Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Europos studijos (2)

    Europos bendrijos kūrimas. Mastrichto sutartis. Amsterdamo sutartis. Pagrindinės Europos sąjungos institucijos. Europos Taryba. Europos komisija. Europos Parlamentas. Europos teisingumo teismas. Audito rūmai. Ekonomikos ir socialinių mokslų komitetas. Europos sąjungos papildomos institucijos. Europos centrinis bankas. Pirmos instancijos teismas. Europos sąjungos biudžetas. Euro įvedimas. Laisvas prekių judėjimas. Laisvas paslaugų judėjimas. Laisvas kapitalo judėjimas. Laisvas asmenų judėjimas. Darbo politika Europos Sąjungoje. Lygios vyrų ir moterų teisės. Švietimas. Bendroji žemės ūkio politika Europos sąjungoje. Europos sąjungos parama žemės ūkiui.
    Politologija, špera(4 puslapiai)
    2006-03-08
  • Europos studijos (5)

    Integracijos teorijos pagrindai. Integracijos samprata. Integracijos principai. Ekonominės integracijos teorijos. Ekonominės integracijos pakopos. Politinės integracijos teorijos. Europos sąjunga: kilmė, etapai ir plėtra. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida. Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje. Maršalo planas. Europos bendrijų kūrimas 1950m.1986m. R. Šumano planas (1950.05.09.) ir Paryžiaus sutartis (1951.04.08.), Romos sutartys: EEB ir EA (1957.03.25)/(1958.01.01.). Muitų sąjungos sukūrimas (1968.07.01.). Sujungimo sutartis (EAPB+EEB+EA) (1965.04.08.) / (1967.07.29.). Suvestinis Europos aktas (1986.02.17,)/(1987.07.01.). Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis (1992.02.07.)/ (1993.11.01.). Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.2122.). Amsterdamo sutartis (1997.10.02) /(1999.05.01.). Nicos sutartis.(2001.02.26.) / (2003.02.01.). Lisabonos strategija (2003.03.). Atėnų aukščiausiojo lygio susitikimas (2003.04.16.). Europos Sąjungos (ES) plėtros etapai. Europos Sąjungos (ES) tikslai, principai ir simboliai.
    Politologija, špera(11 puslapių)
    2006-12-04
  • Europos studijos (7)

    Europos sąjungos tikslai. Europos sąjungos institucijos. Europos sąjungos plėtra. Europos Komisija. Europos Teisingumo Teismas. Europos parlamentas. Laisvas paslaugų judėjimas. Laisvas prekių judėjimas. Laisvas darbo eigos judėjimas. Europos sąjungos valstybė - Airija. Europos sąjungos valstybė - Austrija. Europos sąjungos valstybė - Belgija. Europos sąjungos valstybė - Čekija. Danija. Estija. Graikija. Ispanija. Italija. Kipras. Latvija. Lenkija. Lietuva. Liuksemburgas. Malta. Portugalija. Prancūzija. Slovakija. Slovėnija. Suomija. Švedija. Vengrija. Vokietija. Europos integracijos prielaidos. Europos Sąjungos vadovų taryba. Europos Sąjungos vadovų taryba. Lietuva – Pasaulio prekybos organizacijos narė.
    Politologija, špera(8 puslapiai)
    2007-04-04
  • Europos studijos (8)

    Integracijos teorijos pagrindai. Integracijos samprata. Integracijos principai. Ekonominės integracijos teorijos. Ekonominės integracijos pakopos. Europos sąjunga: kilmė, etapai ir plėtra. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida. Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje. Maršalo planas. Europos bendrijų kūrimas 1950-1986 metais. Europos Sąjungos (ES) (mastrichto) sutartis (pasirašyta 1992.02.07, įsigaliojo 1993.11.01. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.21-23). Amsterdamo sutartis (pasirašyta 1997.10.02, įsigaliojo 1999.05.01). Nicos sutartis (pasirašyta 2001.02.26, įsigaliojo 2003.02.01). Lisabono strategija. Atėnų aukščiausiojo lygio. Susitikimas (2003.04.16). Europos sąjungos plėtros etapai. Europos sąjungos tikslai, principai ir simboliai. Europos sąjungos plėtros etapai. Europos sąjungos tikslai, principai ir simboliai. Integracijos teorijos pagrindai. Integracijos samprata. Integracijos principai. Europos sąjunga: kilmė, etapai ir plėtra. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida. Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje. Maršalo planas. Europos bendrijų kūrimas 1950-1986 metų. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.21-23). Amsterdamo sutartis (pasirašyta 1997.10.02, įsigaliojo 1999.05.01). Nicos sutartis (pasirašyta 2001.02.26, įsigaliojo 2003.02.01). Lisabono strategija. Atėnų aukščiausiojo lygio susitikimas (2003.04.16).
    Politologija, špera(12 puslapių)
    2009-10-02
  • Evoliucija (2)

    85 klausimai su atsakymais apie evoliuciją. Evoliucijos teorija.
    Biologija, špera(4 puslapiai)
    2005-05-30
  • Evoliucijos teorija

    Pagrindinės sąvokos. Evoliucijos teorijos egzamino klausimai ir atsakymai.
    Biologija, špera(3 puslapiai)
    2005-01-25
  • Farmakologija (10)

    Sinergizmas. Antagonizmas. Atropinas. NVNU. Aspirinum. Hipokalemija. Antialerginis poveikis. Antihipertenziniai vaistai. Beta adrenoreceptoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. Diuretikai. Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Vaistai išeminei širdies ligai gydyti. Nitratai. Hipolipideminiai vaistai. Vaistai širdis nepakankamumui gydyti. ŠVG veikimo mechanizmas. Antihistamininiai vaistai. Virškinimo trakto sekreciją veikiantys vaistai. Choleretikai. Antacidiniai preparatai. Gleivinę saugantys vaistai. Vėmimą sukeliantys preparatai. Vėmimą slopinantys vaistai. Meteorizmą mažinantys vaistai. Vidurius laisvinantys vaistai (laksantai). Viduriavimą slopinantys vaistai. Virškinimo traktą antacidiniai preparatai. Probiotikai. Inhaliuojamieji gliukokortikoidai. Tiesioginiai antikoaguliantai. Netiesioginiai antikoaguliantai. Fibrinoliziniai vaistai. Trombocitų agregacijos inhibitoriai. Tiesioginiai koaguliantai. Netiesioginiai koaguliantai. Fibrinolizės inhibitoriai. Antianeminiai vaistai. Eritropoetinai. Kalis. Kalcis. Magnis. Natrio preparatai. Kasos hormonai. Insulinas. Geriamieji antidiabetiniai vaistai. Insulinas. Geriamieji antidiabetiniai vaistai. Vitaminai.
    Farmakologija, špera(10 puslapių)
    2007-01-18
  • Farmakologija (12)

    Homeopatija. Farmakologijos pasiekimai 19-20 amžiuje. Jų vertinimas. Eksperimentinės farmakologijos atsiradimas. Vaistų klinikiniai tyrimai. Minkštos vaistų formos. Tepalai (unguenta). Injekcinių tirpalų išrašymas. Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Agonistas. Tikrieji ir daliniai agonistai. Efekto priklausomybė nuo dozės. Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Vaistų eliminacijos procesai - vaistų metabolizmas Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. M-cholino blokatoriai (atropino grupė). Kitų muskarininių blokatorių farmakokinetika. Bendrieji inhaliaciniai anestetikai Bendroji anestezija. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Vietiniai anestetikai. Klinikinis panaudojimas. Bronchinė astma. Antacidiniai ir priešopiniai. Vaistai, vartojami išeminei ligai gydyti. Vaistai, vartojami anemijų gydymui. Kilpiniai diuretikai. Prototipai ir veikimo mechanizmas. Toksiškumas. Cefalosporinai. Makrolidai. Linkozamidai. Vankomicinas. Receptas, jo sudėtinės dalys, rašymo taisyklės, blankai. Vaistai makščiai, tiesiajai žarnai (žvakutės, kapsulės, tepalai, tabletės, tirpalai, suspensijos ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Vaistų eliminacijos procesai. Vaistų eliminacija per inkstus, inkstų klirensas, inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Dozavimo reguliavimas, kad eliuminacija yra sutrigdyta ligos arba inkstų funkcija ir vaistų dozavimas. Pakartotinai vartojamų vaistų kinetika ir nuo to priklausantis dozių parinkimas (palaikamoji dozė, įsotinamoji dozė), terapinės platumos ir terapinio indekso sąvokos. Ganglijus blokuojantys vaistai. β adrenoblokatoriai. Antisimpatikotoninės (simpatikolitinės) mežiagos. Neinhaliaciniai bendrieji anestetikai. Hipnosedaciniai vaistai. Sedatyviai-hipnotiškai veikiančios medžiagos. Gimdą veikiančios medžiagos. Vaistai, vartojami hipertenzinės ligos gydymui (diuretikai, antisimpatotonikai, alfa ir beta adrenoblokatoriai, vazodilatatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai). Antihemoraginiai vaistai (vitamino k preparatai, krešėjimo faktoriai, antifibrilizinai). Antikoaguliantai (tiesioginiai ir netiesioginiai antikoaguliantai), antiagregantai. Dezinfekuojančios medžiagos ir antiseptikai. Halogenus ir deguonį išskiriantys preparatai. Sunkiųjų metalų druskos. Tetraciklinų grupės antibiotikai. Chloramfenikolio grupės preparatai. Veikimas. Indikacijos. Antimikotiniai antibiotikai ir sisteminiai vaistai. Tirpalai (solutiones). Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Biologinis vaistų prieinamumas, bioekvivalentiškumas, praktinė reikšmė Vaistų biologinis prieinamumas - vaisto dalis, kuri patenka į sisteminę kraujotaką. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Periferiniai miorelaksantai. Tiesioginio veikimo adrenomimetikai. Klasifikacija. Antihistamininiai vaistai. Antihistamininiai vaistai (H 1 receptorių blokatoriai). Opioidiniai analgetikai, antagonistai. Širdies glikozidai. Prototipai ir farmakokinetika. Antiaritminiai vaistai. Adrenalino receptorių antagonistai . fibrinolizės sistemą veikiantys vaistai. Reumatoidinėms ligoms, podagrai gydyti vartojami vaistai. Antireumatiniai, ligos eigą keičiantys vaistai. Uroantiseptikai. Chinolonai, fluorchinolonai. Antinavikiniai vaistai. Alkilinantys veiksniai. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t.t.) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Milteliai. Farmakodinamika, farmakokinetika, farmakogenetika. Šiuolaikinis vaistų veikimo aiškinimas remiantis šiais vaistų apibūdinimais. Vaistų tirpumas vandenyje ir lipiduose. Silpnų rūgščių ir silpnų bazių jonizacija, priklausomybė nuo terpės pH, jonizacijos konstantos, reikšmė farmakokinetikai. Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Tiesioginio veikimo universalūs M ir N cholinomimetikai. Klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Hipnosedaciniai vaistai. Kortikosteroidai.Vazodilatatoriai, klasifikacija (veikiantys periferinę kraujotaka ir esant lėtiniams kr sutrikimams - hipertenzija, širdies krjt nepakankamumas, išeminė širdies liga). Vazodilatatoriai ir stenokardiją gydantys preparatai. Natrio, kalio, kalcio ir magnio druskos. Hiperlipidemijų gydymui vartojami vaistai. Sulfonmidai (jų FD, nepageidaujamas veikimas, dozavimo principai). Sulfonmidų veikimo spektras. Sudėtiniai preparatai su trimetoprinu. Antihelmintiniai vaistai. Hormoniniai antinavikiniai veiksniai. Į vidų vartojami vaistai – skystos, minkštos ir kietos vaistų formos. Kietosios vaistų formos. Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai). Lašai. Parenteraliniai vaistai (injekcijos, infuzijos, koncentratai) ir jų išrašymo receptais ypatumai. Receptorių teorija ir receptorių klasifikacija. Receptorių funkcijų reguliacija (desensitizacija, rezerviniai receptoriai ir jų skaičiaus reguliacija). Vaistų veikimas: vietinis, refleksinis, rezorbcinis, netiesioginis, grįžtamas, negrįžtamas. Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t.t.). Rektalinis (suppozitorinis). Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt.). Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų eliminacijos procesai, vienkartinės dozės kinetika, farmakokinetiniai modeliai, pusinės eliminacijos periodas. Presisteminis metabolizmas. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai(anticholinesterazinės medžiagos). Klasifikacija ir prototipai. Netiesioginio vekimo simpatomimetikai. Trankviliantai. Sedatyviai-hipnotiškai veikiančios medžiagos. Tolerancija ir priklausomybė. Alkoholiai, jų toksikologija, teturamas. Antiepilepsiniai vaistai. Ūmus ir lėtinis apsinuodijimas (opioidiniais) narkotiniais analgetikais. Pagalbos priemonės. Vėmimą sukeliančios ir slopinančios medžiagos. Antiemetiniai vaistai. Virškinamojo trakto motoriką veikiantys vaistai (laisvinantys, motoriką skatinantys, antidiarėjiniai). Laisvinantys. Diuretikai. Karboanhidrazių inhibitoriai: Prototipai ir veikimo mechanizmas. Hipofizės hormonų preparatai. Beta laktaminių antibiotikų klasifikacija, bendra grupių charakteristika. Penicilinas. Prieš pirmuonis veikiantys vaistai.
    Farmakologija, špera(110 puslapių)
    2007-01-22
  • Farmakologija (19)

    Farmakologija. Vaistų vartojimo būdai. Eliminacija. Vaisto kumuliacija. Klirensas. Apsinuodijimo vaistas gydymo principai. Cholinerginė sinapsė. Cholinomimetikų klasifikacija. M cholinoblokatoriai. Atropinas. Ganglioblokatoriai. Miorelaksantai. Adrenomimetikai. Veikimo mechanizmai. Epinefrinas. Norepinefrinas. Izoproterenolis. Dopaminas. Midodrinas. Fenilefrinas. Amfetaminas. Efedrinas. Dobutaminas. Pseudosimpatomimetikai. Adrenomimetikų panaudojimas gydyme. Adrenoblokatoriai. α- adrenoblokatoriai. Neselektyvūs α- adrenoblokatoriai. Selektyvūs α1-adrenoblokatoriai. Kardioselektyvūs β-adrenoblokatoriai. Nekardioselektyvūs β-adrenoblokatoriai. Nepageidaujamas poveikis. Selektyvūs ir neselektyvūs β-adrenoblokatoriai gali turėti papildomų savybių. Diltiazemas. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Didinantys druskų ir H2O išsiskyrimą diuretikai. Karboanhidrazės inhibitoriai. Osmosiniai diuretikai. Tiazidiniai diuretikai ir chlortalidonas. Benzotiadiazino dariniai. Tiazidai. Furozemidas. Sulfamoilantranilo rūgšties dariniai. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. AKF inhibitoriai. Bronchus plečiantys vaistai. Vaistai veikiantys bronchų spindį. Bronchų spazmui šalinti.
    Farmakologija, špera(23 puslapiai)
    2007-04-25
  • Farmakologija (4)

    Farmakologija. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Bioekvalentiškumas. Metabolizmas. Ekskrecija. Eliminacija. Vaisto kumuliacija. Klirensas. Receptoriai. Vaistų veikimo mechanizmai. Įvairių organizmo būklių įtaka vaisto veikimui. Vaistų nesuderinamumas. Apsinuodijimo vaistas gydymo principai. Receptorius. Cholinerginė sinapsė. N- cholinoreceptoriai. M receptorių farmakodinamika. Cholinomimetikai. Acetilcholinas. Perdozavus cholinomimetikų. M cholinoblokatoriai. N cholinoblokatoriai. Adrenergines sinapses veikiantys vaistai. α- adrenoblokatoriai. β- adrenoblokatoriai. Propranolis. Antisimpatikotoniniai vaistai. Antiaritminių vaistų klasifikacija, Amiodaronas. Antiaritminių vaistų klasifikacija. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Ca antagonistai. Ca antagonistai. Tiazidiniai diuretikai ir chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino, ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Natrio nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Antacidiniai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys. Viduriavimą veikiantys. Gimdą veikiantys. Trombocitus veikiantys. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Centrinę nervų sistemą veikiančios medžiagos. Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai). Neuroleptikai. Antidepresantai. Trankviliantai (raminantys). Antiparkinsoniniai vaistai. Antiepilepsiniai vaistai (antikonvulsantai). Inhaliaciniai anestetikai. Alkoholiai. Antihistamininiai vaistai. Nesteroidiniai prišuždegiminiai vaistai. Antipodagriniai vaistai. Opioidinių rec. agonistai. Opioidinių rec. agonistai – antagonistai. Vietiniai anestetikai. Hipofizės hormonai. Skydliaukės hormonų preparatai. Lytiniai hormonai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Antinksčių žievinė dalis. Antidiabetiniai vaistai. Onkologiniai vaistai. Imuninę sistemą veikiantys vaistai. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės medžiagos. Antibiotikai. Penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolio grupė (levomicetino). Makrolidai. Linkozamidai. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Polimiksinai. Girazės inhibitoriai (chinolonai, fluorchinolonai). Sulfanilamidai. Antigrybeliniai ab. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Prieštuberkulioziniai preparatai.
    Farmakologija, špera(82 puslapiai)
    2006-03-27
  • Farmakologija (5)

    Farmakopėja. Vaistai, jų formos, įsigijimo tvarka. Vaistų vartojimo būdai. Farmakokinetika. Biopraeinamumas. Biotransformacija ir ekskrecija. Vaistų pasiskirstymas, klirensas, pusperiodis, kumuliacija. Dozės ir dozavimo būdai. Terapinis indeksas. Vaistų veikimo rūšys. Psichodinaminis / placebo poveikis. Vidinės ir išorinės sąlygos, nuo kurių priklauso vaistų veikimas. Vaistų poveikio kitimas vartojant juos pakartotinai. Nepageidaujamų efektų klasifikacija. Psichinė ir fizinė priklausomybė, ją sukeliantys vaistai. Nutraukimo sindromas. Farmakokinetinė ir farmakodinaminė vaistų sąveika. Sinergizmas ir antagonizmas. Farmacinis ir farmakologinis vaistų nesuderinamumas. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai. Presinapsiniai ir postsinapsiniai receptoriai. Vaistų poveikis nervinio impulso sklidimui sinapsėse. Parasimpatinė / cholinerginė sinapsė. Simpatinė / adrenerginė sinapsė. Nikotininiai ir muskarininiai receptoriai, jų lokalizacija ir stimuliavimo efektai. Cholinergines sinapses veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo M ir N cholinomimetikai. Netiesioginio veikimo cholinomimetikai. Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. M cholinoblokatoriai. N cholinoblokatoriai. Adrenergines sinapsės veikiančių vaistų klasifikacija. Tiesioginio veikimo alfa ir beta adrenomimetikai. Netiesioginio veikimo α ir β adrenomimetikai. Selektyvūs α ir selektyvūs β adrenomimetikai. α adrenoblokatoriai. β adrenoblokatoriai. Centrinio ir periferinio veikimo antisimpatikotoniniai vaistai. Antiaritminių vaistų klasifikacija. Amiodaronas. Chinidinas, prokainamidas, dizopiramidas. Lidokainas, meksiletinas. Kalcio antagonistai. Teigiamai inotropiškai veikiantys vaistai. Širdies glikozidai, jų farmakokinetika, lėtinis apsinuodijimas jais. Osmosiniai diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai. Tiazidiniai diuretikas chlortalidonas. Furozemidas. Hipokalemijos nesukeliantys diuretikai. Organiniai nitratai. Antihipertenzinių vaistų klasifikacija. Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai. Na nitroprusidas ir hidralazinas. Bronchus plečiantys vaistai. Metilksantinai. Skrandžio sulčių rūgštingumą mažinantys ir kiti antiopiniai vaistai. Apetitą, vėmimą ir tulžies sekreciją veikiantys vaistai. Virškinimo fermentai. Vidurius laisvinantys ir viduriavimą slopinantys vaistai. Gimdą veikiantys vaistai. Trombocitus veikiantys vaistai. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai. Kraujodarą stimuliuojantys vaistai / augimo faktoriai, mineralai, vitaminai. Lipoproteinų apykaitą reguliuojantys vaistai. Psichotropinių medžiagų klasifikacija. Neuroleptikai. Antidepresantai. Trankviliantai. Antiparkinsoniniai vaistai. Antiepilepsiniai vaistai. Inhaliaciniai anestetikai. Intraveniniai anestetikai. Neuroleptanalgezija. Etilo ir metilo alkoholiai. Disulfiramas. Antihistamininiai vaistai. Antipiretiniai analgetikai / paraaminofenolio ir pirazolono dariniai, salicilatai /. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo / propiono ir acto rūgščių dariniai, oksikamai /. Opioidinių receptorių agonistai. Opioidinių receptorių agonistai-antagonistai ir antagonistai. Vietiniai anestetikai / esteriai ir amidai /.Hipofizės hormonų preparatai. Skydliaukės hormonų preparatai ir antitiroidiniai vaistai. Lytinių hormonų preparatai. Lytinių hormonų antagonistai. Peroraliniai kontraceptikai. Gliukokortikoidai ir minerlkortikoidai. Gliukokortikoidų nepageidaujamas poveikis. Antidiabetiniai vaistai. Kalcio apykaitą reguliuojantys vaistai. Vitaminų vartojimo principai. Priešvėžiniai vaistai. Imunomoduliatoriai. Antimikrobinių vaistų klasifikacija. Antimikrobinių vaistų vartojimo principai. Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos. Antibiotikų farmakodinamika ir spektrai. Biosintetiniai penicilinai. Pusiau sintetinai penicilinai. Cefalosporinai. Tetraciklinai. Chloramfenikolis. Makrolidai. Linkozamidai ir fuzidino Na. Aminoglikozidai. Rifamicinai. Lokaliai vartojami antibiotikai. Polimiksinai. Chinolonai. Sulfanilamidai. Sulfametoksazolis/trimetoprimas. Priešgrybeliniai vaistai. Pirmuonis ir helmintus veikiantys vaistai. Antituberkulioziniai vaistai.
    Farmakologija, špera(81 puslapis)
    2006-05-16
  • Farmakologija (8)

    Trumpa farmakologijos istorija. Farmakologijos ir farmacijos, darbo kryptys, keliami uždaviniai. Vaisto ir vaistinės medž., sąvokos, vaistams keliami reikalavimai. Farmakodinamika, farmakodinaminės vaistų sukeliamos reakcijos, jų klasifikacija. Vaistų veikimo mechanizmas, receptorių teorija. Farmakokinetika, pagrindiniai farmakokinetiniai procesai (rezorbcija, biotransformacija, eliminacija). Pagrindiniai farmakokinetiniai procesai ir jų apibūdinimas. Rezorbcija. Pasiskirstymas. Metabolizmas. Išsiskyrimas iš organizmo. Farmakokinetinė, farmakodinaminė ir fizikocheminė vaistų sąveika. Faktoriai, keičiantys vaistų veikimą (amžius, lytis, paveldimumas, patogeniniai faktoriai ir kt.) Autonominės nervų sistema, sinapsės, mediatoriai. Autonominės nervų sistemos funkcijos veikiantieji vaistai, klasifikacija. Cholinomimetikai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Cholinoblokatoriai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Adrenomimetikai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Adrenoblokatoriai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Antisimpatikotoniniai vaistai, savybės, panaudojimas. Vietinei anestetikai būdingos farmakologinės savybės, panaudojimas. CNS veikiančių medžiagų klasifikacija, apibūdinimas. Migdomieji- sedaciniai vaistai (psichotropiniai) klasifikacija, apibūdinimas. Trankviliantai (psichotropiniai) klasifikacija, savybės, panaudojimas. Psichotropiniai vaistai, klasifikacija. Priklausomybės psichotropinėms mediagoms problema. Antipsichoziniai (Neuroleptikai) (psihotropiniai) klasifikacija, savybės, panaudojimas. Antidepresantai, klasifikacija, savybės, panaudojimas. Antiepilepsiniai vaistai (prieštraukuliniai, slopina CNS). Haliucinogenai (jaudina CNS). Antiparkinsoniniai vaistai. Nesteroidinės priešuždegiminės medžiagos (slopina CNS). Opioidiniai analgetikai (slopina CNS). Bendroji anestezija. Alkoholiai, lėtinė ir ūmi intoksikacija, reiškiniai, pasekmės, gydymo principai. Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai.
    Farmakologija, špera(16 puslapių)
    2006-09-28
  • Farmakologija (9)

    Rp. Cholinesterazės inhibitoriai. Cholinomimetikai. Cholinoblokatoriai. Tiesioginiai neselektyvūs alfa ir beta adrenomimetikai. Selektyvūs alfa ir beta adrenomimetikai. Netiesioginiai adrenomimetikai. Alfa adrenoblokatoriai. Beta adrenoblokatoriai. Organiniai nitratai. Širdies glikozidai (digoksinas). Kalcio kanalų blokatoriai. AKF Inhibitoriai. Diuretikai. Bronxus plečiantys vaistai. Antikoaguliantai. Fibrinolizę veikiantys vaistai.
    Farmakologija, špera(6 puslapiai)
    2006-12-31
  • Filosofija

    Filosofija kaip metafizika. Filosofija ir religija. Filosofija ir mokslas. Filosofijos objektas. Ikisokratikai apie būtį. Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. Būtis absoliučioji ir santykinė. Būtis ir pasaulio vienybė. Sąmonės sąvokos raida filosofijos istorijoje. Jutiminė ir racionalioji sąmonė. Diskursyvinė sąmonė. Sąmonė ir būtis. Pažinimo teorijos nuo sokratikų iki Aristotelio. Pažinimo teorijos nuo Dekarto iki Hiumo. Klasikinė demokratija. Vertybės ir sąvokos mokslo pažinime. Kanto pažinimo teorija. Teisinė demokratija. Empirinis ir teorinis pažinimas. Pažinimo subjektas ir objektas. Mokslo teorijos funkcijos. Istorinės sąmonės sąlygos ir prielaidos. Paranormaliojo pažinimo prielaidos. Religijos sąmonė. Fetišistinė sąmonė. Kultūra ir civilizacija. Menas ideologinis ir kūrybinis. Evoliucija ir istorija: istorinio proceso modeliai. Evoliucija, vystymasis ir progresas.
    Filosofija, špera(6 puslapiai)
    2004-10-26
  • Filosofija (11)

    Parafizika. Fizika ir metafizika. Filosofija ir religija. Filosofija ir mokslas. Filosofijos objektas. Ikisokratikai apie būtį. Sokratas, Platonas ir Aristotelis apie būtį. Viduramžiai apie būtį. Renesansas apie būtį. Klasicizmas apie būtį. Švietimas apie būtį. 19-20.filosofai apie būtį. Nebūties problema. Krikščionybė apie būtį. Antika apie sąmonę. Kalba ir mąstymas. Viduramžiai ir Renesansas. Jutiminė sąmonė. Racionalioji sąmonė. Sąmonė ir tikrovė.
    Filosofija, špera(13 puslapių)
    2005-06-13
  • Filosofija (12)

    Informatikų ir matematikų filosofijos šperos. Pasaulio prigimties problema. Pitagorininkai ir Demokritas. Platono filosofija: idėjų teorijos ir anamnezės sampratos. Aritoteliškoji Platono kritika. Būties hierarchijos problema antikoje ir viduramžiais. Realizmo ir nominalizmo ginčo esmė ir atstovai.Ontologinis ir kosmologinis dievo buvimo įrodymai. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Grynasis protas ir pasaulinis protas, arba metafizikos problema Kanto ir Hegelio filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo ginčas naujųjų laikų filosofijoje. Kanto apriorizmo sąvoka. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata ir akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Mokslo žinių struktūra. Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas, indeterminizmas ir tikimybinis aprašymas. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Pozityvistinės filosofijos bruožai. T. Kuhno mokslo raidos samprata. I. Lakatošo mokslo raidos samprata. K. Popperio mokslo metodo ir raidos sampratos. Empirinio prasmės kriterijaus klausimo svarstymas loginiame empirizme. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.
    Filosofija, špera(14 puslapių)
    2005-06-19
  • Filosofija (13)

    Filosofijos apibrėžimai. Pagrindinės filosofijos problemų grupės: ontologija, gnoseologija, filosofinė antropologija. Filosofijos kilmės teorijos. Filosofinio ir mokslinio pažinimo skirtumai. Filosofijos paskirtis ir prasmė žmogaus ir visuomenės gyvenime. Būties problema. Pagrindinės būties formos. Materijos samprata. Pagrindinės materijos savybės: kitimas, erdvė, laikas, informacija. Determinizmo samprata. Gamtos ir socialinių reiškinių determinacijos specifika. Pažinimo proceso prigimtis, struktūra ir lygiai. I. Kanto apriorinio pažinimo samprata. Tiesos problema. Tiesos kriterijus. Subjektyvaus ir objektyvaus momentų mokslo, loginėje, moralinėje, meninėje ir istorinėje tiesose santykis. Mokslo samprata. Mokslo prielaidos, funkcijos ir klasifikacija. Mokslo ir filosofijos santykio raidos etapai. Mokslo filosofijos samprata. Loginio empirizmo esmė. T. Kuno revoliucijų mokslo teorijos esmė. K. Poperio mokslo raidos koncepcija. I. Lakatoso mokslinio tyrimo programos esmė. P. Fejerabendo metodologinio anarchizmo esmė.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2005-06-21
  • Filosofija (16)

    Filosofijos objektas, struktūra ir metodas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos užuomazga Antikinėj Graikijoj. Klasikinė antikos filosofija - Platonas ir Aristotelis. Hegelio idealistinė filosofija. Materija ir idėja. Pagrindinės ontologinės formos. Filosofijos pažinimo teorija. Dekartas. D. Hiumo empiristinė gnoseologija. Skeptinės idėjos dėl proto operacijų. Kanto pažinimo teorija. Pozityvistinė pažinimo teorija. Fenomenologinis pažinimo metodas. Filosofinė antropologija. Žmogaus koncepcija. Egzistencinė filosofija. F. Nyčė ir Gyvenimo filosofija. Marksistinė žmogaus koncepcija.
    Filosofija, špera(10 puslapių)
    2005-10-02
  • Filosofija (17)

    Filosofijos prigimtis ir paskirtis. Daiktų pradų paaiškinimas graikų filosofijoje. Platono filosofija. Mokymas apie idėjas, sielą, valstybę. Aristotelio filosofija. Mokymas apie materiją ir formą. Viduramžių filosofijos bruožai ir pagrindinės kryptys ir problemos. Renesanso filosofijos bruožai ir pagrindinės kryptys. Pažinimo problema. Jos esmė ir raida filosofijos istorijoje. Empirizmo teorija. Tiesos problema. Klasikinė tiesos samprata filosofijoje. Pragmatinė tiesos samprata.Tiesa ir tikimybė. Determinizmo problema. Finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmo ir žmogaus laisvės problema.
    Filosofija, špera(4 puslapiai)
    2005-10-27
  • Filosofija (19)

    Ką reiškia pasakymas – kiekvienas žmogus yra filosofas? Ar yra skirtumas pasakymuose "filosofas" ir "filosofijos specialistas"? Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? Filosofijos struktūra. Filosofija ir mokslas. Ar filosofija yra toks pat mokslas kaip istorija ar matematika? Koks yra filosofijos klausimas? Filosofijos samprata. Filosofijos funkcijos. Ar filosofija žmogui yra būtina, ar ne? Filosofija ir religija. Kodėl filosofija gyvuoja daugelį amžių?
    Filosofija, špera(5 puslapiai)
    2005-11-23
Puslapyje rodyti po