Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Logistika (20)

    Logistikos samprata ir reikšmė. Logistikos terminas ir jo taikymo sritys nuo antikos iki šių dienų. Sandėlių funkcionavimas logistikos paskirstymo sistemoje. Sandėliavimo kaštai. Prekių judėjimo sistema. Prekių paskirstymo būdai. Prekių paskirstymo tarpininkai. Didmeninės prekybos įmonės. Mažmeninės prekybos įmonės. Kiti naudojami tarpininkai. Sandėlių samprata ir uždaviniai. Sandėlių strategija. Sandėlių funkcijos. Sandėlių klasifikavimas. Sandėlių išdėstymas. Sandėlių uždaviniai. Transporto reikšmė šalies ūkiui. Transporto, kaip veiklos, ypatumai. Transporto aplinka. Transporto sistemos fiziniai komponentai. Transporto vieta logistikos sistemoje. Transporto rūšys ir jų savybės. Krovinių savybės ir klasifikavimas. Krovinių paruošimas gabenimui. Aptarnavimas. Klientų aptarnavimas ir jų išsaugojimas. Muitai. Muitų klasifikacija.
    Transportas ir logistika, špera(15 puslapių)
    2006-10-24
  • Logistika (40)

    Integruotos logistikos valdymo koncepcija. Konkurencinis pranašumas logistikoje. Informacijos vaidmuo. Atsargų valdymas. Integruota logistika. Tiekimo grandinės valdymas. Logistikos integruotos vadybos procesas. Medžiagų srautas. Tiekimas. Veikla, susijusi su produktų ir medžiagų įsigijimu iš išorinių tiekėjų. Materialinis – techninis gamybos aprūpinimas. Fizinis paskirstymas. Veikla, susijusi su vartotojų aptarnavimu. Informacinis srautas. Operatyvinės informacijos srautas. Tipiniai strateginiai ir operatyviniai sprendimai pagal logistinės veiklos funkcijas. Operatyviniai logistikos tikslai. Užsakymų vykdymo ciklas. Vidinės integracijos kliūtys. Užsakymų vykdymo ciklas. Kliento užsakymo kelias. Bendras užsakymo ciklo kintamumas. Vidutinio atsargų kiekio nustatymas. Vidutinio atsargų kiekio nustatymas. Vidutinio atsargų kiekio nustatymas. Logistika ir konkurencinis pranašumas. Konkurencinis pranašumas. Gamybos pranašumas. Logistika ir konkurencinis pranašumas. Konkurencinio pranašumo siekimas logistikos dėka. Logistikos vadybos procesas. Logistikos vadybos misija. Tiekimo grandinė ir jos konkurencinis įvertinimas. Integruotos tiekimo grandinės siekimas. Logistikos reikšmė versle. Karinė logistika. Pasaulinės gamybos ir verslo raida 20 amžiuje. Priežastys paskatinusios logistikos plėtrą. 2000-ieji: iššūkių dešimtmetis. Logistikos sąvokos. Logistikos apibrėžimai. Logistikos tikslas. Logistika – 7R. Pagrindinės logistinės veiklos rūšys. Pagalbinės veiklos rūšys. Logistikos ir rinkodaros sąsajos aptarnaujant klientus. Galimos logistinės veiklos tobulinimo kryptys. Logistikos rinkos tendencijos.
    Transportas ir logistika, špera(14 puslapių)
    2007-05-04
  • Logistika (41)

    Logistikos apibrėžimas. 3 pagrindinės logistikos koncepcijos. Logistikos funkcijos ir panaudojimo sritys. Srautų judėjimas ekonomikoje. Įmonių klasifikacija logistikos požiūriu. Logistika ir jos ryšys su įmonės tikslais. Logistiniai procesai gamybinėje įmonėje. Logistikos arba logistinių procesų infrastruktūra. Transportinė infrastruktūra. Logistinės infrastruktūros parinkimo problema.
    Transportas ir logistika, špera(10 puslapių)
    2007-04-19
  • Logistika (44)

    Logistikos sąvoka ir turinys. Logistikos apibrėžimas. Svarbiausi logistikos plėtros etapai ir jų ypatumai. Pagrindinės logistikos sudedamosios dalys. Materialinės ir nematerialinės logistikos priemonės. Logistinės sistemos lygiai: makrologistika ir mikrologistika. Logistinių sistemų modeliavimas, jo reikšmė ir principai. Logistikos aplinka, svarbiausieji jos elementai. Strateginis ir taktinis logistikos planavimas, jų ypatumai. Logistinė sinergija. Teigiamas ir neigiamas jos efektai. Materialinis srautas, jo daiktinė sudėtis, intensyvumas ir ekstensyvumas. Makro ir mikro materialinis srautas, jų ypatumai Materialinio srauto klasifikavimas pagal kryptį, laiką, daiktų rūšį, krovinio savybes. Materialinį srautą apibūdinančios savybės: masė, kelias, laikas. Informacinis srautas, jo sudėtis ir pagrindiniai bruožai. Finansinis srautas, jo ypatumai. "Franko" kainos ir jų rūšys. Aprūpinimo (pirkimo) logistika, jos uždaviniai. Pirkimo subjektai ir jų ypatumai. Logistikos misija (7-RS) taisyklė, jos sudėtis ir tikslai. Pagrindinės gamybos aprūpinimo sistemos, jų ypatumai. Žaliavų ir medžiagų poreikiai ir jų apskaičiavimo metodai. Užpirkimo apimties apskaičiavimas. Pirkimų rizika ir pagrindiniai jos galimi atvejai. Žaliavų ir medžiagų pirkimo procesas, jo etapai ir jų ypatumai. Pagrindiniai galimi pirkimo tipai. Tiekėjų parinkimas ir įvertinimas. Tenderis ir Oferta. Derybos, jų funkcijos ir pagrindiniai vedimo būdai. Materialinės atsargos, jų rūšys ir sudarymo būtinybė. Gamybinės atsargos, jų daiktinė sudėtis ir apskaičiavimas. Gamybinės atsargos - Sezoninės atsargos, jų apskaičiavimas ir sudarymo atvejai. Bendras ir naudingas sandėlio plotas ir jo apskaičiavimas. Bendroji ir naudingoji sandėlio talpa. Sandėlinės veiklos komunikacinė sistema, pagrindiniai jos tipai. Prekių priėmimas į sandėlį, jo etapai ir jų ypatumai. Sandėlio prekių apyvartumas, jo rodikliai ir jų apskaičiavimas. Apyvartumo spartinimo reikšmė. Sandėlio pajėgumas ir jo apskaičiavimas. Sandėlio pajėgumą lemiantys veiksniai. Prekių sandėliavimo sistemos ir prekių išdėstymo sandėlyje būdai. Jų reikšmė logistikoje. Sandėliuojamų prekių nuostoliai, jų klasifikavimas ir mažinimo reikšmė. Transportas ir jo vaidmuo logistikoje. Transportavimo proceso dalyviai ir jų funkcijos. Transporto darbas, jo specifika ir rodikliai. Transportavimo kaštai, jų sudėtis ir ypatumai. Veiksniai įtakojantys transportavimo kaštus. Pagrindiniai transporto logistiniai vertinimo rodikliai. Oro transportas, jo ypatumai ir logistinis vertinimas. Vandens transportas, jo sudėtis ir logistinis vertinimas. Vamzdynų transportas, jo ypatumai. Kroviniai, jų savybės ir klasifikavimas. Krovinių fizinis ir dokumentinis paruošimas gabenimui. Jo reikšmė. 53. Prekių pakuotė, jos funkcijos, ženklinimas ir klasifikavimas. Produkto svorio ir tūrio bei svorio ir vertės santykiai, jų reikšmė logistikoje. Produkto pakaitos bei rizikos veiksniai ir jų reikšmė logistikoje. Multimodaliniai ir kombinuotieji krovinių pervežimai, jų ypatumai ir pagrindiniai variantai. Transporto paslaugų tarifai ir frachtai, jų rūšys ir reikšmė logistikoje. Lietuvos protekcionistinė politika ir muitų sistema, jos reikšmė. Muitai ir jų rūšys. Lietuvos muitinės tarnyba, jos uždaviniai ir funkcijos. Pagrindiniai muitinės dokumentai. Pagrindinės klientūros logistinio aptarnavimo savybės ir jų reikšmė. Atsakymai į klausimus. Logistika sukuria. Didėjant ekstensyvumui transportavimo kaštai. Krovininių laivų tipai. Materialinio srauto klasifikavimas pagal laiką. Kada sandėlio apyvartumas didesnis už 1? Transporto logistikos požymiai. Pagrindiniai pirkimų tipai. Priešpriešinis materialinis srautas pasireiškia. Kaip apibūdinami vienetiniai kroviniai? Kas yra skaliarinė masė? Kas sudaro visumines atsargas? Pirkėjų tipai. Vagonų rūšys. Derybų vedimo būdai. Atsargų valdymo rodikliai. Aprašyti patekimo į sandėlį procesą. Pagrindiniai atsargų reguliavimo metodai. Kas tai yra logistinė sinergija. Kam naudojami laivai lichteriai. Prekės svorio ir vertės santykis didėja, kai transporto išlaidos. Kurie logistikos modeliai apima visas objekto savybės. Išvardinti 7RS taisyklės elementus. Pagrindinės pakuotės funkcijos. Kokias naudingumo formas įgyja preke. Iš ko susideda visuminės atsargos. Kada įmonė turi aukščiausia pirkimo riziką. Apibūdinti krintantį informacijos perdavimą. Kaip grupuojamas prekių krovimas pagal krovimo pobūdį. Materialios ir nematerialios logistikos priemonės. Išvardinti logistikos modelius kokie yra? Kas yra tenderis? Kas yra oferta? Išvardinti 7RS taisyklės elementus. Sandėlių funkcijos. Pagrindinės pakuotės funkcijos. Klientų aptarnavimo savybės. Kokios biriu kroviniu savybės. Kaip vadinami krovinių gabenimo ženklai? Kas gabenama rotleriais. Kokie yra naudojami mišrus gabenimo variantai? Ką reiškia srautas iš apačios į viršų? Kada sandėlio apyvartumas didesnis už 1.
    Transportas ir logistika, špera(13 puslapių)
    2008-01-21
  • Logistika (46)

    Logistikos samprata. Logistikos veiklos funkcijos. Transporto logistikos samprata ir pagrindinės funkcijos. Logistikos paslaugų sistemos koncepcija. Paskirstymo logistikos funkcijos. Sandėlių logistika.
    Transportas ir logistika, špera(8 puslapiai)
    2008-12-10
  • Logistika (5)

    Logistika. J.H. von Thünen. Alfred Weber. Aglomeracijos proceso esmė. Deglomeracijos procesas. Logistikos evoliucijos esminės sąlygos. Svarbiausi veiksniai, turintys didžiausią įtaką logistikos plėtrai. Logistikos evoliucijos priežastys. Logistikos apibrėžimai. Logistinė koncepcija. Sistemų teorija. Kompromisų teorija. Svarbiausi logistikos principai. Logistikos sistemos formos. Išvystytų logistikos sistemų bruožai. Paskirstymo kanalai. Prekių paskirstymo intensyvumas. Logistikos lygiai įmonėse. Įmonės logistikos grandinė. Logistikos funkcijos ir operacijos. Sandėlių skirstymas. Sandėlių funkcijos. Dažniausiai pasitaikantys sandėlio išplanavimo ir konstrukcijų principai. Privataus sandėlio situacija. Sandėlių panaudojimo efektyvumas. Maršrutų rūšys. Maršrutų tipai. Atsargų tipai. Pagrindines priežastys, reikalaujančios nuolatinio atsargų laikymo sandėliuose. Atsargų norma. Atsargų valdymo modeliai. Logistinių procesų efektyvumo vertinimo kriterijai. Laikotarpis tarp užsakymų. Vieno ciklo vidutinė užsakymų apimtis. Vidutinės atsargos. Vidutinių atsargų apyvartumas. Vidutinių atsargų sandėliavimo trukmė. Skirtumas tarp faktinės atsargų sandėliavimo trukmės ir optimalaus sandėliavimo laiko. Neefektyviai laikomų atsargų dydis. Neefektyviai laikomų atsargų dalis vidutinėse atsargose (perviršis virš atsargų normos). Neefektyviai laikomų atsargų alternatyviosios sąnaudos. Sandėliavimo sąnaudų efektyvumas. Sandėliavimo sąnaudų dalis logistinėse sąnaudose. Transportavimo sąnaudų efektyvumas. Transportavimo sąnaudų dalis logistinėse sąnaudose. Bendrųjų logistinių sąnaudų efektyvumas. Atsargų dalis apyvartiniame kapitale. Atsargų apyvartumas. Logistikos sąnaudų pokyčio įtaka įmonės pelno pokyčiams. Bendrasis pelnas, tenkantis logistinių sąnaudų vienam litui. Logistikos procesų efektyvumas. Logistinių sąnaudų pokyčio indeksas. Pajamų pokyčio indeksas.
    Transportas ir logistika, špera(6 puslapiai)
    2005-12-02
  • Logistika (6)

    Logistikos samprata, veiklos sritys ir valdymo elementai. Logistiniai srautai. Paskirstymo vieta ir reikšmė įmonėje. Įeinančių prekinių srautų valdymas įmonėje. Vidinės logistikos organizavimas sandėliuose. Prekių gabenimo pervežimo logistika. Mažmeninės įmonės logistika. Parduotuvės patalpų sudėtis. Prekių paskirstymas prekybos salėse.
    Transportas ir logistika, špera(5 puslapiai)
    2006-01-05
  • Magnetinis laukas (2)

    Magnetinis laukas vakuume. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje. Elekromagnetiniai virpesiai. Maksvelio teorijos pagrindai.
    Elektromagnetizmas, špera(5 puslapiai)
    2006-05-03
  • Magnetinis laukas (5)

    Magnetinio lauko šaltiniai. Magnetinis laukas. Elektros srovių sąveika. Nuolatiniai magnetai. Žemės magnetinis laukas. Magnetinės linijos. Magnetinės indukcijos vektorius. Magnetinio lauko jėgų linijų samprata. Magnetinio lauko jėgų savybės. Magnetinio lauko jėgų linijų kryptis. Magnetinės indukcijos vektorius. Ampero jėga. Magnetinės indukcijos modulis. Ampero jėgos modulis ir kryptis. Elektros srovių sąveikos aiškinimas. Nuolatinės elektros srovės variklis. Elektros matavimo prietaisai. Nuolatinės elektros srovės variklio sandara ir veikimas. Elektros matavimo prietaisai. Lorenco jėga. Lorenco jėgos samprata. Lorenco jėga technikoje. Lorenco jega gamtoje. Medžiagų magnetinės savybės. Sąveikia magnetiniame lauke. Ampero hipotezė. Magnetinė skvarba. Diamagnetikai. Paramagnetika. Feromagnetikai. Nuolatiniai magnetai. Kiuri temperatūra. Apibendrinimas.
    Elektromagnetizmas, špera(5 puslapiai)
    2010-10-29
  • Maisto chemija ir analizė (2)

    Kokios aminorūgštys, įjungtos į proteinų sudėtį, palieka krūvio neturinčią hidrofilinę šoninę grandinę? Pavaizduokite, kaip šios aminorūgštys įsijungia į polipeptidinę grandinę. Paaiškinkite, kokius ryšius ir sąveikas jos palaiko ir koks jų vaidmuo susidarant kai kuriems sudėtiniams proteinams Aprašykite galimus alanino pokyčius maiste- sąveiką su etanoliu, acto rūgšties anhidridu ir kt. Apibūdinkite šių reakcijų produktus. Koks junginys pavaizduotas šiuo simboliu ir kokiai junginių grupei jis priklauso? Pateikite jo struktūrinę formulę ir aprašykite jo savybes maiste. Kokius kitus šios grupės junginius galite išvardinti? Kokias savybes jie gali suteikti maisto produktams? Kas yra fosfoproteinai? Parodykite formulę, kaip fosfatas įsijungia į jų sudėtį. Pateikite konkrečių maisto fosfoproteinų pavyzdžių ir trumpai juos aprašykite. Kaip gaunami tekstūruoti baltymai? Šio baltymų apdorojimo tikslas ir esmė. Aprašykite galimus aminorūgšties treonino pokyčius maiste. Pavaizduokite, kaip iš laisvų aminorūgščių gali susidaryti aldehidai(Štrekerio skilimas). Kokia šių reakcijų reikšmė maisto produktuose. Kokie baltymai vadinami chromoproteinais? Pateikite maisto chromoproteinų pavyzdžių. Kiaušinių proteinai ir charakteringos jų savybės. Maisto baltymų denatūravimasir hidrolizė, šiuos pokyčius sukeliantys veiksniai. Aprašyti aminorūgšties lizino reakcijas, kurios gali vykti per karboksigrupę ir amino grupes, ir šių reakcijų produktus. Jungiamųjų audinių baltymai. Kolageno sudėties, struktūros ir savybių ypatumai , jo struktūrą palaikantys ryšiai. Kolageno pokyčiai maiste. Svarbiausieji maisto baltymų pokyčiai: denatūravimas ir koaguliavimas, hidrolizė, aminorūgščių šoninių grandinių reakcijos, sąveika su kitais maisto komponentais; baltymų kiekio maisto produktuose nustatymo esmė. Augalų. polisacharidai: celiuliozė, hemiceliuliozė ir pentozanai, pektininės medžiagos; jų cheminė sąndara, struktūra ir įtaka maisto produktų savybėms. Glikogeno sintezė ir skilimas kepenyse, šių procesų reguliavimas; glikogeno vaidmuo organizme. Kviečių proteinų frakcija. Kuo įpatingi ankštinių augalų baltymai? Proteazės. Rūgštingumo rodikliai. Pektino formulė, koks pagrindinis komponentas jį sudaro, koks fermentas jį skaido? Mėsos baltymai miozinas, aktomiozinas. Cukraus kiekio nustatymo metodai maisto produktuose. Jų cheminė esmė. Asparto ir cisteino amino rūgštys. Jų poveikis peptidinės grandinės krūviui. Gliukopiranozė. Kokiuose sudėtingesniuose junginiuose ji sutinkama.
    Maisto technologija, špera(13 puslapių)
    2009-10-28
  • Maisto prekių klasifikavimas

    Maisto prekių kokybė ir jos nustatymo būdai. Standartizacija. Rūšys. Maisto prekių cheminė sudėtis. Grūdai. Makaronai. Duona. Šviežios daržovės ir vaisiai. Vaisių ir daržovių kokybės reikalavimai. Konservavimo būdai. Vaisių ir daržovių konservų grupės konservai. Medus. Konditerijos prekės. Kakava. Šokoladas. Sausainiai. Saldainiai. Pyragaičiai. Kava. Arbata. Gėrimai. Spiritas. Vynai. Alus. Degtinė. Trauktinė. Likeriai. Pienas. Grietinėlė. Rūgpienis. Kefyras. Grietinė. Fermentinis sūris. Maistiniai riebalai. Sviestas. Žuvis. Mėsa.
    Kulinarija, špera(5 puslapiai)
    2006-04-27
  • Makroekonomika (10)

    Nacionalinis produktas. NP rodikliai. BNP (Gross Nacional Product). Galutinis produktas. Tarpinis produktas. Pridėtinė vertė. Nominalus ir realus BNP. Kainų indeksas. BNP skaičiavimo metodai. Išlaidų sumavimo metodas. Asmeninis vartojimas. Investicijos. Valstybiniai/vyriausybiniai pirkimai. Grynasis eksportas. Pajamų sumavimo metodas. Pajamų komponentai: darbo užmokestis, renta, palūkanos, netiesioginiai mokesčiai, pelnas. BNP skaičiavimas gamybos metodu. Bendrasis vidaus produktas (BVP) (Gross Domestic Product). Grynasis nacionalinis produktas (GNP). Nacionalinės pajamos. Asmeninės pajamos. Grynosios asmeninės pajamos (disponuojamos pajamos). Kiti nacionalinio produkto rodikliai. BNP(BVP) apskaičiavimo patikimumas: neapskaitoma ekonomika. Neapskaitomos ekonomikos atsiradimo prielaidos. Neapskaitomos ekonomikos pasekmės. Neapskaitomos ekonomikos vertinimai. Fiskalinės (iždo) politikos priemonės. Savaiminio poveikio priemonės (stabilizatoriai). Specialiosios tikslinės priemonės. Mokesčiai (apmokestinimo normos ir sąlygos). Vyriausybės išlaidos. Vyriausybės transferinės išmokos (piniginiai pervedimai). Mokesčiai ar vyriausybės išlaidos? Mokesčių tipai. Monetarinė politika. Pinigų esmė (Kas yra pinigai?). Pinigų funkcijos. Mainų priemonė. Vertės matas (pinigai yra prekės vertės išraiška). Apskaitos vienetas. Mokėjimų priemonė. Taupymo, turto kaupimo priemonė. Kapitalo judėjimo tarpininkas. Pinigų pasiūla. Pinigų paklausa. Pinigų pasiūlos ir paklausos tarpusavio ryšys. Pinigų pasiūlos ir paklausos pokyčiai. Bankai. Bankų funkcijos. Bankų rūšys. Pinigų formos. Akcijos. Obligacijos. Infliacija. Infliacijos rūšys. Infliacijos pasekmės. Antiinfliacinės priemonės. Nedarbas. Nedarbo rūšys. Nedarbo mažinimas. Infliacija ir nedarbas: Filipso kreivė. Tarptautinė prekyba ir investicijos. Prielaidos tarptautinei prekybai. Eksportas - importas. Valstybinė užsienio prekybos politika. Muitai. Kvota. Barjerai. Subsidijos. Tarptautinės investicijos. Investicijų būdai. Tarptautiniai kreditai. Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje.
    Makroekonomika, špera(24 puslapiai)
    2005-10-17
  • Makroekonomika (11)

    Pagrindinės ekonomikos problemos. Ekonomikos tikslai. Makroekonomikos apibrėžimas. Nacionalinis produktas. Nacionalinės pajamos. Nacionalinio produkto apskaičiavimas gamybos būdu. Tarpinis produktas. Pridėtinė vertė. Nacionalinio produkto apskaičiavimas išlaidų būdu. Asmeninio vartojimo išlaidos. Vyriausybinis prekių ir paslaugų pirkimas. Bendros privačios vidaus investicijos. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas. Grynasis nacionalinis produktas. Nacionalinio produkto apskaičiavimas pajamų būdu. Atlyginimai. Nuomos mokesčiai. Palūkanos. Pelnas. Bendras nacionalinis produktas ir bendras vidaus produktas. Nominalusis ir realusis bendras vidaus produktas. Nacionalinės pajamos. Asmeninės pajamos. Disponuojamos pajamos. Šešėlinė ekonomika. Ekonominės gerovės įvertinimas. Grynoji ekonominė gerovė. Ekonominiai ciklai. Ekonominiai verslo ciklai. Visuminė paklausa. Jos struktūra. Visuminė pasiūla. Infliacinis tarpsnis. Defliacinis tarpsnis. Klasikinis požiūris. Keinsistinis požiūris. Vartojimo paklausa. Taupymas. Investicijų multiplikatorius. Autonominis vartojimas. Ribinis polinkis vartoti. Ribinis polinkis taupyti. Fiskalinė politika. Savaiminio poveikio priemonės. Mokesčiai. Vyriausybės išlaidos. Vyriausybės transferinės išmokos. Specialiosios tikslinės paskirties fiskalinės politikos priemonės. Du požiūriai į stabilizavimo priemones. Trys požiūriai į biudžeto deficitą. Klasikinis. Cikliškai subalansuotas biudžetas. Cikliškai adaptuotas biudžetas. Valstybės skola. Jos pasekmės. Valstybės skolos mažinimo būdai. Monetarinė politika. Pinigų funkcijos. Pinigų formos. Pinigų pasiūla. Jos struktūra. Būtinieji rezervai. Paskirtis. Pinigų multiplikatorius. Bankų vaidmuo. Palūkanų norma. Jos reikšmė reguliuojant pinigų pasiūlą. Centrinio banko paskirtis ir veiklos funkcijos. Centrinio banko naudojama monetarinė politika. Pinigų paklausą reguliuojančios monetarinės politikos kryptys. Gyventojų paskirstymas ekonominiu atžvilgiu pagal TDO metodiką. Darbo jėga, faktiškas nedarbo lygis, užimtumo ir aktyvumo lygis. Nedarbo rūšys. Nedarbo mažinimo priemonės. Infliacija. Infliacijos rūšys. Paklausos (pirkėjų) infliacija. Sąnaudų (gamintojų) infliacija. Rodikliai, išreiškiantys kiekybiškai infliaciją. Antiinfliacinis mechanizmas. Infliacija ir nedarbas. Filipso kreivė. Obligacija.
    Makroekonomika, špera(5 puslapiai)
    2005-10-25
  • Makroekonomika (12)

    Išvardinkite ir apibūdinkite pagrindinius ekonominio vystymosi ciklus? Išvardinkite šalies vyriausybės ekonominio reguliavimo pagrindinius ciklus? Vyriausybės ekonominio reguliavimo pagrindinės funkcijos? Išvardinkite pagrindines ekonominės aplinkos liberalizavimo sritis? Išvardinkite ir apibūdinkite vyriausybės poveikio ekonomikai pagrindines priemones? Kas yra BNP ir kaip jis apskaičiuojamas? Kas yra BVP ir išsamiai paaiškinkite jo skaičiavimą išlaidų skaičiavimo metodu? Parašykite ir paaiškinkite visuminės (bendros) paklausos formulę? Išvardinkite ir paaiškinkite pagrindinius visuminius paklausos pokyčius? Išvardinkite pagrindinius šalies makroekonomikos rodiklius? Paaiškinkite koks yra pinigų ryšys su palūkanų norma. Parašykite mainų lygties lygybę ir paaiškinkite? Kas yra rinka ir išvardinkite pagrindines rinkos funkcijas? Išvardinkite pagrindinius laisvos rinkos veiksnius, kurių motyvacija priklauso nuo naudos principo? Išvardinkite rinkos sistemos formavimo pagrindinius organizavimo principus? Paaiškinkite Keinsistų požiūrį apie monetarinę politiką? Kas yra monetarinė politika ir išvardinkite jos pagrindines funkcijas? Koks yra monetarinės politikos tikslas ir išvardinkite pagrindines monetarinės politikos funkcijas, kurias vykdo šalies centrinis bankas? Kas yra fiskalinė politika ir išvardinkite pagrindines fiskalinės politikos funkcijas? Išvardinkite mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programos pagrindinius principus? Pagrindiniai rodikliai, kurie atspindi tarptautinę prekybą?
    Makroekonomika, špera(7 puslapiai)
    2005-11-03
  • Makroekonomika (16)

    Makroekonominiai rodikliai. Makroekonomikos reikšmė. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP). Nacionalinių sąskaitų sistema. Nacionalinių pajamų gamyba, paskirstymas. Prekių ir paslaugų gamyba valstybės mastu. Nacionalinių pajamų pasiskirstymas pagal gamybos veiksnius. Frikcinis nedarbas ir valstybės politika. Darbo užmokesčio įtaka nedarbui. Ekonomikos plėtra. Ekonomikos plėtros esmė. Kapitalo kaupimas. Optimalus kapitalo kaupimas ir auksinė taisyklė. Nedarbo rodikliai. Kiekybinė pinigų teorija. Pinigų išleidimo valstybes pajamos. Infliacija ir palūkanų norma. Infliacijos reguliavimas. Infliacija. Pinigai, jų funkcijos ir formos. Nominali palūkanų norma ir pinigų paklausa. Visuomeniniai infliacijos kaštai.
    Makroekonomika, špera(11 puslapių)
    2005-11-28
  • Makroekonomika (17)

    Makroekonomika kaip mokslas. Hipotezė. Teorija. Ekonominė kategorija. Ekonominis dėsnis. Ekonominis pažinimas. Pusiausvyra. Dalinė pusiausvyra. Bendroji pusiausvyra. Realioji pusiausvyra. Indukcija. Dedukcija. Ekonomikos modelis. Makroekonomikos objektas. Makroekonomika ir ekonomikos politika. Ekonominė politika. Ekonominės politikos tikslai. Ekonominės politikos priemonės. Fiskalinė politika. Valstybės biudžetinė politika. Monetarinė politika. Valstybinė politika. Bendrasis nacionalinis produktas, bendrasis vidinis produktas. Gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautas. Ekonomikos mokslo raida. Merkantilizmas. Fiziokratizmas. Klasikinė ekonomikos teorija. Ekonominis romantizmas. Marksizmas. Maržinalizmas. Neoklasikinė ekonomikos teorija. Makroekonomikos aspektas. Netobulosios konkurencijos analizė. Procesų dinamikos elementas. BVP apskaitos būdai. Gamybos metodas. Galutinis produktas. Tarpinis produktas. Pridėtinė vertė. Bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičiavimas išlaidų metodu. Asmens vartojimas. Investicijos. Valstybės išlaidos. Grynasis eksportas. BVP apskaita pajamų metodu. Nacionalinės pajamos. Kainų pokyčio įtaka BVP. Nominalusis ir realusis BVP. BVP defliatorius. Vartojimo prekių kainų indeksas (CPI). Pramonės produkcijos gamintojų pardavimo kainų indeksas (PPI). Statybos kainų indeksas (BPI). Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas (PIAP). Eksportuojamos produkcijos kainų indeksas. Importuojamos produkcijos kainų indeksas. BNP apskaičiavimo formos. Grynoji ekonominė gerovė. Bendroji paklausa ir jos struktūra. Vartojimo paklausa ir vidinis bei ribinis polinkis vartoti. Taupymo funkcija. Vidutinis ir ribinis polinkis taupyti. Vartojimo ir taupymo veiksniai. Pusiausvyros nacionalinis produktas: paklausos aspektas. Pusiausvyros nacionalinio produkto kitimas. Investicijų multiplikatorius. Pusiausvyros nacionalinio produkto nustatymas: nuosmukio ir infliacijos tarpsniai. Fiskalinės politikos esmė. Valstybės pajamos ir išlaidos. Valstybės biudžetas ir jo balansas. Mokesčių sistema. Lafero kreivė. Diskretinė fiskalinė politika. Vyriausybės išlaidų ir mokesčių poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui. Nediskretinė fiskalinė politika. Užsienio prekybos poveikis pusiausvyros nacionaliniam produktui. Šiuolaikiniai pinigai. Pinigų pasiūla. Banko pinigų kūrimas. Pinigų multiplikatorius. Darbo jėgos ir nedarbo sąvokos. Pinigų kilmė, jų formos ir funkcijos. Bendrosios pasiūlos infliacija. Pinigų paklausa. Paklausa pinigams kaip turtui. Sandėriams reikalingų pinigų paklausa. Kiekybinė pinigų teorija. Pinigų rinkos pusiausvyra. Centrinis bankas, jo funkcijos ir veiklos organizavimas. Pinigų (monetarinė) politika ir jos įgyvendinimo priemonės. Skatinančioji ir stabdančioji monetarinė politika. Monetarinės politikos efektyvumas. Ekonominis augimas ir jo veiksniai. Nedarbo pasekmės. ekonominis augimas ir ekonominiai (verslo) ciklai. Nedarbo ir užimtumo reguliavimas. Nedarbo priežastys ir formos. Natūralusis nedarbo lygis. Infliacija, jos formos ir tempai. Infliacijos priežastys. Bendrosios paklausos pokyčių sukelta infliacija. Infliacija ir nedarbas. Filipso kreivė. Ekonominės ir socialinės infliacijos pasekmės. Infliacijos mažinimo būdai. Tarptautinė prekyba. Palyginamasis pranašumas. Tarptautinės prekybos politikos formos ir priemonės. Valiutų rinka. Fiksuoti ir plaukiojantys valiutų kursai. Realusis valiutos kursas. Bankai, jų kilmė ir rūšys. Bankų sistema. Bankų funkcijos ir veiklos ypatybės. Mokėjimų balansas.
    Makroekonomika, špera(27 puslapiai)
    2005-12-03
  • Makroekonomika (19)

    Pinigai ir bankai. Šiuolaikinės pinigų formos. Pinigų pasiūla. Pinigų paklausa. Bankai ir bankų sistema. Komercinių bankų funkcijos. Indėlių judėjimas ir pinigų kūrimas, pinigų multiplikatorius. Centriniai bankai. Centrinio banko funkcijos ir veiklos ypatybės. Pinigų politika ir jos priemonės. Pinigų politikos įgyvendinimas. Pinigų politikos efektyvumas. Bendroji ekonominė pusiausvyra. Prekių rinka ir IS modelis. Išvados. Pinigų rinka ir LM modelis. Pusiausvyra prekių ir pinigų rinkose: IS-LM modelis. Fiskalinės ir monetarinės politikos derinimas. Išvados. Nedarbas. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas. Nedarbo priežastys. Nedarbo formos. Natūralus nedarbo lygis. Socialinės ir ekonominės nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimas ir užimtumo reguliavimas. Infliacija. Infliacija. Jos formos. Įvertinimo būdai. Infliacijos priežastys. Nedarbo ir infliacijos sąveika. Filipso kreivė. Ekonominės ir socialinės infliacijos pasekmės. Infliacijos sprendimo būdai. Antiinfliacinė politika. Ekonominio augimo samprata ir veiksniai. Ekonominis augimas ir ekonominės raidos cikliškumas. Tarptautinė prekybos politikos formos. Muitai ir jų naudojimo pasekmės. Fiksuoti ir plaukiojantys valiutų kursai.
    Makroekonomika, špera(18 puslapių)
    2006-01-25
  • Makroekonomika (20)

    Pagrindinė ekonomikos problema. BNP. Nacionalinės pajamos. Visuminė paklausa. Vartojimo funkcija. Nedarbas. Infliacija. Ekonomikos ciklas. Valstybės biudžetas. Mokesčių surinkimo problema ir Lafero kreivė. Pinigai. Bankas. Fiskalinė politika. Tarptautinė prekyba. Devalvavimas.
    Makroekonomika, špera(7 puslapiai)
    2006-02-09
  • Makroekonomika (21)

    Makroekonominės politikos tikslai ir priemonės. BVP: esmė, reikšmė. BNP ir grynosios gamybos veiksnių pajamos. BVP apskaičiavimo pajamų ir išlaidų metodai. Visuminių išlaidų pokyčiai ir pusiausvyros nacionalinio produkto multiplikacijos efektas. Visuminių išlaidų multiplikatorius. Pinigų esmė ir jų funkcijos. Pinigų pasiūlos elementai. Pinigų paklausa. Pinigų M1 laikymo motyvai. Biudžeto pusiausvyros formavimas. Valstybės biudžeto deficito problemos ir valstybės skolos aptarnavimas. Fiskalinės politikos esmė ir tikslai. Fiskalinės politikos savaiminio poveikio ir tikslinio naudojimo priemonės. Užimtumo ir nedarbo samprata. Nedarbo rūšys. Valstybės užimtumo politika. Nedarbo lygis. Visiškas užimtumas. Natūralus nedarbo lygis. Bankų sistema. Centrinio banko ir komercinių bankų funkcijos. Dalinio rezervo principas. BVP defliatorius. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas. Nominalusis BVP ir realusis BVP. BVP pagrindu skaičiuojami: grynasis vidaus produktas, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir asmeninės disponuojamosios pajamos. Ryšys tarp vartojimo ir visuminių pajamų: vartojimo funkcija. Ribinis polinkis vartoti. Ekonomikos augimo samprata, veiksniai, tempai. Nedarbo ekonominiai ir socialiniai padariniai. Nedarbo mažinimo priemonės. Valstybės užimtumo politika. Trumpas BVP apskaičiavimo metodų apibūdinimas. BVP apskaičiavimas gamybos metodu. Taupymo funkcija. Ribinis polinkis taupyti. Pusiausvyros visuminio produkto (pajamų) nustatymas: pajamos-išlaidos; santaupos-investicijos. Pinigų kūrimo bankų sistemoje modelis. Multiplikatorius. Valstybės biudžetas, jo pajamos ir išlaidos. Ekonominių svyravimų rūšys. Ekonominio ciklo eiga ir bruožai. Ekonominės ir socialinės ciklo pasekmės. Infliacijos samprata ir mechanizmas, priežastys. Infliacijos rūšys: šliaužianti, šuoliuojanti, hiperinfliacija. Stagfliacija. Infliacijos ekonominiai ir socialiniai padariniai. Antiinfliacija. Politika, jos priemonės. Nedarbas ir infliacija. Filipso kreivė.
    Makroekonomika, špera(16 puslapių)
    2006-02-15
  • Makroekonomika (22)

    Makroekonomika. Makroekonomikos objektai. Bendrasis nacionalinis produktas. Visuomenės pajamų elementai. Visuminė pasiūla. Visuminė paklausa. Visuminės išlaidos. Taupymas. Ekonominė gerovė. Ekonomikos svyravimai. Valstybės biudžetas ir fiskalinė politika. Fiskalinės vyriausybės priemonės. Bankai. Komerciniai bankai. Nedarbas. Natūralus nedarbas. Infliacija. Tarptautiniai ekonominiai santykiai. Tarptautinė prekyba. Lietuvos užsienio prekyba. Europos Sąjunga.
    Makroekonomika, špera(9 puslapiai)
    2006-02-22
Puslapyje rodyti po