(6 puslapiai)
Filosofijos atsiradimas Atėnuose. Filosofijos objektas. Ontologija. Filosofijos kryptys. Mokslas. Menas. Skaityti daugiau(2046 darbai)
(6 puslapiai)
Filosofijos atsiradimas Atėnuose. Filosofijos objektas. Ontologija. Filosofijos kryptys. Mokslas. Menas. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Metafizika. Pirmosios filosofijos. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Filosofijos objektas - disciplinos. Filosofijos klausimai ir blokai. Filosofijos funkcija. Filosofija ir mokslas. Deteminizavimas. Gamtos filosofai. Atomistai. Pitagorininkai. Sofistai. Sokratas. Platonas. Platono sielos teorija. Pažinimo teorija. Valstybės teorija. Aristotelis. Epikūrizmas. Skepticizmas. Plotinas. Emanacijos teorija. Krikščioniškoji filosofija. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Pažinimo ir jo šaltinio samprata Antikos filosofijoje. Žinojimo prigimties problema Viduramžiais. Ankstyvieji viduramžiai. Universalijų problema: realizmas ir nominalizmas. Ginčas dėl žmogaus pažintinių galių: empirizmas ir racionalizmas. Subjektyvistinė pažinimo ir jo objekto samprata. I. Kanto pažinimo teorija. Pažinimo subjekto – objekto santykio klausimas. Tiesos problema pažinime. Tiesos objektyvumo ir santykinumo klausimas. Šiuolaikinės tiesos teorijos (Nekrašas). Humanistinis posūkis graikų filosofijoje: sofistai ir Sokratas. Žmogaus analizė Antikos filosofijoje: protas, dora, laimė. Žmogus ir visuomenė: Platono ir Aristotelio valstybės teorijos. Dievas ir žmogus: krikščioniška žmogaus vertingumo samprata Viduramžiais. Asmenybės sampratos prielaidos krikščioniškoje ir Renesanso filosofijoje. Egzistencija kaip žmogaus būties išraiška. Ribinės situacijos :kaltė, kančia, mirtis. Žmogus – laisvės subjektas. Laisvė ir atsakomybė. Laisvės realizacija gamtoje ir visuomenėje. Žmogaus vidinio gyvenimo subjektyvumas. Skirtingi psichinės veiklos lygmenys. Žmogaus gyvenimo nuostatos: turėti ar būti. Žmogus ir istorija. Žmogaus būties istoriškumas. Žmogus ir visuomenė: susvetimėjimo problema. Filosofija kultūroje ir žmogaus gyvenime. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Renesansas – kaip antropologinis (gr. antropos – žmogus) mąstymas. Diskusija dėl mokslinio metodo pagrindų naujųjų amžių filosofijoje. Demokratijos principo apibrėžtis XVII amžiaus švietimo filosofijoje. Teorinio ir praktinio proto dichotomija E. Kanto kritinėje filosofijoje. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Antano Maceinos asmenybė, jo požiūris į filosofijos ir lietuvių kalbos santykį. Kaip A.Maceina kelia filosofijos problemą? A. Maceina apie filosofijos kilmės sudėtingumą, ir apie neklausiančiąją būklę. A.Maceina apie filosofijos kilmę. A. Maceina apie filosofijos esmę. A. Maceina apie filosofijos prasmę. Herakleito filosofijos bruožai. Antikinės filosofijos gimimas, Jonijos (Mileto) Filosofinė mokykla (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas). Elėjos filosofinė mokykla, Vidurinių amžių filosofijos pagrindiniai bruožai ir svarbiausios idėjos. Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Empirinės metodologijos bruožai ir svarbiausi jos atstovai(Bekonas, Hobsas, Lokas). Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Racionalistinės krypties filosofai (Dekartas, Spinoza). Filosofijos objektas, filosofijos vaidmuo žmogaus ir visuomenės gyvenime. Filosofija — specifinė pažinimo sritis. Gotfrydo Leibnico filosofinė sistema. Humanistinė filosofija senovės Graikijoje. Sofistai ir skeptikai (Protagoras ir Gorgijas). Sokratas ir jo filosofija. Materialistinė mintis antikos filosofijoje. Demokrito filosofija. Pitagoriečių filosofija. Platonas ir jo filosofija. Aristotelis ir jo filosofinė sistema. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Filosofijos objektas, filosofijos vaidmuo žmogaus ir visuomenės gyvenime. Filosofija-specifinė pažinimo sritis. Antano Maceinos asmenybė, jo požiūris į filosofijos ir lietuvių kalbos santykį. Kaip A. Maceina kelia filosofijos problemą? A. Maceina apie filosofijos kilmės sudėtingumą, ir apie neklausiančiąją būklę. A. Maceina apie filosofijos kilmę. A. Maceina apie filosofijos esmę. A. Maceina apie filosofijos prasmę. Antikinės filosofijos gimimas, Jonijos (Mileto) filosofinė mokykla (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas). Herakleito filosofijos bruožai. Elėjos filosofinė mokykla. Humanistinė filosofija senovės Graikijoje. Sofistai ir skeptikai (Protagoras ir Gorgijas). Materialistinė mintis Antikos filosofijoje. Demokrito filosofija. Pitagoriečių filosofija. Sokratas ir jo filosofija. Platonas ir jo filosofija. Aristotelis ir jo filosofinė sistema. Vidurinių amžių filosofijos pagrindiniai bruožai ir svarbiausios idėjos. Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Empirinės metodologijos bruožai ir svarbiausi jos atstovai (Bekonas, Hobsas, Lokas). Naujųjų amžių filosofijos bruožai. Racionalistinės krypties filosofai (Dekartas, Spinoza). Gotfrydo Leibnico filosofinė sistema. Imanuelio Kanto filosofija. Georgo Hegelio filosofinė sistema. Liudvigo Fojerbacho antropologinis materializmas. Šiuolaikinė neklasikinė filosofija, jos ypatybės. Gyvenimo filosofija. Psichoanalitinė filosofija. Egzistencijos filosofijos pagrindiniai bruožai. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Substancija ir jos skirstymas. Aristotelis. Herakleitas. Filosofinė potencija. Aksioma apie aktą ir potenciją. Hėgelis. Filosofija apie Dievą, T. Akvinietis. Gnostikai ir agnostikai. Etika. Praktinė filosofija. Stoikai. Kas yra filosofija. Filosofija gyvenime. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Gnoseologija. Empirizmas. Racionalizmas. Sofistai. Sokratas. Platonas. Aristotelis. Pažinimo problema Viduramžiais. Racionalistinė filosofija. Dekartas. Subjektyvistinė pažinimo samprata. Locke. Berkeley ir Hume. Kanto pažinimo samprata. Žinojimo prigimties problema. Žmogaus problema filosofijoje. Stoikai. Epikurininkai. Viduramžių žmogaus samprata. Naujieji laikai. Moralumo kriterijaus problema. Žmogaus egzistencijos samprata. Laisvės problema filosofijoje. Žmogaus vidinio gyvenimo subjektyvumo samprata. Žmogaus gyvenimiškos nuostatos. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Kas yra pažinimas? Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas. Pažinimo visuomeninis istorinis sąlygotumas. Pažinimo subjekto ir objekto samprata. Kas yra tiesa? Klasikinė tiesos koncepcija. Akivaizdumo ir loginės darnos (koherencinė) tiesos koncepcijos. Pragmatinė ir dialektinė materialistinės tiesos koncepcijos. Žinių ir mokslo samprata. Mokslų klasifikacija ir jos kriterijai. Mokslo raidos samprata. Dėsnio ir dėsningumo samprata. Stebėjimas ir eksperimentas. Mokslo metodo problema. Indukcija ir dedukcija. Hipotezė ir teorija. Jų tikrinimo būdai. Mokslinės paieškos laisvė ir mokslininko atsakomybė. Žmogaus kilmės hipotezės. Žmogaus pasaulio struktūra. Dvasinė žmogaus kultūra. Pagrindinės formos. Kas yra visuomenė? Pirmykštės visuomenės susiformavimo ir suirimo priežastys. Klasinės visuomenės susiformavimas, raida, perspektyvos. Kas yra tauta ir kokia jos ateitis? Skaityti daugiau(10 puslapių)
Neoplatonizmas. Viduramžiai. Augustino istorijos teorija. Scholastika. Universalijų ginčas. Abaelardas. Tomas Akvinietis. Aukštoji Scholastika. Esmės ir egzistencijos perskyra. Būties analogijos mokymas. Dievo buvimo įrodymai. Gamtos filosofija. Francis Baconas. Naujieji laikai. Racionalizmas. Dekartas, Spinoza ir Leibnicas. Sielos – kūno problema. Sielos - kūno santykio problema. Empirizmas. Kanto transcendeciniai atvejai. Kopernikiškas posūkis. Kategorijų lentelė. Dvasios filosofija. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Kas yra filosofija? Filosofijos disciplinos. Filosofija ir kultūra. Filosofija ir mokslas. Filosofija. Būties problema: Ikisokratikai. Jonijos ir Elėjos mokyklos. Mileto/ Jonijos mokykla. Sofistai. Sokratas. Būties problema: Platonas ir Aristotelis. Substancijos problema moderniojoje filosofijoje. Monizmas ir dualizmas. Epistemologija: naivusis realizmas, skepticizmas, reprezentacinis realizmas. Epistemologija: idealizmas, kauzalinis realizmas, fenomenalizmas. Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Etika: deontologinės teorijos. Etika: konsekvencionalistinės teorijos. Etika: Dorybės etika. Taikomoji etika. Metaetika: Natūralizmas. Metaetika: reliatyvizmas. Emotyvizmas. Religijos filosofija. Dievo egzistavimo problema. filosofija. Politinė filosofija. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Gnoseologija. Kas yra pažinimas? Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas ir racionalizmas. Pažinimo visuomeninis istorinis sąlygotumas. Pažinimo objekto ir subjekto samprata. Kas yra tiesa? Epistemologija. Žinių ir mokslo samprata. Mokslų klasifikacija ir jos kriterijai. Mokslo raidos samprata. Mokslinio dėsnio ir dėsningumo samprata. Stebėjimas ir eksperimentas. Mokslo metodo samprata. Indukcija ir dedukcija. Hipotezė ir teorija. Žmogaus atsiradimo koncepcijos. Žmogaus pasaulio struktūra. Kas yra visuomenė. Tauta. Kas yra visuomenė. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Mokslo filosofija: mokslo ir metafizikos demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija ir falsifikacija). Mokslo metodo problema:dedukcionizmas ir indukcionizmas. Mokslo raidos samprata. Platono ir Aristotelio etikos pagrindai. Epikūro ir stoikų etika. Ulitarizmas. Kanto etika. Emotyvizmas. Septintoji knyga. Alegorija apie ola. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Gnoseologija. Pažinimo problema. Žmogaus problema. Žmogaus egzistencijos samprata. Laisvės problema. Žmogaus vidinio pasaulio subjektyvumo samprata. Žmogaus gyvenimiškos nuostatos. Gyvenimo prasmės problema. Istorinė žmogaus būtis. Nekrašas. Tiesos teorijos. Klasikinė tiesos teorija. Loginės darnos teorija. Pragmatinė tiesos teorija. Tiesa ir tikimybė. Dekartas. Filosofijos pradai. Hiumas. Apie idėjų kilmę. Heidegeris. Apie tiesos esmę. Aristotelis. Nikomacho etika. Kantas. Dorovės metafizikos pagrindai. Maceina. Raštai. Kūrybiškumas. Maceina. Dievas ir laisvė. Girnius. Žmogus be dievo. Skaityti daugiau(29 puslapiai)
Filosofija pažinimo kultūros sistemoje. Filosofijos ir filosofavimo sąvokos. Seneka. Elėjiečiai. Ksenofanas. Parmenidas. Zenonas. Melisas. Elėjiečių filosofijos reikšmė. Neofilosofinių pažinimo būdų specifika (mitai, okultizmas, mokslas, menas,politinė ideologija, teologija) ir jų ryšiai bei skirtumai su filosofija. Filosofijos atsiradimas: šaltiniai, sąlygos, dalyko raida laike ir erdvėje. Filosofijos ištakos: sugebėjimas stebėtis, abejoti, kentėti, mirties baimė, viltis. Dabarties filosofijos struktūra: kryptys, atmainos, srovės, mokyklos. Rytų filosofijos atmainos, kryptys Pagrindiniai filosofijos ir filosofavimo bruožai: keliamų klausimų specifika, interpretacija, laisvumas, nepasitikėjimas, logiškumas, polemiškumas, tiesų ilgalaikiškumas, transcendentavimas, pažangos santykinumas, kalba. Būties teorija (ontologija). Talis Anaksimandras. Anaksimenas. Pitagoras. Demokritas. Herakleitas iš Efeso. Elėjos mokykla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas. Empedoklis. Anaksagoras. Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Viduramžių metafizikos specifika. Aurelijus Augustinas. Jonas Škotas Eriugena. Scholastika. Tomas Akvinietis. Naujųjų laikų metafizikos ypatumai. Renė Dekartas. Baruchas (Benediktas) Spinoza. Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Džordžas Berklis. Deividas Hiumas. Hegelis. Naujausių laikų būties teorijos. Marksistinė visuomenės būties filosofija. Egzistencializmo esmė ir būties aiškinimas: S. Kierkegoras, Ž.P. Sartras, K. Jaspersas, A. Kamiu, M. Heidegeris. Kritinė (naujoji) Nikolajaus Hartmano ontologija. Sąmonė ir pasąmonė. Kilmės teorijos. Pasąmonė. Viduramžių gnoseologijos ypatumai. Realizmas. Nominalizmas. Empirizmas. Konceptualizmas. Skepticizmas. I. Kanto pažinimo filosofijos esmė. Alternatyviosios filosofijos klausimai. Kultūros filosofijos ištakos. Kultūros sąvokų apibrėžimų įvairovė. Civilizacijos sąvoka. Pagrindinės kultūros raidos ir kilmės teorijos. Tauta ir tautiškumas. Tautų formavimosi veiksniai. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Kas yra filosofija? Filosofijos atsiradimo šaltiniai. Platonas. Platono "idėjų teorijos" esmė. Būties samprata. Filosofijos objektas ir dalykas. Sąvokų "filosofija" ir "filosofavimas" sąveika. Aristotelis. Materijos prasmė. Kategorijos. Sielos samprata. Filosofinis ir nefilosofinis pažinimo būdai. Filosofinių žinių ypatumai. Būties problema M. Heideggerio filosofijoje. Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofinio klausimo savitumas. Šiuolaikinė būties ir nebūties santykio koncepcija (A.Čenyševas). Filosofinės būsenos samprata. Filosofinių būsenų įvairovė. Erdvės ir laiko filosofinės koncepcijos. A.Augustinas, T.Akvinietis. Pagrindinės filosofijos funkcijos. Nefilosofiniai pažinimo būdai. Mitas. Mito prasmė. Erdvėlaikio interpretacija I.Kanto filosofijoje. "Daikto savaime" sąvoka. Filosofija ir mokslas. Mokslo ir filosofijos bendrumas ir skirtumai. Judėjimo problematiškumas. Judėjimas ir tapsmas. Pitagoras ir pitagoriečiai. Filosofinių pažiūrų savitumas. Filosofija ir religija. Religijos savitumas. Pažinimo šaltinio problema. Pažinimo objektas ir subjektas. Filosofija ir kultūra. Filosofija kaip kultūros peržengimas. Mitologinė pasaulėjauta. Mitai apie pasaulio ir dievų kilmę. Tiesos problema. Tiesos klausimo ypatumas. Graikų filosofinio mąstymo ištakos. Būties teorijos tapsmas. Determinizmas. Tikrovės dėsningumo samprata. Tikrovės vieningumo idėja. Mileto ir Elėjos mąstytojai apie pasaulio pradą. G. Hegelis ir jo filosofinė sistema. G.Hegelis ir dialektikos dėsniai. Italikų filosofija. Ksenofanas, Zenonas, Melisas. Sąmonės problema. Sąmonės kilmės prielaidos. Sąmonės iracionalumas. Žmogaus savimonės prasmė. Krikščioniškoji filosofija. A.Augustino būties koncepcija. M.Heideggerio filosofinės pažiūros. Būties problemos savitumas. Skaityti daugiau(16 puslapių)
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija Rytų kultūroje. Filosofijos vieta kultūroje. Filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija, potencija ir aktas, materija ir forma (Aristotelis). Substancijos samprata racionalistinėje Naujujų laikų filosofijoje. Substancijos samprata empiristinėje Naujųjų laikų filosofijoje. Monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas savaime (Kantas). Kas yra laikas? Trys laiko rūšys (Augustinas). Substancialistinė ir realityvistinė erdvės ir laiko samprata. Nominalizmo ir realizmo ginčas. Pažinimas kaip atspindėjimas ir konstravimas. Empiristinė pažinimo samprata. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos (Kantas). Pozytivistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Struktūralizmas ir hermeneutika. Mokslo revoliucijos ir teorijų kaita. Tiesos problema filosofijoje. Žmogus - subjektas ir objektas. Visuotinybės ir individualybės priešprieša. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai. Žmogus gamtos ir kultūros priešpriešoje. Žmogus - individualybė ir asmenybė. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gėrybės. Asmenybė ir vertybių pasaulis. Vertybių rūšys. Sielos ir kūno santykio problema. Humanistinė asmenybės samprata. Vertybės, pareigos, normos. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Filosofijos atsiradimas. Refleksyvinė filosofijos prigimtis, interpretacinis jos pobūdis. Filosofijos kilmė; žmogiškieji filosofavimo šaltiniai: nuostaba, abejonė ir kančia. Filosofavimo iš šių šaltinių skirtybės. Filosofijos funkcijos: vieta kultūroje, reikšmė žmogui. Būties interpretavimo tipai Vakarų filosofijoje. Jų metodologinės galimybės ir ribotumai. Determinizmo problema. Teleologija (finalizmas) ir kauzalizmas. Istorinė jų raida ir formos. Antropologinė pažinimo prasmė: gnoseologinės problematikos apibūdinimas. Kasdieninis patyrimas ir filosofinės pažinimo problemos. Tiesa kaip pažinimo tikslas ir vertingumo matas. Tiesos problema gnoseologijoje. Klasikinė tiesos samprata: agnosticizmas. E. Kappas – technikos filosofijos pradininkas. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Ontologija filosofijos istorijoje. Ontologijos terminai. Buvimo apmąstymas. Buvimas kalboje. Indoeuropiečių kalbose randame tris šaknis buvimui įvardinti. Ontologijos klausimai. Klausimo perspektyva. Ontologinių klausimų apžvalga. Būties klausimas. Buvimo klausimas. Heideggerio Seinsfrage. Būtį ir nebūtį patirti ir pažinti galima tik kaip galimybę. Sąvokinis būties apibrėžimas. Nebūties suvokimas, sąvokinis apibrėžimas. Nebūties patirtis. Siaubas kaip būties atvertis. Baimė sutelkia žmogaus dėmesį į jo egzistencijos faktiškumą. Mirties akivaizdoje išgyvenamas siaubas atveria būtybių visumą. Tad nebūtis yra būtybės atverties galimybės sąlyga, ta perspektyva, kurioje tegalima pamatyti būtį. Nebūtis kaip būties suvokimo perspektyva. Bet kokiam suvokimui reikalinga perspektyva. Suvokimo perspektyva kaip transcendencijos įsteigimas. Nebūtis yra galimybės pagrindas. Pastovumas ir kitimas. Dvi antikinės pozicijos. Heraklitas – pasaulio pradas yra ugnis. Parmenidas: visa, kas yra, – yra būtis. Aristotelis. Kas yra judėjimas? Aristotelio sprendimas. Naujas nebūties vaidmuo: Nebūtis yra galimybės pagrindas. Faktiškumo ir egzistencialumo perskyra. Faktiškumas. Egzistencialumas. Baigtinumas. Egzistencinis egzistencialumo pranašumas. Autentiškas ir neautentiškas santykis su savo buvimu. Autentiško ir neautentiško buvimo perskyra: savęs suvokimas. Neautentiškumo struktūra. Autentiškumo struktūra. Egzistencinis nebūties išgyvenimas. Pozityvusis nebūties išgyvenimo turinys. Priešybių vienybė. Teorija ir praktika autentiško ir neautentiško gyvenimo perskyros fone. Tobulasis mūsų pasaulis… Nebūtis kaip manosios nebūties namai. Skaityti daugiau