Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Auklėjimo teorija (2)

    Hodegetika. Auklėjimo teorija. Auklėjimo teorija. Auklėjimo teorija. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų auklėjimas. Auklėjimo proceso komponentai. Auklėjimo procesas. Saviaukla. Saviauklos metodai. Saviaukla. Auklėjimo ir saviauklos ryšys. Perauklėjimo esmė ir pagrindinės funkcijos. Perauklėjimas. Auklėjimo dėsningumai. Dėsningumai. Auklėjimo procesas. Psichologiniai išsiauklėjimo komponentai. Auklėjimo ypatumai. Auklėjimo procesą sąlygiškai galima dalinti į etapus. Auklėjimo principų samprata. Auklėjimo principai. Auklėjimo principai atspindi. Neįgaliųjų auklėjimo principai. Intervencija. Kompensuojamojo ugdymo principas. Pagrindiniai specialiojo (kompensuojamojo) ugdymo uždaviniai. Lyčių lygiavertiškumo ugdymas. Lytiškumo stereotipai. Lyčių aspekto integravimo strategija. Lyčių lygybė reiškia. Lygių galimybių principas. Svarbu. Bendrieji ir tikslieji auklėjimo uždaviniai: Galutiniai; Daliniai; Tarpiniai. Bendrieji auklėjimo tikslai. Bendrųjų auklėjimo tikslų siekiama per auklėjimo turinį. Vaikų dorinis auklėjimas. Estetinis auklėjimas. Pilietinis auklėjimas. Dorinio auklėjimo tikslai. Dorinio auklėjimo uždaviniai. Moralinio sąmoningumo formavimas. Kiti dorinio auklėjimo uždaviniai. Dorinio auklėjimo turinys. Bendravimo gebėjimų ugdymas. Poreikis bendrauti. Gebėjimas bendrauti. Svarbūs bendraujant. Socialinė interakcija. Estetinis auklėjimas. Protiškai atsilikusio vaiko estetinių jausmų, vaizdinių ir žinių formavimas vyksta kompleksiškai. Estetinio auklėjimo metodai. Fizinio auklėjimo tikslas. Fizinio auklėjimo uždaviniai. Būtina teisingai organizuoti specialią fizinio auklėjimo sistemą. Lavinamaisiais žaidimais galima ugdyti. Lytinis auklėjimas. Lytiškumo raiška. Paauglystės amžius. Lytinis potraukis. Darbinis auklėjimas. Darbinio auklėjimo uždaviniai. Auklėjimo formos. Tuo remiantis skiriamos. Klasifikavimas pagal kriterijų. Kompleksiškas auklėjimas. Sakytinės (žodinės) auklėjimo formos (renginiai) Etinis pokalbis. Etinio pokalbio struktūra. Pagrindiniame etape (problemos sprendimo ieškojimas). Baigiamuoju žodžiu. Etinio pokalbio metodas auklėjant sutrikusios raidos vaikus. Disputas. Disputo struktūra. Paskaita. Veikdinamosios (praktinės) auklėjimo formos. Žaidimas. Sociodrama. Auklėjamųjų situacijų sudarymas. Auklėjimo renginių efektyvumo kriterijai. Auklėjimo metodų samprata ir klasifikacija. Auklėjimo metodų grupės. Rodomieji auklėjimo metodai. Pamokymas. Pamokymo atspalviai. Reikalavimai pamokymo taikymui. Norint sudominti pasakojimu, reikia. Veikdinamieji auklėjimo metodai. Elgesio ir veiklos stimuliavimo metodai. Įsakymo taikymo taisyklės. Draudimas. Pedagoginis reikalavimas. Tiesioginis reikalavimas. Reikalavimas pritarimo forma. Viešoji nuomonė. Lenktyniavimas. Skatinimas. Bausmės įteigimai. Laikinas izoliavimas. Elgesio įvertinimo sumažinimas. Netesiegionio pedagoginio poveikio priemones. Apribojančios pedagoginio poveikio priemonės. Auklėtojo veiklos sritys. Pagrindinis auklėtojo veiklos tikslas. Auklėtojo uždaviniai. Klasės auklėjimas. Klasės vadovas. Mokytojų bendradarbiavimas. Individualus mokinių auklėjimas. Bendradarbiavimas su tėvais. Ryšiai su šeima ir mokykla. Ryšiai su visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis. Veikla komandoje. Auklėjamojo darbo planavimas. Reikalavimus auklėjamojo darbo planui suformulavo Bitinas. Trys auklėjimo tikslų rūšys.
    Pedagogika, špera(14 puslapių)
    2010-06-17
  • Aukštojo mokslo sistema Italijoje, Nigerijoje, Turkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Izraelyje

    Annotation. Įvadas. Aukštojo mokslo sistema Italijoje. Universitetinį išsilavinimą teikiančios institucijos Italijoje. Neuniversitetinis aukštasis išsilavinimas. Galimybės studijuoti Lietuvos studentams Italijoje. Italijoje ir Lietuvoje vadybos aukštojo mokslo skirtumai ir panašumai. Aukštojo mokslo sistema Nigerijoje. Bendra informacija apie Nigeriją. Nacionalinė Nigerijos universitetų komisija ir jos veikla. Ibadano universitetas. Lagos universitetas. Vadybos universitetinės studijos Turkijoje. Pažintis su Turkija. Išsilavinimo sistema Turkijoje. Aukštojo mokslo sistema Turkijoje. Priėmimas į universitetus. Vadybos universitetinės studijos Turkijoje. Kaip išvažiuoti studijuoti į Turkiją? Fatih ir Canakkale Onsekiz Mart universitetai. Aukštojo mokslo sistema Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Aukštojo mokslo sistema Izraelyje. Mokslo sistemos raida. Švietimo programos. Vadybos mokymo institucijos. Vadybos kolegija Izraelyje. Išvados.
    Mokslas ir švietimas, špera(31 puslapis)
    2005-12-13
  • Automatika

    Loginė automatika. Loginės automatikos sistemų sandara ir elementinė bazė. Loginių automatikos sistemų kintamieji ir funkcijos. Loginių funkcijų formos transformavimo metodai. Kombinacinės loginės schemos. Loginiai automatai. Trigeriai. Tipinės schemos su trigeriais. Registrai ir skaitikliai. Operaciniai stiprintuvai ir jų jungimo schemos. Invertuojantis, neinvertuojantis, diferencinis stiprintuvai, komparatorius, integratorius ir diferenciatorius. Analoginiai-skaitmeniniai ir skaitmeniniai-analoginiai keitikliai. Priartėjimo jutikliai (kontaktiniai, magnetiniai, induktyviniai, talpiniai, optiniai, ultragarsiniai). Jų veikimo principai ir savybės. Vykdymo įtaisų valdymas. Valdomi lygintuvai, jų savybės.
    Elektronika, špera(14 puslapių)
    2006-04-18
  • Automatika (2)

    Reguliavimo ir valdymo principai. Valdymas pagal nuokrypą (uždaras). Valdymas pagal užduoties (trikdžio) schemą. Kombinuota valdymo sistema. AVS grandžių pagrindinės charakteristikos. Grandžių lygtys. Grandinės perdavimo funkcija. Grandies diferenciavimo lygtis. Grandies perėjimo funkcijos. Dažninės grandies charakteristikos. Logaritminės dažninės charakteristikos. Tipinės grandys ir jų charakteristikos. Grandžių klasifikacija. Pozicinės grandys. Neinercinė grandis (ideali). Integruojančios grandys. Ideali integruojanti. Diferencijuojančios grandys. Ideali diferencijuojanti grandis. Kitų tipų grandys. Švytuojanti grandis. Uždaros sistemos perdavimo funkcija paklaidai. Uždaros sistemos perdavimo funkcija trikdžiui. Uždaros sistemos diferenciavimo lygtis. Sistemos dažninės charakteristikos. Automatinė dažnio reguliavimo sistema. Automatinė fazės reguliavimo sistema (AFR). Matematinis aprašymas. AFR panaudojimas radijo imtuve.
    Elektronika, špera(5 puslapiai)
    2008-12-09
  • Automatika (3)

    Bendra stabilumo savybė. Algebriniai stabilumo kriterijai. Dažniniai stabilumo kriterijai. Naikvisto dažninis kriterijus. Reikalavimai kokybei. Sistemų derinimas(koregavimas). Sistemų derinimas (koregavimas) esant išoriniam poveikiui. Diskretinės sistemos. Raktinės schemos analizė. Matematinis diskretinių sistemų aprašymas. Diskretinių sistemų perdavimo funkcija. Skaitmeninės radioautomatikos sistemos (SRS).
    Elektronika, špera(6 puslapiai)
    2008-12-09
  • Automatinė komutacija

    Telefono aparato struktūra. Kalbos prietaisai. Anglinis mikrofonas. Elektromagnetinis telefonas. Diferencialinis telefonas. Tiltelinė "vietinio efekto" slopinimo schema. Komutacinės stoties struktūrinė schema, komutacinių stočių klasifikacija. Komutaciniai prietaisai. Telefoninės relės. Relių skaičiavimas. Relių laiko parametrai. Relių veikimo pagreitinimas ir suvėlinimas. Relių kontaktų susidėvėjimas ir kibirkščiavimo mažinimas. Herkoninės rėlės. Kartotiniai koordinatiniai jungikliai (KKJ). Kartotinių koordinatinių jungiklių (KKJ) tipai. Koordinatinių ATS komutaciniai laukai. Koordinatinių ATS valdymo įrenginiai. Dvigrandės komutacinės schemos ir jų pagrindiniai parametrai. Telefono aparato pagrindiniai prietaisai ir principinės schemos. Telefoninė apkrova. Apkrovos intensyvumas.
    Elektronika, špera(7 puslapiai)
    2009-04-15
  • Automatizavimų ir matavimų technika

    Pagrindinės automatikos sąvokos. Automatikos sistemų rūšys. Jų klasifikavimas. Informacijos srauto ir automatizavimo elementų jungimo automatikos sistemose schema. Pagrindinės automatizavimo priemonės ir jų rūšys. Matavimo įtaisų elementai. Jutikliai. Jutiklių klasifikacija. Mechaniniai ir elektriniai jutikliai. Tenzometriniai jutikliai. Elektrostatiniai jutikliai. Elektromagnetiniai ir elektromechaniniai jutikliai. Šiluminiai ir elektrocheminiai jutikliai. Pozistoriai ir termorezistoriai. Termoporos ir jų savybės. Optiniai ir fotoelektriniai jutikliai. Fotorezistoriai ir fotodiodai. Fototranzistoriai, fototiristoriai, šviesos diodai ir optoelektroniniai elementai. Priartėjimo jutikliai ir jų rūšys. Induktyviniai ir talpiniai priartėjimo jutikliai. Induktyviniai – magnetiniai priartėjimo jutikliai. Optiniai priartėjimo jutikliai. Optinių jutiklių taikymo pavyzdžiai. Ultragarsiniai priartėjimo jutikliai. Holo jutikliai. Fotoelektrinių relių funkcinė schema ir jų klasifikavimas. Relės su fotorezistoriais. Fotorelės su stiprintuvais. Relės su fotodiodais. Relės su fototranzistoriais. Relės su fototiristoriais. Greičio jutikliai. NS tachogeneratoriai. Kintamosios srovės tachogeneratoriai. Skaitmeniniai greičio jutikliai. Impulsų skaitiklio principinė schema. Skaitmeniniai tachometrai. Elektromagnetiniai impulsiniai tachometrai. Pneumatikos sistemų taikymas automatikoje. Pagrindinės žinios iš pneumatikos. Oro tiekimo ir paruošimo elementų simboliai. Oro skirstytuvų grafiniai žymenys. Oro skirstytuvų portai ir jų žymenys. Oro skirstytuvų valdymo būdai. Atbuliniai vožtuvai ir jų žymenys. Srauto ir slėgio reguliavimo vožtuvai, jų grafiniai žymenys. Tiesiniai pneumatiniai vykdymo įtaisai ir jų grafiniai žymenys. Pasukamieji pneumatiniai vykdymo įtaisai ir jų grafiniai žymenys. Pneumatinių valdymo sistemų struktūra. Kartotuvas. Inverteris.
    Mechanika, špera(27 puslapiai)
    2010-05-11
  • Automobiliai (5)

    Rato (padangos) savybės. Rato ir kelio deformacija. Rato kibumas su keliu. Rato slydimas. Slydimo koeficientas. Rato skersridė (dreifas). Automobilio judėjimo varžos. Riedėjimo varža. Riedėjimo varžos koeficientas. Automobilio judėjimo varžos. Kalno ir kelio varžos. Automobilio judėjimo varžos. Oro varža. Automobilio judėjimo varžos. Inercijos, priekabos ir kitos varžos Automobilio traukos balansas. Automobilio variklio galia, reikalinga varžoms įveikti. Ratų ir traukos jėgos. Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtis. Automobilio judėjimas posūkyje. Statinis ir dinaminis automobilio stovumas. Variklio galios išorinė charakteristika. Automobilio galios balansas. Energijos nuostoliai mechaninėje transmisijoje. Nuostoliai. Trinties nuostoliai. Hidrauliniai nuostoliai. Automobilio greitėjimas – pagreitis, greitėjimo laikas. Automobilio greitėjimas – greitėjimo kelias, vidutinis greitis ir lyginamoji automobilio galia. Automobilio tiesaus judėjimo energetinė lygtis stabdant. Stabdymo jėga ir momentas. Stabdymo laikas ir stabdymo kelias. Sustojimo kelias. Automobilio masių persiskirstymas stabdymo metu. Stabdymas varikliu. Automobilio degalų sąnaudų rodiklių skaičiavimas. Automobilio degalų sąnaudų mažinimas. Automobilio važumas. Automobilio aktyvioji sauga. Automobilio pasyvioji sauga. Autotransporto klasifikavimas. Automobilių mazgai ir detalės. Oto ir dyzelinio variklio palyginimas. Alternatyvios jėgainės. VDV galios didinimas. Degalų sąnaudų mažinimas. Transmisijos komponavimo schemos. Ratų formulė. Sankaba.Sankabos konstrukcijos. Sankabos paskirtis ir reikalavimai. Sankabos valdymo įrenginiai. Automatinės sankabos. Sankabos diagnostika ir priežiūra. Pavarų dėžių konstrukcijos ir jų variantai. Skirstymo dėžės, reduktoriai. Pavarų dėžių elementai. Automatinių transmisijų konstrukcijos ir jų variantai. Automatinės pavarų dėžės su elektroniniu valdymu. Ratų pavara: pagrindinės pavaros, diferencialai, kardaniniai velenai, šarnyrai ir guoliai, jų konstrukcija, techninė priežiūra ir diagnostika. Ratų pakaba. Jos tipai, konstrukcijos, detalės, techninė priežiūra ir diagnostika. Automobilio svyravimų sistemos rūšys, jų konstrukcijos, techninė priežiūra ir diagnostika. Amortizatoriai, jų konstrukcijos, techninė priežiūra ir diagnostika. Ratai: ratlankiai ir padangos. Reikalavimai padangoms, jų tipai, sandara, žymėjimas, kameros ir ventiliai. Vairavimo sistemos rūšys, vairo trapecija, vairuojamųjų ratų padėtys. Vairavimo sistemos konstrukcijos. Vairavimą lengvinančios priemonės. Vairavimo sistemų (ratų geometrijos) reguliavimas, priežiūra ir diagnostika. Reikalavimai stabdžių sistemoms. Diskiniai ir būgniniai stabdžiai, jų konstrukcijos, privalumai ir trūkumai, priežiūra ir diagnostika. Hidraulinės ir mechaninės stabdžių valdymo sistemos, jų konstrukcijos, elementai, detalės, priežiūra ir diagnostika, reikalavimai stabdžių skysčiui.hidraulinė sistema. Pneumatinės stabdžių valdymo sistemos, jų konstrukcijos, elementai, detalės, priežiūra ir diagnostika. Kėbulų tipai ir klasifikavimas, reikalavimai kėbulams, aerodinamika. Kėbulų konstrukcijos, detalės, gedimų nuostolių nustatymas ir remontas. Kėbulų paviršių ir dugno apsauga. Priekabos ir puspriekabės. Jų paskirtis, klasifikavimas ir konstrukcijos.
    Inžinerija, špera(24 puslapiai)
    2011-01-19
  • Automobilių eksploatacinės medžiagos

    Chimotologija. Naftos cheminė sudėtis. Naftos produktų savybės. Angliavandenilių grupės. Deguonies junginiai. Cheminiai naftos perdirbimo būdai. Cheminiai naftos produktų valymo būdai. Fiziniai naftos valymo būdai. Prekinių degalų ir tepalų ruošimas. Sintetiniai tepalai. Kuro klasifikacija. Kuro elementinė sudėtis. Kuro šilumingumas. Kuro degimas. Oro kiekis reikalingas kurui deginti. Degalų savybių įtaka variklio rodikliams. Kuro kaitrumas. Benzininių ir dyzelinių varilių deginių nuodingumas, jo mažinimas. Degalų tekumas. Klampa. Stingimo temperatūra. Filtravimosi koeficientas. Degalų garingumas. Degalų užsidegamumas ir jį apibūdinantys rodikliai. Degalų korozingumas. Degalų stabilumas. Degalų fizikinės sąvybės. Degalų ekologinės savybės. Benzino sudėtis ir jo pagrindinės savybės. Benzino tekumas. Benzino garingumas. Benzino frakcinė sudėtis. Benzino degimas. Oktaninis skaičius. Korozinis benzino aktyvumas. Antidetonacinės savybės. Cheminis stabilumas. Benzino priedai. Benzino asortimentas ir jo markės parinkimas varikliui. Dyzelinio variklio darbo ypatumai. Dyzelinių degalų sudėtis ir jų pagrindinės savybės. Dyzelinių degalų klampuminės savybės. Dyzelinių degalų filtravimosi savybės. Degiojo mišinio ruošimas dyzeniliame variklyje. Degimas dyzeliniuose varikliuose. Dyzelinių degalų cetaninis skaičius. Dyzelinių degalų gaisrinės savybės. Dyzelinių degalų korozingumas ir nuodegos. Dyzelinių degalų priedai. Dyzelinių degalų asortimentai. Katilų, lėtaeigių variklių ir buitinis kuras. Dujinių variklių privalumai. Degiųjų dujų klasifikacija ir savybės. Suskystintos dujos. Suslėgtosios dujos. Alternatyvūs degalai. Ateities degalai. Degalų laikymas ir gabenimas.
    Mechanika, špera(9 puslapiai)
    2007-04-05
  • Automobilių techninė eksploatacija (2)

    Automobilių techninė eksploatacija. Mokslas apie automobilių riedmenų techninės būklės valdymą. Automobilio techninė būklė ir jos kitimo priežastys. Techninės būklės kitimo priežastys. Detalių dilimas ir jų rūšys. Mašinų gedimai. Techninės priežiūros ir remonto sistema. Techninės priežiūros ir eksploatacinio remonto tikslas ir paskirtis. Techninių priežiūrų rūšys, technologinė struktūra, periodiškumai. Techninių priežiūrų darbų grupės.
    Mechanika, špera(6 puslapiai)
    2008-02-15
  • Automobilių teorija

    Automobilio teorijos paskirtis. Automobilio teorijos paskirtis. Jėgos, veikiančios automobilį. Ratų riedėjimo spindulys. Automobilio traukos charakteristika. Automobilių judėjimo varžos. Riedėjimo varža. Padangos sąveikos su kelio danga atvejai. Įkalnės varža. Oro varža. Įsibėgėjimo varža. Normalinės kelio reakcijos. Automobilio dinamika. Automobilio traukos balansas. Automobilio dinaminė charakteristika. Dinaminės charakteristikos panaudojimas, nustatant pagrindinius automobilių parametrus. Didžiausios kelio varžos, kurią gali įveikti automobilis, nustatymas. Automobilio įsibėgėjimo laiko nustatymas. Įsibėgėjimo kelio nustatymas. Automobilio galingumo balansas. Automobilio traukos kokybės priklausomybė nuo jos konstrukcijos. Automobilio traukos skaičiuotė. Automobilio stabdymo savybės. Lėtėjimo pagreitis stabdant. Stabdymo kelias ir laikas. Tikrieji stabdymo parametrai. Automobilių pavaldumas. Jėgos veikiančios automobilio ratą posūkyje. Elastingo rato apkrauto šonine jėga riedėjimas. Automobilio stovumas. Skersinis automobilių stovumas virtimui.
    Mechanika, špera(18 puslapių)
    2009-03-17
  • Baltai (5)

    Archeologijos mokslo tikslai, tyrimų objektas, metodai. Kitų mokslo sričių svarba ir vieta proistorės tyrimuose. Lietuvos proistorės periodizacijos sistema, pagrindinės šaltinių grupės ir jų vaidmuo atkuriant gyventojų materialinę ir dvasinę kultūrą. Gamtinės sąlygos, klimato raida ir kaita pleistoceno-holoceno laikotarpyje. Pirminis krašto apgyvendinimas. Paleolitas. Mezolitas. Pagrindinės kultūros. Jų kilmė, chronologija, paplitimas, esminiai bruožai, paminklai, likimas. Ankstyvasis ir vidurinysis neolitas. Pagrindinės kultūros. Jų kilmė, chronologija, paplitimas, esminiai bruožai, paminklai, likimas. Vėlyvasis Neolitas. Indoeuropiečiai. Virvelinės keramikos kultūra. Pamarių kultūra. Vėlyvasis neolitas. Akmens amžiaus žmonių menas, religija, laidojimo papročiai. Menas. Ankstyvasis geležies amžius. Bendra charakteristika, chronologija, esminiai bruožai, kultūros, paminklai. Vakarų ir rytų baltų kultūros (chronologija, paplitimas, esminiai bruožai, paminklai). Senasis geležies amžius. Bendra charakteristika, chronologija, esminiai bruožai, kultūros, paminklai, pirmosios rašytinės žinios. Žalvario amžius. Bendra epochos charakteristika, periodizacija, svarbiausi paminklai. Senasis geležies amžius. Kultūrinės sritys. Vakarų Lietuvos kapinynai su akmenų vainikais. Vidurinis geležies amžius. Baltų gentys. Vidurinis geležies amžius. Bendra charakteristika, chronologija, esminiai bruožai, pagrindiniai paminklai, rašytinės žinios. Tautų Vėlyvasis geležies amžius: Baltų gentys. Vėlyvasis geležies amžius. Ūkiniai - socialiniai procesai valstybės kūrimosi išvakarėse. Vėlyvasis geležies amžius (X- XIII a.). Bendra charakteristika, chronologija, esminiai bruožai, pagrindiniai paminklai, rašytinės žinios.
    Istorija, špera(22 puslapiai)
    2010-12-28
  • Baltymai

    Baltymų virškinimas. HCl susidarymas skrandyje. Biologinė reikšmė. Baltymų virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai. Baltymų rezervai organizme. Laisvų aminorūgščių fondo susidarymas ir panaudojimas. Aminorūgščių deamininimo būdai. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido biosintezė. Kiti NH3 detoksinimo būdai. Aminorūgščių dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Serotonino sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Katecholaminų sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Histamino sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Gama aminobutirato sintezė. Biologinis vaidmuo. Inaktyvavimas. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Kreatino biosintezė. Biologinė reikšmė. Baltymų puvimo produktų susidarymas storajame žarnyne ir jų detoksinimas. Azoto balansas organizme. Baltymų apykaitos reguliacija. Parenteralinis maitinimas. Hemoglobino dariniai: oksihemoglobinas. Hemoglobino dariniai: karboksihemoglobinas ir methemoglobinas. 3- DPG (difosfoglicerato) įtaka deguonies pernašai hemoglobinu. Hemoglobino sintezės stadijos. Geležies apykaita žmogaus organizme. Laisvas ir surištas bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė.
    Cheminiai junginiai, špera(9 puslapiai)
    2005-03-03
  • Baltymai (8)

    Baltymų biologinės funkcijos, elementinė sudėtis, kiekis organizme. Aminorūgščių bendroji charakteristika, struktūra, klasifikacija. Pirminė baltymų struktūra. Biologiškai svarbūs peptidai. Antrinė, tretinė ir ketvirtinė baltymų struktūra. Baltymų klasifikacija. Imunoglobulinai (antikūnai). Kolagenas. Elastinas. Keratinai. Baltymų biologinė reikšmė. Baltymų kiekis įvairiuose maisto produktuose. Baltymų virškinimas, aminorūgščių rezorbcija. HCl susidarymo mechanizmas, biologine reikšmė. Virškinimo reguliavimas. Baltymų puvimo produktų susidarymas storojoje žarnoje ir jų detoksinimas. Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas. Pakeičiamosios ir nepakeičiamosios aminorūgštys. Azoto pusiausvyra. Aminorūgščių deamininimo būdai, jų trumpa charakteristika. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Aminotransferazių aktyvumo nustatymo kraujo serume diagnostinė reikšmė. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido (ureos) sintezė. Kiti amoniako detoksinimo būdai organizme. Aminorūgščių dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Aminooksidazės, jų inhibitoriai – vaistai. Serotonino sintezė, sintezė, biologinis vaidmuo. Katecholaminų sintezė, biologinis vaidmuo. Histamino sintezė, biologinis vaidmuo. GABA (g-aminobutirato) sintezė, biologinis vaidmuo. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Gliukogeninės ir ketogeninės aminorūgštys. Kreatino sintezė, biologinis vaidmuo. Baltymų apykaitos reguliavimas. Parenteralinis maitinimas. Aminorūgštys – vaistai. Hb ir Mb struktūra ir funkcijos. Hb junginiai. Boro efektas. Fiziologiniai ir anomalieji Hb tipai. Hemoglobinozės. Hb sintezė. Fe apykaita žmogaus organizme. Hemo skilimas. Laisvasis ir surištasis bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė.
    Chemija, špera(13 puslapių)
    2008-03-20
  • Baltymai, vitaminai, fermentai

    Baltymai. Aminorūgštys, Baltymų struktūrinė organizacija ir jos biologinė reikšmė, Baltymų nusodinimas. Denatūracija, Baltymų fizikinės, cheminės savybės, Albuminai ir globulinai. Struktūra, biologinis vaidmuo, Fibriliniai baltymai. Struktūros ir savybių ypatumai, Kolagenas, prokolagenas tropokolagenas, Keratinai. Struktūra, savybės, biologinis vaidmuo, Glikoproteinai ir proteoglikanai, Imunoglobulinai. Struktūros ir biosintezės ypatumai. Imunoglobulinų klasės ir pagrindinės funkcijos. Antigeno – antikūno sąveika, Fermentai, Paprasti ir sudėtiniai fermentai. Kofaktoriai ir kofermentai, Kofermentų klasifikacija, atstovai, Fermentinės katalikės mechanizmai, Fermentų aktyvusis centras, Fermentų aktyvumo vienetai, Izofermentai, Fermentų inhibitoriai:(ne)+(be) konkurenciniai, Grįžtamas ir negrįžtamas inhibavimas, Alosteriniai fermentai. Struktūros ir katalikės ypatumai, Fermentų aktyvumo ir kiekio reguliavimo principai. Alosterinis fermentų aktyvumo reguliavimas, Fermentų kovalentinė ir alosterinė modifikacijos, Fermentų panaudojimas gydymui. Imobilizuoti fermentai, vitaminų klasifikacija, biologinis vaidmuo. Antivitaminai, vitaminų vaidmuo fermentinėje katalizėje, Vitaminai, tirpstantys vandenyje, Biotinas, Pantoteno rūgštis, Vitaminas B1, Vitaminas B2, Vitaminas PP, Vitaminas B6, Biotinas, Folio rūgštis, Vitaminas B12, vitaminas C.
    Cheminiai junginiai, špera(3 puslapiai)
    2005-04-29
  • Baltymai. Baltymų virškinimas (2)

    Baltymų virškinimas. Proteolizinių fermentų specifiškumas. Pepsinogeno, tripsinogeno, chimotripsinogeno aktyvinimo mechanizmas. Baltymų virškinimas skrandyje. HCl susidarymo mechanizmas. Baltymų virškinimas plonosiose ž. Puvimo produktų susidarymas storosiose ž. ir jų detoksikacija. Virškinimo reguliacija. Pakeičiamos ir nepakeičiamos AR. Glikogeninės ir ketogeninės AR. Aminorūgščių fondas organizme. Azotinė pusiausvyra. Am. rezorbcija ir pernešimo per membranas mechanizmas. Am. peramininimas (transamininimas) ir jo reikšmė. Piridoksalio fosfatas. Am. deamininimo keliai ir jų charakteristika. Reikšmė. Netiesioginis aminorūgščių deamininimas. L-Glutamato dehidrogenazė. Am. oksidazės ir tiesioginis deamininimas. Amoniako metabolizmas, toksiškumas ir detoksikacijos keliai. Glutamino ir asparagino susidarymas. Utamino sintezė. Karbamido biosintezė. AR dekarboksilinimas ir biogeninių aminų susidarymas. Biogeniniai aminai, struktura, aktyvumas ir inaktyvacija. Biogeninių aminų oksidacinis deamininimas. MAO ir DAO panaudojimas medicinoj. AR apykaita tarp atskirų audinių ir organų. Serino, glicino, treonino, alanino ir cisteino apykaita. Metionino apykaita. S-adenolizmetioninas ir jo vaidmuo transmetilinimo reakcijose. N-, O-, S- metilinimas. Kreatino ir kreatino biosintezės. Kreatinurija. Katecholaminų DOFA, noradrenalino, adrenalino biosintezė. Melaninų sintezė. Triptofano apykaita. Nikotino rūgšties susidarymas kepenyse. Histidino apykaita.
    Anatomija, špera(13 puslapių)
    2005-10-27
  • Baltų filologija

    Latvių kalbos fonetikos ypatybės. Latvių kalbos senieji raštai ir žodynai. Žiemgaliai. Istorinės žinios. Plotas. Vardo kilmė. Kalbos ypatybės. Jonas Jablonskis. Jo nuopelnai bendrinei lietuvių kalbai. Latgalių ir Latgalos vardas istoriniuose šaltiniuose. Latgalių plotas. Vardo etimologija. Prūsų kalbos rašto paminklai. Kristianas Stangas ir jo baltistiniai darbai. Kuršiai. Istorinės žinios. Vardo kilmė. Kalbos ypatybės. Kuršių likimas. Baltų vardas. Jo atsiradimas ir reikšmės. Baltijos vardas, jo istorija, reikšmės ir etimologija. Kitų kalbų įtaka latvių kalbai. Prūsų kalbos fonetikos ypatybės. Pranas Skardžius ir jo darbai. Sėliai. Istorinės žinios. Plotas. Kalbos ypatybės. Sėlių likimas. Baltų kalbos santykiai su finų kalbomis. Baltistika užsienyje. Latvių kalbos leksikos svetimybės (germanizmai, slavizmai, finizmai). Lietuvių ir Lietuvos vardas istoriniuose šaltiniuose. Vardo etimologijos. Janis Endzelynas ir jo darbai. Aisčiai. Baltų ir germanų kalbų santykiai. Latvių kalbos tarmės. Prūsų kalbos morfologijos ir sintaksės ypatybės. Kazimieras Būga ir jo mokslo darbai. Priešistorinės baltų gyvenamosios vietos. Jų nustatymo būdai. Senieji lietuvių rašto paminklai. Istorinės žinios apie jotvingius. Etninė jų priklausomybė. Kalbos ypatybės. Prūsų kalbos leksikos ypatybės. Žymesnieji lietuvių kalbos tautosakos rinkiniai. Latvių kalbos morfologijos ir sintaksės ypatybės. Prūsų kovos su kryžiuočiais. Prūsų likimas. Baltistika Lietuvoje. Lietuvių kalbos tarmės. Baltiškieji hidronimai kitų tautų gyvenamosiose vietose. Kitų kalbų įtaka prūsų kalbai. Svarbiausieji lietuvių kalbos žodynai. Prūsų gentys ir jų vardų kilmė. Baltų kalbų įtaka finų kalboms. Ernstas Frenkelis ir jo baltistiniai darbai. Baltų kaimynai dabar ir priešistoriniais laikais. Baltų ir slavų kalbų santykiai. Latvių dialektologijos tyrinėjimai. Prūsų tarmės. Svarbiausios lietuvių kalbos gramatikos. Lietuvių kalbos fonetikos ir morfologijos ypatybės. Žiemgaliai. Istoriniai šaltiniai. Plotas. Vardo kilmė. Žiemgalių likimas. Latvių kalbos santykis su kitomis baltų kalbomis. Prūsų vardas istoriniuose šaltiniuose ir kalbos paminkluose. Vardo etimologija. Lietuvių kalbos leksikos svetimybės (slavizmai, germanizmai). Prūsų kalbos tyrinėjimai.
    Lietuvių literatūra, špera(27 puslapiai)
    2008-01-15
  • Bandymų ir gedimų diagnostika

    Elektros įrenginių būklės kontrole. Galios transformatorių periodinė kontrolės sistema. Matavimo transformatorių periodinė kontrolės sistema. Jungtuvų periodinė kontrolės sistema. Kabelių periodinė kontrolės sistema. Kokybinės charakteristikos elektros įrenginių būklei įvertinti. Izoliacijos bandomosios įtampos. Izoliacijos tiesioginės kontrolės metodai. Izoliacijos netiesioginės kontrolės metodai. Defektų aptikimas chromatografinės analizės metodu. Bandymo paaukštintąja įtampa privalumai ir trūkumai. Elektros įrenginių defektų aptikimo metodai. Elektros įrenginių defektų charakteristika. Procesų vykstančių elektros įrenginių izoliacijoje veikiant įtampai charakteristika. Elektros įrenginių izoliacijos modelis. Dalinių išlydžių charakteristika. Dalinių išlydžių matavimas izoliacijoje. Izoliacinės alyvos kokybinės charakteristikos. Izoliacinės alyvos chromotografinė analizė. Ištirpusių dujų izoliacinėje alyvoje charakteristika. Nuolatinės įrenginių kontrolės sistema. Elektros įrenginių izoliacijos resurso charakteristika. Elektros įrenginių izoliacijos senėjimo procesus veikiančių veiksnių charakteristika. Elektros įrenginių kokybinių charakteristikų pokyčio įvertinimas. Elektros įrenginių senėjimo proceso kontrolės principai. Įrenginių būklės ekvivalentinio įvertinimo sistema.
    Inžinerija, špera(17 puslapių)
    2010-04-21
  • Bangų ir kvantų optika

    Bangų ir kvantų optika. Šviesos prigimtis ir sklidimas. Dž Maksvelio teorija. Šviesos sklidimo ypatybės. Ferma principas. Visiško atspindžio formulė. Šviesos dispersija. Spalvų susidarymas. Šviesos absorbcija. Šviesos sklaida. Spektrai. Interferencija ir difrakcija. Šviesos difrakcija. Difrakcinė gardelė. Šviesos poliarizacija. Briusterio dėsnis. Šiluminis spinduliavimas. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Spinduliavimo kvantinis pobūdis. Fotoefektas. Komptono efektas. Branduolio atomo sandaros modelis. Vandenilio atomo spektras. Boro postulatai. Energijos lygmenys. De Broilio Bangos. Neapibrėžtumo principas. Paulio principas. Branduolio sandara. Branduolio ryšio energija. Radio aktyvumas.
    Kvantinė mechanika, špera(7 puslapiai)
    2006-11-22
  • Bankininkystė (2)

    Bankai ir finansų sistema. Tiesioginis ir netiesioginis finansavimas. Finansiniai tarpininkai ir jų operacijos. Informacijos asimetriškumas finansų sistemoje. Nepalankaus pasirinkimo (adverse selection) problema. Moralinės riziko (moral hazard) arba nesąžiningo elgesio problema. Informacijos asimetriškumo problemos sprendimo būdai. Palūkanos, sąvokos ir apibrėžimai. Pinigų vertė laike (time value of money, TVM) ir pinigų srautų diskonto analizė. Faktiškos palūkanų normos. Aktyvų ir pasyvų valdymas komerciniame banke. Aktyvų pasyvų valdymo komitetas. Banko rizikos ir jų valdymas. Rizikų nustatymas ir klasifikavimas. Užsienio valiutos rizika. Likvidumo rizika. Mokumo rizika (kapitalo pakankamumo rizika). Rinkos rizika. Kredito rizika. Pagrindiniai kredito rizikos minimizavimo būdai. Komercinio banko kreditinė politika. Lizingas. Faktoringas. Forfeitingas. Investicinė bankų veikla. VP pasirinkimo kriterijai. Investavimo strategijos. Finansinis portfelis.
    Finansai, špera(11 puslapių)
    2005-10-28
Puslapyje rodyti po