Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Fizika (87)

    Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Laisvieji virpesiai idealiame kontūre. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Banginė optika. Šviesos bangų koherentiškumas ir interferencija. Šviesos interferencija plonose plėvelėse. Optiniai interferometrai (Maiklsono). Šviesos difrakcija. Frenelio difrakcija. Fraunhoferio difrakcija. Bangų difrakcija erdvinėje gardelėje. Holografijos principai. Šviesos absorbcija ir sklaida. Šviesos dispersija. Grupinis greitis. Šviesos poliarizacija. Kristalų optikos elementai. Dirbtinė optinė anizotropija ir magnetooptiniai reiškiniai kristaluose bei skysčiuose. Čerenkovo spinduliavimas. Doplerio reiškinys. Netiesinės optikos samprata.
    Fizika, špera(17 puslapių)
    2006-11-19
  • Fizika (88)

    Fizikos turinys. Fizikos dėsniai. Fizikinių dydžių vienetai. Slenkamojo judėjimo kinematika. Greitis. Pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Inercinės atskaitos sistemos. Pirmas Niutono dėsnis - Inercijos dėsnis. Niutono dėsniai. Judesio kiekio arba impulso tvermės dėsnis. Mechaninė energija. Mechaninis darbas. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Gravitacinių jėgų darbas. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis mechanikoje. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Ryšys tarp slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinių dydžių. Mechaninės sistemos jėgos ir judesio kiekio mementas. Inercijos momentas. Šteinerio teorema. Šteinerio teorema. Sukamojo judėjimo pagrindinis dinamikos dėsnis. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetine energija. Specialioji reliatyvumo teorija. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Vienalytiškumo reliatyvumas. Judančio kūno ilgis. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Įvykių intervalas. Greičių transformacija ir sudėtis. Reliatyvistinė dinamika. Reliatyvistinė kinetinė energija. Reliatyvistinė energija bei masės ir energijos sąryšis.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-11-21
  • Fizika (9)

    Franko ir Herco bandymas. Rentgeno spinduliai. Molekulių energetiniai lygiai. Molekuliniai spektrai. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Pasiskirstymo funkcija. Fazinė erdvė. Bozės ir Einšteino bei Fermio ir Dirako skirstiniai. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos fundamentalieji sąveikos tipai. Elementariosios dalelės. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Radioaktyviosios spinduliuotės ir medžiagos sąveika. Dozimetrija. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Kvantinės metalų elektros laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Atomo branduolio sandara. Radioaktyviųjų elementų poslinkio dėsnis. Branduolinės jėgos. Atomo branduolių sintezės reakcija. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Branduolinės reakcijos ir tvermės dėsniai.
    Fizika, špera(13 puslapių)
    2005-06-10
  • Fizika (91)

    Laukas ir medžiaga – dvi pagrindinės materijos formos. Elektrostatinio lauko stipris. Elektrinio lauko stiprumas. Gauso teorema ir jos taikymas. Gauso teoremos taikymas elektrinio lauko stipriui skaičiuoti. Ryšys tarp elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo. Taškinių krūvių sistemos. Elektrostatinis dipolio laukas. Elektrinis dipolis. Potencialinis elektrostatinio lauko pobūdis. Elektrostatiniai matavimo prietaisai, elektringųjų dalelių greitintuvai, elektrostatinis fokusavimas. Elektrostatinis matuoklis. Elektringųjų dalelių greitintuvai. Elektrostatinis laukas dielektrikuose. Dialektriko polirizacija. Segnetoelektrikai. Termolektrikai. Fotoelektrikai. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrinė talpa. Kondensatoriai. Nuolatinė elektros srovė. Elektrovara. Srovės stipris ir tankis. Laidininko varža. Kirchofo dėsniai. Metalų elektrinio laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Medžiagos magnetinės savybės. Medžiagos įmagnetėjimas. Paramagnetikai. Diamagnetikai. Feromagnetizmo prigimtis. Magnetiniai domenai. Feromagnetiko histerezė. Kiuri temperatūra. Feromagnetikų taikymas technikoje. Magnetinės indukcijos srautas ir cirkuliacija. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnis. Indukcijos elektrovaros elektroninis mechanizmas. Saviindukcijos reiškinys ir laidininko induktyvumas. Įjungimo ir išjungimo srovė. Magnetinio lauko energija. Elektros variklio veikimo principas. Sūkurinis elektrinis laukas. Maksvelio lygtys. Elektromagnetinės bangos. Pointingo vektorius. Pointingo vektoriumi. Elektromagnetinių bangų skalė. Logoritminis slopinimo dekramentas. Monochromatinė šviesa. Poliarizuota šviesa. Poliarizuotos šviesos gavimas šviesai lūžtant ir atsispindint dviejų dielektrikų riboje bei esant dvejopam šviesos spindulių lūžimui vienaašiuose ir dviašiuose kristaluose. Tampriųjų deformacijų kietuose kūnuose tyrimo poliarizacijos metodai. Kvantinės šviesos savybės. Šiluminis spinduliavimas. Spinduliavimo ir sugėrimo geba. Absoliučiai juodas kūnas, jo spinduliavimo dėsnis. Planko formulė. Komptono efektas. Šviesos slėgis. Optinė pirometrija. Priverstinis svyravimas. Lazeriai. Lazerinio spinduliavimo panaudojimas technikoje. Šterno – Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Pauli principas. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Kristaliniai kūnai. Energetinių juostų susidarymas.
    Fizika, špera(13 puslapių)
    2006-12-08
  • Fizika (92)

    Šiluminis spinduliavimas. Kūno spektrinis spinduliavimo tankis. Emisijos, absorbcijos ir atspindžio gebos. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Kvantų hipotezė, Planko formulė ir jos ryšys su kitais spinduliavimo dėsniais. Optinė pirometrija. Optinis pirometras. Šviesos šaltiniai ir jų charakteristikos. Išorinis fotoefektas. Fotono masė. Judesio kiekis. Sklidimo greitis. Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Kvantinės mechanikos elementai. De Broilio hipotezė. De Broilio bangų statistinė prasmė. Klasikinės mechanikos taikymo ribos. Haisenbergo neapibrėžtumo sąryšiai. Banginė funkcija. Šredingerio lygtis. Šredingerio lygtis. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė potencialo duobėje. Dalelės perėjimas pro potencialinį barjerą. Tunelinis reiškinys.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-12-14
  • Fizika (93)

    Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Kvazistacionarioji srovė. Laisvieji virpesiai idealiame kontūre. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Pilnoji Maksvelio lygtis. Antroji Maksvelio integralinė lygtis. Pilnoji Maksvelio lygčių sistema. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Banginė optika bendros žinios apie šviesos bangas. Šviesos bangų koherentiškumas ir interferencija. Šviesos interferencija plonose plėvelėse. Optiniai interferometrai (maiklsono). Šviesos difrakcija. Frenelio difrakcija. Fraunhoferio difrakcija. Bangų difrakcija erdvinėje gardelėje. Holografijos principai. Šviesos absorbcija ir sklaida. Šviesos dispersija. Grupinis greitis. Šviesos poliarizacija. Kristalų optikos elementai. Dirbtinė optinė anizotropija ir magnetooptiniai reiškiniai kristaluose bei skysčiuose.
    Fizika, špera(17 puslapių)
    2007-01-03
  • Fizika (94)

    Vandeniliškasis atomas. Vandenilio pagrindinės būsenos banginė funkcija. Pagrindinis kvantinis skaičius ir jo fizikinė prasmė. Šalutinio kvantinio skaičiaus prasmė. Magnetinio kvantinio skaičiaus fizikinė prasmė. Šterno ir Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Elektrono sukinio ir sukinio magnetinis kvantiniai skaičiai. Paulio draudimo principas. Elektronų pasiskirstymas atome. Periodinė elementų sistema. Vandenilio atomų spektrinių linijų serijos ir formulės. Franko ir Herco eksperimentas bei išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Mozlio dėsnis. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulės rotacinės energijos lygmenys. Molekulės vibracinės energijos lygmenys. Rotacinių, vibracinių ir elektroninių energijos lygmenų diagrama. Molekulinių spektrų samprata. Kvantinių šuolių tipai. Lygmenų užpildymas. Užpildymo apgrąža. Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža. Kvantinių generatorių bei stiprintuvų veikimo principai. Fononai. Metalų šiluminė talpa. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumo samprata. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Savasis elektrinis laidumas. Priemaišinis elektronų laidumas. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys. Branduolinių jėgų savybės, Branduolinių jėgų aiškinimas. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyvusis skilimas, jo dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsningumai. Branduolinių reakcijų samprata. Reakcijos efektyvusis skerspjūvis. Branduolių dalijimasis. Valdomos branduolinės (dalijimosi) reakcijos. Branduolių sintezės (tarp jų ir termobranduolinės) reakcijos. Jų valdymo problema. Dalelės ir antidalelės. Jų atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybe. Subatominių dalelių skirstymas: fotonai, leiptonai, mezonai, barionai. Kvarkų samprata ir svarbiausios jų charakteristikos. Keturi fundamentaliųjų sąveikų tipai: gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji. Pagrindinės jų charakteristikos.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2007-01-08
  • Fizika (95)

    Atomų ir molekulių spektrai. Vandenilio spektras. Franko ir Herco bandymas. Rentgeno spinduliai. Molekulių energetiniai lygiai. Molekuliniai spektrai. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Kvantinės statistikos ir kietojo kūno fizikos elementai. Kvantinės fizikos samprata. Neišsigimusios ir išsigimusios dujos. Pasiskirstymo funkcija. Fazinė erdvė. Bozės ir Einšteino bei Fermio ir Dirako skirstiniai. Elektroninės dujos. Fermio energija ir lygmuo. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kvantinės metalų el. laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Puslaidininkiai, silicis. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Atomo branduolio fizika. Atomo branduolio sandara. Branduolinės jėgos. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Radioaktyviųjų elementų poslinkio dėsnis. Branduolinės reakcijos ir tvermės dėsniai. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Atomo branduolių sintezės reakcija. Radioaktyviosios spinduliuotės ir medžiagos sąveika. Dozimetrija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės. Fundamentalieji sąveikos tipai.
    Fizika, špera(17 puslapių)
    2007-01-08
  • Fizika (97)

    Pilnoji Maksvelio lygtis. Stinkties srovė, jos tankis. Maksvelio lygčių sistema inetegraliniu pavidalu ir diferencialiniu pavidalu. Pilnutinė srovė. Pirmoji Maksvelio integralinė lygtis. Maksvelio diferencialinė lygtis. Antroji Maksvelio integralinė lygtis. Pilnoji Maksvelio lygčių sistema. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinės bangos diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Elektromagnetinių bangų skalė. Banginė optika. Bendros žinios apie šviesos bangas. Šviesos bangos. Šviesos atspindžio ir lūžio dėsniai. Visiškas vidaus atspindys. Šviesos difrakcija. Šviesos difrakcijos sąvoka. Heigenso ir Frenelio principas. Frenelio difrakcija. Frenelio zonos. Šviesos absorbcija ir sklaida. Šviesos sklaida. Šviesos dispersija. Šviesos dispersijos sąvoka. Elementari šviesos dispersijos teorija. Šviesos poliarizacija. Šviesos poliarizacijos tipai. Maliu dėsnis. Šviesos atspindžio poliarizacija. Kristalų optikos elementai. Dvejopas šviesos lūžimas. Kero reiškinys. Plokščiųjų bangų difrakcija.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2007-01-19
  • Fizikinė chemija

    Poliarimetrija. Refraktrometrija. Chromatografija. Plonasluoksnė chromatografija. Gelcromatografija. Jonų mainų chromatografija. Elektrocheminiai analizės metodai. Potenciometrija. Potenciometrinis titravimas. Chromatografija - identifikavimo parametrai. Detektoriai. Dujų nešėjų kelias, dujų-dujų ir dujų-skysčių chromatografija.
    Chemija, špera(12 puslapių)
    2005-03-06
  • Fizikinė chemija (2)

    Kietųjų kūnų savybės. Huko dėsnis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Pagrindiniai molekulinės teorijos teiginiai. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Brauno judėjimas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pirmojo dinamikos dėsnio taikymas izoprocesams. Adiabatinis procesas.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2006-05-16
  • Fizikinė chemija (3)

    Analizės metodai: cheminiai, fizikocheminiai ir fizikiniai. Metodų jautrumas ir selektyvumas. Jonų aktyvumas, aktyvumo koeficientas, tirpalų joninė jėga. Disociacijos laipsnis ir disociacijos konstanta, Ostvaldo praskiedimo dėsnis. Specifiniai selektyvūs grupiniai reagentai. Hidrolizės reakcijų silpninimas. Tirpalai. Vandens joninė sandauga, vandenilinis rodiklis pH, hidroksilinis rodiklis. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos ir temperatūros. Cheminė pusiausvyra. Veikiančiųjų masių dėsnis. Le Šatelje principas. Elektrolitinė, pakopinė disociacijos bendro jono įtaka disociacijos laipsniui, stiprūs ir silpni elektrolitai. Hidrolizė. Druskų hidrolizė, laipsnis ir konstanta. Apibrėžimai. Druskų hidrolizė. pH apskaičiavimas. Rūgštinės ir šarminės prigimties šarminiuose tirpaluose. Buferio praktinis taikymas. Buferiniai tirpalai. Buferių veikimo principas, nuo ko priklauso imlumas. Koloidiniai tirpalai, kas apsprendžia koloidų patvarumą? Koloidų gavimas. Redokso procesai elementų chemijoje. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Koloidinių dalelių branduolys granule micele. Koloidų suardymo būdas. Koaguliacija. Peptizacija. Kompleksiniai junginiai, kompleksatorius ligandas. Koordinacijos skaičius. Bendras supratimas apie tūrio analizę, titravimas ekvivalentinis taškas, reakcijos pabaigos taškas. Kompleksinių junginių patvarumas, patvarumo ir nepatvarumo konstantos. Kompleksinių junginių suardymas. Standartiniai titruojamieji tirpalai. Medžiagos, naudojamos standartinių ir titruojamųjų tirpalų ruošimui, reikalavimai joms.
    Chemija, špera(5 puslapiai)
    2006-05-16
  • Fizikinė chemija (5)

    Dispersinė sistema. Dispersinių sistemų klasifikacija. Molekulinės ir joninės dispersinės. Adsorbcijos priklausomybė. Paviršiaus plėvelių. Molekulių ar jonų kaupimasis kieto adsorbento paviršiuje. Pirmasis apie polimolekulinio sluoksnio. Adsorbcija sistemoje. Elektrolitų adsorbcija kietais adsorbentais, arba joninė adsorbcija. Drėkinimo reiškinys. Paviršiaus jonizacija. Elektrolitų adsorbcija. Poliarinių molekulių orientacija. Elektrokinetinio potencialo dydis. Elektrokinetinis potencialas. Koloidines sistemas. Koloidiniuose tirpaluose. Difuzija. Dispersinių sistemų kinetinis patvarumas. Koloidinių sistemų dalelės. Šviesos absorbcija. Micelinė teorija. Koloidinių sistemų patvarumas. Dispersinių sistemų stabilizacijos faktoriai. Freundlicho koaguliacijos teorija. Elektrostatinė Miulerio teorija. Hidrofobinių zolių koaguliacija. Aerozoliai. Aerozolių agregatinis patvarumas. Emulsija. Suspensija. Putos. Liofilinės dispersinės sistemos. Stambiamolekuliniai junginiai ir jų tirpalai. Struktūros susidarymas zoliuose.
    Chemija, špera(13 puslapių)
    2008-04-21
  • Fizikocheminė analizė

    Šiluminis aplinkos normavimo principai. Žmogaus kūno termoreguliacija. Ženklas. Medžiagos su vandeniu išskiriančios degias dujas. Apsauga nuo virpesių. Jonizuojantys spinduliai. Apsauga nuo jų. Natūralios apšvitos normavimo principai. Vietiniai vėdinimui reikalingo oro kiekio skaičiavimai. Filtruojančių dujokaukių panaudojimas. Pastovus ir kintamas triukšmas. Ilgalaikio poveikio ribinė vertė. Oro kiekio apskaičiavimas, kai žinomas kaitos dažnis. Kenksmingų medžiagų ženklas (nuodingų auto transporto priemonių). Virpesių mažinimas. Pastovus ir kintamas triukšmas (normavimas). Kaip apskaičiuojama dulkių koncentracija patalpos ore svėrimo metodu. Šiluminis aplinkos normavimas. Kaip nustatyti ar duota aplinka su duotomis parametrų reikšmėmis patenka į komfortinę aplinką (apie monogramą). Pagal ką normuojama apšvieta; Kada tikslinga naudoti izoliuojančias dujokaukes. Jonizuojanti spinduliuotė ir apsauga nuo jų.
    Sauga, špera(6 puslapiai)
    2005-09-11
  • Fizikocheminė analizė (2)

    Optinių analizės metodų klasifikavimas. Absorbacijos metodas. Emisiniai metodai. Refraktometrija. Nefelometrija ir turbidimetrija. Atomai, molekulės ir jų spektrai. Atominiai spektrai. Molekuliniai spektrai. Elektromagnetinės spinduliuotės absorbcijos (sugerties) dėsniai. Atominė spektrinė analizė. Molekulinė absorbcinė spektrinė analizė. Fotometrinė analizė. Medžiagų koncentracijos nustatymo metodai. Gradavimo grafiko metodas. Lyginamasis metodas. Diferencinis metodas. Fotokolorimetrija. Spalvotų tirpalų sąvybės. Šviesos filtro parinkimas: Kiuvetės. Fotometrinis titravimas. UV ir regimojo spektro molekulinė absorbcinė spektrinė analizė. Kiekybinis nustatymas UV ir regimojo spektro srityje. IR- spektrofotometrija. Daugiaatomių molekulių virpesiai. Aparatūra.
    Chemija, špera(8 puslapiai)
    2008-05-09
  • Fizikos istorija

    Mokslo žinios Egipte ir Babilonijoje. Mokslo požymiai. Aristotelio fizika. Aristotelio gyvenimas ir veikla. Aristotelio sistema ir mokslų išskyrimas. Materija, pirminiai elementai ir visatos sandara. Mokslas apie judėjimą. Archimedo atradimai ir išradimai. Gyvenimas ir veikla. Statika ir hidrostatika. Euklido ir Ptolemajo geometrinė optika. Viduramžių fizika Vakarų Europoje. Mokslo atgimimo pradininkai. Gyvenimas ir kova už naująjį mokslą. Galileo Galilei. Fizikos metodas. Mokslo ypatumai ir raidos sąlygos. Pirmosios mokslų akademijos ir mokslo žurnalai. E. Torricelli'o, B. Pascal'io, R. Boyle'io ir O. Guericke's eksperimentiniai tyrimai. Atmosferos slėgio atradimas. B. Pascal'io darbai iš aerostatikos ir hidrostatikos. O. Guericke's bandymai su išretintu oru ir elektra. R.Boyle dujų būvio dėsnis ir "korpuskulinė filosofija". Ch. Huygens'o ir R. Hooke'o mechanikos bei optikos darbai. R. Hooke. Gyvenimas ir veikla. Visuotinės traukos dėsnis. Klasikinės mechanikos sukūrimas. Franklin'o bandymai ir elektros teorija. Krūvių sąveikos dėsnio nustatymas. Cavendish'o bandymai. Ch. Kulono darbai iš elektros ir magnetizmo. Elektros sroves šaltinio sukūrimas. A. Fresnel'io banginė šviesos teorija. Eterio problema. Bendro energijos tvermės dėsnio atradimas. Energijos tvermės dėsnis ir jo atradėjai. Termodinamikos pagrindai. Ampere elektrodinamika. Faraday'aus gyvenimas ir darbai. Elektromagnetinė indukcija. Lauko sąvoka. Įvairių rūšių elektros tapatumas ir elektromagnetiniai reiškiniai medžiagose. Nuo pirmojo generatoriaus ligi elektros amžiaus. Maxwell'o lygtys. Elektromagnetinių bangų atradimas. Katodinių spindulių tyrimai ir Roentgen'o spindulių atradimas. Radioaktyvumas. Kvanto ir fotono atradimas. XX amžiaus fizikos bruožai. A. Einstein'o gyvenimas ir veikla. Specialioji reliatyvumo teorija. Kvantinės mechanikos sukūrimas. Branduolių sandara ir branduolinė energija. Tikslieji mokslai Vilniaus universitete (1579-1832). Fizika Stepono Batoro universitete (1919-1939). Fizika Vytauto Didžiojo universitete (1920-1940).
    Fizika, špera(31 puslapis)
    2007-09-30
  • Fiziniai ir judėjimo sutrikimai

    Skiriamos trys motorinės sistemos raidos stadijos. Pagal refleksų ir reakcijų formavimosi laiką, pirmieji vaiko metai skirstomi. Svarbiausi motorinio vystymosi principai. Judesių raidos sutrikimo klinikiniai simptomai. Motorinės raidos vertinimo skalės. Kitos motorinės raidos skalės. Pagrindiniai posturaliniai naujagimystės refleksai. Pagrindiniai oraliniai refleksai. Lietuvoje pateikiamos šios fizinių ir judėjimo sutrikimų grupėse sutrikimai. Fizinių ir judėjimo sutrikimų (priežastys) pažeidimai. Fiziniai ir judėjimo sutrikimai pasireiškia. Dažniausiai nurodomos šios fizinių ir judėjimo sutrikimų grupės. Spastiškumas. Sinfekcija. Vaikų cerebrinis paralyžius (VCP). Abilitacijos principai spastiškam vaikui. Ataksija. Abilitacijos principai. Kiti neurologiniai sutrikimai-stuburo smegenų išvaržos. Kiti displazijos sukelti simptomai. Abilitacijos principai. Ortopedinių sutrikimų klasifikacija. Pagrindiniai šios grupės sutrikimai. Skoliozė. Artrogripozė. NDT koncepcija. Refleksinio judesio poveikis. Pagrindiniai Vojta metodo principai. Peto metodo principai. Halliwick metodas. Pagrindiniai Hallivvick metodo principai. Hipoterapija. Pagrindinės sensorinės sistemos. Propriorecepcinė disfunkcija. Sensorinės integracijos požymių grupės. Vestibiulinė disfunkcija. Judesių valdymo teorijų pagrindimas. Pagrindinės judesių valdymo teorijos.
    Ligos ir traumos, špera(6 puslapiai)
    2010-03-29
  • Fizinis lavinimas

    Kūno kultūra ir žmogaus organizmo veikla. Judamasis aparatas, jo sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Kaulai, jų sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Sąnariai. Raumenys, jų sudėtis ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Kvėpavimo sistema, jos funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Kraujotakos sistema. Kraujas, jo sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Nervų sistema. Kūno kultūra ir fizinė savijauta. Kūno kultūros samprata, jos paskirtis ir funkcijos. Kūno kultūros vertybės ir veiklos aspektai. Rufjė testas. Aerobinės treniruotės programa pagal fizinio krūvio apimtį, intensyvumą ir dažnį. Hipokinezija ir fizinė treniruotė. Hipokinezės rūšys ir jų priežastys. Hipokinezės poveikis sveikatai. Fizinės treniruotės uždaviniai, turinys, priemonės. Fizinių ypatybių ugdymas (metodai, priemonės). Rytinė-higieninė mankšta. Sveika gyvensena. Veiksmai, įtakojantys žmogaus sveikatą. Angliavandeniai. Baltymai. Riebalai.
    Sportas, špera(9 puslapiai)
    2005-11-12
  • Fiziologija

    Kraujas, jo sudėtis ir funkcijos. Hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių - šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija) - heterometrinė ir homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis turis ir sistolinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis (tūris, linijinis). Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kraujagyslių tonuso reguliavimas. Limfinė sistema. Kvėpavimas, jo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Angliavandenių apykaita. Riebalų apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Kasos endokrininė funkcija. Antinkščių šerdinės dalies funkcija. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinkščių žievinės dalies funkcija.
    Medicina, špera(9 puslapiai)
    2005-06-21
  • Fiziologija (10)

    Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialu. Nervinių skaidulų klasifikacija ir jų savybės. Nervinio impulso susidarymas ir plitimas mielininėmis ir nemielininėmis skaidulomis. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė "jėga – greitis". Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. CNS neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotonis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Konvergencija ir divergencija. Okliuzija ir facilitacija. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. T ir H refleksų tyrimas. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) vaidmuo motorikai. Smegenėlių vaidmuo judesių reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo motorikai. Projekciniai ir asociaciniai motoriniai centrai. Pakenkimo pasekmes. Apraksijos. Galvos smegenų žievės vaidmuo sensorikai. Pagr sensorines zonos. Pakenkimo pasekmes. Agnozijos. Nugaros smegenų reikšmė sensorinėms funkcijoms. Belio – Mažandi dėsnis. Braun – Sekaro sindromas. Gumburo ir tinklinio darinio vaidmuo sensorinėms funkcijoms. Sensorinė sistema (analizatorius). Sandara ir bendrieji bruožai. Receptoriai, jų paskirtis, klasifikacija, generatorinis potencialas. Regėjimo sensorinės sistemos periferinė dalis – akis. Redukuota akis. Tinklainės receptoriaus laukas. Elektriniai tinklainės reiškiniai. Sensorinės regėjimo sistemos laidinė ir centrinė dalys. Akies akomodacija, jos nustatymo refrakcijos trūkumai, jų korekcija. Rainelės funkcija. Optiniai akies trūkumai. Periferinė rega, jos nustatymas. Spalvinis regėjimas. Jo sutrikimai. Jautrumas šviesai. Akies adaptacija. Regėjimo aštrumas. Regėjimo aštrumo nustatymas. Kontrastas. Pėdsakai. Iradiacija. Binokulinis regėjimas. Stereoskopinis regėjimas. Daiktų dydžio įvertinimas. Judėjimo įvertinimas. Iliuzijos. Klausos sensorinė sistema. Periferinės dalies – ausies – atskirų dalių funkcijų receptorių padirginimo mechanizmas. Sensorinės klausos sistemos laidinė ir centrinė dalys. Garso savybės. Tonų aukščio suvokimas. Audiometrija. Vestibiulinis aparatas. Jo atskirų dalių vaidmuo kūno padėties ir judėjimo įvertinimui. Skonio ir uoslės sensorinės sistemos. Odos jutimai. Lietimo, spaudimo (mechanorecepcija), temperatūros recepcija. Skausmas, nuskausminimas, niežėjimas. Esteziometrija. Vegetacinės ir somatinės funkcijos. Vegetacinė nervų sistema. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos struktūra ir funkcinės ypatybės (centrai, skaidulos, ganglijai). Vegetacinės nervų sistemos mediatoriai. Cholinerginės ir adrenerginės skaid. M-, n- cholinorecept; adrenoreceptoriai. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema bei jų mediatorių poveikis į vegetacinius organus. Vegetacinė refleksija. Nugaros smegenų, pailgų ir vidurinių smegenų bei tinklinio darinio ir smegenėlių reiksmė vegetacinės funkcijos reguliacijai. Tarpinių smegenų (gumburo ir pagumburio) reikšmė vegetacinių funkcijų reguliacijai. Galvos smegenų žievės vaidmuo vegetacinių funkcijų reguliacijai. Limbinė sistema. Pirminių ir antrinių signalų sistema Sąmonė. Kalba. Pusrutulių funkcijų lateralizacija. Smegenų žievės funkcijų organizacija. Elektroencefalografija. Sukelto potenc. metodas. Motyvacijos. Motyvacijų susiformavimas ir klasifikacija. Emocijos. Jų susiformavimas ir reikšmė. Atmintis. Atminties mechanizmai, tipai ir etapai. Miegas. Miego mechanizmai, miego fazės. Elektroencefalografiniai pakitimai miego metu. Maisto medžiagų kaloringumas. Tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija. Kvėpavimo koeficientas ir jo reikšmė. Pagrindinių medžiagų apykaita, jos nustatymas. Specifinių dinaminių maisto medžiagų veikimas. Darbas ir energijos apykaita. Fizinio aktyvumo koeficientas (faktorius). Jo priklausomybė nuo fizinio aktyvumo. Rubnerio izodinamijos dėsnis. Mitybos fiziologiniai pagrindai. Vandeny ir riebaluose tirpstantys vitaminai, jų reikšmė. Poikilotrminiai ir homojoterminiai gyvūnai. Vidutinė kūno paviršiaus temperatūra, branduolinės zonos ir apvalkalo temperatūra. Kūno temperatūros matavimas. Fizinė termoreguliacija. Šilumos atidavimo iš organizmo būdai ir keliai. Cheminė termoreguliacija. Šilumos gamybos procesai. Nervinės ir humoralinės termoreguliacijos mechanizmai. Kraujo ir kraujo apytakos reikšmė. Kraujo funkcijos ir kraujo savybės. Kraujo kiekis. Kraujo sudėtinės dalys. Hematokritas. Kraujo klampumas. Eritrocitų nusėdimo greitis (eng). Jo nustatymas ir reikšmė. Kraujo pH ir jo pastovumo palaikymas (buferinės sistemos). Kraujo osmosinis slėgis. Hemolizė. Kraujo plazmos sudėtis. Baltymai, jų funkcija. Kitos sudedamosios kraujo plazmos dalys. Kraujo forminiai elementai. Jų funkcijos. Hemoglobino funkcija. Hemoglobino patologiniai junginiai. Pirminė ir antrinė hemostazė. Kraujo krešėjas ir jame dalyvaujantys faktoriai. Kraujo krešėjimo greičio nustatymas. Kraujo grupės, kraujo tipai. Rezus faktorius. Hla sistema. Kraujo perpylimas. Kraujo grupių nustatymas. Širdies elektrinis aktyvumas. Pagrindinio širdies ritmo vedlio automatizavimo joninis mechanizmas. Širdies automatizmavimo gradientas ir jo reikšmė. Elektrinio jaudinimo plitimas širdyje. Elektrokardiografija ir vektorkardiografija. Elektromechaninis ryšys miokarde. Miokardo susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas. Miokardo refrakterinis laikotarpis ir jo reikšmė. Spaudimo ir tūrio kitimas širdies ciklo metu. Fonokardiografija. Prieširdžių susitraukimo reikšmė. Širdies darbas ir energijos poreikis. Intrakardialinė širdies veiklos reguliacija. Heterometriniai ir homeometriniai reguliacijos mechanizmai. Vegetacininės nervų sistemos poveikiai į širdį ir jų mechanizmai. Humoralinė širdies veiklos reguliacija. Funkcinė kraujagyslių sistemos organizacija. Mikrocirkuliacija. Apykaitos procesai kapiliaruose, jų mechanizmai. Veiksniai, įtakojantys filtraciją ir reabsorbciją kapiliaruose. Limfinė apytaka. Vietinė kraujotakos reguliacija, miogeniniai ir metaboliniai autoreguliacijos mechanizmai. Kraujagyslių endotelio funkcinė reikšmė. Nervinė kraujo apytakos reguliacija. Humoralinė kraujo apytakos reguliacija. Regioninės kraujotakos (vainikinės, smegenų, inkstų, plaučių) ypatumai. Kvėpavimo fazės. Išorinio kvėpavimo mechanizmai. Kvėpavimo rūšys. Tarppleurinis slėgis. Kvėpavimo periodo charakteristika. Plaučių tūriai ir talpos. Spirometras, spirografas. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo, iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis. Dujų apykaita plaučiuose. Kvėpavimo dujų perneša kraujyje. Oksihemoglobino disociacija. Anglies dioksido junginiai kraujyje. Dujų apykaita audiniuose. Nervinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimo ritmika, kvėpavimo centrai ir jų veikla. Humoralinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimas pakitusiomis sąlygomis. Ypatingi kvėpavimo judesiai. Virškinimas burnoje. Kramtymas, čiulpimas, rijimas. Seilių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Seilių išsiskyrimas ir jo reguliacija. Virškinimas skrandyje, sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė. Nervinė ir humoralinė skrandžio sulčių išsiskyrimo reguliacija. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Kasos sulčių sudėtis ir fiziologinė reikšmė bei išsiskyrimo reguliacija. Kepenų funkcijos. Jų reikšmė virškinime. Tulžies fiziologinė reikšmė. Jos išsiskyrimo reguliacija. Plonųjų žarnų reikšmė virškinime. Jų motorikos ir sekrecijos reguliavimas. Storųjų žarnų vaidmuo virškinime. Defekacija. Įvairių maisto medžiagų rezorbcija. Rezorbcijos mechanizmas. Pasieninis virškinimas. Ne inkstų kilmės ekskrecija. Šioje ekskrecijoje dalyvaujantys organai. Inkstų funkcijos. Inkstų struktūra ir funkciniai vienetai. Pirminio šlapimo susidarymas. Glomerulinė filtracija. Veiksniai, įtakojantys glomerulinės filtracijos greitį (gfr). Klirensas. GFR nustatymas. Antrinio (galutinio) šlapimo susidarymas. Nefrono kanalų funkcijos. Reabsorbcija ir sekrecija, jų mechanizmai. Vandens apykaita. Vandens pasisavinimas ir pašalinimas. Organizmų skysčių tūrio ir osmosinio slėgio reguliavimas. Na ir K ekskrecijos reguliavimas. Šlapimo koncentracijos mechanizmas. Inkstų vaidmuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme palaikymui. Šlapinimosi mechanizmai. Endokrininių liaukų ir hormonų veiklos bendra charakteristika. Pagrindiniai reguliacijos mechanizmai. Pagumburio ir pasmegeninės liaukos ryšys. Hipofizės hormonai. Antinksčių žievės ir šerdies dalies hormonai, jų vaidmuo organizmo adaptacijoje. Skydliaukės hormonų vaidmuo. Kasos endokrininė funkcija, jos hormoninė reikšmė angliavandenių apykaitai. Prieskydinės liaukų, čiobrialiaukės ir kankorėžinės liaukos hormonai, jų reikšmė. Lytinės liaukos. Vyriški ir moteriški lytiniai hormonai, jų reikšmė. Neuroendokrinologinė moters lytinio ciklo reguliacija. Lytinio vystymo fiziologija. Difuzinė endokrininė sistema. Audinių hormonai.
    Medicina, špera(52 puslapiai)
    2007-02-21
Puslapyje rodyti po