Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Finansų teisė (9)

    Finansų teisės esmė. Valstybės finansinė veikla. Valstybės finansinės veiklos metodika ir formos. Finansų teisės dalykas ir samprata. Finansų teisės normos požymiai ir sąvoka. Finansų teisės normų rūšys. Finansiniai - teisiniai institutai ir sistema. Finansų teisės šaltiniai. Finansų teisės vieta teisės sistemoje. Finansiniai teisiniai santykiai ir Finansų teisės subjektai. Finansinių teisinių santykių požymiai ir sąvoka. Finansinių - teisinių santykių rūšys. Finansinių teisinių santykių objektai. Finansų teisės ir finansinių santykių subjektai. Finansų kontrolė. Finansų kontrolės sąvoka ir uždaviniai. Finansų kontrolės rūšys. Valstybės kontrolė. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos finansinės kontrolės institucijos prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos. Mokesčių policija. Revizijų departamentas. Auditas. Finansų kontrolės metodai. Biudžetinė sandara ir valstybinė biudžeto sistema. Biudžeto sąvoka ir reikšmė. Biudžetinių santykių teisinio reguliavimo mechanizmas. Lietuvos respublikos Biudžetinė sandara ir sistema. Biudžeto pajamos ir išlaidos (asignavimai). Biudžetinis reguliavimas. Biudžetinė kompetencija. Biudžetinio proceso teisinis reguliavimas. Biudžetinio proceso sąvoka ir struktūra. Biudžetinio proceso principai. Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo, tvirtinimo ir vykdymo bendrieji pagrindai. Valstybės biudžeto projekto rengimas. Valstybės biudžeto tvirtinimas. Biudžeto vykdymas. Biudžeto vykdymo atskaitomybė ir biudžetinė kontrolė. Valstybės ir savivaldybių tiksliniai fondai ir jų teisinis režimas. Tikslinių fondų sąvoka, tikslai ir sistema. Įstatyminiai fondai. Vyriausybės tiksliniai fondai. Savivaldybių tiksliniai fondai. Valstybės skolinimosi teisinis reguliavimas. Valstybės skolinimosi esmė. Valstybės skolinimosi principai. Lietuvos respublikos valstybės skola ir jos valdymas. Paskolų priežiūra ir atsakomybė. Vyriausybės vertybiniai popieriai. Savivaldybių skolinimosi tvarka. Valstybės išlaidos ir finansavimas. Valstybės išlaidų ir finansavimo esmė. Investicijų finansavimo tvarka. Biudžetinis sąmatinis finansavimas. Bankininkystės santykių teisinis reguliavimas. Bankinio kreditavimo sąvoka ir reikšmė. Bankinio kreditavimo principai. Lietuvos kreditavimo įstaigų sistema. Kreditavimo veiklos licencijavimas ir veiklos. Sąlygos. Kredito įstaigų veiklos priežiūra. Banko bankrotas. Pinigų sistemos ir atsiskaitymų teisiniai pagrindai. Pinigų sistema. Grynųjų pinigų apyvarta. Negrynųjų pinigų apyvarta. Banko sąskaitų atidarymas ir uždarymas. Atsiskaitymų sąlygos. Kasos operacijų vedimo tvarka. Užsienio valiutos teisinis režimas. Mokesčių teisė. Mokesčių požymiai ir sąvoka. Mokesčių rūšys ir valstybės mokesčių sistema.
    Komercinė teisė, špera(61 puslapis)
    2007-07-13
  • Fitopatologija

    Fitopatologija. Uždaviniai. Kova su kenksmingais organizmais augaluose. Ligos skirstomos. Neinfekcinės ligos. Infekcinės ligos. Patologiniai reiškiniai dėl maisto medžiagų trūkumo. Augalų pažeidimai dėl maisto medžiagų trūkumo. Cheminiai augalų pažeidimai. Parazitas. Parazitizmas. Heterotrofai. Pagal gyvenimo būdą parazitiniai skirstomi. Virusinės augalų ligos. Kas būdinga virusinėms ligoms. Bakterijos Leven Hukas. Bakterijos-kosmopolitai. Bakterijų formos. Bakterijų dauginimasis. Karalystė prokariotai. Bakterijos. Bakterinių ligų pasireiškimo požymiai. Bakterijų žiemojimas. Apsauga nuo bakterinių ligų. Aktomicetai – laibagrybiai. Augalų grybinės ligos. Grybų morfologija ir biologija. Hifai pagal sandarą. Pagal paplitimo būdą parazitinė grybiena. Grybų dauginimasis. Lytinės sporos. Sporų išplitimas. Grybų karalystė. Aukštesnieji grybai. Gumbagrybiai. Gleiviagrybiai. Rizoidiniai. Poragrybiai.
    Žemės ūkis, špera(8 puslapiai)
    2007-05-25
  • Fitopatologija (2)

    Runkelių baltuliai. Runkelių rudmargė. Runkelių paprastosios rauplės. Runkelių rūdys. Runkelių daigų juodšaknė. Runkelių lapų fomozė. Runkelių miltligė. Runkelių netikroji miltligė. Runkelių šaknų gumbas. Lininis brantas. Linų svylarūdė. Linų vytuliai (fuzariozė). Linų stiebalūžė. Linų antraknozė (deguliai). Linų rūdys (svylarūdė). Linų miltligė. Linų šlakuotumas. Bulvių juodoji kojelė. Bulvių maras. Bulvių baltoji kojelė. Bulvių fuzariozė (sausasis puvinys). Bulvių sausligė. Bulvių dulkingos (piktosios) rauplės. Bulvių paprastoji mozaika. Bulvių žiedinė bakteriozė. Bulvių dryžuotoji mozaika. Bulvių šašai. Bulvių paprastosios rauplės. Bulvių vėžys. Rapsų diegavirtė(juodoji kojelė). Rapsų šaknų gumbas. Rapsų netikroji miltligė. Rapsų baltosios rūdys. Rapsų kekerinis puvinys. Rapsų sklerotinis puvinys. Rapsų alternariozė. Rapsų fomozė. Pomidorų šaknų antraknozė. Pomidorų rudoji dėmėtligė. Pomidorų stiebų sklerotinis puvinys. Pomidorų maras. Pomidorų sausligė. Pomidorų lapų šviesmargė. Pomidorų rudasis puvinys. Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė. Pomidorų mozaika. Pomidorų vaisių viršūninis puvinys. Pomidorų vaisių juodasis puvinys. Svogūnų netikroji miltligė. Svogūnų kerkinis puvinys. Svogūnų rūdys. Agurkų miltligė. Agurkų bakteriozė. Agurkų sausligė. Agurkų rauplės. Agurkų sklerotinis puvinys. Agurkų kekerinis puvinys. Agurkų askochitozė. Agurkų paprastoji mozaika. Kopūstų netikroji miltligė. Kopūstų juodoji dėmėtligė. Kopūstų diegavertės (juodosios kojelės). Kopūstų baltosios rūdys. Kopūstų šaknų gumbas. Kopūstų miltligė. Morkų juodasis puvinys. Morkų rizoktoniozė. Morkų sklerotinis puvinys. Pupelių deguliai. Pupelių bakteriozė. Pupelių sklerotinis puvinys. Dobilų lapų rudoji dėmėtligė. Dobilų deguliai. Dobilinis brantas. Dobilų netikroji miltligė. Dobilų sklerotinis puvinys (vėžys). Dobilų askochitozė. Dobilų lapų juodoji dėmėtligė. Dobilų rūdys. Dobilų miltligė. Liucernų lapų rudoji dėmėtligė. Liucernų netikroji miltligė. Liucernų askochitozė. Varpinių žolių smauglys. Varpinių augalų skalsės. Varpinių augalų juodosios rūdys. Lubinų septoriozė. Lubinų ceratoforozė. Lubinų miltligė. Pupų rūdys. Pupų rudoji dėmėtligė. Pupų askochitozė. Pupų cerkosporozė. Žirnių askochitozė. Žirnių rudoji askochitozė. Žirnių miltligė. Žirnių rūdys. Javų geltonosios rūdys. Javų juodosios rūdys. Rugių rudosios rūdys. Miežių smulkiosios rūdys. Kviečių rudosios rūdys. Avižų vainikuotosios rūdys. Miežių dulkančiosios kūlės. Miežių kietosios kūlės. Kviečių dulkančiosios kūlės. Kviečių kietosios kūlės. Avižų dulkančiosios kūlės. Avižų kietosios kūlės .Varpažvynių septoriozė. Kviečių septoriozė. Rugių skalsės. Javų juodligė. Miežių dryžligė. Miežių tinkliškoji dryžligė. Kviečių miltligė. Javaklupė. Javų fuzariozė. Kukurūzų pūslėtosios kūlės. Kukurūzų dulkančios kūlės. Varpinių augalų cerkosporeliozė. Obelų juodasis vėžys. Obelų citosporozė. Obelų miltligė. Obelų rauplės. Obelų paprastasis vėžys. Obelų filostiktozė. Obelų šaknų gumbas. Obuolių pelėjūninis puvinys. Obuolių baltasis puvinys. Obuolių kartusis puvinys. Obuolių rudasis puvinys. Vyšnių moniliozė. Vyšnių kokomikozė. Vyšnių raganų šluotos. Kriaušių šviesmargė. Kriaušių gleivėtrūdė. Kriaušių rauplės. Kriaušių degligė. Slyvų rūdys. Slyvų šratligė. Slyvų sidabraligė. Slyvų citosporozė. Agrastų valktis. Agrastų viksvinės rūdys. Agrastų šviesmargė. Serbentų deguliai. Serbentų veimutrūdė. Juodųjų serbentų pilnavidurė. Braškių rudoji dėmėtligė. Braškių šviesmargė. Braškių vaisių kekerinis puvinys. Aviečių deguliai. Aviečių žievėplaiša. Aviečių rūdys. Aviečių šviesmargė.
    Žemės ūkis, špera(18 puslapių)
    2007-05-25
  • Fitoterapija (3)

    Fitoterapija. Istorija. Vaistinių augalų rinkimas. Rinkimo sąlygos. Pumpurai (Gemmae). Lapai (Folia). Žolė (Herba). Žiedai (Flores). Vaisiai, sėklos (Fruetus). Vaistinių augalų vartojimas. Augalų veikliosios medžiagos. Baltymai. Angliavandeniai. Krakmolas. Celiuliozė. Pektinas. Alkaliodai. Opiumas. Kofeinas. Kokainas. Ergotominas. Nikotinas. Harmalis. Gliukozidai. Arbutinas. Raugai arbatanidai. Organinės rūgštys. Eteriniai aliejai veikimas. Flavanoidai. Fermentai. Kosmetinės procedūros panaudojant augalinę žaliavą. Terminas talasoterapija. Algoterapija. Titnagdumbliai. Diatominas. Rudadumbliai. Melsvadumbliai. Žaliadumbliai. Raudondumbliai. Pirtys. Vantos. Augaliniai aliejai: Kaip išsirinkti gerą aliejų? Abrikosų aliejus. Avokado aliejus. Kakavmedžio sviestas. Kviečių gemalų aliejus. Migdolų aliejus. Nakvišų aliejus. Saulėgrąžų aliejus. Simondsijų aliejus. Sviestmedžių aliejus. Vynuogių sėklų aliejus. Taukmedžio sviestas Šiuolaikinė aromaterapija. Aromaterapijos įvairiapusiškumas. Distiliacijos metodu. Spaudimo metodu. Ekstrakcija tirpiklių pagalba. Mišinio paruošimas. Aliejaus patikrinimas. Vartojimo būdai. Aromaterapinis masažas. Pasiruošimas masažui. Paciento elgesys prieš masažą. Paciento elgesys po masažo. Negalima taikyti masažo su eteriniais aliejais. Eterinių aliejų parinkimas. Rožių eterinis aliejus. Arbatmedžio eterinis aliejus. Bergamotės eterinis aliejus. Fototoksiškas. Levandų eterinis aliejus. Santalmedžių eterinis aliejus. Kedrų medienos eterinis aliejus. Rozmarino eterinis aliejus. Kvapiųjų kanangų (Ylang-Ylang) eterinis aliejus. Šalavijas eterinis aliejus. Citrinų eterinis aliejus. Eukaliptų eterinis aliejus. Pipirmėčių eterinis aliejus. Vitaminai. Geriatrija. A (retinolis). B1 (tiaminas). B2 (riboflavinas). B3 (pantoteninė rūgštis). B6 (piridoksinas). H (biotinas). C (askorbininė rūgštis). E (tokoferolis). P (rutinas, arbatiniai katechinai). Mineralinės medžiagos. Natris. Kalis. Magnis. Fosforas. Kalcis. Geležis.
    Medicina, špera(12 puslapių)
    2008-10-06
  • Fizika (10)

    Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Specialioji reliatyvumo teorija. Svyravimai. Bangos.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-06-10
  • Fizika (107)

    Vienos krypties skirtingo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Statmenų hormoninių svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Stacionarioji pusiausvyros būsena. Molekulių laisvės laipsnių skaičius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Svyravimai. Harmoninis svyravimas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendimas. Slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Skersinės ir išilginės bangos. Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. Bangos energija. Bangų interferencija. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. I termodinamikos dėsnis. Dujų plėtimosi darbas. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. II termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šilumines mašinos. Kelvino ir Klanko formulė. Osvaldo formulė. Klaudijaus formulė. Entropijoje redukuotasis šilumos kiekis. Harmoniniai svyravimai. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Harmoningo osciliatoriaus energija. Dviejų vienodo dažnio ir vienos krypties harmoninių svyravimų sudėtis. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Bangos lygtis. Bangų interferencija.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2007-02-13
  • Fizika (108)

    Koks spinduliavimas vadinamas šiluminiu? Šiluminio spinduliavimo spektras. Kirchhofo dėsnis. Stefano–Bolcmano dėsnis, jo taikymas. Vyno poslinkio dėsnis, jo fizikinė prasmė. Planko formulė. Pirometrų veikimo principas, jų panaudojimas. Fotoelektrinis efektas. Išorinio fotoefekto dėsniai (Einšteino formulė). Fotoefekto taikymas. Komptono efektas. Šviesos prigimtis. Heizinbergo principas. Banginė funkcija ir jos statistinė prasmė. Šredingerio lygtis. Dalelės banginė funkcija, fizikinė prasmė. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė vienmatėje potencialo duobėje. Mikrodalelės sąveika su potencialiniu barjeru. Tunelio efektas.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-03-20
  • Fizika (109)

    Elektrinis krūvis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stiprumas. Elektrinis dipolis ir jo laukas. Darbas, perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko potencialas. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Laidininko elektrinė talpa. Nuolatinė elektros srovė. Srovės tankis. Metalų elektrinis laidumas. Diferencialinė Omo dėsnio išraiška. Integralinė Omo dėsnio išraiška. Metalų elektrinio laidumo priklausomybė nuo t0. Superlaidumas. Termoelektriniai reiškiniai. Termoelementai. Puslaidininkių laidumas. Bendrosios žinios apie kietųjų kūnų juostinę teoriją. Priemaišinis puslaidininkių laidumas juostinės teorijos požiūriu. Sandūriniai reiškiniai. Metalo ir puslaidininkio kontaktas. Puslaidininkinis diodas. Puslaidininkių laidumo priklausomybė nuo t0. Termoelektriniai reiškiniai puslaidininkiuose. Elektrolitų elektrinis laidumas. Dujų ir plazmos elektrinis laidumas. Srovės magnetinis laukas. Ampero dėsnis. Magnetinė indukcija. Dviejų lygiagrečių laidininkų, kuriais teka srovė, sąveika. Elektringų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke. Magnetinis srautas. Lenco taisyklė. Faradėjaus dėsnis. Saviindukcija. Induktyvumas. Medžiagos magnetiniame lauke. Feromagnetikai. Feromagnetikų įmagnetėjimas. Šviesos prigimties teorija. Elektromagnetinės spinduliuotės skalė. Visiškas vidaus atspindys. Šviesos dispersija. Šviesos interferencija. Šviesos poliarizacija. Briusterio dėsnis. Šviesos difrakcija. Difrakcinė gardelė. Spinduliavimo kvantinis pobūdis. Fotoelektrinis efektas. Einšteino lygtis. Fotoelementas. Šviesos slėgis. Komptono efektas. Branduolio sandara. Izotopai. Radioaktyvusis spinduliavimas. Radioaktyvaus skilimo dėsnis. Atominės energijos panaudojimas.
    Elektromagnetizmas, špera(14 puslapių)
    2007-04-11
  • Fizika (11)

    Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stiprio srautas. Santykinė dielektrinė skvarba. Elektriniu dipolis. Kondensatoriai. Omo dėsnis. Elektrostrikcija. Nuolatinės srovės dėsniai. Kirchofo dėsniai. Ampero dėsnis. Holo efektas. Elektringųjų dalelių valdymas. Fazotronas. Sinchrotronas. Sinchrofazotronas. Magnetinis srautas. Gauso dėsnis magnetiniam laukui. Indukcijos elektrovaros elektroninis mechanizmas. Saviindukcija. Induktyvumas. Elektros variklių ir prietaisų veikimo principai. Medžiagų magnetinės savybės. Medžiagos įmagnetėjimas ir jos savybės. Kiuri temperatūra. Virpesiai. Kintama srovė. Hiuigenso ir Frenelio principas. Difrakcijos gardelė. Šviesos difrakcija. Balmerio-Rydbergo formulė.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2005-06-12
  • Fizika (111)

    Realios dujos. Molekulinės jėgos. Molekulių sąveikos energija. Van der Valso lygtis. Realių dujų vidinė energija. Medžiagos kondensuota būsena. Kristaliniai kūnai. Amorfiniai kūnai. Kristalizacija, Anizotropija. Skysčiai. Jų klasifikacija. Elektrostatinis laukas vakuume. Elektros krūvio kvantavimas. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Krūvio ilginis, paviršinis, tūrinis tankis. Kulono dėsnis. Elektrostatinis laukas, superpozicijos principas. Darbas perkeliant krūvį elektrostatiniame lauke. Elektrinio lauko potencialas, ryšys su stiprumu. Vektoriaus srautas. Gauso teorema. Gauso teoremos taikymo atvejai. Dielektrikai elektrostatiniame lauke. Dielektrikų tipai. Dielektrikų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Gauso teorema dielektrikui. Elektrinė slinktis. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrostatinis laukas ties laidininko paviršiumi. Debajaus ekranavimo nuotolis. Elektrostatinio lauko energija. Nuolatinė elektros srovė. Elektros srovės stiprumas ir srovės tankis. Omo dėsnio diferencinė išraiška. Metalų elektrinio laidumo teorijos trūkumai. Elektrovaros jėga. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektros srovė dujose. Termodinaminė emisija. Magnetinės laukas. Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Jo taikymas. Pilnutinės srovės dėsnis. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Dėsnis. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnis: Indukcijos kilmė. Medžiagos įmagnetinimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Feromagnetikai.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-04-20
  • Fizika (112)

    Slenkamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas? Kuo jos skiriasi? Paaiškinkite taško padėties aprašymą Dekarto koordinačių sistemoje. Ką vadiname materialiuoju tašku? Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Kaip nusakomos jų kryptys? Kokiam judėjimui esant normalinis pagreitis lygus 0, o tangentinis yra pastovus? Kokiems atvejams greitis v = dr/dt gali būti išreiškiamas formule v = s/t, čia dr - poslinkis, t - laikas, s - kelias? Kodėl bet koks kreivaeigis judėjimas yra judėjimas su pagreičiu? Ką tvirtina pirmasis Niutono dėsnis? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Kaip šie dydžiai susieti tarpusavyje? Kokiose sistemose galioja impulso tvermės dėsnis? Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukas. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų? Išveskite kintamos jėgos darbo formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės energijos formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Potencinės energijos ir jėgos sąryšis. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokiais dydžiais jis yra charakterizuojamas? Kokiomis savybėmis pasižymi gravitacinis laukas? Kam lygi didžiausia gravitacinės sąveikos potencinė energija tarp dviejų rutulio formos kūnų, kurių masės m, o spinduliai r1 ir r2? Suformuluokite mechaninės energijos tvermės dėsnį. Kokiomis sąlygomis galioja mechaninės energijos tvermės dėsnis? Kokioms sąlygoms esant atlikto darbo skaičiavimui vietoj dA=Fdr galima naudoti formulę A = Fs, čia F - jėga, dr - poslinkis, s - kelias. Išveskite potencinės energijos išraišką Wp= - Gm1m2 / r, čia mi – kūno masės, r - atstumas tarp kūnų. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas? Kam lygūs laikrodžio sekundinės, minutinės ir valandinės rodiklių sukimosi kampiniai greičiai? Kokia kietojo kūno inercijos momento fizikinė prasmė? Pateikite pavyzdžių. Ar pasikeis kūno inercijos momentas pakeitus jo sukimosi ašies padėtį? Kokios ašies atžvilgiu strypelio inercijos momentas yra mažiausias? Išveskite sukamajam judėjimui kinetinės energijos formulę. Kiek kartų pasikeis besisukančio kūno kinetinė energija, jeigu jo kampinis greitis padidės du kartus? Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Paaiškinkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Kūną, kurio inercijos momentas 2 kgm2, veikia 8 Nm jėgos momentas. Kokiu kampiniu pagreičiu suksis kūnas? Dėl kokių priežasčių dviračiai gaminami su didelio skersmens ratais? Specialioji reliatyvumo teorija. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Koks yra skirtumas tarp mechaninio (Galilėjaus) ir bendrojo (Einšteino) reliatyvumų principų? Kokios priežastys lėmė specialiosios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacijos. Kokie įvykiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Užrašykite dinamikos dėsnį specialiajai reliatyvumo teorijai. Sąryšis tarp masės ir energijos? Suformuluokite impulso tvermės dėsnį reliatyvistiniam atvejui. Gaukite reliatyvistinį Wk ir p sąryšį, čia Wk- kinetinė energija, p - impulsas. Svyravimai ir bangos . Kokį procesą vadiname svyravimais, laisvaisiais, harmoniniais svyravimais?Ką charakterizuoja svyravimų amplitudė, fazė, periodas, dažnis, ciklinis dažnis? Kokia yra besisukančios amplitudės vektoriaus metodo esmė? Išveskite harmoniniam svyravimui greičio ir pagreičio formules. Kam yra lygi harmoninio svyravimo kinetinė, potencinė ir pilnutinė energija? Kaip galima palyginti kūnų mases, išmatavus įtvirtintų ant spyruoklės šių kūnų svyravimų dažnius? Kokios sistemos vadinamos tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi, matematine, spyruokline, fizikine svyruoklėmis? Išveskite matematinės, spyruoklinės ir fizikinės svyruoklių svyravimų dažnio formules. Koks reiškinys vadinamas mušimais? Kam yra lygus mušimų periodas? Kokia galima taško dalyvaujančio dviejuose statmenuose vienodo dažnio svyravimuose judėjimo trajektorija? Kokiomis sąlygomis stebima tiesė, apskritimas, elipsė? Užrašykite slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Kaip keičiasi sistemos svyravimų dažnis, didėjant jos masei? Kokiu dėsniu keičiasi slopinamųjų svyravimų amplitudė? Ar slopinamieji svyravimai yra periodiniai? Kodėl slopinamųjų svyravimų dažnis turi būti mažesnis už sistemos savųjų svyravimų dažnį? Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Užrašykite priverstinių svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Paaiškinkite jos esmę. Kas lemia priverstinių svyravimų amplitudę? Paaiškinkite, nuo ko priklauso svyravimų amplitudė ir fazė rezonanso atveju. Paaiškinkite, kokiems tikslams yra taikomas rezonanso reiškinys. Kokį reiškinį vadiname rezonansu? Nubraižykite ir išanalizuokite rezonansines svyravimų amplitudės kreives? Ką vadiname banga? Paaiškinkite kaip tamprioje aplinkoje susidaro bangos. Kokios bangos vadinamos skersinėmis, išilginėmis? Kokiose aplinkose jas galima sudaryti? Ką vadiname bangos ilgiu, dažniu? Koks yra ryšys tarp bangos ilgio, greičio, periodo? Kokios bangos vadiname plokščiosiomis, sferinėmis? Kokios yra jų lygtys? Ką vadiname bangos skaičiumi, bangos faziniu greičiu? Kokios turi būti išpildytos sąlygos, kad stebėtume bangų interferenciją. Kokiomis sąlygomis stebimi bangų interferencijos maksimumai ir minimumai? Dvi bangos, kurių skiriasi tiktai amplitudė, sklinda viena prieš kitą. Ar jos sudarys stovinčiąją bangą? Kam lygus stovinčiojoje bangoje atstumas tarp gretimų mazgų?
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2007-04-19
  • Fizika (113)

    Skysčio paviršiaus įtempimas. Drėkinimas. Kapiliariniai reiškiniai. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Entropija, Antrasis termodinamikos dėsnis. Pirmasis termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Realiųjų dujų vidinė energija. Van der Valso lygtis. Idealiosios dujos. Molekulinės kinetinės dujų teorijos pagrindinė lygtis. Šilumos laidumas. Difuzija. Molekulių sąveika Brauno judėjimas. Skysčiai. Skystieji kristalai. Oro drėgmė. Rarometrinė formulė. Bolcmano formule. Maksvelo dėsnis apie idealiųjų dujų molekulių greičių ir šiluminio judėjimo energijos pasiskirstymą. Realiosios dujos. Dujų klampa.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-05-16
  • Fizika (114)

    Gauso teorema ir jos taikymas. Potencialinis elektrostatinio lauko pobūdis. Elektrostatinio lauko stipris. Dipolio elektrostatinis laukas. Elektrinis laukas dielektrikuose. Poliarizacijos vektorius. Pjezoelektrinis efektas bei jo taikymas. Absorbcijos spektras. Šiluminis spinduliavimas. Spektrinė šviesos spinduliavimo (emisijos) geba. Absorbcijos geba. Pusiausvyras šiluminis spinduliavimas. Absolučiai juodas kūnas. Pagrindinis spinduliavimo dėsnis. Energetinių lygmenų diskretiškumas atome. Atomų elektroninė sandara. Kristalų elektroninė sandara. Elektronų būsenos kristaluose. Energetinių juostų susidarymas. Segnetoelektrikai. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Žaibolaidis. Elektrinė talpa. Elektrostatinio lauko energija, jos tūrinis tankis. Elektrodinamika. Elektros srovė. Būtinos laidumo srovės atsiradimo sąlygos. Elektros srovės stiprumas. Nuolatinė srovė. Elektros srovės tankis. Omo dėsnis. Vydėmano ir Franco dėsnis. Kristalų skirstymas į metalus, puslaidininkius ir dielektrikus juostinės teorijos požiūriu. Elektronų Fermio ir Dirako statistika kristaluose. Savasis ir priemaišinis laidumas puslaidininkiuose, jų priklausomybė nuo temperatūros. Atomo branduolio sandara. Radioaktyvumas. Pagrindinis skilimo dėsnis. Termobranduolinių reakcijų problema. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektrinė varža. Ominė varža. Superlaidumas. Voltamperinė charakteristika. Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Dešinio sraigto taisyklė. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Stokso teorema. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Ampero dėsnis. Lorenco (magnetinė) jėga. Holo reiškinys. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Faradėjaus elektromagnetės indukcijos (pagrindinis) dėsnis. Lenco taisyklė. Dešiniosios rankos taisyklė. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Branduolinės reakcijos. Puslaidininkiniai diodai. Puslaidininkinis Tranzistorius. Kietieji kūnai. De Broilio hipotezė. Neapibrėžtumų ryšiai. Banginė funkciaj ir jos statistinė prasmė. Šviesa. Hiuigenso ir Frenelio principas. Koherenčios bangos. Optinis interferometras. Šviesos difrakcija. Šviesolaidžiai. Frenelio zonų metodas. Elektronų struktūra atome. Elektrono sukinys. Paulio principas. Periodinė Mendelejevo sistema. Spektrinė analizė. Difrakcijos gardelė. Kristalinės gardelės. Poliarizuota šviesa. Šviesos dispersija ir jos anomalioji teorija. Normalioji dispersija. Anomalioji dispersija.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2007-05-18
  • Fizika (115)

    Mechaniniai svyravimai, pagrindinės jų charakteristikoje. Harmoninis osciliatorius. Spyruoklinė, matematinė ir fizinė svyruoklė, jų svyravimų lygtis. Harmoninių svyravimų energija. Vienodos krypties svyravimu sudėtis. Statmenų svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Banginis procesas. Skersinės ir išilginės bangos. Bangos lygtis. Bangų fazinis greitis. Bangų superpozicijos principas. Bangų grupinis greitis. Bangų energija. Bangų interferencija. Stovinčios bangos. Garsas. Pagrindinės garso charakteristikos. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų eksperimentiniai dėsniai. Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulės laisves laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. Dujų vidinė energija. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis. (Maksvelio pasiskirstymo dėsnis). Barometrinė formulė. Bolcmano skirstinys. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Vakuumas ir pagrindinės jo savybės.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2007-05-23
  • Fizika (116)

    Svyravimai ir bangos. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Harmoninio svyravimo energija. Harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Tampriųjų bangų susidarymas. Bangos lygtis. Bangos energija. Stovinčios bangos. Molekulinė fizika. Statinis ir termodinaminis tyrimo metodas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pagrindinė molekulinės kinetinės dujų teorijos lygtis. Energijos tolydaus pasiskirstymo pagal laisvės laipsnius dėsnis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius ir kinetines energijas (Maksvelio pasiskirstymas). Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Molekulės laisvojo prabėgimo kelias. Termodinamika. Termodinamikos dėsnis. Termodinamikos dėsnio taikymas įvairiems izoprocesams. Dujų savitoji ir molinė šilumos. Adiabatinis procesas. Karno ciklas. Termodinamikos dėsnis. Entropija. Pernešimo reiškiniai. Realios dujos. Bendra realiųjų dujų charakteristika, molekulinės jėgos. Van Der Valso lygtis ir jo izotermės. Realiųjų dujų eksperimentiškos izotermės. Krizinis būvis.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2007-05-30
  • Fizika (118)

    Šiluminis spinduliavimas. Kirchofo dėsnis. Stefano ir Bolcmano bei Vyno poslinkio dėsniai. Planko formulė. Optinė pirometrija: principai ir taikymas. Fotoefektinis reiškinys. Fotoelemento voltamperinės charakteristikos ir stabdymo įtampos paaiškinimas. TV kameros veikimo principas. Komptono reiškinio esmė ir dėsningumus. Atvirkštinis Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis mikrodalelėse. Mikrodalelių banginė funkcija. Šrėdingerio lygtis. Boro atotikio principas. Tunelinis reiškinys ir jį patvirtinantys eksperimentai. Esminis kvantinės ir klasikinės statistikos skirtumai. Bozonai ir Bozės bei Enšteino skirstinys. Planko formulė. Fermionai ir Fermio bei Dirako skirstinys. Fermio lygmuo ir jo energija. Darbas iliustruotas grafikais.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-06-13
  • Fizika (12)

    Supratimas apie pn. Energija, išsiskirianti skylant sunkiems branduoliams ir jungiantis lengviems. Dispersijos ir absorbcijos elektroninė teorija. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos patvirtinimas. Magnetinio lauko veikimas į rėmelį su srove. Magnetinių jėgų sukimo momentas. Maksvelio lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Fotoefekto dėsningumai. Šrėdingerio lygtis vandenilio atomui ir jos sprendimo išvados. Dielektrikų rūšys. Dielektrikai elektriniame lauke. Dipolio elektrinio lauko skaičiavimas.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2005-06-21
  • Fizika (121)

    Atomų ir molekulių masė. Medžiagos kiekis. Medžiagos kiekio matavimo vienetas - molis. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų dėsniai. Būvio lygtis. Pagrindinė kinetinės dujų teorijos lygtis. Vidutinė molekulės energija. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Absoliutinė temperatūra. Vidutiniai molekulių greičiai (vidutinis, vidutinis kvadratinis, tikimasis). Molekulių pasiskirstymo pagal greičius (Maksvelo) dėsnis. Barometrinė formulė. Bolcmano dėsnis. Molekulių laisvasis kelias. Pernešimo reiškiniai dujose (difuzija, šiluminis laidumas, klampa. Sistemos vidinė energija. Šiluma ir darbas. Specifinė ir molinė šiluma. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Darbas atliekamas kūno kintant jo tūriui. Idealiųjų dujų specifinės šilumos, jų santykis. Idealiųjų dujų izoprocesai. Adiabatinis procesas. Cikliniai, grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Antrasis termodinamikos dėsnis. Karno ciklas. Entropija. Tarpmolekulinės traukos jėgos. Van der Vaalso lygtis. Realiųjų dujų izotermos. Fazių pusiausvyra. Fazių virsmai. Trigubas taškas.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2008-05-20
  • Fizika (123)

    Pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai. Norminiai ir savitieji pastatų atitvarų šilumos nuostoliai. Vienasluoksnės atitvaros šiluminė varža R, šilumos perdavimo koeficientas k. Daugiasluoksnės atitvaros šiluminė varža Rtd. Pagrindinių izoliacinių ir konstrukcinių – izoliacinių medžiagų apibūdinimas ir savybės. Grindų ant grunto šiluminė varža. Parametrai, sąlygojantys langų projektinio šilumos perdavimo koeficiento U vertę. Šilumos nuostolių pasiskirstymas pastate. Išorės sienų konstrukciniai sprendimai, naudojami gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose. Garso sklidimo būdas pastatuose. Reikalavimai, keliami pastatų aitvarų garso izoliacijai. Garso izoliacijos indekso I nustatymo būdai. Atitvarų iš tradicinių medžiagų konstrukcija ir garso izoliacijos savybės. Tarpaukštinių perdangų garso izoliacijos įvertinimo detalės. Priemonės, apsaugančios pastatus nuo išorės triukšmo. Garso ekranų projektavimo principai. Techninių pastatų ir vamzdynų garso izoliacija. Architektūrinės akustikos tikslai. Garso sklidimo būdai. Garsinio lauko ir garsinio slėgio sąvoka. Garso sklidimas pastatuose. Žmogaus girdimumo ribos. Patalpų akustinių savybių įvertinimo būdai. Pastatų garso sugeriamumo ir garso reveberacijos sąvokos. Grafo – analinis garso energijos pasiskirstymo analizės metodas. Normuojamo reverberacijos laiko T nustatymas. Garso atspindys nuo įvairios formos paviršių. Pagrindiniai akustiniai reikalavimai, sąlygojantys salių su natūralia akustika formą. Bendrieji reikalavimai projektuojant sales su natūralia akustika. Stačiakampių salių projektavimo ypatumai. Salių su elektroakustinėmis sistemomis projektavimo principai. Pagrindiniai reikalavimai kino salių projektavimui. Šviesos srautas ir jo pasiskirstymo būdai. Apšviestumas. Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK). Normuojamas natūralaus apšvietimo koeficientas. Apytikris langų apskaičiavimo būdas. Tikslus natūralaus apšvietimo koeficiento apskaičiavimo būdas esant šoniniam ir viršutiniam apšvietimui. Patalpų ir teritorijų instaliacijos reikalavimai. Patalpų instaliacijos apskaičiavimo eiga. Teritorijų instaliacijos apskaičiavimo eiga. Dirbtinis apšvietimas. Elektros lempų klasifikacija. Liuminescencinių lempų schema ir klasifikacija. Elektromagnetinio spektro spindulinės energijos optinės dalies charakteristika. Šviestuvai. Šviestuvų klasifikacija. Šviestuvų šviesos srauto pasiskirstymas.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2008-06-17
  • Fizika (126)

    Šredingerio lygties taikymas vandeniliškam atomui. Pagrindinis kvantinis skaičius. Šalutinis (orbitinis) kvantinis skaičius. Magnetinis kvantinis skaičius. Pagrindinė būsenos banginė funkcija. Elektrono sukinys Štermo ir Gerlacho bandymas. Elektromagnetinis momentas. Elektrono magnetinis momentas. Paulio draudimo principas. Elektronų pasiskirstymas atome, periodinė elementų sistema. Vandenilio atomo spektrinių linijų serijos ir serijų formulės. Franko ir Herco bandymas. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai, Mozlio dėsnis. Molekulinių spektrų samprata. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas ir apgrąža. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumas. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Puslaidininkiai. Elektroninis ir skylinis laidumas. Savasis puslaidininkio laidumas. Puslaidininkių priemaišinis laidumas. Atomo branduolio sandara. Branduolinių jėgų savybės, pijonų hipotezė. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Skilimo pusamžis. Radioaktyviojo skilimo dėsningumai. Branduolinės reakcijos ir tvermės dėsniai, efektyvusis skerspjūvis. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės.
    Fizika, špera(11 puslapių)
    2009-03-24
Puslapyje rodyti po