Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Filosofija (54)

    Filosofijos prigimtis.Specialiųjų mokslų santykis. Ikisokratinė graikų filosofija. Platonas. Aristotelis. Vakarų filosofinis posūkis į objektą. Rene Dekartas. Dekartas laikomas modernaus racionalizmo pradininku. B. Spinozos racionalizmas. Empirizmo ir racionalizmo palyginimas. Toliau apie Dekartą. Kanto subjektyvusis idealizmas. Palyginti subjektyvų ir objektyvų idealizmą. Platono ir Kanto idealizmo palyginimas. F. Schelling, A. Schopenhauer būties interpretacija. Skirtumas tarp Šopenhauerio ir budizmo. Marxas. Dievo buvimo "įrodymai". Dievo idėjos kritika vakarų filosofijoje. (Feurbachas ir Marxas). Dievo idėjos kritika vakarų filosofijoje.( Nietszsche ir Sartre‘as). Friedrick Nietzsche. Egzistencinė Dievo patirtis: S. Kierkegaardo filosofija. L. Šestovo iracionalizmas. (XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus I pusė). Laisvės problema Vakarų filosofijoje. Prasmės problema Vakarų filosofijoje.
    Filosofija, špera(12 puslapių)
    2006-10-20
  • Filosofija (6)

    Scholastika. Pažanga. Erdvė ir laikas. Determinizmas ir finalizmas. Dėsningumas. Sąmonės atsiradimo problema. Būties problema Antikoje. Kitimo, judėjimo, vystymosi ir pažangos sąvokų turinys. Būtis Naujaisiais laikas. Dvasia ir materija. Sąmonės suvokimo raida. Monistinė, dualistinė ir pliuralistinė būties samprata. Sinergetiška ir saviorganizacijos procesas. Būtis ir jos esmė.
    Filosofija, špera(3 puslapiai)
    2005-05-30
  • Filosofija (66)

    Apšvietimo epocha. Filosofijos paplitimas. Dekartas. Racionalizmas. Apšvietos filosofijos klasifikacija (tipai). Apšvietos filosofijos srovės (pozicijos). Minimalizmas. Natūralizmas. Empirizmas ir racionalizmas. Reliatyvizmas. Kritiškumo pozicija. Empirizmas. Kanto moralinio gėrio analizė. Kanto laisvės problema. Kanto moralės ir laisvės aiškinimas. Hermeneutika. Fenomenologija. Egzistencializmas. Lietuvos filosofijos chrestomatija. Maceina. Šalkauskis. J. Grinius.
    Filosofija, špera(8 puslapiai)
    2007-03-07
  • Filosofija (69)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos samprata ir struktūra. Filosofijos santykis su mokslu, menu ir religija. Metafizika(Aristotelio prasme; sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvinietis). Substancijos problema: dualizmas ir monizmas (materializmas ir spiritualizmas). Būties problema šiuolaikinėje XX amžiaus visuomenėje. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas ir indeterminizmas. Pažinimo šaltinio problema: racionalistų ir empiristų ginčas. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Pagrindinės filosofinės tiesos sampratos: klasikinė, akivaizdumo, koherencijos ir pragmatinė. Tiesos ir tikimybės santykis. Mokslo filosofija:mokslo ir metafizikos demarkacijos problema(verifikacija, konfirmacija, falsifikacija). Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata.
    Filosofija, špera(15 puslapių)
    2007-03-27
  • Filosofija (71)

    Filosofijos kilmė. Filosofijos ir mitologijos santykis. Filosofijos prigimtis ir struktūra. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofinė būsena. Blyksnis. Būties problema ikisokratikų mąstyme (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Heroklitas – jų teiginiai apie būtį). Būties problema italikų (pitagoriečių ir alėjiečių) mąstyme (Pitagoras, Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas). Sokratas ir jo mokymas: "Žinau, kad nieko nežinau". Platonas: "Olos alegorija". Daiktai ir idėjos. Aristotelis. Materija ir forma. Patristinė Viduramžių filosofija (Šv. Aurelijus Augustinas – Dievo santykis su pasauliu ir žmogumi). Scholastinė filosofija (T. Akvinietis – Dievo būties įrodymai). Posūkis Naujųjų amžių filosofijoje (R. Dekartas: "Mąstau, vadinasi esu"). Būtis D. Hegelio filosofijoje. Egzistencinės filosofijos pamatinės problemos (Jaspersas, Kamiu, Sartras). Pažinimo prasmė. Pažinimo šaltiniai: racionalizmas ir empirizmas. I. Kantas. Apriolizmas. Tiesos problema. Klasikinė ir akivaizdumo tiesos teorija. Tiesos problema. Koherencinė (loginės darnos) ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2007-05-09
  • Filosofija (74)

    Filosofija ir pasaulėžiūra. Pasaulėžiūros sąvokos turinys. Filosofija ir mokslas. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumas Platono objektyvaus idealizmo esmė: idėjų teorija, substancijos samprata, sielos ir valstybės teorijos. Platono filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai-Aristotelis apie pasyvią materiją ir aktyvią formą. Aristotelio filosofijos įtaka medicinai. Aristotelio filosofijos bruožai. Viduramžių filosofijos bruožai. A.Augustinas apie žmogų, Dievą, taiką, amžinybę, istoriją, valstybę. Renesanso filosofijos kryptys. Empirizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje ( F.Bekonas, D. Lokas, D. Berklis), F. Bekonas apie mediciną. Racionalizmo kryptis XVII - XVIII amžiuje. Vakarų Europos filosofijoje (R. Dekartas, B. Spinoza, Leibnicas). R. Dekartas apie mediciną. Imanuelio Kanto pažinimo teorija ir etinis mokymas. Hėgelio objektyvaus idealizmo sistema: logika, gamtos filosofija, dvasios filosofija. Marksistinė filosofija: materialistinė istorijos samprata ir žmogaus susvetimėjimo problema. Voliuntarizmo filosofijos esmė. A. Šopenhaueris ir F. Nyčė apie pasaulinę ir individo valią Egzistencinės filosofijos šaltiniai. Formos. Katalikiškojo egzistencializmo esmė. Pozytivizmas. Raidos etapai. Problemos. Fenomenologinės filosofijos esmė, pagrindiniai principai. Hermeneutinės filosofijos esmė ir pagrindinės problemos. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinė būties samprata. Dvasia ir siela. Pasaulio pažinimo dėsningumai. Pažinimo mechanizmas. Žmogaus pažintinių galių, sugebėjimo suvokti ir mąstyti charakteristika. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibūdinimas. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinė tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus būties specifika. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Moralės filosofijos tyrinėjimo objektas, subjektas, svarbiausios sąvokos, moralės filosofijos tikslai ir funkcijos. Gėrio samprata Aristotelio dorybių. Epikūro hedonizmo, stoicizmo ir krikščioniškos etikos teorija. Laisvė ir pareiga Kanto dorovės metafizikoje. Asmens orumo ir autonomijos samprata. Utilitarizmo moralės filosofijos logika ir principai. Naudingumo koncepcija. Teisingumo ir atsakomybės problemos šiuolaikinėje visuomenėje. (J. Rawlso teorija, H.Jonas, K. Levinas). Filosofija ir medicina. Filosofija medicinoje ir medicinos filosofija. Žmogaus embriono prigimtis. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo teorijų pagrindiniai argumentai. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Žmogaus kūno sampratos raida. Kūno asmens ir nuosavybės santykis. Sveikatos ir ligos filosofija. Liga kaip tam tikras egzistencijos būdas. Gydytojo ir paciento santykis fenomenologiniu požiūriu. Mirties samprata: filosofinis, teologinis, psichologinis, teisinis, medicininis aspektai. Mirties medikalizavimo problema. Mirties problema. Mirtis kaip gamtinis ir dvasinis reiškinys. Mirties rūpesčio filosofinė prasmė. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės.
    Filosofija, špera(35 puslapiai)
    2007-05-29
  • Filosofija (75)

    Mokslo metodo problema. Mokslo raida. Kūhno mokslo raidos teorija. Normalaus mokslo tikslas. Imbrebo Lohatos. Teistinė žmogaus istorija. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Natūralistinė žmogaus teorija. Dialektinė materialistinė žmogaus teorija. Žmogus, medicina, filosofija. Biomedicininio mąstymo trūkumai.
    Filosofija, špera(7 puslapiai)
    2007-06-03
  • Filosofija (76)

    Filosofijos ir mokslo panašumai bei skirtybės. Sąvokos: filosofinis empirizmas, racionalizmas. Sąvokos: filosofinis idealizmas, materializmas. Sąvokos: materija iki filosofine ir filosofine prasmėmis. Sąvokos: substancija Aristotelio ir R. Dekarto (Descarte) teiktomis prasmėmis. Sąvokos dialektika (subjektyvioji ir objektyvioji). G. Hėgelio (Hegell) teikti dialektikos dėsniai. Sąvokos: metafizika, ontologija, gnoseologija, epistemiologija. Sąvokos: atomizmas ir holizmas ontologine ir metodologine prasmėmis. Sąvokos: determinizmas, indeterminizmas, priežastingumas. Keturi Aristotelio teikti priežastingumo tipai. Sąvokos: laplasinio determinizmo esmė, tikimybinis priežastingumas, Sinchroninis priežastingumas, diachroninis priežastingumas. Sąvokos: hilozoizmas, animizmas. Sąvokos: monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Scholastinis metodas. Universalijų problema: realizmas ir nominalizmas. Komuliatyvi mokslo raida. Sąvokos: panteizmas ir panenteizmas. Platoniškoji/aristoteliškoji žmogaus sielos struktūra. Trancedentalinio metodo paskirtis. Verifikacijos ir falsifikacijos procedūrų tikslas. Egzistencinės filosofijos esminis skirtumas nuo daugelio kitų filosofijos krypčių. Sąvoka: paradigma.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2007-09-17
  • Filosofija (8)

    Filosofija pažinimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Neofilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas, politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Mitai. Okultizmas. Teologija. Menas. Politinė ideologija. Mokslas. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas, kalba. Klausimo, į kurį negali atsakyti mokslas, iškėlimas. Būties teorija (ontologija). Būties teorijos tapsmas: indų kosmogonija. Mileto mokykla: Talis, Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras, Demokritas, Herakleitas. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas empedoklis, anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Medžiaga apie Aristotelį iš A. Jasmonto knygos. Viduramžių metafizikos specifika. Aurelijaus Augustino metafizika ir laiko koncepcija. Jono Škoto Eriugenos panteizmas. Tomo Akviniečio metafizika ir Dievo buvimo įrodymai. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Dekarto, Spinozos ir Leibnico substancionalizmas. Baruchas (benediktas) spinoza. Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Berklio ir Hiumo idealizmas. Džordžas berklis. Deividas Hiumas. G. Hegelio Absoliučios dvasios filosofijos esmė: dialektika ir jos pakopos, principai, dėsniai, koreliuojančios kategorijos. Naujausių laikų būties teorijos. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas. Kritinė (naujoji). Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Sąmonė. Sąvokų, giminingu sąmonės sąvokai, vartojimas filosofijoje. Kilmės teorijos. Sąmonės rūšys. Sąmonės lygmenys. Sąmonės atributai. Savimonė. Pasąmonė. Froidizmo esmė: psichikos struktūra, pasąmonės vaidmuo, formavimosi sąlygos, kompleksai, libido, sublimacija. Pažinimo filosofija. Pažinimo problemos tapsmas ir raida Graikijoje: pitagorininkai, Elėjos mokykla, sofistai, Sokratas. Viduramžių gnoseologijos ypatumai: tikėjimo ir žinojimo santykis, Aurelijaus. Augustino gnoseologijos idėjos, scholastikos ginčai dėl universalijų (nominalizmas, realizmas, konceptualizmas). Naujųjų laikų realizmas ir empirizmas (sensualizmas). Platono ir Aristotelio gnoseologijos ypatumai. Aristotelio gnoseologija. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Kultūros fenomenas. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos (vienlinijinės, reliatyvizmo, teistinės). Reliatyvinė. Dedajevas. A. Maceina. S. Šalkauskis. Tauta ir tautiškumas. Tautų formavimosi veiksniai.
    Filosofija, špera(28 puslapiai)
    2005-06-09
  • Filosofija (80)

    Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto sampratos kitimas filosofijos istorijoje. Filosofinio pažinimo specifika. Filosofijos metodas. Filosofija ir mokslas, menas, religija, medicina. Senovės Indijos ir Kinijos filosofijos bruožai. Būtis: vienio, daugio ir judėjimo problema. Aktualioji ir potencialioji būtis. Būties problema : substancijos samprata. Substancija ir aksidencija. Materiali ir nemateriali substancija. Porfyrijaus medis. Materialioji būtis. Materijos samprata. Filosofinės ir gamtamokslinės materijos sampratų specifika. Mokymas apie materijos ir formos vienovę. Esmė ir būtis. Materiali būtis savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Vitalinė ir psichinė būties forma. Gyva būtybė ir jos savybės. Jusli būtybė ir jos savybės. Evoliucijos filosofinė interpretacija. Evoliucija ir tikslingumo problema. Dvasine būties samprata. Dvasia ir siela. Priežastingumo problema. Dėsnio samprata. Būtinumo ir atsitiktinumo santykis. Gamtinių ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Laisvės samprata. Būtinumas ir laisvė. Žmogaus problema. Problemos esmė. Žmogaus gyvūniškumas ir transcendentalumas, istoriškumas ir socialumas. Žmogaus gyvenimo prasmės problema pagal A. Maceinos "Jobo dramą". Kančios prasmė žmogaus gyvenime pagal A. Maceinos "Jobo dramą". Egzistencinio mąstymo samprata. Ribinė situacija kaip egzistencinio mąstymo žadintoja (pgl. A. Maceinos "Jobo dramą"). Žmogaus santykis su žmogumi. Meilė kaip šio santykio pagrindinis principas ir jos filosofinė interpretacija. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmas ir racionalizmas, apriorizmas, atspindžio teorija. mokslinis pažinimas ir mokslas. Mokamas kaip socialinė institucija ir žinių sistema. Mokslo filosofija kurią reiktų laikyti savarankiška tapusia pažinimo teorijos atšaka formavosi veikiama pozityvistinių idėjų. Mokslo pažangos problema. Mokslo raidos teorijos. Scientizmas, antiscientizmas. Pažinimas ir tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesos problema. Subjektyvi ir objektyvi, absoliuti ir santykinė tiesa. Mokslinė, loginė, moralinė, religinė, meninė, istorinė tiesa. Medicinos ir filosofijos santykis: ontologinės, gnoseologinės ir žmogaus problemos. Naujų reprodukcinių technologijų filosofiniai aspektai (dirbtinis apvaisinimas, klonavimas ir kt.). Mirtis gamtamoksliniu ir filosofiniu aspektu. Mirtis ir mirimas. Eutanazijos problema. Argumentai "už" ir "prieš".
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2007-12-12
  • Filosofija (87)

    Kas yra filosofija? Filosofijos objektas. Filosofijos prigimtis. Filosofinė būsena. Sielos blyksnis - nuostaba. Sielos blyksnis - abejonė. Netikrumas. Filosofijos struktūra ir problematika. Metafizika ir ontologija. Filosofija ir kultūra. Filosofija kaip kultūros peržengimas. Filosofija ir mokslas. Filosofijos ir mokslo tarpusavio santykis. Filosofija ir religija. Religijos savitumas. Mitologine pasaulėjauta. Mileto ir Elėjos mokyklos. Pitagorininkai. Demokrito filosofinės pažiūros. Sokrato asmenybė. Platonas. Trys sielos dalys. Aristotelis. Aristotelio būties problema. Aristotelio trys sielos dalys. Būties problemos susiformavimas. Būtis ir nebūtis. Erdvės ir laiko problema. Judėjimo problema. Pažinimo ontologinė prasmė. Racionalizmas. Empirizmas. Tiesos problema. Tiesos klausimo ypatingumas. Determinizmas ir indeterminizmas. Dėsningumo samprata. Berkley, Locke’o filosofinės pažiūros. Dekarto proto ugdymo metodas. Sąmonės prigimties problema. Sąmonės iracionalumas. Intuicija. Sąmonė ir būtis, sąmonės mįslingumas, pasąmonė. Indų filosofinės išminties takais. Kinų filosofijos klasikinis laikotarpis. Laisvės problema filosofijoje.
    Filosofija, špera(32 puslapiai)
    2008-03-28
  • Filosofija (9)

    Kas yra filosofija? Filosofija ir realieji mokslai. Požiūriai į filosofijos santykį su realiaisiais mokslais. Filosofija ir religija. Filosofija ir formalieji mokslai. Dialogo menas. E.Fromas ir jo socialinis žmogus. Z. Froidas ir jo teorija. Determinizmas ir finalizmas. Teleologija. Priešybių vienybės ir kovos dėsnis. Kiekybinių pakitimo, perėjimo į kokybinius pakitimus, dėsnis. Neigimo dėsnis. Dabarties filosofija. Kasdieninė būties samprata. Gamtos mokslas ir gamtos filosofija. Kūnas ir jo apibrėžtys. Neorganika ir gyva būtybė. Evoliucijos teorija ir filosofija. Filosofija ir ideologija. Pagrindiniai filosofijos klausimai. Platono trikampis. Empirizmas ir racionalizmas.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2005-06-10
  • Filosofija (90)

    Filosofijos apibrėžimas, struktūra ir funkcijos. Filosofijos ryšys su mokslu, menu, religija. Būties problema. Būties ir būtybės dialektika. Gamtinė, socialinė ir dvasinė būties formos. Materiali būtis, jos savybės: kitimas, erdvė, laikas. Biologinė erdvė ir laikas. Dvasinės būties samprata. Dvasia ir siela. Individualios būties samprata pagal Maceinos "Jobo dramą". Pažinimo samprata. Pažinimo lygiai ir formos. Diagnozė kaip pažinimo procesas. Pažinimo šaltinio problema. Empirizmo, racionalizmo, apriorizmo, intuityvizmo apibrėžimai ir jų reikšmė diagnozės procese. Tiesos problema. Klasikinė ir šiuolaikinės tiesos teorijos. Tiesos kriterijaus problema. Subjektyvumo ir objektyvumo santykis tiesoje. Tiesos formos ir charakteristikos: mokslinė, loginė, filosofinė, moralinė, religinė, estetinė ir istorinė ir medicininė tiesos. Žmogaus prigimtis ir esmė. Žmogaus gamtiškumas, dvasingumas ir socialumas. Kūno ir sielos santykio problema. Žmogus kaip individas, asmuo ir asmenybė. Asmenybės ir visuomenės santykis. Susvetimėjimas, jo formos ir įveikimo būdai. Susvetimėjimo problema medicinoje. Žmogaus gyvenimo prasmės problema. Graikiško, budistinio ir krikščioniško gyvenimo prasmės sampratų palyginimas. Gyvenimo prasmė ir sveikata. Etika kaip praktinė filosofija. Gėrio ir blogio samprata Platono, Aristotelio, krikščioniškoje ir utilitarinėje filosofijoje. Hedonizmo ir stoicizmo svarbiausios idėjos, jų skirtumai ir reikšmė mediko mąstyme. Biomedicininio mąstymo paradigmos bruožai: silpnosios ir stipriosios pusės. Pagrindiniai medicininio mąstymo poslinkiai XX amžiaus antroje pusėje. Sveikatos apibrėžimų modeliai. PSO sveikatos apibrėžimų stipriosios ir silpnosios pusės. Žmogaus kūno sampratos raida. Kūnas kaip mokslinio tyrimo objektas. Fenomenologinis požiūris į žmogaus kūną. Ligos sampratos raida. Fenomenologinė ligos samprata. Liga kaip tam tikras egzistavimo būdas. Žmogaus embriono moralinis statusas: ar embrionas yra žmogus. Ontologinio personalizmo ir empirinio funkcionalizmo šalininkų argumentai. Žmogaus embriono panaudojimo problema (audinių, kamieninių ląstelių šaltinis, ląstelių bankai, embriono genetinė korekcija). Medicinos genetizacijos filosofiniai klausimai. Genotechnologinio požiūrio į ligą ir sveikatą pasekmės. Žmogaus klonavimo filosofinės problemos. Reprodukcinis ir terapinis klonavimas. Argumentai už ir prieš. Mirties sampratos raida. Mirties samprata egzistencinėje filosofijoje (M. Heidegeris, Sartras, Kamiu). Mirties medikalizavimo problema. Smegenų mirties kriterijai ir žmogaus mirtis. Gyvybės vertės problema ir eutanazija. Savanoriška mirtis: argumentai "už" ir "prieš". Humanizmo problema medicinoje. XXI amžiaus medicinos tikslai ir vertybės.
    Filosofija, špera(13 puslapių)
    2009-03-10
  • Filosofija (92)

    Filosofijos kilmė ir šaltiniai/būsenos ir ypatumai. Filosofija ir mokslas. Pirmosios Graiku filosofinės mokyklos. Sofistai ir skeptikai. Sokrato asmenybė ir filosofija. Platono filosofijos pagrindai. "Olos alegorija" reikšmė. Aristotelio filosofijos dorybės apibrėžimas. Stoicizmas. Šv Augustino laiko (trukmės)analize. Naujųjų amžių racionalizmas. R. Dekartas (Rene Descartes). G.W.F. Hėgelis (Friedrich Hegel)(dvasios raidos pakopos. Gnoseologija: pažinimo ribos ir šaltiniai. F. Nyčė (Friedrich Nietzsche): antžmogio idėja, tradicines morales kritika. S. Kirkegoras (Soren Kierkegaard): estetinio ir etinio pasirinkimo skirtumai. Egzistencializmo filosofijos pagrindinės problemos. A. Kamiu (Albert Camus): absurdo savoka, šaltiniai. Absurdo herojaus bruožai. J.P. Sartras (Jean-Paul Sartre): laisvės ir atsakomybės problemos. E. Frommas turėjimas ir buvimas kaip egzistencijos alternatyvos. Tiesos problema.
    Filosofija, špera(11 puslapių)
    2009-04-16
  • Filosofija (94)

    Filosofijos kilmė ir šaltiniai. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija. Filosofija ir kultūra. Pasaulėžiūros problema. Antikinės filosofijos bruožai. Daiktų pradas paieška Graikų filosofija arba tik sokratinė filosofija. Daiktai ir idėjos. Poaristotelinė filosofija. Viduramžių ir renesanso filosofijos problema. Pažinimo šaltinio problema. Filosofijoje. Kanto apriorizmo teorija. Tiesos problema filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata. Tiesos samprata. Žmogaus problema filosofijoje. Antikinės filosofijos bruožai. Žmogus ir aplinka, visuomeniškumas.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2010-02-19
  • Filosofija (95)

    Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Filosofija ir religija. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Būties aiškinimas Platono filosofijoje. Būties aiškinimas Aristotelio filosofijoje. Voliuntarizmas – valios ir proto santykis (Shopenhaueris). Pažinimą aukštinančios filosofijos sąvokos. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Substancijos samprata empiristineje filosofijoje. Nominalizmo ir empirizmo santykis. Reiškinys ir daiktas savaime- apriorizmas. Intelektas ir protas Kanto filosofijoje. Grynojo proto idėjos ir antinomijos. Laiko ir erdvės samprata Kanto filosofijoje. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Aiškinimas ir supratimas. Hermeneutika. Žmogų aiškinančios filosofinės sąvokos. Žmogus - individualybė, asmuo, asmenybė. Esmė ir egzistencija egzistencialistinėje žmogaus sampratoje. Žmogaus egzistencija. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. Individo ir tautos tapatumo problemos. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gerybės Vertybių rūšys. Asmenybės ir vertybės. Vertybės, pareigos, normos. Benediktas Spinoza. G.V. Leibnicas. Renė Dekartas. Aristotelis. Platonas. Johnas Lokas. Imanuelis Kantas. Antanas Maceina. Erichas Fromas. Abrahamas Maslou. Martynas Heideggeris. Juozas Girnius. Siorenas Kierkegoras. Žanas Polis Sartras. Šv. Augustinas. Vosylius Sezemanas.
    Filosofija, špera(27 puslapiai)
    2010-02-20
  • Filosofija. Filosofijos esmė

    Filosofijos kilmė. Filosofijos paskatos. Filosofijos esmė. Pagrindinės filosofijos problemos. Antropologija. Būties teorija. Ontologija. Būtis. Tikrovė. Daiktai ir idėjos. Idealizmas. Platonas. Daikto idėja. Aristotelis. Kantas ir Nyčė. Egzistencijos filosofijos pradininkai. Froidas.
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2005-10-03
  • Filosofijos įvadas (3)

    Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Filosofija ir pasaulėžiūra. Filosofijos objekto sampratos kitimas filosofijos istorijoje. Filosofinio pažinimo specifika. Filosofijos metodas. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir menas, religija, medicina. Būties problema. Būties ir būtybės santykis. Būtis: vienio, daugio ir judėjimo problema. Aktualioji ir potencialioji būtis. Substancija ir akcidencija. Materiali ir nemateriali substancija. Porfyrijaus medis. Materialioji būtis. Materijos samprata. Filosofinė ir gamtamokslinė materijos samprata. Materijos ir formos vienovė. Esmė ir būtis. Kūnas ir jo savybės. Erdvė ir laikas. Visatos filosofinė samprata. Vitalinė ir psichinė būties forma. Gyva būtybė. Jusli būtybė. Evoliucijos filosofinė interpretacija. Evoliucija ir tikslingumo problema. Dvasinė būtis. Siela ir dvasia. Žmogus ir Dievas. Tikėjimo filosofinė interpretacija, jo prasmė ir reikšmė žmogaus gyvenime. Priežastingumo problema. Dėsnio samprata. Būtinumo ir atsitiktinumo santykis. Gamtinių ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Būtinumas ir laisvė. Žmogaus problema. Žmogaus gyvūniškumas ir transcendentalumas, istoriškumas ir socialumas. Žmogaus santykis su žmogumi. Meilė kaip šio santykio pagrindinis principas ir jos filosofinė interpretacija. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmas ir racionalizmas. Apriorizmas. Atspindžio teorija. Mokslinis pažinimas ir mokslas. Mokslas kaip socialinė institucija ir žinių sistema. Mokslo pažangos problema. Mokslo raidos teorijos. Scientizmas ir Antiscientizmas. Pažinimas ir tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata. Akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos samprata. Tiesos problema. Subjektyvi ir objektyvi, absoliuti ir santykinė tiesa. Mokslinė, loginė, moralinė, religinė, meninė, istorinė tiesa. Žmogaus gyvenimo prasmės problema pagal "Jobo dramą". Kančios prasmė žmogaus gyvenime pagal "Jobo dramą". Egzistencinio mąstymo samprata. Ribinė situacija kaip egzistencinio mąstymo žadintoja.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2008-06-25
  • Filosofinė antropologija

    Tendencija. Pažinimas. Instinktas. Aistra. Valia. Laisvė. Egoizmas. Pasirinkimas. Žmogus. Absoliutizmas. Dievas.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2005-04-24
  • Filosofinio mąstymo specifika

    Filosofinio mastymo specifika. Ikiplatoninė antikos ontologija. Ikiplatoninė antikos antologija. Sofistai ir Sokratas. Platono antologija kaip eidosų teorija. Kosmologinė ir teologinė visuomenės samprata. Renesanso antropocentrinis mąstymas. Didžiausiu autoritetu tampa Platonas.
    Filosofija, špera(9 puslapiai)
    2005-11-08
Puslapyje rodyti po