Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Geodezija (13)

    Projekto sudarymas poligonometrijoje. Koreliatų išlyginimas. Sankirtos naudojimas taškų koordinavimui ir kontūrženklių sudarymas. Fotografavimo metodai ir parametrai. Skleidimo (skenavimo) sistemos. Televizinė nuotrauka. Radarinė (radiolokacinė) nuotrauka. Infraraudonoji nuotrauka. Suprojektuoto tinklo tikslumas. Tiesioginės sankirtos. Tiesinis ėjimas. Žemėlapio senėjimas ir atnaujinimas. Laužytas ėjimas. Kampų matavimas poligonometrijoje. Koordinačių transformavimas. Topografinio žemėlapio atnaujinimo technologija. Nuotraukų tipai ir taikymas. Aerokosminės nuotraukos. Ėjimo su nepataisytais kampais tikslumo įvertinimas. Atvirkštinės daugkartinės sankirtos tikslumo įvertinimas. Kabančio ėjimo įvertinimas. Tinklo sąsaja su geodezinio pagrindo punktais ir objektais vietovėje. Poligonometrinio ėjimo su pataisytais kampais tikslumas. Tiesioginės daugkartinės sankirtos tikslumas. Skaitmeninio kartografavimo technologija. Šoninė sankirta. Poligonometrijos klasifikavimas I-II kl. Pagal kokius kriterijus. Aeronuotraukos projektavimas. Poligonometrijos klaidų šaltiniai. Kokie sumažinimo būdai.
    Geodezija, špera(14 puslapių)
    2007-06-20
  • Geodezija (15)

    Koordinatės ir reljefas. Geodezinės. Stačiakampės koordinatės. Gauso–Kriugerio koordinačių sistema. Jūros lygis. Orientavimo kampai. Koordinačių skaičiavimas plokštumoje. Topografiniai planai ir žemėlapiai. Masteliai. Reljefo vaizdavimas topografiniuose planuose ir žemėlapiuose. Topografinių planų ir žemėlapių sutartiniai ženklai. Teodolitas. Teodolitas, jo pagrindinės dalys. Teodolito žiūronas. Gulsčiukas. Atskaitymo sistemos teodolituose. Teodolitų tipai. Teodolito paruošimas darbui. Ruožtų būdas. Vertikalių kampų matavimas. Kiti klausimai. Atstumų matavimas rulete. Elektroniniai tolimačiai. Niveliavimo sąvoka ir metodai. Geometrinis niveliavimas. Nivelyrų principinės schemos. Nivelyrų tikrinimas ir niveliavimas. Projektinis nužymėjimas. Žymėjimo geodezinis planinis pagrindas. Žymėjimo geodezinis aukščių pagrindas. Altitudžių nužymėjimas. Horizontalių kampų žymėjimas vietovėje. Požeminių komunikacijų klasifikavimas. Kadastras. Kadastriniais matavimais. Masteliai žemėlapiuose. Kadastro duomenys apie statinius renkami pagal jų tipus.
    Geodezija, špera(7 puslapiai)
    2007-10-19
  • Geodezija (2)

    Geodezijos sąvoka ir esmė. Žemės forma ir didumas. Sferinio paviršiaus, laikytino plokštuma, ribos. Planas, žemėlapis. Taško geografinės koordinatės. Geodezinė nuotrauka. Poligono vidaus teorinė kampų suma. Koordinačių skirtumai (prieaugiai) ir skirtumo skaičiavimai. Linijų orientavimas. Azimutas. Rumbas. Direkciniai kampai. Ryšys tarp azimutų ir rumbų. Mastelis.
    Geodezija, špera(4 puslapiai)
    2005-08-21
  • Geodezija (5)

    Įvadas. Koordinačių sistema ir linijų orientavimas. Žemės figūra. Taško koordinatės. Aukščių sistema. Meridianai. Meridianų artėjimo kampas. Linijų orientavimas. Koordinačių skaičiavimas plokštumoje. Topografiniai planai ir ir žemėlapiai. Planas ir žemėlapis. Masteliai. Topografinių žemėlapių ir planų nomenklatūra. Situacijos ir reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose ir planuose. Kampų matavimas. Kampų matavimo principas. Teodolitas. Žiūronas. Gulsčiukas. Atskaitymo sistemos teodolituose. Teodolitų tipai. Teodolito paruošimas darbui. Reguliavimas. Horizontalių kampų matavimo tikslumas. Ruožtų būdas. Krypčių būdas. Tikslumas. Vertikalių kampų matavimas. Tikslumas. Nulio vietos (NV) reguliavimas. Atstumų matavimas. Bendros žinios apie atstumų matavimą. Atstumų matavimas juosta ir rulete tikslumas. Juosta ir rulete išmatuotos juostų atstumų paklaidos. Optinių toliamačių principas. Siūlinis toliamatis. Supratimas apie elektroninius toliamačius. Niveliavimas. Niveliavimo sąvoka ir metodai. Geometrinis niveliavimas. Nivelyrai. Jų geometrinė schema. Nivelyrų tikrinimas ir niveliavimas. Techninis niveliavimas. Tikslumas. Trigonometrinis niveliavimas. Tikslumas. Hidrostatinis niveliavimas. Matavimo klaidų teorijos pagrindai. Paklaidų tipai ir priežastys. Vidutinė kvadratinė ir ribinė paklaidos. Inžineriniai geodeziniai matavimai. Projektavimo stadijos. Inžinerinės geodezijos tyrinėjimo etapai. Rodikliai charakterizuojantys valstybinius geodezinius tinklus. Topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas. Topografinių nuotraukų metodai. Požeminių komunikacijų nuotrauka. Linijinių statinių trasų parinkimas ir tvirtinimas vietovėje. Trasos taškų koordinavimas ir niveliavimas. Žemės darbų tūrių skaičiavimas. Žemės darbų tūrių skaičiavimas pagal altitudes. Žemės darbų skaičiavimas pagal horizontales. Vertikalus žemės paviršiaus projektavimas žemės paviršiuje. Suprojektuotų pastatų ir statinių nužymėjimas vietovėje. Geodezinių nužymėjimų darbų tikslumas, numatytas normose. Projekto nužymėjimo geodezinis pagrindas. Pastatų ir statinių rūšys. Atstumų horizontalių ašių ir kampų žymėjimas. Projekto taškų nužymėjimas vietovėje. Geodeziniai darbai pastatų statyboje. Statybinis darbų nužymėjimas. Detalus pamatų nužymėjimas. Pastatų ir inžinerinių statinių deformacijų tyrimai geodeziniais metodais. Inžinerinių statinių sėdimų stebėjimai. Inžinerinių statinių pokrypio (kreno) stebėjimai.
    Geodezija, špera(9 puslapiai)
    2006-06-01
  • Geodezija (7)

    Įvadas. Koordinačių sistema ir linijų orientavimas. Žemės figūra. Taško koordinatės. Aukščių sistema. Meridianai. Meridianų artėjimo kampas. Linijų orientavimas. Koordinačių skaičiavimas plokštumoje. Topografiniai planai ir ir žemėlapiai. Planas ir žemėlapis. Masteliai. Topografinių žemėlapių ir planų nomenklatūra. Situacijos ir reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose ir planuose. Kampų matavimas. Kampų matavimo principas. Teodolitas. Žiūronas. Gulsčiukas. Atskaitymo sistemos teodolituose. Teodolitų tipai. Teodolito paruošimas darbui. Reguliavimas. Horizontalių kampų matavimo tikslumas. Ruožtų būdas. Krypčių būdas. Tikslumas. Vertikalių kampų matavimas. Tikslumas. Nulio vietos (NV) reguliavimas. Atstumų matavimas. Bendros žinios apie atstumų matavimą. Atstumų matavimas juosta ir rulete tikslumas. Juosta ir rulete išmatuotos juostų atstumų paklaidos. Optinių toliamačių principas. Siūlinis toliamatis. Supratimas apie elektroninius toliamačius. Niveliavimas. Niveliavimo sąvoka ir metodai. Geometrinis niveliavimas. Nivelyrai. Jų geometrinė schema. Nivelyrų tikrinimas ir niveliavimas. Techninis niveliavimas. Tikslumas. Trigonometrinis niveliavimas. Tikslumas. Hidrostatinis niveliavimas. Matavimo klaidų teorijos pagrindai. Paklaidų tipai ir priežastys. Vidutinė kvadratinė ir ribinė paklaidos. Inžineriniai geodeziniai matavimai. Projektavimo stadijos. Inžinerinės geodezijos tyrinėjimo etapai. Rodikliai charakterizuojantys valstybinius geodezinius tinklus. Topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas. Topografinių nuotraukų metodai. Požeminių komunikacijų nuotrauka. Linijinių statinių trasų parinkimas ir tvirtinimas vietovėje. Trasos taškų koordinavimas ir niveliavimas. Žemės darbų tūrių skaičiavimas. Žemės darbų tūrių skaičiavimas pagal altitudes. Žemės darbų skaičiavimas pagal horizontales. Vertikalus žemės paviršiaus projektavimas žemės paviršiuje. Suprojektuotų pastatų ir statinių nužymėjimas vietovėje. Geodezinių nužymėjimų darbų tikslumas, numatytas normose. Projekto nužymėjimo geodezinis pagrindas. Pastatų ir statinių rūšys. Atstumų horizontalių ašių ir kampų žymėjimas. Projekto taškų nužymėjimas vietovėje. Geodeziniai darbai pastatų statyboje. Statybinis darbų nužymėjimas. Detalus pamatų nužymėjimas. Pastatų ir inžinerinių statinių deformacijų tyrimai geodeziniais metodais. Inžinerinių statinių sėdimų stebėjimai. Inžinerinių statinių pokrypio (kreno) stebėjimai.
    Geodezija, špera(10 puslapių)
    2006-09-26
  • Geodezija (8)

    Įvadas. Koordinačių sistema ir linijų orientavimas. Topografiniai planai ir ir žemėlapiai. Kampų matavimas. Atstumų matavimas. Niveliavimas. Matavimo klaidų teorijos pagrindai. Inžineriniai geodeziniai matavimai. Suprojektuotų pastatų ir statinių nužymėjimas vietovėje. Geodeziniai darbai pastatų statyboje. Pastatų ir inžinerinių statinių deformacijų tyrimai geodeziniais metodais.
    Geodezija, špera(10 puslapių)
    2006-10-05
  • Geografija (8)

    Geografinė sfera. Jos samprata. Sferos ribos ir ją apibūdinantys terminai. Žemės atmosfera. Hidrosfera. Hidrosfera. Litosfera. Biosfera. Biosfera. Apibrėžimas ir supratimas. Biosferos organizacija. Ziūso, Vernadskio ir kt. Mokslininkų darbai skirti biosferos mokslų tobulinimui. Biomasė, jos apibūdinimas. Biologinis produktyvumas. Biologinė medžiagų apytaka. Gyvybės vaidmuo atmosferoje. Gyvybės vaidmuo hidrosferoje. Gyvybės vaidmuo litosferoje. Elementarūs dirvožemio arealai. Gyvybės įvairovė. Organizmų prisitaikymas. Ekosistemų struktūra. Vandenyno ekosistema. Vandenyno dugno ekosistema. Atviro vandenyno ekosistema. Sausumos ekosistemos ir landšaftai. Žmogaus evoliucija. Žmonių visuomenės poveikis geografinei aplinkai. Aplinkos užterštumo pasekmės. Lietuvos gamtinių sferų užterštumas. Gamtinės aplinkos monitoringas. Svarbiausi bendrieji geografiniai dėsningumai. Ritminiai reiškiniai geografinėje sferoje (periodai, ciklai). Geografinis zoniškumas. Geografinio zoniškumo periodinis dėsnis. Jo svarba išskiriant geografines juostas ir zonas. Vandenynų juostos ir zonos. Jų paplitimas. Azoniniai reiškiniai geografinėje sferoje. Aukštikalnių juostos ir jų savitumai. Kontinentų drėgnųjų ir sausųjų sektorių aukštutinės juostos. Poliarinė žemės asimetrija. Žemės figūros, žemynų ir vandenynų masių asimetrija. Geografinės sferos elementų asimetrija. Fizinis geografinis rajonavimas. Taksonominiai vienetai ir jų klasifikacija. Kraštovaizdžio samprata. Apibrėžimas ir jo turinys. Kraštovaizdžio geosisteminės organizacijos etapai. Intrazoniniai Lietuvos landšaftai. Kraštovaizdžio antropogenizacija. Pagrindiniai kraštotvarkos tipai (principai). Gamtinio karkaso teorijos klausimai (ekologinio kompensavimo schema). Lietuvos ekologinio tinklo koncepcija. Gamtinių landšaftų kaita dėl žmonių ūkinės veiklos. Gamtinių landšaftų antropogeninės modifikacijos. Žemėvaizdžio išskyrimo principai. Kraštotvarkos problema Lietuvoje. Lietuvos saugomų teritorijų sistema.
    Geografija, špera(27 puslapiai)
    2007-11-09
  • Geografijos mokymas

    Geografijos mokymo metodika specialioje mokykloje. Uždaviniai. Geografijos mokymo principai. Kraštotyra. Geografijos propedeutika. Nežymiai sutrikusio intelekto mokinių geografinių vaizdinių ypatumai. Geografijos mokymo metodai specialioje mokykloje. Geografijos pamoka specialioje mokykloje. Pamokos etapai. Pamokos tipai ir jų tikslai. Praktiniai ir savarankiški darbai. Geografiniai stebėjimai specialioje mokykloje. Pedagoginės sąlygos padedančios formuoti vienines geografijos sąvokas. Didaktiniai reikalavimai geografijos vadovėlyje. Darbas su geografijos sąsiuviniu. Metodika. Sąsiuvinio ir vadovėlio tarpusavio ryšys. Mokinių žinių tikrinimas ir vertinimas. Tikrinimo ir vertinimo sąlygos. Užklasinio mokomojo auklėjamojo darbo organizavimas mokant geografijos. Geografijos kabinetas specialioje mokykloje ir kraštotyros būrelis. Geografijos dalyko specialioje mokykloje sistema ir turinys. Žemynų geografijos mokymas (dėstymo metodika). Eurazijos mokymas (Europa ir Azija). Lietuvos mokymas (metodika). Žmogus ir žemė. Klimato sąvokos sudarymo metodika. Vaizdinės priemonės. Tūrinės vaizdinės priemonės. Grafiniai atvaizdai. Mokomieji filmai (ekraninės). Kartografinės priemonės. Geografinių vaizdinių ir sąvokų kūrimas.
    Pedagogika, špera(11 puslapių)
    2006-03-07
  • Geografijos mokymas (2)

    Informacinė visuomenė ir geografija. Kompiuterių naudojimas mokyme. Geografijos mokymo kompiuterizavimas mokyklose. Galimos darbo prie kompiuterio pasekmės. Multimedija informacinės technologijos. Mokomųjų programų skirstymas. GIS laboratorijoje sukurtos programos. Globalinė pozicionavimo sistema (GPS). Nuotolinio mokymo samprata. NM paplitimas ir populiarumas pasaulyje. NM Lietuvoje. NM tyrimai. NM naudojamos mokymo priemonės ir mokomosios medžiagos pateikimas. Mokomosios medžiagos rengimas. Bendravimas ir bendradarbiavimas NM. Nuotolinis geografijos mokymasis. Interneto sąvoka, istorija ir dabartis. Interneto galimybės. Internetas mokymui. Interneto panaudojimas mokant geografijos. Informacijos apie geografiją paieška internete. GIS-šiuolaikinė informacijos valdymo sistema. GIS raidos studijos. GIS geografiniai duomenys ir jų pateikimo modeliai. GIS programų edukologinis skirstymas. GIS naudojimo geografijos ugdymui patirtis ir problematika.
    Geografija, špera(10 puslapių)
    2008-01-16
  • Geologija

    Geologijos ir inžinerinės geologijos tyrimo objektas, Geologijos šakos, Geologijos tyrimo metodai, Inžinerinės geologijos uždaviniai, Žemės forma, Žemės rutulio apytiksliai matmenys, Tankio kitimas, einant gilyn, Geosferos, Atmosfera ir jos sluoksniai, Bendros žinios apie litosferą, mantiją, branduolį, hidrosferą ir biosferą, Litosferos paviršiaus temperatūrų zonos, temperatūros kitimo pagal gylį grafikas, Geoterminis laiptas ir gradientas, jų apytikslės reikšmės Lietuvoje, Pagrindiniai 8 cheminiai elementai, iš kurių sudaryta litosfera, Geologinių procesų klasifikacija, Mineralų susidarymo būdai, Bendros žinios apie mineralus, Mineralų fizinės savybės, Mineralų struktūra, jų agregatai, Mineralų kristalų formos ir jų pavyzdžiai, Trumpos žinios apie mineralų spalvas, jų bruožo spalvą, blizgesį, skalumą, lūžį, Retosios mineralų savybės ir jų pavyzdžiai, Mineralų kietumo skalė, Nago, geležinės vinies, bronzinės monetos, kišeninio peiliuko, stiklo kietumas Moso skalės balais, Mineralų klasės pagal cheminę sudėtį, .Įvairių klasių mineralai, Mineralų klasifikacija, Kas yra uolienos, Uolienų klasifikacija pagal kilmę, Magninių uolienų klasifikacija pagal silicio dioksido kiekį, Intruzinės ir efuzinės magminės uolienos, Magminių uolienų statybinės savybės ir naudojimas, Nuosėdinių uolienų klasifikacija ir susidarymo etapai, Kaip vyksta nuosėdinių uolienų cementacijos procesas, Nuosėdinių uolienų ypatybės, Mechaninių nuosėdinių uolienų klasifikacija pagal dalelių skersmenį, Sucementuotos nuosėdinės uolienos, Chemogeninių uolienų susidarymas, Organogeninių uolienų susidarymas, Metamorfizmo tipai, Metamorfinių uolienų susidarymas, Metamorfinių uolienų statybinės savybės, Intruzinis magmatizmas ir efuzinis magmatizmas, Intruzijų tipai, Vulkanų sandara, jų pagrindiniai rajonai, Vulkanų išmetami dujiniai, skysti ir kieti produktai, Vulkanų tipai pagal išsiveržimo pobūdį, Vulkanų gesimo antriniai reiškiniai ir jų naudojimas, Seisminiai reiškiniai: žemės drebėjimo priežastys, Kas yra hipocentras ir epicentras, Seisminės bangos.
    Geologija, špera(8 puslapiai)
    2004-11-25
  • Geologija (10)

    Geologijos kursas. Žemės plutos sandara. Dūlėjimas. Dūlėjimo pluta ir jos tyrimų reikšmė. Vėjo geologinė veikla. Upių geologinė veikla. Paviršiaus tekančio vandens geologinė veikla. Aliuvio susidarymas Akumuliacija. Požeminio vandens geologinė veikla. Nespūdinio vandens tipai. Spūdinis (artezinis) vanduo. Karstiniai procesai ir jų formuojamos reljefo formos. Požeminės karsto formos. Ledynų ir ledyninių srautų geologinė veikla. Fliuvioglacialiniai dariniai. Sedimentacijos sąlygos ir veiksniai. Nuosėdų kaupimasis ir jų tipai. Jūrinių nuosėdų diagenezė. Nuolauzines ir molio nuosėdinės uolienos. Svyruojamieji judesiai.
    Geologija, špera(11 puslapių)
    2006-05-12
  • Geologija (11)

    Geologijos kursas. Dūlėjimas. Oksidacija. Hidratacija. Tirpimas. Hidrolizė. Dūlėjimo pluta ir jos tyrimų reikšmė. Naudingosios iškasenos. Vėjo geologinė veikla. Upių geologinė veikla. Aliuvio susidarymas. Akumuliacija. Nuosėdinės medžiagos pernešimas. Požeminio vandens geologinė veikla. Vandens rūšys uolienose. Nespūdinio vandens tipai. Spūdinis (artezinis) vanduo. Karstiniai procesai ir jų formuojamos reljefo formos. Atviros (paviršinės) karsto formos. Įdubimai ir laukai. Požeminės karsto formos. Karstinės olos ir kanalai. Ledynų ir ledyninių srautų geologinė veikla. Kontinentiniai (dengiamieji) ledynai. Tarpiniai ledynai. Geologinė bei reljefą formuojanti ledynų ir ledyninių srautų veikla. Uolienų ardymas (egzaracija). Nuolaužinės medžiagos pernešimas ir akumuliacija. Slenkančių ledynų morenos. Apledėjimų problematika Žemės istorijoje. Kvartero apledėjimų charakteristika. Paleozojaus ir prekambro apledėjimai. Apledėjimų priežastys. Vidinės priežastys. Žemės reljefo pokyčiai. Fliuvioglacialiniai dariniai. Sedimentacijos sąlygos ir veiksniai. Nuosėdų kaupimasis ir jų tipai. Jūrinių nuosėdų diagenezė. Vandenynų organinis pasaulis. Nuolauzines ir molio nuosėdinės uolienos. Naudingos iškasenos dugno nuosėdose ir nuosėdinėse uolienose. Svyruojamieji judesiai. Metamorfizmas. Nuosėdinių uolienų metamorfizmas. Regioninio metamorfizmo pakopos ir molio uolienų evoliucinės sekos rodikliai. Litosferos plokščių judėjimas. Kontinentinė pluta. Okeaninė pluta. Subokeaninė pluta. Subkontinentinė pluta. Kvartero apledėjimų charakteristika. Litosferos plokščių struktūriniai elementai. Kontinentinių struktūrų elementai. Formacijos sąvoka ir jų tipai. Geologinės istorijos etapai, vystymosi kryptingumas ir tektoniniai ciklai. Biotos evoliucija. Fosilizacija ir iškastinės organizmų formos. Organizmai ir paleoaplinka. Atmosferos formavimasis ir jos raida. Hidrosferos formavimasis ir jos raida
    Geologija, špera(37 puslapiai)
    2006-05-12
  • Geologija (12)

    Grunto granuliometrinė sudėtis. Uolienų amžiaus nustatymo metodai. Frakcijų klasifikacija. Geologinė laiko skalė. Gruntų drėgnumas ir poringumas. Įvairių erų pagrindiniai įvykiai. Lietuvos geologinės sandaros bruožai. Lietuvos naudingosios iškasenos ir jų pasiskirstymas. Tektoniniai reiškiniai ir uolienų slūgsojimo formos. Uolienų dūlėjimas. Eoliniai procesai. Vėjo ardomojo darbo forma. Upių geologinis darbas. Lietaus ir tirpsmo vandens geologinis darbas. Jūrų geologinis darbas. Ledynų geologinis darbas. Vandens rūšys uolienose. Požeminio vandens slūgsojimo sąlygos. Ežerų ir pelkių geologinis darbas. Inžineriniai geologiniai tyrimai. Geomorfologijos pagrindai. Ledynmečiai Lietuvoje ir jų nuogulos.
    Geologija, špera(9 puslapiai)
    2006-05-17
  • Geologija (13)

    Lėti tektoniniai reiškiniai. Uolienų slūgsojimo formos. Uolienų dūlėjimas. Lietuvos naudingos iškasenos. Neeksploatuojamos naudingosios iškasenos. Vandens apytaka gamtoje. Vandens balanso lygtis sausumai. Gruntinis (požeminis) vanduo. Gruntinio vandens judėjimo dėsniai. Grunto drėgnumas ir poringumas. Eoliniai procesai (vėjo geologinis darbas). Upių geologinis darbas. Jūrų geologinis darbas.
    Geologija, špera(11 puslapių)
    2006-09-29
  • Geologija (14)

    Grunto granuliometrinė sudėtis. Gruntų drėgnumas ir poringumas. Uolienų amžiaus nustatymo metodai. Geologinė laiko skalė. Žemės formavimosi etapai, geologinės istorijos laikotarpiai, eros ir periodai. Įvairių erų pagrindiniai įvykiai. Lietuvos geologinės sandaros bruožai. Lietuvos naudingosios iškasenos ir jų pasiskirstymas. Eksploatuojamos naudingosios iškasenos. Neeksploatuojamos naudingosios iškasenos. Tektoniniai reiškiniai ir uolienų slūgsojimo formos. Uolienų dūlėjimas. Eoliniai procesai. Vėjo ardomojo darbo forma. Lietaus ir tirpsmo vandens geologinis darbas. Upių geologinis darbas. Jūrų geologinis darbas. Ežerų ir pelkių geologinis darbas. Ledynmečiai Lietuvoje ir jų nuogulos. Ledynų geologinis darbas. Vandens rūšys uolienose. Požeminio vandens slūgsojimo sąlygos. Požeminio vandens poveikis betonui. Geomorfologijos pagrindai. Inžineriniai geologiniai tyrimai.
    Geologija, špera(8 puslapiai)
    2006-09-29
  • Geologija (16)

    Tiesioginiai matavimai. Netiesioginiai matavimai ir jų naudojimas geologijoje. Kokie vienetai yra pagrindiniai SI sistemoje. Kas yra dydžio dispersija. Žemės atmosferos sandara. Reiškiniai sąlygojantys oro masių judėjimą. Vandens garai atmosferoje. Garavimo procesas ir jo įtaka debesų susidarymui. Kondensacija. Rasos taškas. Gravitacijos įtaka planetų susidarymui ir judėjimui. Keplerio dėsniai. Kaip apskaičiuojama Žemės ir Saulės masė. Kaip aprašomas palydovų judėjimas. Gravitacijos teorija. Potvyniai ir atoslūgiai. Sukimo momentas, inercijos momentas. Išcentrinės inercijos jėgos. Sukamasis judėjimas įcentrinių jėgų lauke. Kodėl Žemė yra neinercinė atskaitos sistema. Koriolio efektas ir jo įtaka geologijoje ir hidrometeorologijoje. Difuzija. Klampumas. Šilumos laidumas. Laisvoji konvekcija. Priverstinė konvekcija. Nenuostovus šilumos balansas. Šilumos tekėjimas dirvožemyje. Šilumos mainai Žemėje. Skysčiai. Jų fizinės savybės. Amžinasis įšalas. Skysčių tekėjimas siaurais vamzdžiais. Skysčių klampumas. Laminarus ir turbulencinis skysčių tekėjimas. Kūnų judėjimas skystyje. Dalelių pernaša ore. Kapiliariniai reiškiniai. Skysčių tekėjimas gamtoje. Dulkių išmetimas iš vulkanų. Saulės spinduliavimo energijos šaltinis. Juodo kūno spinduliavimo dėsniai. Saulės spinduliuotės parametrai. Žemės spinduliavimas. Dėl ko vyksta metų kaita Žemėje. Tiesioginė ir difuzinė saulės spinduliuotė patenkanti ant Žemės paviršiaus. Molekulinė (kitaip dar vadinama Relėjaus) šviesos sklaida. Sklaida ant aerozolių ir dalelių, kurių matmenys didesni ar sulyginami su šviesos bangos ilgiu. Varža ir laidumas. Omo dėsnis. Metalų laidumas. Puslaidininkių laidumas. Elektrostatinis laukas ir jo parametrai. Žemės elektrostatinis laukas. Žaibų susidarymas Žemės atmosferoje. Laidumo matavimai geologijoje. Magnetinio lauko prigimtis. Kas sąlygoja medžiagos magnetines savybes. Elektrono ir branduolio magnetiniai momentai. Feromagnetikai. Žemės magnetinis laukas. Pagrindiniai ir kintamieji Žemės magnetiniai laukai. Atomo branduolio sandara. Stabilūs ir nestabilūs branduoliai. Radioaktyvumas. Skilimo dėsnis. Radioaktyvumo panaudojimas amžiaus nustatymui geologijoje. Branduolių sintezės reakcijos. Kosminiai spinduliai. Žemės radiacinės juostos. Žemiškos kilmės radiacija. Kristalų rentgenometrija. Rentgeno struktūrinės analizės. Skersinės tamprumo bangos. Išilginės tamprumo bangos. Jūros bangos. Jūros bangų įtaka pakrančių reljefo (nuolydžio) formavimui. Jūros bangų įtaka smėlio dalelių susidarymui pakrantėse. Svarbiausios dalelės. Dabar pripažįstamos sąveikos. Stiprioji branduolinė sąveika. Elektromagnetinė sąveika. Silpnoji sąveika. Gravitacinė sąveika. Kaip susidaro molekulės. Kaip susidaro atomai. Kaip susidaro skysčiai. Kaip susidaro kietieji kūnai. Saulės sistemos susidarymas. Sintezės reakcijos Saulėje. Planetų susidarymas ir jų tipai. Saulės sandara. Tolimesnė Saulės evoliucija. Besiplečianti visata. Visatos didžiojo sprogimo modelis.
    Geologija, špera(18 puslapių)
    2008-01-19
  • Geologija (19)

    Inžinerinės geologijos sąvokos apibrėžtis ir tyrimo objektai. Žemės vidinė sandara (geosferos). Globalinis reljefas. Temperatūros kitimas litosferoje. Mineralų ir uolienų susidarymo būdai. Uolienos, jų klasifikacija pagal susidarymą. Magminės uolienos. Nuosėdinių uolienų susidarymas ir jų klasifikavimas. Pagrindinės metamorfinės uolienos. Pirminės ir antrinės uolienų slūgsojimo formos. Uolienų slūgsojimo formos. Tektoniniai judesiai ir jų svarba statyboms. Gruntų drėgnis, plastiškumas ir konsistencija. Birių gruntų suskirstymas pagal tankumo rodiklį "Id". Požeminiai vandenys. Jų kilmė ir rūšys. Cheminės požeminio vandens savybės arba agresyvumo rūšys. Tiesinės filtracijos (Darsi, 1856m) dėsnis. Uoliniai procesai ir kovos su jais būdai. Griovių susidarymas ir kovos su jomis priemonės. Vaginė ir šoninė upių erozija. Pelkėjimas, pelkių nuogulos ir jų statybinių savybių ypatumai. Karsto procesai, jo tipai. Karsto pasekmių formos. Užkarstėjusių teritorijų tyrimų ypatumai. Nuošliaužos, jų susidarymą lemiantys faktoriai. Nuošliaužų stabilizavimo priemonės.
    Geologija, špera(10 puslapių)
    2008-09-24
  • Geologija (2)

    Geologijos terminai, apibrėžimai ir svarbiausi klausimai: geofizika, tektonika, uolienų ir mineralų atmintis, geoidas, žemės branduolio parametrai ir sudėtis, izostazija, diatremos ir marai, liosai, kaustobiolitai, metamorfizmas, rifas.
    Geologija, špera(8 puslapiai)
    2005-03-01
  • Geologija (3)

    Egzamino klausimai su nurodytais atsakymais. Žemės kilmė, jos forma, tankis. Žemės vidinė sandara, šiluminis geosferų rėžimas, cheminė žemės plutos sudėtis. Geologiniai procesai ir jų reikšmė žemės plutos raidai. Bendros žinios apie mineralus, mineralų ir uolienų kilmę, mineralų struktūrą ir fizines savybes. Mineralų klasifikacija. Genetinė uolienų klasifikacija. Magminės uolienos. Nuosėdinės uolienos. Metamorfinės uolienos. Magmizmas ir seisminiai reiškiniai. Uolienų slūgsojimo formos ir tektoniniai reiškiniai. Inžinerinė geologinė uolienų klasifikacija. Granuliometrinė uolienų sudėtis. Gruntų filtracinės savybės. Gruntų fizinės savybės. Dūlėjimas. Eoliniai procesai. Plokštuminis nuotėkis ir griovių susidarymas. Purvo—akmenų srautai.
    Geologija, špera(10 puslapių)
    2005-08-29
  • Geologija (4)

    Įvadas. Žemės kilmė, sandara. Žemės forma. Žemės tyrimo metodai. Vidinė žemės sandara. Žinios apie mineralus. Pagrindinės mineralų fizinės savybės. Mineralų klasifikacija. Uolienos. Uolienų klasifikacija pagal kilmę. Magminių uolienų struktūra. Magminių uolienų tekstūra. Nuosėdinės uolienos. Chemogeninės ir biogeninės uolienos. Metamorfinės uolienos. Metamorfinių uolienų struktūra ir tekstūra. Uolienų slūgsojimas. Geochronologija. Gruntai. Organinės medžiagos. Vandens rūšys uolienuose. Požeminio vandens klasifikacija. Požeminio vandens savybės. Cheminės savybės. Požeminio vandens ir jų slūgsojimo sąlygos. Gruntiniai. Tarpsliuosniniai. Požeminių vandenų rėžimas. Vandens lygio svyravimo rėžimas. Gruntinių vandenų temperatūrinis rėžimas. Požeminių vandens judėjimas. Gruntinių šulinių arba gręžinių srauto debitas. Geologiniai procesai. Požeminio vandens geologinė veikla. Gravitaciniai reiškiniai. Vėjo veikla. Dūlėjimas.
    Geologija, špera(18 puslapių)
    2005-09-07
Puslapyje rodyti po