Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Aptarnavimas

    Bendros aptarnavimo taisyklės. Keliami reikalavimai. Pokylių rūšys. Stalo užtiesalai. Valgiaraštis. Stalo serviravimas. Patiekalų patiekimo metodai. Pokylių gėrimų komponavimas, maišymas. Darbas svečių akivaizdoje. Baro inventorius. Patiekalų patiekimo metodai. Valgomieji įrankiai. Porceliano, fajanso indai. Sriubų patiekimo ypatumai. Karštų gėrimų patiekimas.
    Kulinarija, špera(7 puslapiai)
    2005-07-04
  • Architektūra

    Angliškas parkas, Apsidė, Architektūra, Archivoltas, Arka, Arkatūra, Arkbutanas, Aronkodešas, Atikas, Aukso pjūvis, Baliustrada, Bastoninė pilis, Bazilika, Bažnyčia, Beletažas, Bima, Burė, Cerkvė, Choras, Halė, Įsprūda, Kanonas, Kapitelis, Kontraforsas, Kupolas, Langas, Liukarna, Liunetė, Lidzena, Lodžija, Mansarda, Masverkas, Mečetė, Mezonimas, Modulis, Nava, Orderis, Ornamentas, Parteris, Pasažas, Kesonai, Kluatras, Konstrukcija, Konsolė.
    Architektūra ir dizainas, špera(6 puslapiai)
    2005-03-10
  • Architektūros istorija (2)

    Iš kokios kalbos kilęs žodis "architektūra" ir ką jis reiškia? Architektūra. Erdvinė–tūrinė kompozicija. Utilitarūs ir dvasiniai architektūros uždaviniai. Pagrindiniai architektūros bruožai. Kokios yra pagrindinės architektūros šakos. Kokios yra pagrindinės konstrukcijų sistemos? Priešistorinio laikotarpio periodizacija, bendra charakteristika. Megalitinių statinių rūšys, bendra charakteristika. Menhyrai. Dolmenai. Kromlechai. Priešistorinio laikotarpio gyvenamųjų būstų charakteristika. Pilkapiai. Gynybiniai įrenginiai. Pirmykštės bendruomenės statiniai Lietuvoje. Senovės Egipto istorinė periodizacija, valstybes charakteristika. Senovės Egipto statybinių medžiagų charakteristika. Skliautinių konstrukcijų panaudojimas Senovės Egipte. Egiptietiškos mastabos charakteristika. Egiptietiskos piramidės charakteristika. Egiptietiškos šventyklos charakteristika. Egiptietiškas orderis. Egiptietiškos Amono šventyklos Karnake charakteristika. Egiptietiškos Amono šventyklos Luksore charakteristika. Senovės Amerikos architektūros periodizacija ir bendra Amerikos civilizacijų charakteristika Dabartinių valstybių, kurių teritorijose yra senųjų Amerikos civilizacijų pėdsakai, pavadinimai. Majų civilizacijos statybos technika. Senovės Amerikos akmeninių statinių tipai ir jų konstrukcijų charakteristika. Senovės Amerikos Teotichuakano (Teotihuacan) šventyklų komplekso charakteristika. Senovės Amerikos piramidinių šventyklų charakteristika. Senovės Amerikos žaidimams kamuoliu statinių charakteristika. Senovės Amerikos Tikalio (Tikal) miesto architektūros charakteristika. Senovės Amerikos Palenke (Palenque) miesto architektūros charakteristika. Senovės Amerikos Ušmalio (Uxmal) miesto architektūros charakteristika. Senovės Amerikos Tenočtitlano (Tenochtitlan) miesto architektūros charakteristika. Mesopotamijos civilizacijų periodizacija. Medis ir plytos Asirijos ir Naujojo Babilono architektūroje. Arkinės – skliautinės konstrukcijos Asirijos ir Naujojo Babilono architektūroje. Senojo Irano kupolinės konstrukcijos. Zikuratai. Uro miesto charakteristika. Sargono II rūmų Asirijoje charakteristika. Karaliaus rezidencija persepolio mieste. Sasanidų epochos Irano rūmų architektūros charakteristika. Harapos (Harappa) civilizacijos Indo slėnyje architektūros bruožai. Bendri senovės Kinijos architektūros bruožai. Kinietiškų pagodų architektūros bruožai. Antikinės Graikijos architektūros periodizacija, bendra charakteristika. Antikinės Graikijos statybinės medžiagos. Antikinės Graikijos orderiai. Antikinės Graikijos šventyklos architektūros bendra charakteristika. Antikinės Graikijos antinės šventyklos architektūros bruožai. Antikinės Graikijos amfiprostilinės šventyklos architektūros bruožai. Antikinės Graikijos peripterinės šventyklos architektūros bruožai. Antikinės Graikijos Atėnų Akropolio architektūros bruožai. Antikinės agoros bendra charakteristika. Antikinės Graikijos žiūrovinių – sportinių statinių architektūros charakteristika. Antikinės Graikijos gyvenamojo būsto charakteristika. Antikinės Graikijos reguliaraus plano miestų charakteristika. Antikinės Romos architektūros periodizacija. Antikinės Romos statybinės medžiagos. Antikinės Romos orderiai. Antikinės Romos bazilikų architektūra. Antikinės Romos termų architektūra. Antikinės Romos žiūrovinių statinių architektūra. Antikinės Romos triumfo arkų architektūra. Romėniškas betonas ir jo taikymas. Romėniškų skliautų ypatumai. Medinės ir metalinės konstrukcijos antikinės Romos architektūroje. Antikinės Romos pastatų apdailos ypatumai. Romėniškos orderinės arkados charakteristika. Romėniškos arkados ant kolonų charakteristika. Romėniško atriuminio – peristilinio gyvenamojo namo charakteristika. Antikinės Romos akvedukai. Antikinės Romos Panteono architektūra. Antikinės Romos insulų architektūros bruožai. Vakarų ir Rytų Romos imperijos dalių architektūros pagrindiniai tipologiniai bendrumai. Bizantijos architektūros periodizacija. Bizantiškų kupolinės kompozicijos šventyklų tipai. Bizantiškų vienuolynų architektūros bruožai. Bizantiškos arkinės-skliautinės konstrukcijos sąveika su sienų konstrukcija. Bizantiško būrinio skliauto bruožai. Sienų konstrukciniai ypatumai Bizantijos architektūroje. Bizantiškų skliautų ir kupolų konstrukcijos, jų statybos būdo sugretinimas su romėniška praktika. Bizantiškos arkados ant kolonų ypatumai, skirtumai nuo romėniškos orderinės arkados. Bizantiškų bazilikinių šventyklų kompoziciniai ypatumai. Bizantiškų centrinės kompozicijos šventyklų ypatumai. Šv. Sofijos soboro Konstantinopolyje charakteristika. Bizantiškų graikiško kryžiaus plano kupolinių šventyklų charakteristika. Įtvirtintos feodalo pilies architektūros bruožai romaniniame periode. Bazilikinių romaninių bažnyčių ypatumai. Halinių romaninių bažnyčių ypatumai. Romaninių bažnyčių sienos konstrukcija, langų dekoro pobūdis. Koks romaninių bažnyčių bokšto vaidmuo architektūros istorijai? Gotikinės architektūros periodizacija, bendri gotikinės architektūros bruožai. Gotikinės epochos pastatų tipologinė sudėtis. Gotikinės karkasinės sistemos esmė, elementai. Gotikinio laikotarpio statybinės medžiagos ir konstrukcijos. Gotikinės Paryžiaus Notre-Dame katedros charakteristika. Gotikinės Reimso katedros charakteristika. Anglijos gotikos ypatumai. Pagrindiniai gotikinės epochos miesto bruožai. Lietuvos romaninės ir gotikinės architektūros ruožai, svarbiausi paminklai. Karkasinės, (fachverkinės) konstrukcijos ypatumai. Karkasinės, fachverkinės konstrukcijos ypatumai. Rastų rentinio tradicija Skandinavijos šalyse. Rusiškos medinės architektūros bruožai. Tradicinių kaimo gyvenamųjų namų architektūra Lietuvoje. Renesanso stiliaus bendra (charakteristika), etapai. Skliautai ir kupolai renesanso architektūroje. Sienų konstrukcija renesanso architektūroje. Renesanso orderinės kompozicijos. Sienos ir statramstinės-sijinės konstrukcijos sąveika renesanso architektūroje. Konstrukcijos ir formos sąryšis centrinės kompozicijos renesansiniuose pastatuose. Lietuvos renesanso architektūros bruožai. Lietuvos baroko architektūros bruožai. Klasicizmo architektūra. Klasicizmo stiliaus charakteristika, etapai. Anglijos klasicizmo bruožai. Prancūzijos klasicizmo bruožai. Italijos klasicizmo bruožai. Rusijos klasicizmo bruožai. Lietuvos klasicizmo architektūros bruožai.
    Architektūra ir dizainas, špera(32 puslapiai)
    2009-11-13
  • Asmenybės psichologija (2)

    Asmenybės problema ir asmenybės mokslas. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos). Asmenybės vystymosi supratimas. Asmenybės struktūros supratimas. Asmenybės tipologijos samprata. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S. Freud’ą). Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos. Asmenybės struktūra pagal K.G. Jung’ą. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos. Juntančių ir intuityvių tipų charakteristikos. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos. Mayers Briggs testo taikymo sritys. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos. Ekstravertas ir intravertas konflikte. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į). E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė. F. Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis. Išmokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą). Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikšmė. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą). Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą). Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray). Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveika (pagal Murray). Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą. G. Allport’o asmenybės bruožų koncepcija. Bruožų savybės ir tipai (pagal Allport’ą). Asmenybės brandos apibūdinimai pagal Allport’ą. Žmogaus laisvės problema E. Fromm’o teorijoje. Žmogiškosios prigimties atsiskleidimas pagal E. Fromm’ą. Autentiško ir neautentiško gyvenimo apibūdinimas pagal Fromm’ą. Produktyvumo sąvoka Fromm’o asmenybės teorijoje. Turėjimo ir buvimo orientacijos. Asmenybės struktūra pagal Fromm’ą. Stokos ir būties motyvacija A. Maslow teorijoje. Saviaktualizacijos apibūdinimas pagal Maslow. Bazinių poreikių hierarchinės struktūros ypatumai. Brandžios asmenybės savybės pagal A. Maslow. Asmenybės tipai pagal A. Maslow. C. Rogers požiūris į žmogų. Aš koncepcijos vystymasis Rogers’o teorijoje. Gynybinių mechanizmų ir saviraiškos procesų tarpusavio ryšys. E. Berne transakcinė analizė. Asmenybės būsenos pagal Aš poziciją (Tėvas, Suaugęs, Vaikas). Žmogaus supratimas egzistencinėje psichologijoje. Bazinis nerimas ir jo vengimo būdai (pagal K. Horney).
    Asmenybės psichologija, špera(8 puslapiai)
    2005-10-24
  • Asmenybės psichologija (5)

    Jungo analitinė asmenybės teorija. Charakterio nukrypimai. Gabumų ir gebėjimų apibūdinimas. Gebėjimų struktūra, rūšys, lygiai. Būties problemos egzistencinėje asmenybės teorijoje (V. Frankais). Bruožų krypties asmenybės teorijos. Asmenybės savivaizdis. Humanistinės krypties asmenybės teorijos. Savęs vertinimas ir savigarba. Vaizduotės rūšys. Individualūs vaizduotės skirtumai. Emocijų ir jausmų apibūdinimas. Emocijų funkcijos, klasifikacija. Emocijų reiškinių išgyvenimo formos. Jausmų rūšys. Asmenybė: apibūdinimas, psichologijos struktūros problema. Asmenybės motyvacinė sfera. Polinkiai, interesai, įsitikinimai, pasaulėžiūra, idealai, vertybės orientacijos kaip asmenybės kryptingumo apraiškos.
    Asmenybės psichologija, špera(8 puslapiai)
    2006-01-04
  • Asmenybės psichologija (9)

    Asmenybės problema ir asmenybės mokslas. Prielaidos apie žmogaus prigimtį. Asmenybės supratimo psichologijoje ir filosofijoje skirtumas. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė. Asmenybės teorijų kryptis. Freudo asmenybės teorijos pagrindiniai principai. Asmenybės struktūra pagal Freudą. Brandžios asmenybės kriterijai pagal Freudą. Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos. Asmenybės struktūra pagal K.G. Jung’ą. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos.
    Asmenybės psichologija, špera(6 puslapiai)
    2007-01-12
  • Asmenybės raida ir mokymas

    Asmenybės tapsmas, Asmenybės motyvacinė sfera, jos raida, Temperamentas, charakteris, gebėjimai jų kitimas ir raida, Asmenybės valios savybės, jų raida, Emocijų ir jausmų raida, Asmenybės moralinės savybės, Asmenybės pažintinės raidos sferos, Intelektas, Pedagoginis bendravimas, Asmenybė ir grupė, Grupės sutelktumas ir statusų hierarchija, Bendravimo sunkumai ir jų priežastys, Psichikos raida ikimokyklinėje vaikystėje, Psichikos raida antrojoje vaikystėje, Psichikos raida paauglystėje, Psichikos raida brandžiame amžiuje, Asmenybės raidos dėsningumai, Asmenybės ugdymo būdų priklausomybė nuo asmenybės sampratos, Pedagoginio darbo specifiškumas ir mokytojo asmenybės problema, Mokymosi samprata, dėsningumai, etapai, sėkmės veiksniai, Mokymo tikslai ir uždaviniai, Išmokimo teorijos, Mokymosi tipai, Prasmingas ir beprasmis mokymasis, Mokymosi motyvacija, jos prigimtis, tipai, žadinimo būdai, Grįžtamasis ryšys mokymosi procese, Mokymo metodo parinkimo psichologiniai kriterijai, Kūrybiniai sugebėjimai ir jų ugdymo galimybės, Mokymas per pamokas, Psichologinis pasirengimas pamokai.
    Asmenybės psichologija, špera(10 puslapių)
    2005-01-17
  • Asmens psichologija

    Asmenybės problema ir asmenybės mokslas. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos). Asmenybės vystymosi supratimas. Asmenybės struktūros supratimas. Asmenybės tipologijos samprata. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S. Freud’ą). Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos. Asmenybės struktūra pagal K.G.Jung’ą. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai. Jungo asmenybės tipologija. Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos. Juntančių ir intuityvių tipų charakteristikos. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos. Asmenybės sutrikimų priežastys. E. Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė. Paauglystė - jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną). Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė. F. Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis. Išmokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą). Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikšmė. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą). Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą). Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray). Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveika (pagal Murray). Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą. G. Allport’o asmenybės bruožų koncepcija. Bruožų savybės ir tipai (pagal Allport’ą). Asmenybės brandos apibūdinimai pagal Allport’ą. Žmogaus laisvės problema E. Fromm’o teorijoje. Žmogiškosios prigimties atsiskleidimas pagal E. Fromm’ą. Autentiško ir neautentiško gyvenimo apibūdinimas pagal Fromm’ą. Produktyvumo sąvoka Fromm’o asmenybės teorijoje. Turėjimo ir buvimo orientacijos. Asmenybės struktūra pagal Fromm’ą. Stokos ir būties motyvacija A. Maslow teorijoje. Saviaktualizacijos apibūdinimas pagal Maslow. Bazinių poreikių hierarchinės struktūros ypatumai. Brandžios asmenybės savybės pagal A. Maslow. Asmenybės tipai pagal A. Maslow. C. Rogers požiūris į žmogų. Aš koncepcijos vystymasis Rogers’o teorijoje. Gynybinių mechanizmų ir saviraiškos procesų tarpusavio ryšys. E. Berne transakcinė analizė. Asmenybės būsenos pagal Aš poziciją (Tėvas, Suaugęs, Vaikas). Žmogaus supratimas egzistencinėje psichologijoje. Bazinis nerimas ir jo vengimo būdai (pagal K. Horney).
    Asmenybės psichologija, špera(8 puslapiai)
    2006-01-18
  • Astronomija (4)

    Astronomija. Dangaus mechanika. Astrofizika. Žvaigždės. Dangaus sfera. Rektascensija. Kulminacija. Astronominis laiko matavimas. Laiko skaičiavimo sistemos. Kalendorius. Regimasis planetų judėjimas. Keplerio dėsniai. Mėnulis. Merkurijus. Venera. Marsas. Jupiteris. Saturnas. Uranas. Plutonas. Saulės sistemos kilmė ir raida. Žvaigždė. Konvekcija. Žvaigždžių ryškiai ir spalvos rodikliai. Astronominės sistemos. Paukščių Takas. Žvaigždes spektras. Energijos pasiskirstymas žvaigždžių spektruose. Hercšprungo ir Raselo diagrama. Žvaigždžių susidarymas ir jų raida. Saulės ir Žvaigždžių sluoksniai virš atmosferos. Galaktika. Saulė. Metagalaktika. Didysis sprogimas. Visatos raidos stadijos. Didžiojo sprogimo hipotezės problemos. Reliktinių fotonų vaidmuo Visatoje. Antropinis principas. Visatos ateitis ir jos likimas.
    Astronomija, špera(5 puslapiai)
    2006-10-16
  • Astronomija (9)

    Astronomijos mokslo įvadas. Žvaigždėtasis dangus ir jo parinis sukimasis. Dangaus sfera. Ekliptika. Dangaus koordinačių sistemos. Astronominis laiko matavimas. Laiko matavimo sistema. Kalendorius. Kalendorinės eros. Regimasis planetų judėjimas. Pasaulio sistemų samprata. Pasaulio sistemų samprata. Kaplerio dėsniai. Atstumų iki saulės sistemos kūnų nustatymas. Žvaigždžių metinis paralaksas. Regimasis mėnulio judėjimas. Jo fazės. Užtemimai. Mėnulis. Merkurijus. Venera. Marsas. Jupiteris. Saturnas. Uranas. Neptūnas. Plutonas. Mažosios planetos. Kometos. Meteorai. Meteoritai. Saulės sistemos kilmė ir raida. Bendros žinios apie žvaigždes. Žvaigždžių ryškiai ir spalvos rodikliai. Astrofotometrinės sistemos. Paukščių Takas ir Galaktika. Galaktikos modelis. Galaktikos centras ir centrinis telkinys. Saulė Galaktikoje. Metagalaktikos ir visatos sąvoka. Didžiojo sprogimo hipotezė. Mūsų Visatos raidos eros. Didžiojo sprogimo hipotezės problemos. Reliktinių fotonų vaidmuo Visatoje. Antropinis principas. Visatos ateitis ir jos likimas.
    Astronomija, špera(8 puslapiai)
    2008-01-24
  • Atmosferos apsauga (2)

    Lokalinė ir globalinė atmosferos tarša, jos analizė. Dulkių ir aerozolių savybės, jų klasifikavimas ir nustatymas. Dispersiškumas. Autohezija. Adhezija. Abrazyvumas. Dulkių bei aerozolių koncentracijos nustatymas ir klasifikavimas. Klasifikacija. Svorinis. Optinis. Radioizotopinis. Indukcinis. Talpuminis. Pjezoelektrinis. Akustinis. Dujų nuo mechaninių teršalų valyti metodai, jų klasifikavimas. Klasifikacija. Nusodinimo kameros. Ciklonai. Ciklono aerodinaminis pasipriešinimas. Rankoviniai filtrai. Grūdėtieji filtrai. Elektrostatiniai filtrai. Šlapi oro valymo metodai. Tuščiavidūriai skrūberiai. Putų sluoksnio valymo įrenginiai. Ventūrio skrūberiai.
    Ekologija, špera(9 puslapiai)
    2007-04-14
  • Atmosferos tyrimas

    Atmosferos tyrimo istorija. Meterologija. Meterologijos elementai. Atmosferos taršos istorija. Ozonas. Atmosferos struktūra. Troposfera. Tropopauzė. Stratosfera. Mezosfera. Termosfera. Egzosfera. Cheminė oro sudėtis. Atmosferos vanduo. Atmosferos cirkuliacija. Vėjas. Oro masės. Atmosferos vanduo. Debesys. Atmosferos priemaišos ir tarša.
    Biologija, špera(18 puslapių)
    2005-10-03
  • Atomai. Branduolinės reakcijos. Metalų laidumas

    Atomų sąveikos molekulėje samprata. Pasiskirstymo funkcija. Bozės-Einšteino, Fermio-Dirako skirtiniai. Bozonai ir fermijonai. Atomo branduolio nukleoninis modelis (masė, krūvis, spindulys ir kt.). Branduolių savasis dalijimasis. Spontaninės ir valdomos branduolinės reakcijos. Kvarkų samprata. Molekulių spektrų samprata. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Atomo branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys ir magnetinis momentas. Branduolinių reakcijų samprata, tipai, jų efektyvusis skerspjūvis. Dalelės ir antidalelės. Atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybė. Molekuliniai spektrai. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Elektroninės dujos. Fermio energija. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Puslaidininkiai. Savasis ir priemaišinis laidumas. Radioaktyviojo suirimo dėsnis. Neutrino atradimas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Kvantinių generatorių praktinis naudojimas. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumas. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyviosios spinduliuotės ir medžiagos sąveika. Kvarkų samprata ir jų savybės. Vandenilio atomo emisijos ir absorbcijos spektrai. Branduolinių reakcijų samprata, tipai, jų efektyvusis skerspjūvis. Fotonai. Metalų šiluminė talpa. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Mozlio dėsnis. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Branduolinių jėgų savybės. Radioaktyvusis suirimas, jo dėsnis ir dėsningumai. Branduolių sintezės reakcijos. Sintezės reakcijų valdymo problema.
    Kvantinė mechanika, špera(15 puslapių)
    2005-05-15
  • Atsitiktiniai įvykiai (2)

    Atsitiktiniai įvykiai. Veiksmai su atsitiktiniais įvykiais. Atsitiktinio įvykio tikimybės nustatymas. Statistinis tikimybės apibrėžimas. Aksiominis tikimybės apibrėžimas. Klasikinė tikimybė. Kombinatorikos elementai. Geometrinis tikimybės apibrėžimas. Pagrindinės tikimybių savybės. Sąlyginė įvykio tikimybė. Įvykių sankirtos tikimybė. Priklausomi ir nepriklausomi atsitiktiniai įvykiai. Pilnosios tikimybės formulė. Bajeso formulė. Nepriklausomi eksperimentai. Bernulio formulė. Bernulio formulės apibendrinimas. Bernulio formulės asimptotika. Puasono aproksimacija. Muavro ir Laplaso aproksimacijos. Muavro ir Laplaso integralinė teorema. Atsitiktiniai dydžiai. Pasiskirstymo funkcijos savybės. Diskretieji atsitiktiniai dydžiai. Tolydieji atsitiktiniai dydžiai. Daugiamačiai atsitiktiniai dydžiai. Diskretirji dvimačiai atsitiktiniai dydžiai. Tolydieji dvimačiai atsitiktiniai dydžiai. Sąlyginiai pasiskirstymo dėsniai. Tolydžių atsitiktinių dydžių sąlyginiai pasiskirstymo dėsniai. Nepriklausomi atsitiktiniai dydžiai diskretiems dydžiams. Atsitiktinio argumento funkcijos. (atsitiktinio dydžio funkcijos). Dviejų atsitiktinių dydžių funkcijos.
    Kombinatorika, špera(8 puslapiai)
    2009-10-12
  • Auditas (10)

    Audito reikšmė, raida, būtinumas, tikslai, atsiradimas. Audito etapai. Auditoriaus verslo etika. Audito testai ir procedūros. Audito sistema ir jos elementai. Audito įrodymai. Auditoriaus darbo dokumentai. Audito rizika ir jos rūšys. Auditorių profesinės etikos kodeksas.
    Auditas, špera(14 puslapių)
    2006-05-07
  • Auditas (17)

    Auditas tai. audito reikšmė. Audito būtinumas. Audito apskaitos informacijos vartotojų grupės. Audito tikslai. Svarbiausi audito uždaviniai. Audito aplinka. Audito aplinkos elementai ir jų reikšmė. Auditorių ryšiai. Neigiamą įtaką audito efektyvumui darantys veiksniai. Auditas klasifikuojamas. Audito etapai. Audito kontrolė. Reikšmingumas. Reikšmingumas nustatomas. Du reikšmingumo tipai. Klaidų reikšmingumas. Reikšmingumo nustatymo būdai. Audito atranka. Atrankos būdai. Atrankos etapai. Atrankos rizikos nustatymas atliekant vidaus kontrolės, ūkinių operacijų ir sąskaitų likučių auditą. Atranka darant vidaus kontrolės auditą. Šios atrankos tikslas, etapai. Atranka darant ūkinių operacijų ir sąskaitų likučių auditą. Atrankos apimčiai svarbūs veiksniai. Audito rizika. Auditorius turi nustatyti klaidų kiekį ir jų pobūdį. Rizikų klasifikavimas. Rizikos lygio nustatymas. Įgimta rizika. Įgimtos rizikos lygį labiausiai apsprendžia. Kontrolės rizika. Neaptikimo rizika. Įprastinė ir specifinė rizika.
    Auditas, špera(6 puslapiai)
    2008-04-08
  • Augalininkystė (3)

    Įvairių augalininkystės augalų auginimo sąlygos ir technologijos. Cukriniai runkeliai. Pašariniai runkeliai. Griežčiai. Bulvės. Linai. Kviečiai. Rugiai. Miežiai. Avižos. Žirniai. Lubinai. Kukurūzai. Daugiamečių varpinių žolių reikšmė, savybės. Daugiamečių ankštinių žolių reikšmė, savybės. Daugiamečių žolių auginimas ariamoje žemėje. Antsėlio daugiametėms žolėm parinkimas. Rapsai.
    Žemės ūkis, špera(6 puslapiai)
    2007-10-16
  • Augalų fiziologija

    Augimas. Fermentų aktyvumo reguliacija. Genetinė reguliacija. Membraninė reguliacija. Elektrofiziologinė reguliacija. Hormoninio reguliavimo sistema. Fitohormonai. Augalų hormonus. Auksino( IAR ) veikimo fiziologija augaluose. Retardantai. Giberelinai. Citokininai. Išorinių ir vidinių sąlygų įtaka augimui. Temperatūros poveikis augimui. Šviesos poveikis. Drėgmės poveikis. Aeracijos ir CO2 poveikis augimui. Cheminių medžiagų ir biotinių veiksnių poveikis augimui. Augalų poliškumas. Augalų judesiai. Tropizmai. Nastijos. Autonominiai judesiai. Filogenezė. Ontogenezė. Ontogenezės etapai. Fenofazė. Organogenezė (morfogenezė). Paveldimumas. Totipotentiškumas. Jarovizacija. Čailachjanas. Augalų atsparumo ir prisitaikymo sąvokų apibūdinimas. Pasyvusis atsparumas. Aktyvusis atsparumas. Atsparumas šalčiui ir žemoms temperatūroms. Augalų grūdinimo reikšmė. Žiemkentiškumas. Žiemkentiškumo nustatymo metodai. Augalų atsparumas sausrai ir karščiui. Fiziologinių procesų sutrikimas per sausrą. Atsparumo sausrai fiziologinis aiškinimas. Atsparumo sausrai padidinimas. Atsparumas druskoms. Halofitų prisitaikymas augti druskožemyje. Augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams. Žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų poveikis augalų augimui. Kvėpavimo sąvoka. Kvėpavimo tyrimo etapai. Kvėpavimo substratas. Kvėpavimo koeficientas. Rūgimas. Piridininės dehidrogenazės. Flavininė dehidrogenazė. Deguonį aktyvuojantys fermentai. Citochromai. Oksidazės. Glikolizė. Piruvo rūgšties metabolizmas anaerobinėmis sąlygomis. Pirovyno rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas. Krebso ciklas. Glioksalo rūgšties ciklas. Pentozinis gliukozės skilimo ciklas. Oksidacinis fosforilinimas. Elektronų pernašos grandinė.
    Fiziologija, špera(10 puslapių)
    2005-10-13
  • Augalų fiziologija (3)

    Cheminė augalų sudėtis. Sėklų cheminės sudėties kokybinis tyrimas. Ląstelės fiziologija. Citoplazmos klampumo tyrimas. Vandens ir medžiagų patekimas į ląstelę. Brinkimo stebėjimas mikroskopu. Nevienodas įvairių sėklų brinkimo laipsnis. Dažų adsorbcija filtruojamuoju popieriumi. Diutrošės osmometras iš gyvulio šlapimo pūslės. Traubės ląstelė osmosui tirti. Chloroformo įtaka ląstelių laidumui. Audinių laidumo tyrimas antocianų egzosmoso metodu. Augalų mineralinė mityba. Jonų antagonizmo tyrimai daiginant sėklas. Mikrocheminė augalų pelenų analizė. Fotosintezė. Lapų pigmentų ekstrahavimas, jų optinių savybių tyrimas, išskirstymas bei kai kurių cheminių savybių nustatymas. Optinių savybių nustatymas. Šarmų įtaka chlorofilui. Rūgščių įtaka chlorofilui. Aktyvių metalų reikšmė chlorofilo spalvai. Lapų pigmentų išskirstymas Krauso metodu. Lapų pigmentų išskirstymas chromotografiniu metodu. Chlorofilo fotosensibilizuojančio veikimo tyrimas, nustatant vandenilio pernešimo reakciją. Chlorofilo proteido radimas. Augalų kvėpavimas. Dygstančios sėklos absorbuoja deguonį ir išskiria anglies dioksidą. Kvėpimo koeficiento nustatymas. Kvėpavimo fermentų tyrimai. Augalų augimas ir vystymasis. Augalų fitoncidinių savybių tyrimas. Giberelino poveikis žirnių augimui. Intensyviausios augimo vietos nustatymas šaknyje. Fitohormono heteroauksino poveikis kviečių šaknų ir daigų augimui bei vystymuisi.
    Botanika, špera(10 puslapių)
    2009-05-08
  • Augalų mityba (3)

    Augalų mityba per šaknis. Trąšų fiziologinė reakcija ir panaudojimo būdai. Monifikacija. Trąšų sorbcijos rūšys dirvožemyje. Dirvožemių rūgštumo rūšys, rūgštėjimo priežastis. Sorbuotų bazių suma ir prisotinimo bazėmis laipsnis. Dirvų pH reikšmė augalams ir mikroorganizmams. Pramoninės kalkinės ir vietinės kalkinės medžiagos jų panaudojimas. Kalkių sąveika su dirvožemiu, normų apskaičiavimas ir efektyvumas. Azoto reikšmė augalų gyvenime, jo įsisavinimas ir apykaita augaluose. Azoto trąšų grupės. Amonio nitratinės trąšos. Amonio ir nitratinės trąšos. Amidinės trąšos. Azoto trąšų parinkimas ir panaudojimas. Fosforo trąšų sorbavimas dirvožemyje, jų įtaka augalams. Granuliuotas ir paprastas superfosfatas, jo gamyba ir panaudojimas. Dvigubas superfosfatas. Percipitatas, fosforitmilčiai, kaulamilčiai ir jų panaudojimas. Fosforo trąšų parinkimas, tręšimo laikas, normos. Kalio įtaka augalams ir jo formos dirvožemyje, trąšų žaliavos. Kalio chlorido ir kalio druskos gamybos būdai, jų panaudojimas. Kalio sulfatas, kalimagnezija. Potašas, pelenai, neutralios kalio trašos. Kalio trąšų normos, panaudojimo laikas. Sudėtinės trąšos, jų teigiamos ir neigiamos savybės. Organinių trąšų rūšys. Mėšlo cheminė sudėtis, jo tiesioginė ir netiesioginė įtaka augalams. Mėšlo rūšys, pagrindinės kraiko rūšys. Mėšlo laikymo būdai, perpuvimo laipsniai. Kraikinio mėšlo panaudojimas tręšimui. Bekraikio (skysto ir pusiau skysto) mėšlo panaudojimas. Srutos, jų panaudojimas. Durpių tipai, jų panaudojimas tręšimui, kraikui, kompostavimui. Sapropelių charakteristika ir panaudojimas tręšimui. Trąšai auginamų augalų savybės, tręšimo būdai. Bakterinės trąšos.
    Botanika, špera(5 puslapiai)
    2010-09-07
Puslapyje rodyti po