirvožemio tūrinė masė. Oro drėgmės režimas. Dirvožemio drėgmės režimas. Dujų apykaita dirvožemyje. Dirvožemio maisto medžiagos. Šalnos ir šalčiai. Ligos ir kenkėjai. Žėlimo privalumai ir trūkumai. Ekologiniai veiksniai lemiantys miško medžių derėjimą ir sėklų barstymą. Ekologiniai veiksniai, įtakojantys sėklų sudygimą ir sėjinukų augimą. Šviesa ir šiluma. Dirvožemio rūgštingumas. Miško paklotės įtaka sėklų sudygimui. Gyvoji dirvožemio danga. Vegetatyvinis miško žėlimas. Pušų žėlimas po medyno danga. Eglių žėlimas po medyno danga. Ąžuolo ir uosio žėlimas po medyno danga. Juodalksnio ir beržo žėlimas po medynų danga.
    Ekologija, špera(13 puslapių)
    2008-01-14
  • Miško ekonomika

    Įvadas. Miško ūkio kaip ūkio šakos ypatumai. Miško ekonomikos turinys. Miško ūkio gamybos veiksniai (faktoriai). Lietuvos miško ūkis. Jo veiklos ekonominiai pagrindai. Ekonominiai pagrindai. Planavimas miškų ūkyje. Kapitalas miško ūkyje. Pagrindinio fondo apskaita. Pagrindinių fondų nusidėvėjimas. Pagrindinių fondų amortizacija. Nusidėvėjusių ir nenaudojamų priemonių likvidavimas. Turto inventorizavimas. Apyvartiniai fondai. Kapitalo formavimas. Gamybos kaštai. Gamybos kaštų apskaita. Darbas, darbo jėga, darbo našumas. Darbo organizavimas. Darbo našumas. Reprodukcija miškų ūkyje. Miškų ūkio intensyvumas. Kainos miško ūkyje. Medienos prekyba. Mokesčiai miškų ūkyje. Apmokestinimo sistema. Mokesčių administravimas. Apmokestinamas pelnas (juridinių asmenų pelno mokestis). Fizinių asmenų pajamų mokestis. Kelių mokestis. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą. Pridėtinės vertės mokestis. Mokestis už aplinkos teršimą. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Žemės mokestis. Valstybinės žemės nuomos mokestis. Atskaitymai į valstybės biudžetą už parduotą žaliavinę medieną ir statų mišką. Valstybės biudžetas. Pinigai, jų vertės kitimas laiko bėgyje. Grynos pajamos. Grynų diskontuotų pajamų panaudojimas. Vidinio pelno norma. Laukiama miško žemės vertė. Miškų ūkis ir bankai.
    Ekonomika, špera(23 puslapiai)
    2007-01-10
  • Miško politika

    Miško politika. Politikos samprata, sritys ir kryptys. Miškas. Miško masyvas. Miško funkcija. Miško žemė. Miško ūkio žemė. Miško įmonės žemė. Miško ūkis, miškininkavimas, miško įmonė. Miško politikos samprata. Miško politikos tikslai. Miško politikos veiksniai. Miško politikos struktūra. Miško teisinė politika. Bendroji miško valdymo politika. Miško formavimo politika. Miško turėjimo formos nustatymo politika. Miško funkcinės paskirties formavimo politika. Miško struktūros formavimo politika. Miško žemės ir miško naudojimo bendroji politika. Miško žemės naudojimo politika. Miško naudojimo politika. Miško auginimo politika. Miško techninė ir technologinė politika. Miško ekonominė politika. Miško socialinė politika. Miško inovacijų politika. Miško politikos formavimas. Miško politikos vykdymas ir organizavimas. Seim0 priimti teisės aktai, reguliuojantys miško ūkio santykius. Lietuvos Respublikos (LR) vyriausybės priimti pagrindiai teisės aktai, reguliuojantys miško ūkio santykius. Miško tarnybos priimti teisės aktai. Miško teisė. Miško teisės samprata ir pagrindinės sąvokos. Lt miškas ir jo sudėtis. Miško turėjimo santykiai ir miško nuosavybė. Lietuvos Respublikos (LR) kompetencija miško santykių srityje. Ekonominis valstybinio miško ūkio reguliavimas. Valstybinė miško inventorizacija, miško apskaita, miško kadastras. Valstybinė miško kontrolė. Miško būklės monitoringas. Ūkinis miško valdymas. Miško ūkio organizavimas. Miškotvarkos projektai. Miško želdinimas, auginimas ir gerinimas. Miško apsauga. Miško naudojimas: naudotojai, naudojimo teisės suteikimas ir nutraukimas. Miško naudotojų pareigos ir teisės. Miško naudojimo rūšys. Medienos ruoša. Medienos ruošos dydis. Antrinių miško medžiagų ruoša. Šalutinių miško medžiagų ruoša. Miško naudojimas poilsio ir gydymo reikalams. Miško naudojimas objektų apsaugos reikalams. Miškų naudojimas gamtosaugos ir kultūriniams reikalams. Miško naudojimas moksliniams tyrimams ir mokymo reikalams. Miško naudojimas buvojimui miškuose. Miško naudojimas specialioms valstybės reikmėms. Miško teisės pažeidimų rūšys. Miško teisės pažeidimų ir teisės atsakomybės formos. Miškams ir aplinkai padarytos žalos atlyginimo taksos. Miškų ūkio valdymas. Valdymo, administravimo, vadovavimo, vadybos sampratos. Valdymo objektas, subjektas, dalykas, esmė ir reiškinys, turinys ir forma. Judėjimas, veikla, ūkinė veikla, miško ūkis kaip valdymo objektas. Pagrindinės sisteminio valdymo sąvokos. Valdymas ir ekonomikos dėsniai. Miškų ūkio valdymo dėsniai. Valdymo sistemos, jų kūrimo, funkcionavimo principai. Valdymo metodų sistema. Administraciniai valdymo metodai. Ekonominiai valdymo metodai. Socialiniai valdymo metodai. Psichologiniai valdymo metodai. Teisiniai valdymo pagrindai ir metodai. Miško ūkio valstybinis ir ūkinis valdymas. Valdymo sistemos funkcijos ir funkcinės sritys. Valdymo sistemų struktūros. Miško įmonės organizacinė struktūra. Miško ūkio personalo sudėtis. Miško įmonės valdymo personalas. Miško įmonių valdymo personalo organizavimas. Miško ūkio valdymo priemonės. Valdymo procesas ir technologijos. Valdymo sprendimų klasifikacija. Valdymo sprendimo priėmimo, įforminimo, vykdymo ir kontrolės taisyklės. Dokumentikos ir raštvedybos pagrindai. Lietuvos miškų ūkio sistema. Miško kontrolės sistema. Miško kontrolės rūšys. Miško būklės kontrolė. Miško ūkio veiklos kontrolė.
    Žemės ūkis, špera(25 puslapiai)
    2005-10-07
  • Miško politika (2)

    Bendroji politikos samprata. Pagrindinės sąvokos. Miško politikos samprata. Miško politikos tikslai. Miško politikos veiksniai. Miško politikos struktūra. Ekonominė miško politikos kryptis. Miško žemės ir miško naudojimo politika. Miško ir miško žemės naudojimo principai. Bendrieji miško žemės ir miško naudojimo orientyrai. Miško žemės naudojimo orientyrai. Miško naudojimo orientyrai. Ekologinė miško politikos kryptis. Miško auginimo politika. Miškovaisos orientyrai. Miško priežiūros, ugdymo ir gerinimo orientyrai. Miško apsaugos ir apgynos orientyrai. Gamtinės aplinkos pusiausvyros apsaugos politika. Miškingumo formavimo orientyrai. Tikslinės miško funkcinės paskirties nustatymo orientyrai. Pragyvenimo šaltinio garantijų orientyrai. Visuomenės lūkesčių įgyvendinimo orientyrai. Miško ūkio tvarumo garantavimo kryptis. Miško ūkio įrangos ir aprūpinimo politika. Miško techninė ir technologinė politika. Miško inovacijų politika. Miško teisinė politika. Miško teisinės politikos orientyrai. Miško teisinių aktų sistema. Seimo priimti įstatymai reguliuojantys miško santykius. Lietuvos Respublikos (LR) vyriausybės priimti pagrindiniai teisiniai aktai, reguliuojantys miško santykius. Miškų tarnybos (ministerijos, departamento) priimti pagrindiniai teisiniai aktai, reguliuojantys miško santykius. Miško valdymo politika. Bendrieji miško valdymo orientyrai. Miško turėjimo formavimo orientyrai. Miško tvarkymo(miško ūkio vedimo) orientyrai. Miško politikos formavimas ir įgyvendinimas. Miško politikos formavimo principai. Miško politikos formavimo veiksniai. Miško politikos formavimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas.
    Žemės ūkis, špera(5 puslapiai)
    2006-10-28
  • Miško raida

    Raida. Lietuvos miškai nuo seniausių laikų iki XVI amžiaus. Teritorijos miškingumas. Miškų nuosavybė. Lietuvos miškai nuo XVI iki XVIII amžiaus. Miškų naudojimas, apsauga. Teisinis miškų naudojimo reguliavimas Lietuvos Statutuose. 1559 metų girių surašymas. 1567 metų girininkų nuostatai. 1641 metų girių ordinacija. Reguliuojamo miško ūkio užuomazgos XVIIIa II-oje pusėje. Lietuvos miškų ūkis carinės Rusijos valdymo metais 1795-1915. Miškų būklė ir eksploatacija (Miško ūkio darbų organizavimas). Miškotvarkos darbai. Miško apsauga. Miško gaisrai. Audros ir vėjai. Miško kenkėjai ir ligos. Miško želdinimas. Miško kirtimai. Miško sausinimas. Šalutinis miško naudojimas. Ganiava miške. Miško gėrybių rinkimas. Antriniai miško produktai. Lietuvos miško ūkis pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos miškų ūkis 1918-1940 m. Miškų apsaugos ir administracijos organizavimas. Valstybinių miškų fondo susiformavimas (žemės reformos 1920, 1922 metais). Vilniaus krašto miškų valdymas. Miškotvarkos darbų organizavimas. Eiga. Miško atkūrimo darbai ir jų organizavimas. Želdinimo fondas. Miško kirtimai ir medienos ruošos organizavimas. Pagrindinio naudojimo kirtimai. Miškų ūkis privačiuose miškuose. Lietuvos miškų ūkis 1941-1944. Lietuvos miškų ūkis pokario metais (po 1944 metų). Miškų ūkio administravimas. Miškų ūkio ekonominiai pagrindai. Miško atkūrimas. Ugdymo kirtimai. Miškotvarkos darbai. Miško darbininkai. Miško sausinimas. Miško ūkio organizavimas privačiuose miškuose.
    Ekologija, špera(11 puslapių)
    2007-10-22
  • Miško teisė ir politika

    Politikos samprata. Sritys ir kryptys. Miškas. Miško masyvas. Miško funkcija. Miško žemė. Miškų ūkio žemė. Miško įmonės žemė. Miško ūkis, miškininkavimas, miško įmonė. Miško politikos samprata. Miško politikos tikslai. Miško politikos veiksniai. Miško politikos struktūra. Miško teisinė politika. Bendroji miško valdymo politika. Miško formavimo politika. Miško turėjimo formos nustatymo politika. Miško funkcinės paskirties formavimo politika. Miško struktūros formavimo politika. Miško žemės ir miško naudojimo bendroji politika. Miško žemės naudojimo politika. Miško naudojimo politika. Miško auginimo politika. Miško techninė ir technologinė politika. Miško ekonominė politika. Miško socialinė politika. Miško inovacijų politika. Miško politikos formavimas. Miško politikos vykdymas ir organizavimas. Miško teisės samprata ir pagrindinės sąvokos. Lietuvos miškas ir jo sudėtis. Miško turėjimo santykiai ir miško nuosavybė. Lietuvos Respublikos (LR) kompetencija miško santykių srityje. Valstybinė miško kompetencija, miško apskaita ir miško kadastras. Valstybinės inventorizacijos lygmenys. Valstybinė miškų kontrolė. Miškų būklės monitoringas. Ūkinis miškų valdymas. Miško ūkio organizavimas. Miškotvarkos projektai. Miško želdinimas, auginimas ir gerinimas. Miško apsauga. Miškas ir visuomenė. Miško ginčai. Miško teisės pažeidimų ir teisinės atsakomybės už miško pažeidimus samprata. Miško teisės pažeidimas. Miško teisės pažeidimų rūšys. Miško teisės pažeidimų ir teisės atsakomybės formos. Teisės pažeidimų formos. Miško pareigūnų teisės. Administracinės teisės pažeidimo samprata. Administracinės nuobaudos samprata. Administracinės nuobaudos skyrimas. Administracinės teisės pažeidimai miško ūkio srityje. Pareigūnai, įgalioti nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas. Administracinės miško teisės pažeidimų protokolas. Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas. Nutarimas administracinės teisės pažeidimų byloje. Nutarimo apskundimas administracinės teisės pažeidimų byloje. Nutarimo skirti baudą vykdymo procesas administracinės teisės pažeidimo byloje. Baudžiamoji atsakomybė už miško teisės pažeidimus. Materialinė atsakomybė už miško teisės pažeidimus. Miško teisės pažeidimo padaryto nuostolio išieškojimas ir apskaičiavimas. Miškams ir aplinkai padarytos žalos atlyginimo taksos. Miško žemės tikslinės paskirties nustatymas ir keitimas. Santykiai su kitais Lietuvos ūkio subjektais. Darbų, nesusijusių su miško ūkiu vykdymas miškuose. Gretimų žemių naudojimas. Įmonės žemės ūkio naudmenų naudojimas. Lietuvos miško teisės istorinė apžvalga.
    Teisė, špera(10 puslapių)
    2007-03-05
  • Miško vadyba

    Miško ūkio valdymas. Valdymo samprata. Valdymo objektas, dalykas, subjektas. Valdymo subjektas — veiksnys. Miško ūkis kaip valdymo objektas. Miško ūkio funkcinė sudėtis. Miško ūkio valdymo struktūra. Valdymo esmė, reiškinys. Moksliniai valdymo pagrindai. Pagrindinės valdymo mokslo sąvokos. Valdymo sistemos. Valdymo modeliai. Miško ūkio valdymą lemiantys pagrindiniai augalininkystės dėsniai. Miško ūkio valdymą lemiantys ekonomikos dėsniai. Valdymo dėsniai. Miško ūkio valdymo mokslas. Valdymo mokslas. Valdymo mokslas naudojasi metodais. Valdymo mokslo ryšys su kitom disciplinom. Valdymo veikos plotmėje ryšys. Miško ūkio valdymo metodologiniai pagrindai. Valdymo požiūriai ir principai. Miško ūkio valdymo organizaciniai principai. Instrumentiniai valdymo pagrindai. Valdymo sistemos. Jų kūrimo ir funkcionavimo principai. Valdymo sistemos pagal srautų technologijas. Valdymo sistemos pagal valdymo būdą. Valdymo sistemos kūrimo funkcionavimo principai. Valdymo sistemų projekto kūrimo etapai. Valdymo metodų sistema. Administraciniai valdymo metodai. Ekonominiai valdymo metodai. Socialiniai valdymo metodai. Psichologinio valdymo metodai. Teisiniai valdymo metodai. Teisiniai miško ūkio valdymo aktai. Teisiniai miško ūkio valdymo metodai. Organizaciniai miško ūkio pagrindai. Valstybinis miško valdymas. Valstybinis vadovavimas apima šias priemones. Valstybinė miško kontrolė apima šias priemones. Valstybinių miško savininko funkcijų vykdymas. Ūkinis miško valdymas. Valdymo funkcijos ir posistemės. Valdymo funkcinės sritys. Kad vykdyti valdymo funkcijas reikia sukurti struktūrą. Lietuvos miško ūkio organizacinė struktūra. Urėdijos valdymas. Miško ūkio personalo profesinė sudėtis. Miško ūkio profesijos. Miško įmonės valdymo personalas. Miško ūkio personalo darbo vietų kūrimas. Personalo darbo organizavimas. Miško ūkio valdymo technologinės priemonės. Automatizuoto valdymo sistemos. AGVS struktūra: AGVS pagrindai. Valdymo procesas ir technologija. Valdymo funkcijos vykdymo seka (fazės). Problemų sprendimo eiga. Informacijos seka. Informacija valdyme. Valdymo technologija. Valdymo sprendimų kvalifikacija. Sprendinio taisyklės. Valdymo technologijos taisyklės. Sprendimų priėmimo organizacinės formos. Kolektyviniai sprendimai priimami. Kolektyvinio valdymo formos. Grupinių sprendimų darbo reglamentavimo normatyvai. Administracijos darbo planavimas ir organizavimas. Darbuotojų priėmimas. Struktūrinių padalinių ir sprendimų ugdymo kontrolė. Pasiūlymų, pareiškimų, skundų nagrinėjimas. Valdymo kultūra. Miško kontrolė.
    Žemės ūkis, špera(9 puslapiai)
    2006-10-28
  • Mityba (5)

    Mitybos fiziologijos objektas, trumpa raidos istorija ir uždaviniai. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Mineralinių medžiagų, atskirų mineralinių elementų ir vandens reikšmė mityboje. Pramonės įmonių darbininkų mitybos ypatumai. Vegetacinė nervų sistema ir jos funkcijos organizme. Kuo ši sistema skiriasi nuo somatinės nervų sistemos? Maisto virškinimas burnoje ir skrandyje (seilių fiziologinė reikšmė, seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimo mechanizmas). Riebalų reikšmė mityboje. Dirbančiųjų žemės ūkyje ypatumai (maisto medžiagų normos, mitybos režimas). Nervų sistemos struktūra (nervinė ląstelė, jos sandara, įcentriniai ir išcentriniai nervai ). Maisto medžiagų pasisavinimas ir faktoriai, padedantys pasisavinti maistą. Maisto medžiagų pasisavinimas ir faktoriai, padedantys pasisavinti maistą. Virškinimo reikšmė organizmo gyvybiniai veiklai. Virškinimo organų sistema (jos sandara ir motorika). Vidaus sekrecijos liaukos, jų reikšmė reguliuojant organizmo gyvybinės veiklos procesus. Kepenys ir jų reikšmė virškinimui. Vandenyje tirpių vitaminų reikšmė mityboje. Gydomoji mityba sutrikus skrandžiui. Refleksas – pagrindinis nervinės organizmo veiklos mechanizmas. Storojoje žarnoje vykstantys procesai. Atskirų amino rūgščių reikšmė mityboje. Baltymų kokybės nustatymo būdai. Kasos liauka ir jos vaidmuo virškinant. Organizmo energijos sunaudojimas ir pagrindiniai jo nustatymo metodai (tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija). Azoto balansas ir azoto pusiausvyra organizme. Vaikų ir paauglių mitybos ypatumai. Organizmo gyvybinės veiklos procesų reguliavimas (nervinė ir humoralinė reguliacija). Nervų sistemos struktūriniai elementai. Riebalų rezorbcija. Virškinimo trakto motorika, jos ypatumai atskirose virškinimo trakto dalyse, reguliavimo mechanizmas. Pagrindinė apykaita organizme. Faktoriai, turintys įtakos organizmo energijos sunaudojimui. Riebaluose tirpių vitaminų reikšmė mityboje. Maisto produktų ir paruošto maisto vitaminizavimas. Racionalios mitybos moksliniai pagrindai. Virškinimas tuščioje ir klubinėje žarnoje. Ertminis ir pasieninis virškinimas. Angliavandenių vaidmuo mityboje.
    Fiziologija, špera(27 puslapiai)
    2007-02-22
  • Mityba (6)

    Mitybos reikšmė ir režimas. Organizmo energijos atsargos. Maisto produktų derinamumo principai. Baltymai ir jų reikšmė mityboje. Apskaičiuoti kūno svorio indeksą, kai žmogaus kūno svoris yra 68 kg ir ūgis 172 cm. Virškinimas skrandyje. Pagrindinė energijos apykaita. Riebalų reikšmė mityboje. Mišri ir vegetarinė mityba. Mišri mityba. Vegetarinė mityba. Apskaičiuoti, kiek energijos gausime sudeginę 120 g baltymų. Virškinimas plonose žarnose. Augalinės kilmės maisto produktai ir jų reikšmė mityboje. Angliavandenių reikšmė mityboje. Energijos apykaita dirbant. Apskaičiuoti, kiek energijos gausime sudeginę 80 g angliavandenių. Virškinimas storojoje žarnoje. Maisto medžiagų energetinė vertė. Vitaminai ir jų reikšmė žmonių mityboje. Gyvulinės kilmės produktai ir jų reikšmė mityboje. Apskaičiuoti, kiek energijos gausime sudeginę 100 g riebalų. Maisto medžiagų rezorbcija. Mineralinės medžiagos ir jų reikšmė maisto medžiagų virškinimui. Maisto derinimo principai pagal H. Šeltoną. Kasos ir kepenų reikšmė maisto medžiagų virškinime. Apskaičiuoti, kiek g angliavandenių turi gauti žmogus per parą, kai bendras maisto davinio kaloringumas 2100 kcal.
    Fiziologija, špera(5 puslapiai)
    2008-01-15
  • Mitybos kultūra

    Sriubų patiekimas. Karštų antrųjų patiekalų patiekimas. Saldžiųjų patiekalų patiekimas. Vaisių patiekimas. Karštų gėrimų patiekimas. Alkoholinių gėrimų patiekimai. Alkoholinių gėrimų patiekimo temperatūros. Alkoholinių gėrimų patiekimo taisyklės. Gėrimų parinkimas. Svečių kvietimas. Pobūvio organizavimas. Aperityvas. Svečių susodinimas. Kaip elgtis prie stalo. Kada svečiui atsisveikinti. Pobūvio meniu sudarymo taisyklės. Pobūvių rūšys. Visiškai aptarnaujamas pobūvis. Iš dalies aptarnaujamas pobūvis.
    Etiketas, špera(9 puslapiai)
    2007-03-29
  • Mobiliosios technologijos

    Išvardinti ir apibūdinti pagrindines mobilaus ryšio panaudojimo sritis. Kodėl žemų dažnių radijo bangos nenaudojamos mobilaus ryšio tinkluose? Paaiškinti radijo antenos kryptingumo diagramos sąvoką. Kodėl mobiliajam ryšiui naudojamos kryptinės antenos? Paaiškinti sektorinių mobilaus ryšio antenų struktūrą ir veikimo principą. Kaip priklauso radijo signalo galia priėmimo vietoje nuo spinduliuojamo signalo dažnio ir atstumo nuo siųstuvo? Kodėl radijo bangos ne visada sklinda tiesia linija ir kodėl pasikeičia jų sklidimo kryptis? Ar UHF radijo bangos atsispindi nuo jonosferos? Paaiškinti, kodėl sumažėja radijo bangų galia didėjant atstumui tarp siųstuvo ir imtuvo. Paaiškinti UHF radijo bangų atsispindėjimo, difrakcijos ir refrakcijos reiškinius. Paaiškinti amplitudinės, dažninės ir fazinės moduliacijos principus. Kokios moduliacijos rūšys naudojamos mobilaus ryšio sistemose? kokie amplitudinės, dažninės ir fazinės manipuliacijos ypatumai? Kokios fazinės manipuliacijos (moduliacijos) rūšys naudojamos mobilaus ryšio sistemose? Kokie procesai bevielio ryšio sistemose vadinami vienalaike kolektyviaja kreiptimi? Paaiškinti vienalaikių dažninės (FDMA) ir laikinės (TDMA) kolektyviųjų kreipčių ypatumus. Kur jos panaudojamos? Kokie yra kodinės vienalaikės CDMA kreipties privalumai. Koks išplėsto spektro technologijos principas? Kokie pagrindiniai mobilaus ryšio sistemos ypatumai? Kokios yra trys pagrindinės mobiliojo ryšio sistemų grupės? Kokios korinio ryšio sistemų atsiradimo priežastys? Kokia korinio ryšio mazgų – mobiliojo ryšio komutatoriaus, valdymo ir kontrolės centro, bazinių stočių paskirtis? Kaip planuojamos korinio ryšio sistemos atsižvelgiant į abonentų tankį aptarnavimo zonose? Kokie korinio ryšio sistemų privalumai lyginant su radialinėmis ryšio sistemomis? Kada susiformavo pirmos kartos mobiliojo ryšio sistemos, kokie jų ypatumai, kokie trūkumai jas eksploatuojant? Kuo skiriasi antros kartos mobilaus ryšio diegimo strategijos Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)? Kokia GSM mobilaus ryšio sistemos atsiradimo ir vystymosi istorija? Koks yra radijo dažnių pasiskirstymas GSM – 900 tinkle? Kaip panaudojama TDMA technologija GSM sistemoje? Paaiškinti garsinio (analoginio) signalo pavertimo skaitmeniniu signalu principą ir radijo signalo formavimo principą mobiliuosiuose telefonuose. Paaiškinti GSM paketų struktūrą radijo kanale ir pagrindinių laiko langų paskirtį. Kokios yra pagrindinės GSM tinklo sudedamosios dalys, kokios jų funkcijos? Kokia SIM kortelės paskirtis?Kokia informacija saugoma SIM kortelėje? Kokios bazinių stočių kontrolerio BSC funkcijos? Kokia mobilaus ryšio komutatoriaus MSC paskirtis? Kokia savųjų abonentų registro HLR ir vizituojančių abonentų registro VLR paskirtis? Kokia GSM tinklo autentifikacijos centro AUC paskirtis? Kaip užtikrinamas GSM tinklu perduodamos informacijos slaptumas? Kokios yra mobilaus GSM ryšio papildomos paslaugos? Kokiais ypatumais pasižymi GSM ryšys? Kokios personalinių komunikacijų tinklo standarto GSM – 1800 atsiradimo priežastys ir kokie jo ypatumai? Kaip užmezgamas ryšys GSM sistemoje? Kokia registrų HLR ir VLR paskirtis užmezgant ryšį? Kokiam tikslui ir kaip nustatomos mobiliųjų telefonų buvimo vietos? Kaip tinklo struktūroje formuojamos menamos buvimo zonos? Paaiškinti kodėl ir kaip vyksta ryšio perkeltis korinio ryšio sistemose. Kokie pagrindiniai mazgai sudaro mobiliojo ryšio aparatą, kokia jų paskirtis? Kokias funkcijas atlieka GSM telefono priėmimo - perdavimo blokas? Paaiškinti ir palyginti duomenų paketų ir komutuojančių grandinių technologijas, naudojamas duomenų perdavimui ryšių tinkluose. Kokie paketinio duomenų perdavimo technologijos GPRS pranašumai ir ypatumai? Kokia ryšio protokolų IP ir X.25 paskirtis ir panaudojimas? Kokia GPRS sistemos aptarnavimo mazgo SGSN ir tarptinklinės sąsajos GGSN paskirtis? Kokia yra reali duomenų perdavimo sparta GPRS tinkle? Kokiu būdu ji pasiekiama? Kokios yra bevielio vietinio Bluetooth tinklo charakteristikos? Kokie šios technologijos privalumai ir trūkumai? Kokios yra pagrindinėsBluetooth technologijos panaudojimo sritys? Paaiškinti Interneto ir mobiliosios telefonijos sujungimo technologijos WAP veikimo principą. Kokios šios technologijos perspektyvos? Kokie bevielio interneto WAP trūkumai, privalumai ir teikiamos paslaugos? Kaip atsirado ir vystėsi palydovinės mobilaus ryšio sistemos? Kokios pagrindinės palydovinių mobilaus ryšio sistemų panaudojimo sritys? Kaip veikia pasaulinė palydovinė mobilaus ryšio sistema? Palyginti GEO, LEO, MEO palydovų sistemų orbitų ypatumus. Kokias žinote globalines palydovines navigacines sistemas, kokie jų ypatumai? Kokios yra mobilios komercijos (M-Commerce) savybės ir ypatumai? Kokios mobilios komercijos paslaugos teikiamos per mobiliuosius telefonus? Nusakyti ir apibūdinti atsiskaitymo per mobiliuosius telefonus sistemas. Kaip mobilaus ryšio standartas IMT-2000 diegiamas Amerikos, Europos ir Japonijos regionuose. Kokie yra pagrindiniai trečios kartos (3G) mobilaus ryšio sistemų ypatumai, palyginti su antros kartos mobilaus ryšio sistemomis.
    Elektronika, špera(9 puslapiai)
    2006-02-03
  • Moderniosios technologijos

    Moderniųjų technologijų kūrimas. Moderniųjų technologijų vieta mašinų gamyboje. Mechaninis apdirbimas. Šiuolaikinių detalių apdirbimo būdų klasifikavimas. Elektrofiziniai ir elektrocheminiai apdirbimo būdai. Elektotechnologinių procesų palyginimas su mechaniniu apdirbimu. Nerūdijančių ir karščiui atsparių plienų apdirbimo ypatumai. Elektrocheminis apdirbimas.teoriniai pagrindai. Elektrocheminio apdirbimo technologiniai rodikliai. Įrankiai. Elektrolitas. Įrengimai. Detalės technologiškumas. Pagrindiniai technologiniai proceso etapai. Elektroerozinis metalų apdirbimas. Elektroerozinis apdirbimas. Elektroerozinio apdirbimo pagrindiniai teoriniai pagrindai. Elektroerozinio apdirbimo technologiniai rodikliai. Technologinių procesų projektavimas elektroeroziniam apdirbimui. Elektroerozinis apdirbimo technologinis pritaikymas. Tipinių paviršių apdirbimo technologiniai procesai. Elektroerozinio apdirbimo įrengimai. Plazminis apdirbimas. Plazminio apdirbimo technologija. Plazminio apdirbimo įrenginiai. Medžiagų apdirbimas elektroniniais spinduliais. Pagrindiniai technologiniai procesai. Ultragarsinis apdirbimas. Ultragarsinis sukietinimas. Ultragarsinio apdirbimo technologiniai rodikliai. Ultragarsinis medžiagų sujungimas. Ultragarsinis valymas.
    Mechanika, špera(14 puslapių)
    2006-10-24
Puslapyje rodyti po